Administracinė byla Nr. eA-1941-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02498-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.10.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Patikima statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. S-100 (7P-11/2016) „Dėl UAB „Patikima statyba“ 2016 m. sausio 26 d. prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 69-133 (toliau – ir VMI sprendimas) paduoti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Komisijos Sprendimas, kuriuo pastaroji netenkino Bendrovės prašymo atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti ir skundą dėl VMI sprendimo laikė nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui, yra nepagrįstas ir neteisėtas. VMI sprendimas buvo išsiųstas registruotu paštu Bendrovės buveinės adresu 2015 m. lapkričio 4 d., korespondencija buvo priimta 2015 m. lapkričio 6 d. Bendrovės administratorės I. K. (toliau – ir administratorė). Administratorė yra Bendrovės darbuotoja, jai nesuteikti įgaliojimai veikti pareiškėjo vardu. Faktiškai administratorė pasitikdavo klientus ir tvarkė kambarius. Be to, administratorė labai ribotai supranta lietuvių kalbą. Gavusi VMI sprendimą, ji nesuprato, kokios svarbos dokumentas tai yra, kokias teisines pasekmes sukelia pareiškėjui. Administratorė paaiškino, kad minėtas sprendimas Bendrovės vadovui R. M. (toliau – ir vadovas) nebuvo perduotas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

2.2.                      VMI sprendimo kopiją 2015 m. lapkričio 18 d. tiesiogiai vadovui įteikė VMI vyriausiasis specialistas, todėl paskutinė diena skundui dėl VMI sprendimo paduoti buvo 2015 m. gruodžio 8 d. Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. vadovas buvo išvykęs į komandiruotę verslo tikslais 12 dienų. Grįžęs iš komandiruotės 2015 m. lapkričio 17 d. telefonu susisiekė su VMI ir šią dieną sužinojo apie VMI priimtą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, 2015 m. lapkričio 18 d. vadovas asmeniškai nuvyko į VMI ir atsiėmė sprendimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vadovas veikė atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai. Todėl būtų neteisinga ir nesąžininga tik dėl administratorės klaidos atimti teisę į gynybą.

3.       Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Iš ginčijamo Komisijos Sprendimo matyti, jog mokestinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjanti institucija nustatė, jog VMI sprendimas Bendrovei buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 6 d. ir sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 26 d. VMI sutinka su Komisijos sprendime išdėstytais motyvais, kad nėra pagrindo Bendrovės nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis atnaujinti skundo padavimo terminą minėtam centrinio mokesčių administratoriaus sprendimui apskųsti.

3.2.                      Tiek VMI sprendimo įteikimas administratorei, kuri sunkiai supranta lietuvių kalbą, ir dėl to neįvertino gauto dokumento svarbos, tiek vadovo komandiruotė yra subjektyvaus pobūdžio, išimtinai nuo pačios Bendrovės valios priklausiusios aplinkybės. Pareiškėjas, juridinis asmuo, net ir vadovui išvykus į komandiruotę, turėjo užtikrinti tinkamą veiklos organizavimą, įskaitant ir jam siunčiamos korespondencijos gavimą bei tinkamą perdavimą laikinai vadovo funkcijas vykdančiam darbuotojui. Pareiškėjas iki skundo Komisijai pateikimo praleidus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą aktyviai dalyvavo gindamas savo teises inicijuojamame mokestiniame ginče, kas suponuoja išvadą, jog jam yra žinomi MAĮ įtvirtinti skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo centriniame mokesčių administratoriuje, taip pat ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimo terminai.

