Civilinė byla Nr. 2S-327-265/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07819-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.24

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir  Neringos savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. B., J. K., P. V. J., S. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama leisti taikyti 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pačiai nugriauti sklype, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini gyvenvietėje, Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, motelį, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, ir motelį, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento; A. B., S. V., P. V. J., J. K. už teismo sprendimo neįvykdymą skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

2.       Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0075/17/00584, Nr. 0075/117/00585, Nr. 0075/17/00586, Nr. 0075/17/00587 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-909-889/2013 dėl įpareigojimo atsakovams A. B., S. V., P. V. J., J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ (išregistruota bankrutavus) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini 8B, Duomenys neskelbtini gyv., Neringoje, pastatytus pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) ir sutvarkyti statybvietę. 2017 m. balandžio 4 d. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. S-17-75-2305, Nr. S-17-75-2306, Nr. S-17-75-2303, Nr. S-17-75-2299. Skolininkams neįvykdžius teismo įpareigojimo 2017 m. birželio 30 d. kreiptasi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 antstolės pareiškimas netenkintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, vykdymas, 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi, skolininko A. B. prašymu, buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Išieškotojas 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė 2018 m. lapkričio 9 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. 4D-2876 (16.24) kopiją, prašė tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2018 m. gruodžio 4 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-18-75-7921, Nr. S-18-75-7925, Nr. S-18-75-7923, Nr. S-18-75-7922. Teismo 2018 m. sausio 24 nutartimi 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymas atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Išieškotojas 2020 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2020 m. balandžio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-20-75-4054, Nr. S-20-75-4045, Nr. S-20-75-4042, Nr. S-18-75-4051. Pareiškėjos teigimu, skolininkai teismo sprendimo neįvykdė, todėl taikytinos teismo sprendime numatytos pasekmės bei skirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

3.       Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodė, kad nesutinka su antstolės prašymu dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo. Nurodė, kad Aplinkos ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14-2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymas ir antstolės prašymas dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo nagrinėjamoje byloje yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14-2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ išaiškinimu bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civiline byla pagal pareiškėjo A. B. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymo atidėjimo, prašė civilinės bylos Nr. 2VP-5595-991/2020 nagrinėjimą atidėti iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl Duomenys neskelbtini g. 8B pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punkto įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-NN14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatų ir sudarytos sąlygos šalims sudaryti taikos sutartį.

4.       Suinteresuotas asmuo P. V. J. su antstolės prašymu dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo nesutiko. Pažymėjo, kad antstolė pakartotinai teikia tapatų pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo (prašymo dėl baudų skyrimo dalyje), kuris neturėjo būti priimtas nagrinėti teisme, o jį priėmus nagrinėti – tokia byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Prašė civilinės bylos dalį pagal antstolės prašymo dalį skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą nutraukti; antstolės prašymo dalies leisti Inspekcijai pačiai nugriauti Duomenys neskelbtini g., Neringoje, esančius statinius nagrinėjimą sustabdyti arba atidėti iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas dėl civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 nagrinėjamo A. B. prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą; civilinę bylą nagrinėjant iš esmės – antstolės prašymą atmesti.

5.       Suinteresuoto asmens P. V. J. manymu, formalus pareiškėjos prašymo tenkinimas neišspręs privačių asmenų patirtos žalos dėl nuosavybės teises ir būsto praradimo atlyginimo klausimo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuluota vienareikšmiška pozicija, kad įvykdžius teismo sprendimą, kuriuo sąžiningas pastato savininkas yra įpareigojamas nugriauti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatytą pastatą, tokio turto savininkui turi būti atlyginama prarasto turto vertė. Pateikė 2020 m. birželio 22 d. nepriklausomo turto vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią P. V. J. ir J. K. priklausančio pastato, įpareigoto nugriauti teismo sprendimu, rinkos vertė vertinimo dieną sudaro 286 999 Eur. Manė, kad teismas, spręsdamas dėl antstolės prašymo dalies leisti Inspekcijai pačiai vykdyti teismo sprendimą, toje pačioje byloje turėtų spręsti ne tik dėl teismo sprendimo įvykdymui (pastatų nugriovimui) reikalingų lėšų, tačiau taip pat ir dėl privatiems asmenims padarytos žalos atlyginimo. Suinteresuotas asmuo prašė civilinės bylos dalį pagal antstolės prašymo dalį skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą nutraukti; antstolės prašymo dalį dėl leidimo inspekcijai pačiai nugriauti Duomenys neskelbtini g. 8B, Neringoje, esančius statinius atmesti, o tuo atveju, jei jis bus tenkinamas – išspręsti žalos dėl atsakovams priklausančių statinių praradimo atlyginimo klausimą.

