Administracinio nusižengimo byla

Nr. A8.-376-363/2019

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00194-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.5.3; 9.18; 9.32; 21.9.10; 21.14.9

ROIK: 19104785795

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. rugsėjo 13 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,

sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalį ir 205 straipsnio 5 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. S., būdamas Uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-04-24 į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 3100,00 Eur pajamų sumos gautos iš klientų už šiems suteiktas paslaugas (geodezinius matavimus) ir Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose už 2017 metus gruodžio mėnesį, 2018 metus gruodžio mėnesį, 2019 metus balandžio mėnesį deklaravo duomenis apie turtą neatitinkančius tikrovės. Tokiu būdu savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo 538,00 Eur PVM sumos bei už 2017-2018 metus deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės ir nedeklaravo bendros 99,00 Eur pelno mokesčio sumos.

Tai yra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius (toliau – FNTT prie LR VRM Klaipėdos skyrius) įvertinęs laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2019-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei atsižvelgęs į buvusio bendrovės vadovo G. S., matininkės D. S. ir geodezininko D. B. raštu pateiktą informaciją, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-04-24 į buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 3100,00 Eur pajamų sumos gautos iš klientų už jiems suteiktas paslaugas (geodezinius matavimus), t. y. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 1000,00 Eur, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2017-12-31 1400,00 Eur, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-04-24 700,00 Eur piniginių lėšų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-04-24 nepagrindė apskaitos dokumentais 3100,00 Eur piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas, kurių neužregistravo buhalterinėje apskaitoje ir Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. balandžio mėn. deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie turtą, t. y. PVM deklaracijose nedeklaravo bendros 2562,00 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių ir 538,00 Eur pardavimo PVM sumos ir tokiu būdu savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo 538,00 Eur PVM sumos (iki 2018-01-25 už 2017 m. gruodžio mėnesį iš viso 174,00 Eur, iki 2019-01-25 už 2018 m. gruodžio mėn. 243,00 Eur, iki 2019-05-25 už 2019 m. balandžio mėn. 121,00 Eur).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2017 m. ir 2018 m. deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie turtą, t. y. nedeklaravo bendros 1983,00 Eur pajamų sumos (už 2017 m. nedeklaravo 826,00 Eur, už 2018 m. 1157,00 Eur) ir bendros 99,00 Eur pelno mokesčio sumos (už 2017 m. 41,00 Eur, už 2018 m. 58,00 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. neįtraukė į apskaitą iš viso 700,00 Eur pajamų, atsižvelgiant į tai 2019 m. pelno mokesčio deklaracijoje turi būti deklaruota papildomai 35,00 Eur pelno mokesčio suma.

Visais šiais savo veiksmais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. S. pažeidė: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 ir 16 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio reikalavimus; Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį ir 90 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administraciniu nusižengimus numatytą ANK 187 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, kad jau keli metai įmonėje sunki situacija buvo, o tuo laikotarpiu kaip tik buvo laimėję keletą didelių konkursų, todėl, kad ir kaip stengėsi nebespėjo. Net pats ryžosi važiuoti į kitą Lietuvos galą matavimus daryti. Tai taip ir gavosi, kad dėl didelio darbo krūvio nebesuvaldė nei darbuotoju nei pačios įmonės bei pamiršo išrašyti sąskaitas. Tikrai ne specialiai ir ne dėl kažkokios naudos taip pasielgė, o dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir didelio darbo krūvio. Pasekmes pašalino, reikiamas deklaracijas pateikė. Supranta, kad jam bus skirta bauda, todėl prašo skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda ir baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes nors abu su žmona dirba ir gauna pajamas, tačiau, turi du mažamečius vaikus kuriems reikalingas išlaikymas, kas mėnesį moka 300,00 Eur už būsto paskolą bei buities išlaidas.   

Administracinio nusižengimo padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas; FNTT prie LR VRM Klaipėdos skyriaus pavedimas atlikti patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“; FNTT prie LR VRM Klaipėdos skyriaus patikrinimo aktas; specialisto paaiškinimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos; G. S., D. S. ir D. B. rašytiniai paaiškinimai ant atskirų lapų; 2019-08-01 buhalterinė pažyma; kasos pajamų orderiai GEO Nr. 323/2, GEO 347/2, GEO Nr. 357, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos žiniaraščiai už 2017 m. gruodžio 1 d. – rugpjūčio 9 d., 2017 m. gruodžio 1 d. – gruodžio 31 d.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad G. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-04-24, į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 3100,00 Eur pajamų sumos gautos iš klientų už šiems suteiktas paslaugas (geodezinius matavimus) ir Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose už 2017 metus gruodžio mėnesį, 2018 metus gruodžio mėnesį, 2019 metus balandžio mėnesį deklaravo duomenis apie turtą neatitinkančius tikrovės. Tokiu būdu savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo 538,00 Eur PVM sumos bei už 2017-2018 metus deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės ir nedeklaravo bendros 99,00 Eur pelno mokesčio sumos. Šiais savo veiksmais G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 ir 16 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio reikalavimus; Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį ir 90 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administraciniu nusižengimus numatytą ANK 187 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 5 dalyje.

Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Už ANK 187 straipsnio 4 dalyje matyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki šešių tūkstančių eurų, o už ANK 205 straipsnio 5 dalies pažeidimą numatyta atsakomybė - nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų.

Sprendžiant kaltininko prašymą dėl minimalios baudos mažinimo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas turi atsižvelgti į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) kad praeityje būtų padaręs teisės pažeidimų ar baustas už analogiškus nusižengimus, duomenų nėra), į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Šiuo atveju teismas taip pat remiasi teismų suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Skirdamas nuobaudą G. S., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, nusižengimų padarymo aplinkybes – padaryti du tyčiniai administraciniai nusižengimai, į asmenybę - nuo pat nusižengimų padarymo momento jis neneigė padaręs administracinius nusižengimus, juos pripažino bei prisiėmė atsakomybę paaiškindamas, kad taip aplaidžiai ir neapdairiai pasielgė dėl didelio darbo krūvio, nuoširdžiai gailisi, pasekmes pašalino, deklaracijas pateikė, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus baustas nebuvo, kas leidžia manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nors ir buvo neteisėti, tačiau tikėtina, kad daugiau atsitiktinio pobūdžio, t. y. padaryti dėl aplaidumo, dirba, augina du nepilnamečius vaikus, kiekvieną mėnesį moką apie 310,00 Eur būsto paskolą (kintančios palūkanos), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti skiriant ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą bei pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, t. y. paskiriant administracinę nuobaudą mažesnę, negu numatyta 205 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Pažeidėjas vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus, todėl administracinės nuobaudos skiriamos už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai ir galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 str.).

ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Kadangi G. S. pateikė rašytinį prašymą išdėstyti baudą dalimis bei rašytiniais įrodymai apie gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, turtinę padėti bei turimus įsipareigojimus pagrindė savo prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas maksimaliam 2 metų laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

n u t a r i a :

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir jam paskirti nuobaudas, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalimi:

- pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį – 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;

- pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį– 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą;

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 1200,00 Eur baudos mokėjimą išdėstyti maksimaliam 2 (dviejų) metų laikotarpiui nustatant 50,00 Eur mėnesinę įmoką.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti per teismo nustatytą terminą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė