Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-367-302-2007].doc
Bylos nr.: 2A-367-302/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                        Civilinė byla  Nr. 2A50-367/07

           Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2007 m. balandžio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

kolegijos teisėjų Egidijaus Žirono ir Tatjanos Žukauskienės,

sekretoriaujant Astai Baltrušaitytei,  

dalyvaujant ieškovei A. S. , jos atstovui adv. R.Narbutienei,

atsakovui R. K. ,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretysis asmuo byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas R. K. yra A. S. , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove, priteisti iš atsakovo R. K. vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 400 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Lt sumai nepilnametės dukros naudai nuo jos gimimo iki ieškinio pateikimo į teismą dienos. Ieškovė nurodė, kad bendraujant su atsakovu R. K. 2003-10-24 jiems gimė dukra A. S. . Atsakovas pripažino tėvystę, todėl šioje dalyje ieškinio atsisakė. Tačiau atsakovas neteikė išlaikymo dukrai. Dukra dažnai serga, todėl ieškovė vaiko išlaikymui skiria apie 850 Lt. Kadangi atsakovas beveik neskyrė nepilnametės dukros A. S. išlaikymui lėšų nuo jos gimimo, priteistinas 10 800 Lt dydžio išlaikymas už laikotarpį nuo 2003-10-24 (mergaitės gimimo dienos) iki ieškinio padavimo į teismą dienos, atskaičiavus 2 000 Lt, kuriuos sumokėjo atsakovas, dirbdamas užsienyje.

Atsakovas R. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino tėvystę ir prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove, sumažinti ieškovės pasiūlytą dukters A. S. išlaikymui skirtinos sumos dydį iki 250 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės, sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 58 Lt. Atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog dukra gyventų su motina. Jis nesutiko su išlaikymo dydžiu, nes jo pajamos minimalios, todėl jis realiai galėtų skirti 250 Lt dydžio išlaikymą dukrai. Dirbdamas užsienyje, jis siuntė pinigus ieškovei vaiko išlaikymui, viso apie 5 000 Lt, todėl įsiskolinimo dydis yra mažesnis nei nurodo ieškovė.

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai dukters A. S. išlaikymui 5100 Lt įsiskolinimą už periodą nuo 2003-10-24 iki 2006-06-13 bei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2006-06-13 iki dukters pilnametystės. Nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Ieškinį kitoje dalyje atmetė. Civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo nutraukė.

Teismas nurodė, kad atsakovui pripažinus tėvystę, priimamas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl tėvystės nustatymo ir byla šioje dalyje nutrauktina. Tai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Teismas tenkino iš dalies ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo dukters išlaikymo įsiskolinimą nuo jos gimimo – 2003-10-24 iki pareiškimo padavimo teismui dienos – 2006-06-13, priteisdamas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, viso – 4 500 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad dirbdamas užsienyje atsakovas siuntė pinigus ieškovei, iš jų apie 4 500 Lt (apie 500 Lt išleido savo reikmėms) skirdamas vaiko išlaikymui, išlaikymo įsiskolinimą sumažino būtent šia suma, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji gavo iš atsakovo 2 000 Lt vaiko išlaikymui, viso iš atsakovo priteisė 5100 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo priteistas laikinas išlaikymas po 220 Lt, vertindamas šalių pajamas ir nepilnamečio vaiko poreikius, priteisė vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgdamas į tai, kad būtiniems poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 1MMA sudaro 600 Lt). Teismas sprendė, kad šalių galimybės išlaikyti vaiką yra vienodos, atsakovas yra darbingas, galintis mokėti nurodyto dydžio išlaikymą.

 

Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-11-29 sprendimą dalyje ir priteisti iš atsakovo dukters A. S. naudai išlaikymo įsiskolinimą – 684 Lt už periodą nuo 2003-10-24 iki 2006-06-13, išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 162 Lt kas mėnesį nuo 2006-06-13 iki dukters pilnametystės.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis dydžio. Teismas pažeidė materialinės teisės normą, numatančią, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių turtinės padėtys yra nelygiavertės, nes ieškovės gaunamos pajamos sudaro 1 350 Lt per mėnesį, o atsakovo – 498 Lt, todėl klaidingai nustatė proporciją ir išlaikymo dydį. Atsakovo materialinė padėtis sunki ir tai turi įtakos jo dalies išlaikymo prievolėje nustatymui. Atsakovas nuo 2006 m. įstojo į universitetą, jis turi mokėti per metus 3 000 Lt, todėl iš gaunamo atlyginimo lieka 300 Lt, iš kurių tenkina pačius minimaliausius savo poreikius. Iš atsakovo turėtų būti priteista 162 Lt dydžio išlaikymas (ieškovė turėtų teikti išlaikymą po 438 Lt) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tuo pačiu mažinant ir įsiskolinimą iki 4 416 Lt sumos.