6.       Suinteresuotas asmuo Inspekcija su pareiškėjos prašymu sutiko. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo nagrinėjamas vieno iš suinteresuotų asmenų (atsakovo) A. B. prašymas atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą, sprendimo vykdymo atidėjimas yra siejamas su įvykiu – iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl Duomenys neskelbtini g. 8B pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punkto įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-NN14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatų, kuris jau yra įvykęs, t. y. Vyriausybės nariai apsisprendė į Konstitucinį teismą dėl jo nutarimo nuostatų išaiškinimo nebesikreipti. Be to, Aplinkos ministerija 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. (65)-D8(E)-2954 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano įgyvendinimo ir vykstančių teisminių procesų“ pateikė nuomonę, kad inspekcija, gavusi statytojų prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus ar sudaryti taikos sutartis paminėtiems statiniams Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka, turėtų įvertinti, ar nebus sudarytos galimybės nesilaikyti įsiteisėjusių teismų sprendimų bylose, kuriose konstatuotas statybų neteisėtumas ir nustatyta, kaip turi būti pašalinti neteisėtomis pripažintų statybų padariniai. <...> vadovaujantis aukščiau minėtomis Konstitucinio teismo Nutarimo 40 punkto ir kitų punktų nuostatomis, negali būti sudaromi tokie susitarimai, įskaitant ir taikos sutartis, kuriais būtų įteisinti neteisėtų statybų padariniai. Inspekcijos teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes ir pareiškėjos prašymą tenkinti.

7.       Suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, kad pareiškėja nesąžiningai pateikė pareiškimą su identiškais argumentais dėl baudų skyrimo ir pasekmių taikymo. Įsiteisėjusioje 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 nurodyta, kad nėra jokių faktinių ir teisinių pagrindų pareiškėjos prašomų baudų skyrimui ir pasekmių taikymui. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14-2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas. Pagal šį projektą Konstitucinio teismo bus prašoma išaiškinti ir Duomenys neskelbtini g. 8B pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimą į būdingą Kuršių nerijos pastatams – tradicinės žvejo sodybos ar vilų, bei sudarančio galimybę atitinkamai įteisinti šiuos pastatus. Gavusi Konstitucinio teismo išaiškinimą nagrinėjamu klausimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė galės priimti nutarimo nuostatas atitinkantį sprendimą, reikalingą nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujantį teisinį Kuršių nerijos nacionalinio parko atitinkamų teritorijų ir jose esančių statinių tvarkymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, pakeičiant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano atitinkamus sprendinius. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą yra derinimo ir svarstymo stadijoje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo sprendimo šioje byloje vykdymui, A. B. pakartotinai kreipėsi į teismą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013. Prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti, skirti pareiškėjai baudą bei priteisti A. B. bylinėjimosi išlaidas.

8.       Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija su pareiškėjos prašymu sutiko. Pažymėjo, kad šiai dienai sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, tačiau pastatai iki šiol nėra nugriauti, t. y. sprendimas nėra įvykdytas.

9.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sutiko su antstolės prašymu dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo. Pažymėjo, jog Tarnyba laikosi pozicijos, jog nėra galimos tokios taikos sutartys, kuriomis būtų sudarytos galimybės nesilaikyti įsiteisėjusių teismų sprendimų bylose, kuriose konstatuotas statybų neteisėtumas ir nustatyta, kaip turi būti pašalinti neteisėtomis pripažintų statybų padariniai.

10.       Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, pastarajam nevykdant teismo sprendimo, turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą, ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką. Prašė pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo nagrinėti teismo nuožiūra.

11.       Suinteresuoti asmenys J. K., S. V., Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Nutarė taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes: leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti sklype, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini gyvenvietėje, Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, motelį, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, ir motelį, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31) ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Kitos pareiškimo dalies netenkino.

13.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad suinteresuoti asmenys (atsakovai) nevengė vykdyti teismo sprendimo, visada aktyviais veiksmais stengėsi įteisinti statybas, gauti reikalingus dokumentus, rengti projektus, taikiai išspręsti susidariusią situaciją, ne kartą kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir teismas prašymus tenkino. Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės taip pat buvo aptartos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018, tačiau atsižvelgęs į Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 išdėstytas nuostatas bei įvertinęs suinteresuoto asmens (atsakovo) argumentus dėl galimybės atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą, konstatavęs, kad suinteresuotiems asmenims (atsakovams) neegzistuoja tolimesnės teisinės prielaidos įteisinti statinius, esančius Duomenys neskelbtini 8B, Neringoje, padarė išvadą, kad dar kartą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Duomenys neskelbtini g. 8B, Neringoje, pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo ir įgyvendinimo, suinteresuotiems asmenims (atsakovams) galimybių nėra.

14.       Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1090-524/2020 yra nurodyta, jog nagrinėjamu atveju yra išreikšta aiški vienos iš šalių, t. y. ieškovės (šiuo atveju suinteresuoto asmens) civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, valia tiek dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tiek dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. Ieškovė (suinteresuotas asmuo) aiškiai nesutinka su sprendimo vykdymo atidėjimu ir teigia, kad nėra ir nebus galimybių ateityje sudaryti taikos sutartį (nutarties 25 punktas). Taip pat nurodė, kad iš Inspekcijos atsakymo į suinteresuotų P. V. J. ir J. K. 2020 m. spalio 15 d. pasiūlymą sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje dėl teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 (dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo Duomenys neskelbtini 8B, Neringoje) vykdymo matyti, kad Inspekcija nepritaria siūlomos taikos sutarties sąlygoms ir nesutinka su tuo, kad šiuo metu egzistuoja pagrįstos teisinės prielaidos neteisėtų statybų Kuršių nerijoje įteisinimui.

15.       Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-89 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“, pradėtas KNNP tvarkymo plano koregavimo (specialiojo planavimo) procesas, kurio tikslas – pakoreguoti KNNP tvarkymo planą pagal įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. KT52-N14/2019 bei skirtas užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų dėl neteisėtų statybų vykdymą, ir nėra nukreiptas į teisinių prielaidų neteisėtų statinių įteisinimui Kuršių nerijoje sudarymą.

16.       Todėl padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikos sutarties sudarymas nėra galimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad pasikeitus aplinkybėms vykdymo proceso dalyviai su prašymu gali kreiptis į antstolę dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėjo, jog suinteresuoto asmens A. B. atstovas advokatas N. J. 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. 14-1/2021 jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su prašymu inicijuoti: vykdomosios bylos dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 pagal to paties teismo 2017 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-909-889/2013 sustabdymą; bei taikos derybas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013.

17.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad šiai dienai suinteresuoti asmenys (atsakovai) teismo sprendimo neįvykdė, todėl pripažino, kad pareiškėjos reikalavimas taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes pagrįstas, todėl tenkintinas – taikytinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatytos pasekmės.

18.       Spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo teismas pažymėjo, kad dėl tapataus antstolės prašymo suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J., J. K. už teismo sprendimo neįvykdymą skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną yra pasisakęs Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018, įsiteisėjusioje 2018 m. balandžio 20 d., kurioje konstatuota, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo rezoliucinės dalyje numatyta, kad atsakovams P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą leidžiama ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini 8B, Duomenys neskelbtini gyv., Neringoje, pastatytus statinius. Minėtoje nutartyje buvo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 nustatytas įpareigojimas nėra išskirtinai asmeninis, teismo sprendimu yra nustatytas įpareigojimas griauti statinius, t. y. atlikti tokio pobūdžio veiksmus, kurie nėra ribojami suinteresuotų asmenų valios ir veiksmų terminais (juos teismui leidus gali atlikti statybos inspekcija), dėl to CPK 771 straipsnio 6 dalis nustatyta bauda suinteresuotiems asmenims negali būti skiriama. Šiuo atveju, nagrinėjant antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo, gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo. Paminėjo ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje taip pat pasisakyta dėl suinteresuotų asmenų (atsakovų) aktyvių veiksmų, bendradarbiavimo ir dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių suinteresuoti asmenys negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, t. y. atsakingų institucijų nepagrįstai ilgai užsitęsusio projekto derinimo procedūrų ir veiksmų, kurie aktualūs ir šioje nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas sutiko su minėtoje nutartyje išdėstytais motyvais, jų nekartojo ir plačiau nepasisakė. Be to, pažymėjo, kad teismui nusprendus taikyti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J., J. K. papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.

19.       Teismas nurodė, kad byloje duomenų, jog suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl teismo sprendimo įvykdymui (pastatų nugriovimui) reikalingų lėšų skyrimo, nėra, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakė ir nurodė, jog minėtų lėšų skyrimo klausimas bus sprendžiamas vykdymo proceso eigoje. Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens P. V. J. argumentų, kad sprendžiant dėl antstolės prašymo dalies leisti Inspekcijai pačiai vykdyti teismo sprendimą, toje pačioje byloje turėtų būti dėl privatiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad  suinteresuoto asmens pateiktame prašyme dėl žalos atlyginimo suformuluotas reikalavimas yra materialus teisinis reikalavimas, todėl toks prašymas turi būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles. 

20.       Konstatavęs, kad antstolės piktnaudžiavimo procesu aplinkybės nenustatytos, bei pažymėjęs, jog antstolė, kreipdamasi į teismą dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes ir baudos skyrimo, pasinaudojo jai proceso įstatyme numatyta teise skolininkams nevykdant teismo sprendimo, o toks antstolės teisėtas procesinis veiksmas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu, atmetė suinteresuoto asmens A. B. prašymą skirti antstolei baudą vadovaujantis CPK 95 straipsnyje numatytu pagrindu. 

21.       Suinteresuoto asmens A. B. prašymo priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas iš pareiškėjos teismas netenkino nurodęs, jog dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.  

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

22.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. išnagrinėjus bylą be akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB banko įtraukimo į procesą; 2)  netenkinus  pirmojo prašymo – Klaipėdos apygardos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punktas (ne) prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams; 3) nepaisant to, kaip būtų išspręstas antrasis prašymas – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį dalį dėl leidimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos griauti motelius, ir šioje dalyje antstolės pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1.                      Į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas AB SEB bankas. Bylos duomenys patvirtina, kad motelis (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso P. V. J. ir J. K., yra įkeistas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui (toliau – ir Bankas) nuo 2004 metų. Skundžiama nutartis neabejotinai turi įtakos AB SEB banko materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes nutartimi leista griauti Bankui įkeistą pastatą – Bankas, išdavęs paskolą, nebeteks paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės. Banko neįtraukimas į šį procesą sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

22.2.                      Klaipėdos apylinkės teismo skundžiama nutartimi leido griauti motelius, išieškant griovimo išlaidas iš Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas – neegzistuojantis juridinis asmuo, kuris iš Juridinių asmenų registro yra išregistruotas dar 2019 m. birželio 5 d.

22.3.                      Akcentuotina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. (terminas, iki kurio privalėjo būti įvykdytas 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimas) iki 2019 metų pabaigos visos suinteresuotos šalys dėjo pastangas tam, kad vykdymo procese būtų sudaryta taikos sutartis, leidžianti išsaugoti motelius. Būtent šiuo tikslu buvo pradėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimo procesas. Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 pakeitė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, ir jį išdėstė nauja redakcija. Naujos redakcijos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane atsirado naujas punktas: „9.4.2.26. NRu – urbanizuotos aplinkos rekreacinėje teritorijoje, sklype Duomenys neskelbtini g. 8B, esančių trijų pastatų architektūrinė išraiška keičiama į būdingą Kuršių nerijos pastatams – tradicinės žvejo sodybos ar vilų“. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūra iš esmės leido išsaugoti Duomenys neskelbtini g. 8B, Neringoje, esančius motelius jų negriaunant, tačiau pertvarkant taip, kad motelių architektūrinė išraiška būtų pakeista į būdingą Kuršių nerijos pastatams. Tai sudarė prielaidas vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, kurios esmė – motelių savininkai padaro reikiamus pakeitimus motelių projektinėje dokumentacijoje, esant būtinybei gauna naujus statybą leidžiančius dokumentus, ir atsisakoma motelių griovimo.

22.4.                      Tačiau Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. KT52-N14/2019 sukėlė abejonių, ar nagrinėjamu atveju dėl Duomenys neskelbtini g. 8B motelių įmanoma sudaryti taikos sutartį vykdymo procese. Konstitucinis Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime nagrinėjo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsniui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo" patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai yra susiję su kitais Kuršių nerijoje esančiais objektais – atitinkamai statiniais Duomenys neskelbtini g. 1 (Duomenys neskelbtini) ir Duomenys neskelbtini g. 20 (Duomenys neskelbtini). Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (aktualioje redakcijoje) ties punktais 9.2.1.7 ir 9.2.3.2 yra prierašai: TAR pastaba. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija; TAR, 2019-11-05, Nr. 17602) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.  Tuo tarpu prie kitų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių (įskaitant ir 9.4.2.26 punktą, nustatyti sprendinius Duomenys neskelbtini g. 8B, Neringa) tokios pastabos nėra. Todėl manytina, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punktas yra nepanaikintas ir galiojantis.

22.5.                      Taigi šioje byloje yra iškilęs prieštaravimas: ar Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas KT52-N14/2019 turi būti aiškinamas plečiamai, t. y. kaip draudžiantis susitarti dėl statinių įteisinimo ir kituose objektuose, nei kad nurodyti Konstitucinio Teismo nutarime; ar Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas KT52-N14/2019 turi būti aiškinamas siaurai, t. y. kaip draudžiantis susitarti dėl statinių įteisinimo tik objektuose Duomenys neskelbtini g. 1 (Duomenys neskelbtini) ir Duomenys neskelbtini g. 20 (Duomenys neskelbtini) – būtent dėl kurių buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas. Pirmosios instancijos teismas šio prieštaravimo nepašalino. Nors Aplinkos ministerija 2020 m. pradžioje siūlė Vyriausybei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo (ar Konstitucinio Teismo 2019-11-25 nutarimo argumentacija yra aktuali tik Duomenys neskelbtini g. 1 (Duomenys neskelbtini) ir Duomenys neskelbtini g. 20 (Duomenys neskelbtini) atvejais, ar ir visais kitais atvejais), toks prašymas Konstituciniam Teismui nebuvo pateiktas. Siekiant pašalinti prieštaravimą būtina aiškiai žinoti paties Konstitucinio Teismo poziciją, todėl manytina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas galėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo CPK 3 straipsnio 3 dalies pagrindu.

22.6.                      Kadangi pirmosios instancijos teismas į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo nesikreipė,  turėjo atsižvelgti į galiojantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punktą ir antstolės pareiškimą privalėjo atmesti.

22.7.                      Nors teismas akcentavo, jog taikos sutarties vykdymo procese sudarymas yra neįmanomas, nes Inspekcija nesutinka, pažymėtina, kad Inspekcijos nesutikimą sudaryti taikos sutartį nulemia tik vienas veiksnys – 2019 m. lapkričio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimas ir jo plečiamasis aiškinimas. Taigi šioje byloje būtina Konstitucinio Teismo išvada ar Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punktas (ne) prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.  

22.8.                      Nesant Konstitucinio Teismo išvados skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Akcentuotina, kad motelių griovimas valstybei ir savivaldybei gali turėti reikšmingas pasekmes.

23.       Suinteresuotas asmuo Inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo pakeisti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį ir vietoje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nurodyti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1.                      Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 nustatytos aplinkybės ir išvados neturi prejudicinės galios Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2VP-232-991/2021.

23.2.                      Nepagrįstai nagrinėjant šią bylą buvo vadovautasi 2018 m. kovo 26 d. nutartyje išdėstytais motyvais neanalizuojant, kokiomis sąlygomis 2018 m. kovo 26 d. nutartyje buvo padarytos atitinkamos išvados bei ignoruojant visą eilę po to atsiradusių naujų aplinkybių. 2018 m. sprendžiant klausimą dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo buvo įvertinta tuo metu buvusi faktinė situacija, t. y. vykdoma Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimo procedūra, siekiant pakoreguotų sprendinių pagrindų sudaryti sąlygas taikos sutarčiai vykdymo procese sudaryti. Tačiau šiuo metu faktinės aplinkybės iš esmės yra pasikeitusios ir taikos sutarties sudarymo galimybės vykdymo procese nėra.

