Administracinė byla Nr. eAS-602-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00772-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, kurį įvardijo pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86 bei 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 (visi kartu toliau – ir Įsakymai) ir prašė įpareigoti Administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 2 ir 11 punktų reikalavimus arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymų apskundimo terminą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą.

Įvertinęs, kad pareiškėjas prašo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“ ir 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“, teismas pažymėjo, kad atlikus tarnybinį tyrimą ir paskyrus valstybės tarnautojui nuobaudą, būtent sprendžiant ginčą teisme dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo turi būti patikrinama ir tai, ar atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Teismas vertino, kad skundžiami Įsakymai nėra savarankiški administraciniai aktai, nulemiantys pareiškėjo teises ar pareigas, tai tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai, jais pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Administracijos 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. A1-2060, 2025 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. A1-86, 2025 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. A1-87 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti Administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 2 ir 11 punktų reikalavimus arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – laikė išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, todėl taip pat atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas skundus su tapačiu reikalavimu jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8065-362/2025, eI3-8758-402/2025, eI3-9356-780/2025, eI3-10275-641/2025, eI3-10499-621/2025 ir kt., kuriose teismas nutartimis atsisakė pareiškėjo skundus priimti. Teismas pažymėjo, kad administracinėse bylose Nr. eI3-8065-362/2025 (šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87) ir Nr. eI3-8758-402/2025 (šioje byloje pareiškėjas prašė panaikinti 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Regionų administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti skundą paliko nepakeistas, pareiškėjo atskiruosius skundus atmetė. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjas vėl reiškia tapatų skundą, nors yra įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriomis pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo pareiškimas atsisakytinas priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas). 

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 26 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašym

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo P. V. pareiškimą, nustačius, kad pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, be to, dėl tapataus skundo yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai, kuriais pareiškėjo skundas atsisakytas priimti.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas jau penkis kartus kreipėsi į teismą dėl tų pačių Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymų panaikinimo. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundų priėmimo klausimus, visose penkiose bylose atsisakė priimti pareiškėjo skundus kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatuodamas, kad Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, priimti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros metu, Įsakymais pareiškėjui nebuvo suformuluotos jokios materialiosios teisės ar pareigos, todėl Įsakymai negali būti vertinami kaip individualūs administraciniai aktai ir yra nenagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visose bylose pirmosios instancijos teismo šias išvadas patvirtino priimdamas įsiteisėjusias nutartis: 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-376-1188/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-427-552/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-459-968/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-510-492/2025 ir 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-520/2025.

Akcentuotina, kad tiek Regionų administracinio teismo, tiek minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios, ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiami Įsakymai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymus, nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė atsisakymo priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu aplinkybes, t. y. kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 4 d.). Vis tik nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad aplinkybės, kuriomis remiantis buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, būtų išnykusios / ar atsiradusios kitos, todėl pagrindo priimti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nebuvo.

Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – Administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 2 ir 11 punktų reikalavimus arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad šis reikalavimas taip pat atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. 

Pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo: „ Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. ; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde bei 2025 m. gegužės 26 d. prašyme apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

           Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė