Baudžiamosios bylos Nr. 1A-547-1058/2022

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47407-2020-9 

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Povilansko, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. (G. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. lapkričio 29 d. UAB „B. P.“ turto vagystė), paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams;

BK 178 straipsnį 2 dalį (2020 m. gruodžio 2 d. UAB „B. P.“ turto vagystė), paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams;

BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 15 d. UAB „E.“ turto vagystė), paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams; 

BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 15 d. UAB „B.“ turto vagystė), paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams;

BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiais, paskirta bausme, pridedant dalį bausmės (5 mėnesius) ir paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 11 mėnesių.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai, įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiais.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo G. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, 

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       G. G. nuteistas už tai, kad kartu su E. A., G. G. ir A. V., bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jie, 2020 m. lapkričio 29 d. apie 12.33 val., veikdami kartu, turėdami išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „B. P.“ ir bendrais veiksmais, matant jų veiksmų neteisėtumą degalinės lankytojui, E. A. stovint degalinės tarpduryje, kad slenkančios durys neužsidarytų, G. G., G. G. ir A. V. nuo prekių lentynos su „Delimano“ produkcija, paėmė: 59,98 EUR vertės „Delimano Perla“ trintuvą su indu; 35,98 EUR vertės „Delimano Perla“ trintuvą; 63,98 EUR vertės „Delimano Perla“ gruzdintuvę; 39,98 EUR vertės „Delimano Perla“ virdulį; 29,98 EUR vertės „Delimano“ keptuvę 28 cm; 71,94 EUR bendros vertės (vieneto kaina 23,98 EUR) tris „Delimano“ keptuves 24 cm. Po to pabėgo iš degalinės, nesumokėję už prekes. Tokiais bendrais veiksmais, veikdami atvirai, pagrobę „Delimano“ indus, tuo padarydami UAB „B. P.“ 301,84 EUR turtinę žalą bei nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

2.       Be to, G. G. pripažintas kaltu už tai, kad kartu su G. G. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent, jie 2020 m. gruodžio 2 d., apie 11.32 val., veikdami kartu, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), užėjo į UAB „B. P.“ degalinės parduotuvę ir matant kitiems asmenims, G. G. atvirai pavogė nuo ekspozicinio stendo: bendros 59,96 EUR vertės (vieneto kaina 29,98 EUR) dvi „Delimano“ keptuves; bendros 107,94 EUR vertės (vieneto vertė 38,98 EUR) tris „Delimano“ troškintuvus. Tuo pačiu metu G. G., atidarius G. G. išėjimo duris, kartu pabėgo iš parduotuvės nesumokėję už prekes. Tokiais bendrais veiksmais atvirai pagrobė UAB „B. P.“ 166,52 EUR vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3.       Be to, G. G. pripažintas kaltu už tai, kad kartu su A. V. ir veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent, jie 2020 m. gruodžio 15 d. apie 17.25 val., turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), užėjo į UAB „E.“ filialą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje G. G., siekdamas atitraukti pardavėjos dėmesį, apžiūrinėjo prekes, taip pat stebėjo aplinką, apsimesdamas, kad vaistinėje buvusių bendrininkų nepažįsta, kai tuo metu A. V. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atvirai, matant kitiems asmenims, pavogė nuo lentynų: 9 pakuotes kapsulių „Ocuvision Plus“, kurių vienos kaina 8,99 EUR, bendra vertė 80,91 EUR; 3 pakuotes kapsulių „Forday Joint Collagen“, kurių vienos kaina 16,97 EUR, bendra vertė 50,91 EUR; 3 pakuotes kapsulių „Live Well“, kurių vienos kaina 16,49 EUR, bendra vertė 49,47 EUR. Po to pasišalino iš parduotuvės, nesumokėję už prekes, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė UAB „E.“ 181,29 EUR vertės turtą bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4.       Be to, G. G. pripažintas kaltu už tai, kad kartu su A. V. veikdami kartu atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jie, 2020 m. gruodžio 15 d. apie 18.10 val., veikdami kartu, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), užėjo į UAB „B.“ maisto priekių parduotuvę, kur G. G. paėmė produktus: 6,16 EUR vertės vytintus mėsos traškučius „Go snack“; 4,59 EUR vertės šaltai rūkytą „Ūkininkų“ dešrą; 1,26 EUR vertės 0,568 l butelį alaus „Volfo Engelman Balta Pinta“; 19,99 EUR vertės, 0,7 l talpos butelį viskio „Jim Beam“; 23,99 EUR vertės 0,7 l talpos butelį viskio „Jack Daniels“; 1,16 EUR vertės 0,568 l talpos butelį alaus „1410“; 0,15 EUR vertės maišelį, kai tuo metu A. V. stebėjo aplinką, o kai kasininkė sudėjo prekes į maišelį, jis, G. G., atvirai griebė maišelį su minėtomis prekėmis nuo prekystalio ir abu su A. V., pastarajam atidarius išėjimo duris, pabėgo iš parduotuvės nesumokėję už prekes. Tokiu būdu bendrais veiksmais atvirai pagrobė UAB „B.“ 57,30 EUR vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5.       Be to, G. G. pripažintas kaltu už tai, kad pasikėsino įsibrovęs į svetimą patalpą pagrobti svetimą turtą, o būtent, jis 2021 m. balandžio 15 d. apie 00.30 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į UAB „B.“ statomą namą išėmė iš angų keturias lauko duris, kurių kaina 575 EUR, bendra vertė 2 300 EUR, jas pasidėjo prie kelio, tam, kad galėtų jas išsivežti automobiliu „VW Transporter“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes G. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų minėtame automobilyje. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „B.“ priklausantį 2 300 EUR vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliaciniu skundu G. G. prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad anonimiškai gydosi Priklausomybės ligų centre, stengiasi nevartoti psichotropinių medžiagų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieško legalaus darbo, kartais užsidirba pas pažįstamus, turi du vaikus, stengiasi jiems visaip padėti ir bendrauti su jais, nors yra išsiskyręs. Turi neįgalų tėvą bei pagyvenusią mamą, kuriems abiem reikia fiziškos jo pagalbos buityje.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7.1.                      Prokuroro nuomone, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskirta teisinga bausmės rūšis ir dydis, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

7.2.                      Atsiliepime nurodoma, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą ir nustatė dvi atsakomybę sunkinančias, taip pat įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad G. G. teistas 10 kartų, pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka (ir už smulkias vagystes). 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. G. savo kaltės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir veikų kvalifikavimo neginčija, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nepagrįstai griežtą bausmę. 

9.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Šiuo atveju teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

10.       Neteisinga bausme, BPK 328 straipsnio 2 punkto prasme, pripažįstama tokia, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-719/2021, 2K-70-942/2022 ir kt.). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį teismas privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio.

11.       Skirdamas bausmę G. G. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Taip pat įvertino nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį. Nustatė, kad G. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė penkis apysunkius nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, keturios veikos padarytos bendrininkų grupėje. Pagrobto turto vertė trim atvejais (2020 m. gruodžio 2 d. ir 2020 gruodžio 15 d. (iš UAB „E.“ ir UAB „B.“) veikos) nedidelė, žala neatlyginta. Nuteistasis teistas 10 kartų ir dar viena baudžiamoji byla, kurioje G. G. kaltę pripažįsta, perduota nagrinėti teisme, pagrinde teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą – smulkias vagystes. Nuteistasis yra nedirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nusikalstamos veikos padarytos siekiant gauti lėšų psichiką veikiančioms medžiagoms.

12.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nėra nustatyta G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra jo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-87-976/2020 ir kt.)

13.       Šiuo atveju apygardos teismas įvertinęs G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų turinį nustatė, kad dėl 2020 m. lapkričio 29 d., 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 15 d. (iš UAB „E.“) vagysčių ir pasikėsinimo 2021 m. balandžio 15 d. įvykdyti vagystę iš UAB „B.“ nuteistasis savo kaltės nepripažino. Nors ikiteisminio tyrimo metu dėl 2020 m. gruodžio 15 d. vagystės iš UAB „B.“ G. G. kaltę pripažino, parodydamas, kad į parduotuvę buvo užėjęs kartu su A. V., norėjo kartu sau pavogti maisto, šis stebėjo aplinką, o jis parduotuvėje paėmė įtarime išvardintas prekes bei alkoholio ir kai kasininkė sudėjo prekes į maišelį, jis jį griebė ir nesumokėję abu pabėgo iš parduotuvės,  pirmosios instancijos 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje nuteistasis parodymus pakeitė. Jis pripažino kad visas kaltinime išvardintas prekes išsinešė nesumokėjęs, tačiau parodė, jog tik taip sutapo, kad į parduotuvę atėjo kartu su A. V., neprisimena ar kartu atvyko ir ką darė A. V.. Tokiu būdu siekė padėti A. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Savo veiksmų kritiškai nevertino, nesidomėjo padarytos žalos atlyginimo galimybėmis ir dėl savo veiksmų nė vienos veikos atveju neapgailestavo. Iš čia seka, kad nėra pagrindo pripažinti BK 59  straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą.

14.       Ištyręs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad visas penkias inkriminuotas nusikalstamas veikas, įskaitant ir nebaigtą, G. G. įvykdė bendrininkų grupėje, priklausomai nuo nusikalstamos veikos – su G. G., E. A., A. V. ir nenustatytais asmenimis. Tai atsispindi ir kaltinime. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių G. G. neginčija, jas patvirtina byloje surinkti ir apylinkės teismo ištirti įrodymai, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakytina.

15.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog egzistuoja ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iki nusikalstamų veikų padarymo G. G. buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (atliko bausmę 2018 m. gruodžio 11 d.), 2022 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teistumas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus tęsiasi 3 m. po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis). Nesant duomenų, kad G. G. teistumas būtų panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, darytina išvada, jog tiek 2020 m. lapkričio 29 d. nusikalstamą veiką, tiek ir nuosprendyje nurodytas vėlesnes veikas G. G. padarė būdamas recidyvistu.

16.       Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad G. G. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu Lietuvos Respublikoje buvo teistas 10 kartų, tačiau tą pačią dieną (2022 m. birželio 14 d.) dar buvo nuteistas ir baudžiamuoju įsakymu už analogišką veiką (BK 178 straipsnio 2 dalis), padarytą 2022 m. vasario 26 d. Be to, 2012 m. G. G. teistas Didžiojoje Britanijoje. Iš esmės visi teistumai susiję su turtiniais nusikaltimais, už kuriuos buvo skirtos ir arešto, ir griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės (2018 m. liepos 10 d. nuosprendis, nuosprendis Didžiojoje Britanijoje). Administracinių nusižengimų registro duomenys liudija, kad G. G. ne kartą baustas ir už administracinius nusižengimus, tris kartus už smulkias vagystes – vieną kartą 2020 m. ir du kartus 2021 m. Nagrinėjamu atveju padaryti 4 baigti tyčiniai nusikaltimai nuosavybei ir vienas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. A. G. nepripažindamas savo kaltės siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės tiek pats, tiek ir norėjo padėti nusikaltimų bendrininkams, nutylėdamas jų veiksmus. Aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, rodo būdingą nusikaltimų modelį, kas liudija, kad net ir griežčiausios bausmės paskyrimas G. G. neatgrasė nuo nusikaltimų darymo ateityje bei nepasiekė savo tikslų.

17.       Nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra atlyginta ir iš nuteistojo elgesio akivaizdu, jog net neketinama to padaryti artimiausiu metu, kadangi G. G. iki šiol niekur nedirba. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje (tai patvirtina ir Darbo biržos sistemos išrašas), kartais uždarbiauja pas pažįstamus, tačiau legalaus darbo neranda iki šiol, aukštesnysis teismas abejoja nuteistojo deklaruojamu siekiu susirasti legalų pragyvenimo šaltinį, kadangi dar 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendyje užfiksuota teismo posėdžio metu G. G. išsakyta pozicija, kad jis nors ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, artimiausiu metu dirbti neketina, negalėjo pasakyti, kada pradės, nes tam trukdo priklausomybė nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

18.       G. G. skunde teigia, jog anonimiškai gydosi Priklausomybės ligų centre. Byloje yra pateiktas Respublikinio priklausomybės ligų centro 2022 m. gegužės 2 d. medicinos dokumentų išrašas, jog jis yra priimtas į Dienos psichiatrijos stacionaro skyriaus programą 2022 m. balandžio 20 d. Programos trukmė 30 darbo dienų (t. 10, b. l. 81-82). Pagal diagnozės kodą (duomenys neskelbtini). Kita vertus, jokių duomenų, jog nuteistasis baigė šią programą ir ar iš viso ją lankė byloje nėra. Pats išrašas savaime tokio fakto negali patvirtinti, tuo tarpu iš ankstesnių teistumų matyti, jog psichiką veikiančių medžiagų vartojimas fiksuotas dar 2010 m. (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis), taigi, priklausomybė akivaizdžiai įsisenėjusi. Be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigos administracija privalo, be kita ko, užtikrinti ir reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Taigi, laisvės atėmimo bausmės atlikimas neeliminuoja galimybės tęsti priklausomybės ligų gydymą.

19.       Nors nuteistasis prašydamas sušvelninti skirtą bausmę apeliuoja į tai, kad turi du vaikus, kuriems stengiasi visaip padėti, neįgalų tėvą ir pagyvenusią mamą, kuriems reikalinga jo pagalba buityje, tačiau vien šios aplinkybės negali būti laikomos esminėmis sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio. Juo labiau, kad nėra jokių duomenų, jog šeimos nariai yra priklausomi nuo nuteistojo ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę daugiau nebūtų kam jais pasirūpinti. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 24 d. posėdyje apklausta G. G. vaiko motina P. B. parodė, kad su nuteistuoju nebendrauja nuo 2020-2021 m. žiemos, atitinkamai tai sudaro pagrindą abejoti ar apeliantas apskritai bendrauja su savo vaikais. Būdamas ne kartą teistas, atlikęs net ir griežčiausią bausmę už analogiškus nusikaltimus, G. G. neabejotinai jau prieš darydamas nusikalstamas veikas žinojo gręsiančias pasekmes, tačiau nei bausmė, nei poreikis pasirūpinti artimaisiais jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

20.       Įvertinusi aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, į kurias teisingai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nuosprendžio dalis dėl bausmės G. G. skyrimo yra teisinga ir pagrįsta. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apylinkės teismas motyvuotai, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą parinko tinkamą, nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę ir bausmės tikslus atitinkančią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pastebėtina ir tai, kad už atskiras veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai (po 6 mėn.) yra žymiai mažesni už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 m. 1,5 mėn.), nors asmens charakteristika pakankamai neigiama ir yra tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, bendrindamas bausmes tarpusavyje apylinkės teismas naudojo dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridėdamas tik po minimalią 3 mėn. kiekvienos laisvės atėmimo bausmės dalį (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys), o prie galutinės subendrintos bausmės pridėjo tik 5 mėn. iš 8 mėn. ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo parinktas bausmių bendrinimas ir taip yra labai palankus nuteistajam, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. 

21.       Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnio taikymą, t. y. ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016).

22.       Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad G. G. atžvilgiu nėra galimybių pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip minėta, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai G. G. jau buvo teistas 10 kartų, jam būdingas nusikaltimų nuosavybei sistemingumas, ankstesni teistumai ir skirtos bausmės neatgrasė nuo nusikaltimų darymo ateityje, vadinasi, asmuo nėra kritiškas savo veiksmams, tai liudija ir kaltės neigimas šio baudžiamojo proceso metu. Aplinkybė jog tiek 2022 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, tiek to paties teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės pagal 2022 m. kovo 21 d. ir vėlesnį 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendį, buvo atidėtas G. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nagrinėjamu atveju įtakos neturi. Nors minėtais nuosprendžiais nuteistasis pripažintas kaltu už iš esmės tuo pačiu laikotarpiu darytas analogiškas veikas ir byloje nėra duomenų, kad po 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio G. G. atžvilgiu būtų pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, tačiau šiuo atveju situacija nėra analogiška, kadangi aptartais ankstesniais nuosprendžiais nuteistasis buvo pripažintas kaltu padaręs po vieną nusikalstamą veiką (2022 m. balandžio 6 d. baudžiamąjį nusižengimą). Šiuo atveju asmuo pripažintas padaręs keturis nusikaltimus ir dar vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be to, nustatyta, jog G. G. nusikalstamas veikas darė siekdamas gauti pinigų psichiką veikiančioms medžiagoms, duomenų, jog nuteistasis šiuo metu visiškai atsikratė priklausomybės byloje nėra, asmuo nedirba, tačiau turi atlyginti padarytas pakankamai dideles turines žalas, atitinkamai, visa tai gali jį paskatinti ir toliau siekti piniginių lėšų neteisėtais būdais. Įvertinus padarytų nusikaltimų pasikartojantį pobūdį ir pakankamai didelį kiekį, taip pat tai, jog nusikalstamos veikos buvo daromos neišnykus teistumui už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nubaudimas taikant bausmės vykdymo atidėjimą suformuotų nebaudžiamumo įspūdį ir neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog G. G. negali taisytis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

23.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skirtinos bausmės rūšį ir skyrė proporcingą, nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą atitinkančio dydžio bausmę, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                        Mindaugas Povilanskas

Giedrė Telksnienė

Ugnius Trumpulis