Civilinė byla Nr. e2S-2671-640/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21791-2018-0

        Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.;3.3.2.4.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis I. G., V. K..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja D. B. pateikė antstoliui skundą, kuriame prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr.0008/02/00477. Nurodė, jog antstolis 2018 m. kovo 15 d. patvarkymu Nr. S-18-8-4472 atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0008/02/00477 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4739/2000 dėl 11995,79 Eur skolos išieškojimo iš jos trečios eilės išieškotojui V. K.. Atnaujinęs vykdomąją bylą, antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš jos turto. Antstolis neteisėtai atnaujino vykdomąją bylą ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, todėl pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą, tačiau antstolis atsisakė vykdomąją bylą nutraukti. Antstolio patvarkyme nurodytos išvados neatitinka faktinės situacijos, todėl antstolio veiksmai neteisėti. Antstolis skundžiamame patvarkyme nepagrįstai darė išvadą, kad likvidavus IĮ „Jugerma“ ir likus visiškai nepadengtam kreditoriaus reikalavimui, kreditorius turi teisę šį reikalavimą nukreipti į buvusios individualios įmonės savininkės turtą. Šiuo atveju, prievolė atsirado ne tarp kreditoriaus V. K. ir skolininkės (jos) kaip fizinio asmens, o tarp kreditoriaus ir IĮ „Jugerma“. Paskolintos lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, o ne siekiant patenkinti skolininkės (jos), kaip fizinio asmens, asmeninius, buitinius poreikius ir interesus. Išieškotojas V. K. nagrinėjant IĮ „Jugerma“ bankroto bylą, buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Paskolos sutartis su išieškotoju V. K. sudaryta IĮ „Jugerma“ interesų tenkinimui, todėl ji laikytina IĮ „Jugerma“ prievole.

2.       Antstolis I. G., išnagrinėjęs skolininkės pateiktą skundą, 2018 m. liepos 12 d. patvarkymų Nr. S1-45005 atsisakė skundą tenkinti. Antstolis patvarkyme nurodė, jog išieškotojas V. K. antstolių kontorai 2002 m. vasario 11 d. pateikė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 214-4739-/2000 dėl 11995,79 Eur skolos išieškojimo iš D. B.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3926-640/2015 iškėlė bankroto bylą D. B. IĮ „Jugerma“. 2015 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. 23 8 2015 09 07 477 vykdomasis raštas persiųstas bankrotą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla užbaigta. Pasibaigus bankroto procedūrai, vykdomasis raštas 2018 m. kovo 13 d. antstolių kontorai grąžintas tolimesniam vykdymui. 2018 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-18-8-4472 vykdomoji byla atnaujinta ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. 2018 m. birželio 4 d. antstolių kontoroje gautas skolininkės 2018 m. birželio 1 d. prašymas nutraukti vykdomąją bylą. 2018 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. S1-43747 skolininkės prašymas išnagrinėtas, vykdomąją bylą nutraukti atsisakyta. 2018 m. liepos 4 d. antstolių kontoroje gautas skolininkės D. B. skundas dėl antstolio atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą (patvarkymas Nr. SI-43747). Antstolis pažymi, kad vykdomasis raštas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas dėl skolos išieškojimo iš D. B. išieškotojo V. K. naudai. Taigi, ta aplinkybė, kad išieškotojas V. K. skolininkės teigimu buvo įtrauktas bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriumi, savaime nereiškia, kad paskoliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp šio kreditoriaus ir IĮ „Jugerma“. Likus visiškai nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką. Skolininkė teigia, kad prievolė atsirado ne tarp kreditoriaus ir skolininkės kaip fizinio asmens, o tarp kreditoriaus ir IĮ „Jugerma“, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikia. Antstoliui pateiktame vykdymui vykdomajame rašte aiškiai nurodyta, kad skola priteista iš D. B. kaip fizinio asmens. Pažymi, kad antstoliui nėra suteikta teisė aiškinti tarp šalių sudarytos sutarties turinio, t. y. šalių ketinimus (valią) sutarties sudarymo metu. Sutarties aiškinimas yra teismo prerogatyva. Antstolis nepažeidė įstatymo nuostatų ir pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės prašymą nutraukti vykdomąją bylą.

