Civilinė byla Nr. e2A-541-619/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13578-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.18.1.; 2.6.11.5.; 2.6.10.5.2.4.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
lietuvos respublikos vardu
2020 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo žemės ūkio bendrovė (toliau ŽŪB) „Nematekas“,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 14 670,50 Eur žalos ir 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartį ir apdraudė trečiajam asmeniui priklausantį turtą. 2017-10-12 transformatorinėje buvo matomas didelis šviesos pliūpsnis, po kurio nutrūko elektros tiekimas bei buvo sugadintos 3 amoniakinės šaldymo sistemos. Ieškovė kreipėsi į atsakovę sužinoti nustatytą gedimo priežastį, atsakovė pateikė pažymą, kuria pripažino, jog 2017-10-12 (duomenys neskelbtini) elektra buvo atjungta po to, kai atsakovės 10kV skirstomajame tinkle įvyko gedimas. Ieškovė vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais sumokėjo trečiajam asmeniui 14 670,50 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto turto, dėl ko vadovaujantis CK 6.263 straipsniu ir 6.1015 straipsniu atsakovė privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir jai taikoma griežtoji atsakomybe. Atsakovės neteisėtus veiksmus įrodo netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą, ką patvirtina ekspertizės akto išvada. Ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai tiesioginiu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), atsakovė nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės. Atsakovė pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai tiekti elektros energiją, užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus. Taip pat ekspertas pažymėjo, kad atsakovės teikiamas paaiškinimas dėl viršįtampių nebuvimo, yra nepagrįstas.
3. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad gedimas tinkle įvyko dėl per kiaurą transformatorinės stogą ant įrenginių lašėjusio vandens. Transformatorinės priežiūra ir periodinės apžiūros buvo atliekamos nuolat, paskutinės transformatorinės apžiūra atlikta 2016-07-18 ir jokių defektų nebuvo pastebėta. Nustačius, kad lietaus vanduo varvėjo ant elektros įrenginių per transformatorinės stogą, šis defektas operatyviai buvo pašalintas 2017-10-13. Remonto metu buvo visiškai atnaujinta bituminė stogo danga. Nepaisant to, kad įvykio metu ant elektros įrenginių varvėjo vanduo, elektros energijos persiuntimas objektui buvo automatiškai nutrauktas apsaugos aparatų dėka, todėl ant įrenginių patekęs vanduo negalėjo sąlygoti viršįtampių ar įtampos svyravimų. Įvykio metu nutrūkus elektros energijos persiuntimui, atsakovė tinkamai vykdė savo pareigą – elektros energijos tiekimas objektui buvo visiškai atstatytas per 3 valandas. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų apie įtampų svyravimus, buvo atlikti įtampų svyravimo matavimai draudėjo vidaus tinkle, nepateiktas defektinis apžiūros aktas. Ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsakovės tiesioginių veiksmų/neveikimo ir nuostolių atsiradimo. Teismui pateikta serviso išvada nėra pakankamas įrodymas, nes joje pateikta numanoma gedimo priežastis, nenurodomas konkretus elektros tinklas, kuriame įvyko gedimas, kadangi gedimas galėjo būti ir paties draudėjo vidaus tinkle. Ne bet koks elektros įtampos svyravimas gali sąlygoti atsakovės atsakomybės kilimą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, ar draudėjo objekto vidaus elektros tinklas buvo įrengtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip pat buvo įgyvendintos kitos teisės aktuose draudėjui numatytos tenkančios pareigos. Aplinkybė, kad sugedo tik šaldymo įrangos kompresoriai, patvirtina, kad ši įranga buvo jautri bet kokiems reiškiniams elektros tinkle, net ir leistiniems, kadangi kiti draudėjui priklausantys prietaisai nesugedo, nesugedo ir kitų vartotojų, pajungtų prie tos pačios transformatorinės, įrenginiai, kas leidžia teigti, jog elektros įtampa įvykio dieną buvo Standarto leistinose ribose. Pažymi, kad prie ieškinio pridėti dokumentai yra nenuoseklūs, neaišku už kokią padarytą buvo išmokėta draudimo išmoka, ieškovas neįrodė reikalavimo atsiradimo pagrindo.
5. Trečiasis asmuo ŽŪB „Nematekas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka pilna apimtimi.
6. Nurodė, kad trečiasis asmuo nėra įrangos technikos priežiūros specialistas ir negali pateikti savo išvadų dėl gedimo priežasčių. Draudikas priimdamas sprendimą rėmėsi trečiojo asmens pateiktais duomenimis, taip pat savo vertinimu, logiškai susiejant gedimą vidaus tinkle su iš karto po to pastebėtais masiniais įrangos gedimais. Ieškovė spręsdama dėl nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui vadovavosi jai prieinama informacija, išsamiai ištyrė aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nesutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) įrodo netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą. Pažymėjo, jog šalys neginčijo, kad gedimas tinkle įvyko dėl per kiaurą transformatorinės stogą ant įrenginių lašėjusio vandens. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš Transformatorinės eksploatavimo žinių lapelio matyti, kad apžiūros buvo atliekamos laikantis 2017-07-27 Elektros tinklo eksploatavimo direktoriaus nurodymu Nr. 529 patvirtintu 0,4kV-10kV įtampos elektros tinkle eksploatavimo reglamentu nustatytų terminų, nustatytas transformatorinės defektas 2017-10-13 pašalintas - atnaujinta bituminė stogo danga. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, jog aplinkybė, kad lietaus vanduo varvėjo ant elektros įrenginių per transformatorinės stogą, laikytina, jog transformatorinės apžiūrų/aptarnavimų atsirado defektas.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens ir atsakovės energijos persiuntimo paslaugų sutarties nuostatas, Elektrinių ir elektros eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211, 81.1, 82, 49.4 punktus, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ nuostatas sutiko su atsakovės argumentais, kad pagal Standartą leistini įtampos pokyčiai yra nuo 207 V iki 253 V, o ieškovas neįrodė aplinkybės, kad dėl per stogo dangą varvėjusio vandens pas ŽŪB Nematekas viršįtampis viršijo leistiną normą. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog neteisėtus atsakovės veiksmus patvirtina 2019 m. kovo mėnesio pateiktos ekspertizės akto 1 eksperto išvada ir pažymėjo, jog ekspertas vienareikšmiškai nenurodė, kad atsakovė neužtikrino elektros įrenginių tinkamos eksploatavimo ir netinkamai prižiūrėjo transformatorinę bei nurodė, kad dėl faktinių įrodymų trūkumų neįmanoma nustatyti, ar atsiradęs defektas yra neatidžių ir/ar nerūpestingų atsakovės veiksmų pasekmė. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad dėl ieškinyje nurodo viršįtampio sugedo ir kiti ŽŪB Nematekas elektros įrenginiai. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad 2017-10-12 elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas ir kitiems Dovainonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav. esantiems vartotojams, kurie buvo prijungti prie tos pačios transformatorinės, tačiau kiti vartotojai pretenzijų atsakovei dėl sugedusių elektros įrenginių nereiškė. Be to, elektros tinkle sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai, kurie suveikia esant neįprastam reiškiniui įvykio dieną nefiksavo jokių nenormalių reiškinių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog šios elektros įtampa įvykio dieną buvo teikiama Standarte nurodytose leistinose ribose. Pirmosios instancijos teismas 2017-10-31 UAB “Genys“ pateiktą pažymą, kurioje nurodoma, jog numanoma amoniakinės šaldymo sistemos gedimo priežastis yra elektros tinklo gedimas, įvertinęs liudytojo parodymus, laikė netikslia, abstrakčia ir keliančia pagrįstas abejonės dėl nustatytų gedimų priežasčių teisingumo.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp galimų neteisėtų atsakovės veiksmų ir draudėjo patirtos žalos, to ieškovas neįrodė. Priešingai, liudytojo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog paties vartotojo vidinis tinklas nebuvo įrengtas taip, kad leistini viršįtampiai ir elektros energijos trūkiai nepadarytų žalos eksploatuojamiems prietaisams. Vertindamas ekspertizės akte pateiktus eksperto atsakymus į užduotus klausimus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ekspertas į daugelį atsakymų atsakymus pateikė nurodydamas tikėtinas prielaidas. Teismo vertinimu, tokių eksperto prielaidų ir spėlionių nepagrindžia byloje esantys įrodymai, šias išvadas ekspertas padarė tik iš bylos duomenų, ekspertizės akte neatskleista ekspertizės tyrimo eiga, iš pateiktų eksperto atsakymų matyti, jog išvadose kritikuojami atsakovės paaiškinimai/atsikirtimai į ieškovės teiginius, išvados padarytos ne iš įvykio metu sugadintų prietaisų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pateiktas eksperto išvadas/atsakymus vertino kritiškai, kadangi neaišku, kurie, be atsakovės atsikirtimų, duomenys lėmė eksperto pateiktas išvadas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jė teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
12. Apeliantės vertinimu, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti atsakovo atžvilgiu CK 6.270 str., neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teismas neteisingai nustatė bylos teisinį pagrindą, nesuprato bylos dalyko, ir tai iš dalies lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Atsakovės, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovės civilinė atsakomybė už jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio nuostatų. Atsakovę ir draudėją ŽŪB “Nematekas” siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovei šią pareigą pažeidus buvo sugadintas draudėjui priklausantis turtas, todėl abonentas (ŽŪB “Nematekas”) turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 3 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymi, jog atsakovė viso proceso metu teigė, kad jis tiekė kokybišką elektros energiją, tačiau nepateikė į bylą matavimo protokolų, ar kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl elektros kokybės perkėlė ieškovei, nors akivaizdu, kad ieškovas, ar jo draudėjas neturi jokių galimybių matuoti ir kontroliuoti atsakovo tiekiamos elektros energijos kokybės. Ekspertizės akto 1 eksperto išvada patvirtina, kad AB “Energijos skirstymo operatorius” neužtikrino ekektros įrenginių tinkamo eksploatavimo ir netinkamai prižiūrėjo transfarmatorinę ir tai yra transfarmatorinės įrenginių eksploatavimo pažeidimas. Šias aplinkybes patvirtina ir faktinės aplinkybės pripažintos paties atsakovo 2017-10-27 d. Pažymoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepažeidė reikalavimų tikrinant elektros prietaisus ir vadovavosi atsakovo pateiktais dokumentais, kaip labai patikimais, tačiau šių dokumentų net tinkamai neištyrė. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog atsakovo vykdyti patikrinimai yra susiję tik su elektros įrangos patikrinimu ir tuo pačiu įrodo, kad atsakovas nesirūpino sau priklausančio statinio priežiūra ir todėl per kiaurą stogą buvo sukeltas viršįtampis, dėl kurio patyrė žalą draudėjas. Ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė jokiu būdu nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis).
14. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pastabomis, kad draudėjas nesilaikė teisės aktuose numatytų reikalavimų dėl saugaus elektros įrenginių eksploatavimo. Pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog būtent atsakovė būdama savo srities profesionalė privalo pateikti inžinierinių žinių pagrindu parengtas išvadas, kad draudėjo įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos svyravimų. Be to priešingai, nei pripažino pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nukentėjusiajam asmeniui neįtvirtinta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų. Pirmosios instancijos teismas siekdamas pagrįsti neteisėtą sprendimą, nepagrįstai daug dėmesio skiria aplinkybei, kad atsakovas elektros energijos tiekimą atnaujino po 3 val. ir ši aplinkybė anot teismo, šalina atsakovo atsakomybę dėl žalos atlyginimo. Teismas perrašė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir ignoravo ieškovo atstovo paaiškinimus, kad energijos tiekimo atkūrimo laikas yra visiškai neaktualus šiai bylai, nes dėl šios aplinkybės nėra ginčo, ir ne dėl to yra pareikštas ieškinys.