23.3.                      Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pritariant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartyje padarytai išvadai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 nustatytas įpareigojimas nėra išskirtinai asmeninis, teismo sprendimu yra nustatytas įpareigojimas griauti statinius, t. y. atlikti tokio pobūdžio veiksmus, kurie nėra ribojami suinteresuotų asmenų valios ir veiksmų terminais (juos teismui leidus gali atlikti Inspekcija), dėl to CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda suinteresuotiems asmenims negali būti skiriama, antstolės prašymas skirti baudą suinteresuotiems asmenims buvo išspręstas vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia CPK 771 straipsnio redakcija, draudžiančia skirti baudą už teismo sprendimu nustatytos prievolės nevykdymą, kuri nebuvo asmeninio pobūdžio. Tačiau šiuo metu galiojanti baudos skyrimą reglamentuojanti CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcija suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio.

24.       Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

24.1.                      Iš dalies sutiktina, kad AB SEB bankas turėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Viena vertus, priimta nutartis turės įtakos materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes nutartimi leista griauti bankui įkeistą pastatą, todėl Bankas nebeteks paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės. Kita vertus, AB SEB bankas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-909-889/2013, todėl jam yra žinoma, kad ginčo pastatai turi būti nugriauti.

24.2.                      Nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi būti pakeistas į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.  

24.3.                      2013 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 nustatytas įpareigojimas nėra išskirtinai asmeninis, teismo sprendimu yra nustatytas įpareigojimas griauti statinius, t. y. atlikti tokio pobūdžio veiksmus, kurie nėra ribojami suinteresuotų asmenų valios ir veiksmų terminais (juos teismui leidus gali atlikti Inspekcija), dėl to CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda suinteresuotiems asmenims negali būti skiriama. Šiuo atveju, nagrinėjant antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl 2013 m. kovo 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo.

24.4.                      Nusprendus taikyti 2013 m. kovo 28 d. teismo sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuotiems asmenims P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai.

25.       Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į atskiruosius skundus sutinka su atskiraisiais skundais ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

25.1.                      Nagrinėjamu atveju šios bylos išsprendimas turės įtakos AB SEB banko materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes ginčijama teismo nutartimi leista griauti bankui įkeistą pastatą, t. y. Bankas, išdavęs paskolą, nebeteks paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės.

25.2.                      Nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi būti pakeistas į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.

25.3.                      Manytina, kad Duomenys neskelbtini g. 8B, Neringoje pastatams aktualus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punkto įgyvendinimo ir (ne) prieštaravimo Konstitucijai ir įstatymams klausimas, todėl prieš imantis ultima ratio priemonės – statinių griovimo – būtina pašalinti visus neaiškumus, ar šioje byloje vykdymo procese įmanoma sudaryti teisėtą taikos sutartį.

26.       Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; Inspekcijos skundą prašo atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

26.1.                      Sutiktina su Neringos savivaldybės atskirajame skunde išdėstytais faktiniais ir teisiniais motyvais, todėl manytina, kad Neringos savivaldybės skundas turi būti tenkinamas.

26.2.                      Inspekcijos skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti.  Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 buvo konstatuota, jog valstybės institucijos neužtikrino, kad pastatų statyba vyktų griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl atžvelgiant į norminius teisės aktus bylą nagrinėjęs teismas įpareigojo atsakovus (šiuo atveju, suinteresuotus asmenis) S. V., A. B., P. V. J. ir J. K. nugriauti nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius adresu Duomenys neskelbtini g. 8B, Neringoje ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodyta, kad atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą pareiga nugriauti pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę perkeliama Inspekcijai, lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (šiuo metu teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos).

26.3.                      Inspekcijos argumentai dėl pasikeitusios CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijos esminės reikšmės šios bylos išsprendimui neturi. Net ir tuo atveju, jei CPK 771 straipsnio 6 dalyje normos redakcijoje, galiojančioje nuo 2017 m. sausio 1 d., buvo išplėstos sąlygos, kuomet galima skirti baudą už teismo sprendimo laiku neįvykdymą, baudos skyrimo klausimą nagrinėjantis teismas visais atvejais privalo vadovautis pamatiniais teisės principais ir galutinį sprendimą byloje grįsti konkrečiai nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Tokius suinteresuoto asmens teiginius patvirtina teismų formuojama praktika, pagal kurią teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, atsižvelgia į konkrečias į konkrečios bylos faktines aplinkybes (pavyzdžiui, teismo sprendimo neįvykdymo priežastis), taikomas kitas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, baudos skyrimo nagrinėjamu atveju atitikimą jos tikslams ir pan., vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

27.       Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į Inspekcijos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

27.1.                      Teismas pagrįstai netenkino neteisėto pareiškėjos prašymo dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims. Teismas aiškiai nurodė, kad sutinka su įsiteisėjusioje 2018 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 išdėstytais motyvais, kuriais remiantis identiškas ankstesnis pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims jau buvo išnagrinėtas ir atmestas. Būtina pabrėžti, kad Inspekcija taip pat sutiko su nurodytos 2018 m. kovo 26 d. nutarties motyvais, šios nutarties neskundė. Taip pat pažymėtina, kad tiek 2018 m. kovo 26 d. nutartis, tiek skundžiama nutartis buvo priimtos pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančią baudos skyrimą reglamentuojančią CPK 771 straipsnio 6 dalies redakciją, todėl Inspekcijos atskirojo skundo teiginiai dėl neva Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytos negaliojančios teisės normos neturi jokio teisinio pagrindo.