3.       Suinteresuotas asmuo V. K. pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, laiko jį nepagrįstu. Vykdomosios bylos dokumentai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 24 d. vykdomasis raštas Nr. 214-4739/2000 nurodo, kad skola priteista ir išieškotina iš fizinio asmens - D. B., kuri yra skolinga kreditoriui V. K. pagal paskolos sutartį. Paskolos sutartimi gautų pinigų panaudojimo tikslas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Vykdomojoje byloje esantis teismo sprendimas aiškiai patvirtina, kad skola buvo priteista ne iš bankrutavusios IĮ „Jugerma“, bet iš D. B. kaip fizinio asmens ir todėl iš jos ir yra išieškotina. IĮ „Jugerma“ bankroto byloje asmuo buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, kadangi skolos išieškojimo iš fizinio asmens - individualios įmonės savininko - atveju individuali įmonė vertinama kaip fizinio asmens turto objektas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Fizinis asmuo - individualios įmonės savininkas turi galimybę pats įgyvendinti jam priklausančią teisę paimti iš įmonės turtą ir juo atsiskaityti su kreditoriumi arba skolą padengti ne individualios įmonės turtu, o kitu jam priklausančiu turtu. To nepadarius, vykdydamas išieškojimą iš skolininko - fizinio asmens - turto priverstine tvarka, antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, įskaitant jo individualią įmonę. Nepadengus įsiskolinimo iš individualios įmonės, fizinio asmens skola kreditoriui neišnyksta ir toliau išieškoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi skundą atmetė.

5.       Nustatė, kad skolininkė visiškai nepadengė kreditoriaus reikalavimo, todėl likvidavus IĮ „Jugerma“, kreditoriui išliko galimybė nukreipti reikalavimą į bankrutavusios IĮ „Jugerma“ savininkę D. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto byla buvo iškelta ne skolininkei D. B. kaip fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui – IĮ „Jugerma“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. spalio 24 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 214-4739-/2000 aiškiai nurodyta, kad skola priteista iš D. B.. Kadangi teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas aukščiau minėtas vykdomasis raštas yra įsiteisėjęs, jis turi būti vykdomas ir nėra pagrindo kvestionuoti jo teisėtumą.

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 214-4739-/2000 dėl 11995,79 Eur skolos išieškojimo iš D. B. yra panaikintas ar skolininkė padengė kreditoriaus reikalavimą ar yra kiti CPK 629 straipsnyje numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Taigi, teismas darė išvadą, kad antstolis, atsisakydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0008/02/00477 nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Apeliantė D. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiu 2018 m. kovo 15 d. antstolio patvarkymą Nr. S-18-8-4472 atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0008/02/00477 ir įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0008/02/00477.

8.       Nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi vien vykdomosios bylos ir vykdomojo rašto, kurio pagrindu ji pradėta duomenimis ir išieškotojo V. K. 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsiliepimo paaiškinimais, kad skola priteista ir išieškoma iš fizinio asmens – D. B., tačiau visiškai ignoravo apeliantės pateiktus paaiškinimus. D. B. prašyme ir skunde nurodė, kad paskolos sutartis su išieškotoju buvo sudaryta IĮ „Jugerma“ interesų tenkinimui, todėl laikytina IĮ „Jugerma“ prievole, nes paskolintos lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, o ne siekiant patenkinti D. B., kaip fizinio asmens, asmeninius, buitinius poreikius ir interesus. V. K., teisme nagrinėjant IĮ „Jugerma“ bankroto bylą, buvo nurodytas kaip įmonės kreditorius ir įtrauktas į kreditorių sąrašą; kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateiktame Vilniaus apygardos teismo 2016-01-28 sprendime civilinėje byloje Nr. B2-3122-562/2016 IĮ „Jugerma“ bankroto bylą nagrinėjęs teismas įvertino tiek įmonės turėtą turtą, tiek ir mano turtą bei pagrįstai konstatavo, kad įmonė ir aš materialaus nekilnojamojo turto ar nuosavybės teise registruotų transporto priemonių neturime, nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų nėra, o bankroto administratorius pripažintas tinkamai atlikęs būtinuosius bankroto proceso darbus, tinkamai pabaigęs bankroto procedūrą ir išnaudojęs visas galimybes, kad būtų patenkinti bankrutavusios IĮ „Jugerma“ kreditorių reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl kreditorių pateiktų reikalavimų bankrutavusių individualių įmonių savininkams leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai individuali įmonė likviduojama ir nebelieka jos ir jos dalyvio turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, individualios įmonės dalyvio prievolė atsakyti už individualios įmonės prievoles tam kreditoriui pasibaigia. Teismas turėjo į apeliantės  ir V. K. nurodytas aplinkybes atsižvelgti ir jas įvertinti visapusiškai bei nešališkai, prireikus pareikalauti, kad šalys pateiktų papildomų įrodymų arba juos išreikalauti savo iniciatyva, tačiau to nepadarė - bylos aplinkybes įvertino tik formaliai, nors procesinės teisės normos teismą šios kategorijos bylose aiškiai įpareigoja būti aktyviu proceso dalyvius.

9.       Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nepateikė konkrečių motyvų, kodėl daroma kategoriška išvada, jog prievolė grąžinti skolą išieškotojui yra asmeninė D. B. prievolė, o ir pats išieškotojas savo atsiliepime vienareikšmiškai nepaneigia to, kad paskolos sutartis buvo sudaryta bankrutavusios IĮ „Jugerma“ interesų tenkinimui. Be to, kaip nereikšmingas yra atmestinas teismo argumentas, jog teismui nebuvo pateiktą įrodymų, kad apeliantė bankrutavusi pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymą – apeliantė pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų neprašė laikyti ją bankrutavusia šiame teisės akte numatyta tvarka ir neįrodinėjo šios aplinkybės.