3.3.                      Administratorės paaiškinimas, kad gauto laiško neperdavė direktoriui, taip pat ir pačios Bendrovės tvirtinimas yra vieninteliai, jokiais kitais objektyviais duomenimis nepatvirtinti įrodymai tvirtinant sprendimo neperdavimo direktoriui aplinkybę. Ginčo byloje nustatyta, kad vadovas 2015 m. lapkričio 18 d. asmeniškai nuvyko į VMI ir atsiėmė sprendimą. VMI sprendimo kopiją Bendrovės vadovui tiesiogiai įteikęs VMI vyriausiasis specialistas šio prašymo nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu akcentavo ne tik įteikęs vadovui VMI sprendimo kopiją, bet ir informavęs apie sprendimo išsiuntimo Bendrovei registruotu laišku ir gavimo aplinkybes, taip pat atkreipęs dėmesį į šio sprendimo apskundimo termino skaičiavimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, jeigu Bendrovės vadovas būtų veikęs atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, kaip skunde tvirtina pareiškėjas, jis būtų pasidomėjęs ginčijamo VMI sprendimo pristatymo skunde nurodytu adresu, jo atsiėmimo aplinkybėmis, išsiaiškinęs skundo dėl VMI sprendimo padavimo Komisijai terminus ir spėjęs laiku pateikti skundą. Skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 18 d., kada Bendrovės direktorius VMI atsiėmė sprendimo kopiją, iki termino skundui paduoti pabaigos (2015 m. lapkričio 26 d.) buvo likę 8 dienos. Pareiškėjas galėjo paduoti skundą Komisijai per įstatyme nustatytą terminą, jeigu elgtųsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Bendrovė, siekdama įgyvendinti savo teisę apskųsti VMI sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestinga, sąžininga ir atidi. Termino pateikti skundą Komisijai dėl VMI sprendimo praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, o Bendrovės pasirinktas pasyvus elgesys bei nerūpestingumas ir neatidumas.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Patikima statyba“ skundą tenkino, panaikino Komisijos 2018 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. S-100(7P-11/2016), atnaujino pareiškėjui UAB „Patikima statyba“ terminą skundui dėl VMI 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 69-133 paduoti ir perdavė Mokestinių ginčų komisijai pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

5.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo Komisija Bendrovei atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Teismas nustatė, kad VMI 2015 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 69-133, kurio patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. FR0682-535. Pareiškėjas 2016 m. sausio 26 d. Komisijai pateikė prašymą (Komisijoje gautas 2016 m. sausio 27 d.) atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo panaikinimo paduoti. Komisija 2016 m. kovo 8 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP(7-292/2015), apsvarsčiusi pareiškėjo 2016 m. sausio 26 d. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą VMI sprendimui apskųsti, sustabdė šio prašymo nagrinėjimą iki administracinis teismas išnagrinės pareiškėjo 2016 m. sausio 26 d. skundą dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo Nr. PP-367(7-292) ir priims galutinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5719-789/2016 pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo Nr. PP-367(7-292) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-660-556/2018) paliko nepakeistą. Komisija 2018 m. gegužės 8 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, vadovaudamasi MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 5 dalimi, Sprendimu nusprendė atnaujinti sustabdyto skundo nagrinėjimą ir neatnaujinti termino skundui dėl VMI sprendimo panaikinimo paduoti.

7.       Teismas vadovavosi MAĮ 152 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, o iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad Komisijos Sprendimas Bendrovei buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 6 d., sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 26 d. Tokia išvada padaryta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-5719-789/2016, kurį LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-660-556/2018 paliko galioti. Taigi teismas Komisijos išvados, kad Bendrovė pateikė skundą praleidusi terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti, iš naujo nebevertino. Teismas vertino, ar Komisija tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

8.       Teismas nustatė, kad Bendrovės įsakymu vadovas buvo komandiruotas 2015 m. lapkričio 2 d. į komandiruotę 12 dienų. Registruota siunta, adresuota Bendrovei, buvo įteikta administratorei 2015 m. lapkričio 6 d. Administratorė 2015 m. gruodžio 31 d. paaiškinime nurodė, kad iš kurjerio gavo laišką, nežinojo, kam jis buvo skirtas, ji prastai supranta lietuvių kalbą, dirba pamainomis, o direktoriaus minėtą dieną nebuvo, ji laiško jam neperdavė. Kur yra laiškas, ji nežino. Komisija Sprendime pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepripažino objektyviomis ir jas vertino kaip subjektyvias, priklausiusias nuo pačios Bendrovės, kaip pasirinkus pasyvų elgesį, nerūpestingumą ir neatidumą.