15. Nagrinėjamu atveju, atsakovė siekė įtikinti (įrodyti), kad dėl vandens bėgimo pro kiaurą stogą ant 10 kv šinų, neįvyko joks viršįtampis. Atsakovės argumentus (teisiškai nepagrįstus) paneigė ekspertizės 2 išvada. Atsakovas nepateikė ieškovo pateiktų įrodymų ir ekspertizės išvadų paneigiančių įrodymų. Apeliantė pažymi, jog nors teismas eksperto išvadas vertino kritiškai, nes teismui neaišku, kokie duomenys lėmė eksperto išvadas, tačiau ekspertinę įstaigą ir ekspertą parinko pats teismas. Nagrinėjamu atveju, teismui nepatiko, kad ekspertas teikdamas išvadas, nurodydavo, kad tai yra jo nuomonė. Ieškovė pastebi, kad jeigu teismui kilo ebejonės dėl eksperto kompetencijos, ar kt. klausimai, teismas turėjo vadovaujantis CPK 217 straipsnio 2 dalimi pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu ar CPK 219 str. nustatyta tvarka paskirti papildomą ekspertizę. Teismas niekaip nepaneigė eksperto išvadų. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tiektos elektros energijos kokybę prieš įvykį ir įvykio metu, nepateikė įrodymų dėl stogo remonto, ir būtent todėl ekspertas negalėjo pateikti kategoriškų išvadų. Toks atsakovo elgesys turi būti vertinamas ir taikomas atsakovo atžvilgiu contra spoliatorem principas. Apeliantės vertinimu, teismas buvo akivaizdžiai šališkas ir turėjo byloje išankstinį nusistatymą, ir būtent todėl pažeidė visą eilę įrdinėjimo taisyklių.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė jį atmesti.
17. Atsakovė nesutinka apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.270 straipsnio nuostatomis. Pažymėjo, jog šioje byloje ieškinys nebuvo tenkintas ne dėl nenustatytos atsakovo kaltės, bet dėl kitos priežasties – dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodymo. Ginčo byloje jokių teisės aktų nuostatų pažeidimų ieškovė ne tik neįrodė, bet net ir nenurodė. Savo apeliaciniame skunde ieškovė apsiriboja CK nuostatų citavimu, tačiau niekaip nesieja konkrečių normų taikymo su ginčo santykiais. Kodėl įrodinėjimo naštą ieškovė bando perkelti atsakovei, nesuprantama ir nesuderinama su įstatymų nuostatomis. Vien tai, kad atsakovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, neįrodžius neteisėtų veiksmų, negali sąlygoti civilinės atsakomybės atsiradimo.
18. Pasisakydama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo atsakovė ir toliau nepagrįstai cituoja ginčo santykiams apskritai netaikytinus teismų precedentus. Teismas sprendė, kad ginčo byloje nėra įrodymų, kad pirma, atsakovas netinkamai eksploatavo elektros įrenginius, antra, ieškovė neįrodė, kad atsakovė teikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią elektros energiją, tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog teikiama elektros energija ir jos parametrai nepažeidė nustatytų reikalavimų. Būtent ieškovė turėjo įrodyti, jog įvykio metu elektros energija neatitiko kokybės reikalavimų. Ieškovė nesirūpino tinkamų įrodymų surinkimu, nors turėjo visas galimybes tai daryti. Pateikta UAB „Genys“ 2017 m. spalio 31 d. serviso išvadoje nurodyta numanoma gedimo priežastis – elektros tinklo gedimas yra hipotetinė, abstrakti ir nieko konkrečiai nepasakanti, kadangi elektros tinklo gedimų gali būti įvairių ir jis nebūtinai sąlygoja įtampos svyravimus ar viršįtampius. Pažymėjo, jog serviso išvadoje nieko nenurodyta apie tai, kokiame būtent elektros tinkle įvykęs gedimas sąlygojo elektros įrangos gedimą. Gedimas galėjo būti ne tik atsakovės valdomame tinkle, bet ir trečiojo asmens vidaus tinkle, kurio jis tinkamai neįrengė. Ieškovas turėjo daugiau galimybių pasirūpinti įrodymų surinkimu, pvz., laiku kreiptis į trečiąjį asmenį tikslu išsaugoti ir tinkamai ištirti sugedusius elektros įrenginius, kad būtų nustatyta jų tikroji gedimo priežastis, tačiau to nedarė.