10.       Antstolis I. G. atsiliepime prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendime skolininkas nurodytas ne D. B. IĮ „Jurgema“, o fizinis asmuo - D. B.. Antstoliui įstatymai nesuteikia teisės keisti teismo sprendimo, t.y. pačiam nuspręsti ar išieškojimą vykdyti iš D. B. IĮ „Jurgema“, ar iš pačios D. B.. Šie argumentai išdėstyti 2018 m. liepos 12 d. patvarkyme Nr. Sl-45005, kuriuo buvo netenkintas D. B. skundas.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria  atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo atnaujinta vykdomoji byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13.       Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/02/00477 medžiagos matyti, kad išieškotojas V. K. 2002 m. vasario 11 d. pateikė prašymą priimti vykdymui antstolių kontorai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. sausio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 214-4739-/2000 dėl 11995,79 Eur skolos išieškojimo iš D. B.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3926-640/2015 iškėlė bankroto bylą D. B. IĮ „Jugerma“. 2015 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. 23 8 2015 09 07 0477 vykdomasis raštas persiųstas bankrotą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla buvo užbaigta. Pasibaigus bankroto procedūrai vykdomasis raštas 2018 m. kovo 13 d. antstolių kontorai grąžintas tolimesniam vykdymui. Antstolio I. G. 2018 m. kovo 15 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo atnaujinta ir šis vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui. 2018 m. liepos 4 d. antstolio kontoroje gautas D. B. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodoma, kad atnaujinęs vykdomąją bylą, antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš jos turto. Jos nuomone antstolis neteisėtai atnaujino vykdomąją bylą ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, todėl prašė nutraukti vykdomąją bylą. Nurodė, kad šiuo atveju prievolė atsirado ne tarp kreditoriaus V. K. ir skolininkės (jos) kaip fizinio asmens, o tarp kreditoriaus ir individualios įmonės „Jugerma“. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs D. B. skundą. 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi jį atmetė.

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 586 straipsnio 1 dalimi, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas.

15.       Kaip jau minėta, iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0008/02/00477 medžiagos matyti, jog vykdymo veiksmai D. B. atžvilgiu buvo pradėti pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. sausio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 214-4739-/2000 dėl 11995,79 Eur skolos išieškojimo iš D. B.. Iš vykdomojo rašto turinio matyti, kad teismas būtent iš D. B. priteisė paskolą, teismo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas V. K.. Taip pat, teismas pripažino negaliojančiomis tarp D. B. ir E. P. 1999 m. gegužės 27 d. sudarytą žemės sklypo, sodo pastato, sandėlio, stoginės, bei 1999 m. gegužės 26 d. sudarytą žemės sklypo Nr. 174A (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo grąžintas ne IĮ „Jugerma“ naudai, o pačiai D. B. ir į minėtą turtą leistą nukreipti V. K. reikalavimo išieškojimą po to, kai bus patenkintas hipotekos kreditoriaus A. G. reikalavimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prievolė pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. sausio 10 d. vykdomąjį raštą laikytina D. B. asmenine, o ne jos kaip IĮ „Jugerma“ savininkės prievole.

16.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad IĮ „Jugerma“ iškėlus bankroto bylą V. K. buvo įtrauktas byloje kaip bankrutavusios įmonės kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.

17.       CPK

18.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog nagrinėjant IĮ „Jugerma“ bankroto bylą buvo išnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir V. K., todėl pasibaigus įmonei, pasibaigė ir jos prievolė minėtam kreditoriui.

19.       Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, pabaigus bankroto procedūras, baigiasi ir bankrutavusio subjekto turtinės prievolės kreditoriams, tačiau įmonės savininkų – fizinių asmenų, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, teisinis statusas nesikeičia, jų asmeninės prievolės, skirtingai nei likviduotos individualios įmonės prievolės, nesibaigia ir pasibaigus bankroto procedūrai, o įmonės savininkų kreditoriai turi teisę reikalauti jas vykdyti teismo sprendimų vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, o pagal CK 2.50 straipsnį bankrutuojančios individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles, tačiau bankrutuojančiai įmonei nekyla atsakomybė už jos savininko asmenines prievoles. Taigi, individualios įmonės likvidavimas negali būti pagrindas pasibaigti prievolėms, kurias įgijo įmonės savininkė.

20.       Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl teisėtai ir pagrįstai nusprendė atmesti D. B. skundą dėl antstolio veiksmų. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, skundžiama nutartis paliktina galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                    Rūta Veniulytė-Jankūnienė