9.       Teismas su tokiu Komisijos vertinimu nesutiko, nurodęs, kad Komisija turėjo individualiai įvertinti Bendrovės faktinę situaciją. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Bendrovės administratorei būtų suteikti įgaliojimai Bendrovės vardu veikti ir, atitinkamai gavus korespondenciją, ją perduoti vadovui. Apskritai byloje nėra duomenų, kada pastarajam buvo perduota registruota siunta, jis teigia siuntos negavęs. Teismas nustatė, kad jis pats nuvyko į VMI ir 2015 m. lapkričio 18 d. gavo VMI sprendimo kopiją. Duomenų, kad Bendrovė tuo metu būtų sudariusi teisinių paslaugų sutartį, nėra. Tokia sutartis buvo sudaryta 2015 m. gruodžio 8 d. Teismo vertinimu, vadovui išvykus, nesant tam tikrų pranešimų, kad VMI konkrečią dieną priims sprendimą, pastarajam neturi būti keliami itin aukšti reikalavimai, pvz., nuolat kiekvieną dieną skambinti VMI ir domėtis skundo nagrinėjimo eiga. Vadovas 2015 m. lapkričio 18 d. nuvyko į VMI, teismo vertinimu, per protingą terminą, t. y. iš komandiruotės turėjo grįžti 2015 m. lapkričio 14 d., 2015 m. lapkričio 14–15 d. buvo savaitgalis, lapkričio 17 d., antradienį, susisiekė su VMI, o 2017 m. lapkričio 18 d. nuvyko atsiimti sprendimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo vadovo elgesys negali būti vertinamas kaip pasyvus, neatidus ir nerūpestingas. Teismo teigimu, susidariusi faktinė situacija patvirtina, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, kurių Bendrovės vadovas negalėjo iš anksto numatyti, pareiškėjas negalėjo pateikti skundo nustatytu terminu Komisijai. Komisija formaliai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jų nevertino individualiai ir, teismo vertinimu, priėjo prie nepagrįstos išvados. Kad vadovas susipažino anksčiau nei 2015 m. lapkričio 18 d. su VMI sprendimu, byloje tokių duomenų nėra. Teismo vertinimu, tik faktiškai susipažinus su sprendimo turiniu, pareiškėjui, kurio interesus atstovavo jo vadovas, atsirado ir reali galimybė ginčyti bei pateikti nesutikimo motyvus. Ta aplinkybė, kad Bendrovė ginčijo ankstesnius sprendimus, savaime negali patvirtinti, jog ji nesiekė šioje byloje ginti savo interesų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepriklausė nuo jo valios, t. y. buvo objektyviai sąlygotos, todėl laikytinos svarbiomis praleisto termino atnaujinimui. Teismas priėjo prie išvados, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste, būtų pažeista asmenų teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei tuo, jog visos abejonės traktuojamos mokesčių mokėtojo naudai, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas pareiškėjui, vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, praleistą terminą atnaujinti. Teismas Komisijos Sprendimą panaikino, atnaujindamas pareiškėjui terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti bei perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Komisijai spręsti iš naujo.

III.

10.       Atsakovas VMI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. 

11.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek VMI sprendimo įteikimas Bendrovės administratorei, kuri sunkiai supranta lietuvių kalbą ir dėl to neįvertino gauto dokumento svarbos, tiek Bendrovės direktoriaus komandiruotė, yra subjektyvaus pobūdžio išimtinai nuo pačios Bendrovės valios priklausiusios aplinkybės. Bendrovė, būdama juridiniu asmeniu, net ir jos vadovui išvykus į komandiruotę, turėjo užtikrinti tinkamą savo veiklos organizavimą, įskaitant ir jai siunčiamos korespondencijos gavimą bei tinkamą perdavimą laikinai vadovo funkcijas vykdančiam darbuotojui. Šią Bendrovės pareigą akcentavo ir LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-660-556/2018. Tokiu būdu aplinkybės, kurios jau kartą LVAT įvertintos kaip subjektyvios ir nulėmusios skundo padavimo termino praleidimą, negali būti įvertintos kaip objektyvios ir sąlygojančios skundo padavimo termino atnaujinimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovės vadovas 2015 m. lapkričio 18 d. asmeniškai gavęs VMI sprendimą turėjo pakankamai laiko pateikti skundą nepažeisdamas MAĮ 152 straipsnio nuostatų. Jeigu Bendrovės vadovas būtų veikęs atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, jis būtų pasidomėjęs VMI sprendimo pristatymo jos skunde nurodytu adresu, jo atsiėmimo aplinkybėmis, išsiaiškinęs skundo dėl VMI sprendimo padavimo Komisijai terminus ir spėjęs laiku pateikti skundą. Juolab, kad skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 18 d., kada Bendrovės direktorius atsiėmė VMI sprendimo kopiją, iki termino skundui paduoti pabaigos (2015 m. lapkričio 26 d.) buvo likę 8 dienos. Tokiu būdu Bendrovė galėjo paduoti skundą Komisijai per įstatyme nustatytą terminą, jeigu būtų elgusis pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, teismo nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios ir svarbios bei pakankamos praleisto skundo padavimo termino atnaujinimui. Kadangi teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (MAĮ 152 straipsnio nuostatas), nesivadovavo LVAT suformuota praktika, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