27.2.                      Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog teismui nusprendus taikyti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodytas pasekmes suinteresuotiems asmenims papildomos baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktu teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtu neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. 

27.3.                      Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 konstatuota, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad A. B. ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių vardu įregistruota nuosavybės teisė į ginčo motelius, juos įgijo sąžiningai ir dėl susiklosčiusios situacijos nėra jų kaltės.

28.       Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

28.1.                      Sutiktina su Neringos savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentais –  skundas yra išsamiai motyvuotas, patvirtinantis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą.

28.2.                      Manytina, kad 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymas negali būti perduotas Inspekcijai kol galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punkto nuostatos, nustatančios teisinį reguliavimą dėl Duomenys neskelbtini g. 8B pastatų įteisinimo (NRu27 - urbanizuotos aplinkos rekreacinėje teritorijoje, sklype Duomenys neskelbtini g. 8B, esančių trijų pastatų architektūrinė išraiška keičiama į būdingą Kuršių nerijos pastatams - tradicinės žvejo sodybos ar vilų), bei bus išspręsti visi su savavališkos statybos padarinių pašalinimu susiję klausimai, įskaitant galutinai išspręsti klausimai dėl taikos sutarties sudarymo arba žalos, kurią patirs statinių savininkai, atlyginimo. Priešingu atveju spręstina, kad būtų sukurta ydinga ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotoms taisyklėms priešinga situacija, kai jokių neteisėtų veiksmų neatlikę statinių savininkai prarastų nuosavybės teise valdomą turtą bei turėtų pradėti naujus teisminius procesus patirtai žalai atgauti.

29.       Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

29.1.                      Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka taikant teismo sprendimo neįvykdymo padarinius, atliekama tik teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybių patikra, tačiau pats teismo sprendimas ir jame nustatytas teisės gynimo būdas nebėra peržiūrimas ar kitaip kvestionuojamas. Pastebėtina, kad AB SEB bankas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu nagrinėjant bylą pagal Inspekcijos pareikštus reikalavimus Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, todėl turėjo galimybę įvertinti būsimo sprendimo ir jo vykdymo įtaką savo teisėms ir pareigoms, ir dalyvaudamas procese turėjo galimybę pasisakyti dėl ginčo ir jo galimos įtakos savo teisinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartimi taikant 2013 m. kovo 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/ nustatytus jo neįvykdymo padarinius buvo nuspręsta dėl AB SEB banko asmens teisių ir pareigų, ir kad tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, dėl kurio ši nutartis turėtų būti naikintina.

29.2.                      Sutiktina, kad nutarties rezoliucinėje dalyje vietoje nebeegzistuojančio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento turėjo būti nurodytas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

29.3.                      Šiuo atveju Neringos savivaldybės administracijos pateikiami pasvarstymai, kaip turėtų būti vertinamas Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. KT52-N14/2019, nėra niekaip susiję su skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, kai skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Nagrinėjamoje byloje šių priemonių taikymas nėra sietinas su Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniais, be to, byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, kad taikos sutarties sudaryti neketinama.

30.       Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija į Inspekcijos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

30.1.                      Iš atskirojo skundo nėra aišku, už kokį laikotarpį Inspekcija siekia baudos priteisimo iš suinteresuotų asmenų A. B., S. V., P. V. J., J. K.. Pažymėtina, kad Inspekcija ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju įmanoma sudaryti taikos sutartį vykdymo procese. Ilgą laiką Inspekcija buvo pateikusi prašymus antstolei dėl vykdomųjų bylų sustabdymo (įskaitant ir nagrinėjamą atvejį), nes valstybiniu lygmeniu buvo stengiamasi sudaryti prielaidas taikos sutarčių sudarymui vykdymo procese. Tuo tikslu buvo koreguojamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarko planas –  jo korektūrą Vyriausybė patvirtino 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080.

30.2.                      Darytina išvada, kad pačios Inspekcijos pozicija dėl galimybės sudaryti taikos sutartį nagrinėjamu atveju pasikeitė tik 2020 m. viduryje, įvertinus Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT52-N14/2019. Šiuo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija; TAR, 2019-11-05, Nr. 17602) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

30.3.                      Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys A. B., S. V., P. V. J., J. K. piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą. Iš šių asmenų pozicijos matyti, kad suinteresuoti asmenys ilgą laiką turėjo teisėtą lūkestį išsaugoti statinius, kurį formavo valdžios institucijos ir pati Inspekcija.

31.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo formos

32.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Faktinės bylos aplinkybės

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0075/17/00584, Nr. 0075/117/00585, Nr. 0075/17/00586, Nr. 0075/17/00587, vykdomos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-909-889/2013 dėl įpareigojimo atsakovams A. B., S. V., P. V. J., J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ (išregistruota bankrutavus) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini 8B, Duomenys neskelbtini gyv., Neringoje, pastatytus pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895(16.31), ir sutvarkyti statybvietę

34.       2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-17-75-2305, Nr. S-17-75-2306, Nr. S-17-75-2303, Nr. S-17-75-2299. Skolininkams neįvykdžius įpareigojimo, 2017 m. birželio 30 d. antstolė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 antstolės pareiškimas netenkintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, vykdymas, 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi, skolininko A. B. prašymu, buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Išieškotojas 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė 2018 m. lapkričio 9 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. 4D-2876 (16.24) kopiją, prašė tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2018 m. gruodžio 4 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktus Nr. S-18-75-7921, Nr. S-18-75-7925, Nr. S-18-75-7923, Nr. S-18-75-7922. Teismo 2018 m. sausio 24 nutartimi 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymas atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2020 m. balandžio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-20-75-4054, Nr. S-20-75-4045, Nr. S-20-75-4042, Nr. S-18-75-4051. Skolininkams neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimų antstolė 2020 m. balandžio 30 d. pareiškimu Nr. S-20-75-4148 kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.