A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normą – CK 3.192 str. 3 d. Teismo sprendimu priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas yra pakankamas tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, atsakovas yra jaunas ir darbingas, vengia susirasti geriau apmokamą darbą, todėl, nors ieškovė neskundė teismo sprendimo, tačiau iš atsakovo turėtų būti priteista didesnė suma vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į jo gerovę, poreikius ir prioritetinius interesus. Nors atsakovas mokosi universitete, tačiau jis bando studijuoti jau ketvirtą kartą, daugiau kaip pirmo kurso nepavyko baigti. Tuo pačiu, gimus dukrai, ieškovė turėjo atsisakyti valstybės finansuojamų magistrantūros studijų KTU Informatikos fakultete.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad šalims nesant santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. S. (b.l. 47). Teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą pas motiną – ieškovę A. S. . Šios sprendimo dalies šalys neginčija. Atsakovas ginčija sprendimo dalį dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo.

Kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis  atitinka vaiko interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis mokėti vaiko išlaikymui teismo paskirtą sumą, ieškovės teikiamas vaikui išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad  300 Lt. išlaikymo dydis iš atsakovo pusės  kaip tik yra ta suma, kuri leis patenkinti vaiko poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Vargu ar atsakovo siūlomas 162 Lt iš vieno iš tėvų pusės išlaikymo dydis leidžia užtikrinti aukščiau nurodytų vaiko poreikių patenkinimą.

Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra fiziškai sveikas, gali dirbti, todėl jis turi rūpintis kaip užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovas dirba vadybininku, jeigu firma, kurioje jis dirba šį darbą, jam apmoka tik minimalią algą, tai jis dirbdamas kitoje firmoje vadybininko darbą gali gauti žymiai didesnį atlyginimą, todėl oficialiai gaunamas darbo užmokestis negali būti pagrindiniu ieškovo turtinę padėtį apibrėžiančiu kriterijumi.  

Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas priteisdamas iš atsakovo 300 Lt išlaikymą, neatsižvelgė, jog ieškovė turi žymiai didesnes pajamas, negu jis. Atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, kad vaiko išlaikymui reikalinga 800-900 Lt per mėnesį. Teismas taip pat sprendė, jog vaikui išlaikyti reikia tokios sumos. Taip pat teismas atsižvelgė į teisminę praktiką, kuri suformavo taisyklę, jog patiems minimaliausiems vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaikymas, kurio dydis prilyginamas vyriausybės nustatytam minimaliam darbo užmokesčiui ir teisingai bei pagrįstai sprendė, kad mažiau negu pusę šios sumos atsakovas privalo mokėti savo vaiko išlaikymui.  Tokiu būdu teismas iš atsakovo priteisdamas tik 300 Lt išlaikymą, atsižvelgė į tai, jog atsakovė uždirba daugiau ir jai faktiškai jai paliko pagrindinę vaiko išlaikymo naštą, atsižvelgiant į vaiko poreikius. Teismas teisingai taikė Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytą kriterijų – išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams.

Kolegijai palikus teismo priteistą išlaikymo dydį, nėra pagrindo koreguoti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovas išlaikymą vaikui turėjo teigti nuo jo gimimo dienos (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis). Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog jis ieškovei nuo vaiko gimimo iki jos kreipimosi į teismą dienos iš dalies teikė išlaikymą, kurio bendra suma sudaro 4 500 Lt (b.l. 18-23), tokiu būdu teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo likusią išlaikymo dalį, skaičiuojant, kad jis privalėjo teikti išlaikymą, mokėdamas kas mėnesį po 300 Lt.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra, o taip pat CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Todėl sprendimas nekeistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovei - 500 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. K. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. S. naudai.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                               Romualda Janovičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                    Egidijus Žironas

  

 

                                                                                                            Tatjana Žukauskienė