12.       Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13.       Pareiškėjas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog Bendrovės vadovas veikė atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai. Teismo sprendime pagrįstai nurodoma, jog vadovo elgesys negali būti vertinamas kaip pasyvus, neatidus ir nerūpestingas. Būtų neteisinga ir nesąžininga tik dėl administratorės, turinčios ribotas lietuvių kalbos žinias, atlikusios klientų pasitikimo ir kambarių tvarkytojos funkcijas, klaidos atimti iš pareiškėjo jo teisę į gynybą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę (ar ikiteisminę) gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė atitinkama tvarka apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą procesinį sprendimą. Ši pareiškėjo teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas, į klausimą dėl termino atnaujinimo pažiūrima formaliai. Administratorės klaida yra objektyvaus pobūdžio ir ji apribojo pareiškėjo veiksmų laisvę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, būtų pažeista pareiškėjo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, negali būti pateisinamas, laikomas teisėtas ar protingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta neatnaujinti termino pareiškėjui paduoti skundą dėl VMI sprendimo, skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       MAĮ 152 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

16.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Komisijos 2018 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. S-100(7P-11/2016), atnaujino pareiškėjui UAB „Patikima statyba“ terminą skundui dėl VMI 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 69-133 paduoti ir perdavė Mokestinių ginčų komisijai pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą Komisijai padavė praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, tačiau pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti. Teismas priėjo prie išvados, kad tikrinamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

17.       Atsakovas VMI apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, jog tiek VMI sprendimo įteikimas Bendrovės administratorei, kuri sunkiai supranta lietuvių kalbą ir dėl to neįvertino gauto dokumento svarbos, tiek Bendrovės vadovo komandiruotė, yra subjektyvaus pobūdžio išimtinai nuo pačios Bendrovės valios priklausiusios aplinkybės. Bendrovė, būdama juridiniu asmeniu, net ir jos vadovui išvykus į komandiruotę, turėjo užtikrinti tinkamą savo veiklos organizavimą, įskaitant ir jai siunčiamos korespondencijos gavimą bei tinkamą perdavimą laikinai vadovo funkcijas vykdančiam darbuotojui. Juolab, atsakovo teigimu, nuo 2018 m. lapkričio 18 d., kada Bendrovės direktorius atsiėmė VMI sprendimo kopiją, iki termino skundui paduoti pabaigos (2015 m. lapkričio 26 d.) buvo likę 8 dienos. Tokiu būdu Bendrovė galėjo paduoti skundą Komisijai per įstatyme nustatytą terminą, jeigu būtų elgusis pakankamai atidžiai ir rūpestingai.

18.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

19.       Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas skundą Komisijai dėl VMI sprendimo išsiuntė praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Šios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusia galutine LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-660-556/2018, kurioje, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, vertinta, kad VMI sprendimas buvo išsiųstas registruotu paštu pareiškėjo buveinės adresu 2015 m. lapkričio 4 d., korespondencija buvo priimta pareiškėjo darbuotojos (2015 m. lapkričio 6 d.). Nuo šios datos ginčijamu Komisijos sprendimu pagrįstai pradėtas skaičiuoti VMI sprendimo apskundimo terminas, kuris baigėsi 2015 m. lapkričio 26 d., tačiau skundas buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 8 d.

20.       Tikrinamoje byloje buvo vertinama, ar Komisija tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti, ir pagrįstai vadovaudamasi MAĮ 152 straipsnio 5 dalimi neatnaujino termino pareiškėjo skundui dėl VMI sprendimo paduoti.

21.       Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2563-575/2017 ir kt.). LVAT praktikoje svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes (2018 m. birželio 28 d. nutartis administracinė byla Nr. A-1024-575/2018). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad asmens teisė į teisminę gynybą yra pamatinė teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Be to, kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos. Tuo metu nagrinėjamoje byloje nenustatytas pareiškėjo nesąžiningumas, priešingai, iš bylos duomenų galima spręsti, kad pareiškėjas, siekdamas ginti savo galbūt pažeistas teises, veikė gana operatyviai ir ėmėsi aktyvių veiksmų, norėdamas apskųsti VMI sprendimą, o terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti praleido nežymiai. Tikrinamu atveju vertintina tai, kad Bendrovės vadovas VMI sprendimo įteikimo pareiškėjo darbuotojai, kuri paaiškinusi neperdavusi korespondencijos pareiškėjui, metu (2015 m. lapkričio 6 d.) buvo komandiruotėje, o  grįžęs iš komandiruotės ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. iš karto susiekė su VMI ir 2015 m. lapkričio 18 d. asmeniškai gavęs VMI sprendimą ir faktiškai susipažinęs su sprendimo turiniu skundą Komisijai padavė per 20 dienų (2015 m. gruodžio 8 d.) nuo VMI sprendimo gavimo.

23.       Taigi, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių.

24.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Artūras Drigotas

                Dainius Raižys

                Virginija Volskienė