35.       Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad suinteresuotas asmuo A. B. 2020 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą atidėti iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl Duomenys neskelbtini g. 8B, Neringoje, pastatams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punkto įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio mėn. 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatų ir sudarytos sąlygos šalims sudaryti taikos sutartį. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 prašymas atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1090-524/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 paliko nepakeistą.

36.       Pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimą tenkino iš dalies – leido taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes, tačiau netenkino pareiškimo dalies dėl baudos suinteresuotiems asmenimis skyrimo. Atskiruoju skundu Neringos savivaldybės administracija teigia, jog skundžiama nutartis naikintina konstatavus absoliutų jos negaliojimo pagrindą, taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punktas (ne) prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams; taip pat prašo panaikinti skundžiamą nutarties dalį, kuria leista taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatytas pasekmes. Inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria netenkinta pareiškimo dalis dėl baudos suinteresuotiems asmenimis skyrimo ir prašo šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskiruosiuose skunduose nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties. Motyvai, pagrindžiantys šią apeliacinės instancijos teismo išvadą bus nurodyti toliau nutartyje.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

37.       CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

38.       Apeliantės Neringos savivaldybės administracijos teigimu aplinkybė, jog į šios bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukas AB SEB bankas, sudaro absoliutų šios nutarties negaliojimo pagrindą, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog AB SEB bankas laikytinas suinteresuotu asmeniu šioje byloje, tačiau priešingai, nei teigiama skunde, Banko neįtraukimas į bylą nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiama nutartimi buvo nuspręsta dėl banko teisių ir pareigų.

39.       Nekilnojamojo turto registro išrašas apie žemės sklypą Duomenys neskelbtini g. 8B, Neringoje, ir jame esančius statinius patvirtina, kad motelis (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso P. V. J. ir J. K., yra įkeistas hipotekos kreditoriui nuo 2004 metų. Hipotekos registro išrašas patvirtina, kad minėtas motelis yra įkeistas AB SEB banko naudai, užtikrinant 2004 m. birželio 21 d. Kredito sutarties įvykdymą.

40.       CPK 266 straipsnis draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o nusprendimas dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).

41.       Neringos savivaldybės administracijos skunde nurodyti argumentai, jog skundžiama nutartimi leidus taikyti pasekmes – leidus nugriauti Bankui įkeistą pastatą, Bankas neteks paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės ir tai vertintina kaip nusprendimas dėl asmens teisių ir pareigų, vertinti kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas dėl pastatų griovimo buvo priimtas išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-909-889/2013. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad AB SEB bankas į civilinę bylą Nr. 2-909-889/2013 buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu,  t. y. tiek Bankui, tiek kitiems suinteresuotiems asmenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta įpareigoti atsakovus P. V. J. ir J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini 8B, Duomenys neskelbtini gyv., Neringoje, pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, užfiksuotą 2012-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę, yra žinomas. Taip pat Bankui žinoma, jog minėtu sprendimu nustatytos ir sprendimo neįvykdymo pasekmės – atsakovams P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą leista ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype esančius ginčo pastatus. Aplinkybė, jog AB SEB bankas nebuvo aktyvus – neteikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta byla, taip pat neteikė apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, suponuoja išvadą, jog AB SEB bankas neįžvelgia būtinybės ar poreikio konstatuoti savo interesų pažeidimo.

42.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, spręstina, jog AB SEB banko neįtraukimas į šią nagrinėjimą bylą nėra pakankamas konstatuoti absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

43.       CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

44.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018).

45.       Neringos savivaldybės administracija prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.4.2.26 punktas (ne) prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

46.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytinas nuostatas, daro išvadą, kad šiuo atveju tokio prašymo tenkinimui nėra pagrindo. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatytų pasekmių taikymo, t. y. šioje byloje nėra sprendžiamas statinių teisėtumo klausimas. Nagrinėjant antstolės pareiškimą dėl leidimo taikyti 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai pačiai nugriauti sklype, esančiame Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini gyvenvietėje, Neringoje, pastatytus statinius, pagrindo byloje taikyti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatas nenustatyta. Aplinkybė, jog Neringos savivaldybės administracijos manymu, Inspekcijos nesutikimą sudaryti taikos sutartį lemia būtent nepagrįstai plečiamai aiškinamas Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. KT52-N14/2019, taip pat negali būti vertinama kaip pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Todėl vadovaujantis anksčiau minėtu kasacinio teismo išaiškinimu spręstina, jog Neringos savivaldybės administracijos prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti šio prašymo.

Dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo

47.        CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. 

48.       Iš Neringos savivaldybės administracijos atskirojo skundo turinio matyti, kad argumentus, jog ginčo statiniai neturėtų būti griaunami, motyvuoja galimybe sudaryti taikos sutartį su Inspekcija. Neringos savivaldybės administracija akcentuoja, jog laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. (termino, iki kurio privalėjo būti įvykdytas 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimas) iki 2019 metų pabaigos visos suinteresuotos šalys dėjo pastangas tam, kad vykdymo procese būtų sudaryta taikos sutartis, leidžianti išsaugoti motelius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis nurodytomis aplinkybėmis, tačiau pastebi, jog šiuo atveju situacija dėl taikos sutarties sudarymo galimybės yra pasikeitusi. Pirmosios instancijos teismas šią situaciją išsamiai išnagrinėjo ir nurodė, kad tiek šios bylos duomenys, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1090-524/2020, patvirtina, jog Inspekcijos valia dėl taikos sutarties sudarymo galimybės yra pasikeitusi – Inspekcija akcentuoja, jog nėra ir nebus galimybių ateityje sudaryti taikos sutartį.

49.       Kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nemato galimybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymo klausimą sureguliuoti taikos sutartimi suinteresuotų asmenų siūlomomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad šią poziciją teismo posėdyje palaikė suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas T. B.. Inspekcija atsiliepime į Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą taip pat dar kartą patvirtina, jog taikos sutarties šioje byloje sudaryti neketinama ir papildomai pažymi, jog Inspekcijos nuomone, CPK 771 straipsnyje nustatytų priverstinio vykdymo priemonių taikymas nagrinėjamojoje byloje nėra sietinas su Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniais. Ši Inspekcijos pozicija suponuoja išvadą, jog Inspekcija nepritaria siūlomos taikos sutarties sąlygoms ir nesutinka su tuo, kad egzistuoja pagrįstos teisinės prielaidos neteisėtų statybų Kuršių nerijoje įteisinimui.

50.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų vykdymo proceso šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų, bei Inspekcijai nedviprasmiškai nurodant, jog ji nesutinka su taikos sutarties sudarymo galimybe, spręstina, kad nagrinėjamu atveju taikos sutarties sudarymas nėra galimas.

51.       Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, jog pareiškėjos reikalavimas taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo egzistuojant pagrindą taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime numatytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis)

Dėl baudos skyrimo

52.       Apeliantė Inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria netenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos už teismo sprendimo neįvykdymą skyrimo suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J. ir J. K., ir šios bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą motyvuoja argumentais, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad tapatus klausimas jau yra išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018, kurioje konstatuota, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 nustatytas įpareigojimas nėra išskirtinai asmeninis, teismo sprendimu yra nustatytas įpareigojimas griauti statinius, t. y. atlikti tokio pobūdžio veiksmus, kurie nėra ribojami suinteresuotų asmenų valios ir veiksmų terminais (juos teismui leidus gali atlikti statybos inspekcija), dėl to CPK 771 straipsnio 6 dalis nustatyta bauda suinteresuotiems asmenims negali būti skiriama. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog šiuo metu galiojanti baudos skyrimą reglamentuojanti CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcija suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio. O taip mano, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, jog sprendimo nevykdymo priežastys šiuo metu nėra tapačios, buvusioms sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo 2018 metais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pastebėjimu, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcija suteikia teisę teismui skirti baudą už teismo sprendimo neįvykdymą nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti baudą suinteresuotiems asmenimis.

53.       Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

54.       Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne) įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). 

55.       Nagrinėjamu atveju ginčo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 neįvykdytas, nėra.

56.       Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos ir šioje nutartyje jau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti suinteresuotų asmenų (skolininkų) piktybiškumo ar sąmoningo teismo sprendimo įvykdymo vilkinimo. Pastebėtina, jog ir atskirajame skunde Inspekcija nenurodo, kokie konkretūs A. B., S. V., P. V. J. ir J. K. veiksmai (neveikimas) galėtų būti vertinami kaip sąmoningas sprendimo nevykdymo vilkinimas. Vien tik Inspekcijos nurodyta aplinkybė, jog šiuo metu yra pasikeitusi Inspekcijos pozicija dėl taikos sutarties sudarymo galimybės, įvertinus, jog Inspekcija nuomonę pakeitė tik 2020 m. viduryje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti suinteresuotų asmenų vilkinimą įvykdyti teismo sprendimą.  Šiuo atveju pritartina suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos nuomonei, jog suinteresuoti asmenys ilgą laiką turėjo teisėtą lūkestį išsaugoti statinius, kurį formavo valdžios institucijos ir pati Inspekcija.

57.       Taigi šios aplinkybės, vertinant skolininkų kaltę baudos skyrimo kontekste, laikytinos pakankamomis įsitikinti, jog vykdymo procesas nėra vilkinamas dėl skolininkų piktybiško neveikimo, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog suinteresuotiems asmenims A. B., S. V., P. V. J., J. K. papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai.

Dėl rezoliucinės dalies patikslinimo

58.       Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutarė leisti Inspekcijai pačiai nugriauti statinius reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento.

59.       Iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas,  juridinio asmens kodas 190742333,  2019 m. birželio 5 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo reorganizuotas į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622.  

60.       Ši aplinkybė sudaro pagrindą patikslinti skundžiamos nutarties dalį, nurodant leisti Inspekcijai pačiai nugriauti statinius, darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

61.        Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

62.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskiruosiuose skunduose išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirieji skundai atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

     Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Patikslinti rezoliucinę nutarties dalį ir nurodyti, kad darbams reikalingos lėšos išieškomos iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjas                                                        Alvydas Žerlauskas