19. Apeliantė savo teiginius, jog atsakovas neva netinkamai eksploatavo ir prižiūrėjo įrenginius ir pastotę grindžia vien tik ekspertizės išvada, kuri teismo buvo atmesta kaip pagrįsta prielaidomis. Ekspertizę ginčo byloje atliko elektrotechnikos specialistas, neturintis pakankamai žinių ir kompetencijos spręsti dėl statybinės dalies pastato tinkamo eksploatavimo. Nei ekspertizės akte, nei ieškovės pateiktuose įrodymuose nėra nurodyta, kokį konkrečiai teisės akto reikalavimą pažeidė atsakovė, kuo pasireiškė netinkamas pastotės pastato eksploatavimas. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ekspertas vienareikšmiškai nenurodė, kad atsakovas neužtikrino elektros įrenginių tinkamos eksploatavimo ir netinkamai prižiūrėjo transformatorinę bei nurodė, kad dėl faktinių įrodymų trūkumų neįmanoma nustatyti, ar atsiradęs defektas yra neatidžių ir/ar nerūpestingų atsakovės veiksmų pasekmė. Kits vertus atsakovė pažymi, jog esminę reikšmę turi ne tai, ar transformatorinės pastatas buvo netinkamai eksploatuojamas, o tai, ar įvykęs gedimas elektros tinkle sąlygojo trečiojo asmens įrenginių gedimą, kadangi net netinkamai eksploatuojami įrenginiai ar pastatai nebūtinai sąlygoja žalos atsiradimą. Šį priežastinį ryšį ir turėjo įrodyti Ieškovas, tačiau to nepadarė.
20. Atsakovės vertinimu, visas apeliacinis skundas yra deklaratyvi ir subjektyvi apeliantės nuomonė, tuo tarpu joks teisės aktas nenustato atsakovei besąlyginės pareigos elektros energija tiekti nepertraukiamai, be trikdžių, be jokių įtampos svyravimų, gedimų. Byloje apskritai nepateikta nei vieno pagrįsto įrodymo, kad atsakovo valdomame elektros tinkle būta kokių nors nenormalių reiškinių, kurie yra neleidžiami pagal galiojančius teisės aktus.
21. Nors apeliantė teigia, kad teismas turėjo vadovautis eksperto padarytomis išvadomis arba tinkamai motyvuoti, kodėl laiko tas išvadas neteisingomis, atsakovė pažymi, kad būtent tokie motyvai ir pateikiami sprendime. Ne teismas, o ieškovė turėjo pasirūpinti papildomos ekspertizės skyrimu, arba prašyti kviesti į teismo posėdį ekspertą. Atsakovė sutinka su sprendime nurodytais motyvais, kad ekspertas į visus klausimus atsakė nurodydamas prielaidas. Ekspertas pats sau išvadoje prieštarauja atsakydamas į 3 ir 4 klausimą. Teismas, atmesdamas ekspertizės išvadą, tinkamai motyvavo tokį savo sprendimą, todėl nepažeidė teismų praktikoje suformuotų taisyklių.
22. Ieškovė nurodo, kad neva tai atsakovė nesiėmė veiksmų, kad būtų nustatytos gedimo priežastys ir tariamai jokių dokumentų į bylą neteikė. Tačiau atsakovė pažymi, kad pateikė visus turimus dokumentus, atskleidė visą turimą informaciją, nieko nenuslėpdama nei dėl gedimo pobūdžio, nei dėl trukmės. Ieškovė iš tikrųjų prašė pateikti dokumentus, kurių realybėje neegzistuoja, todėl nepagrįsta yra kaltinti atsakovę įrodymų nepateikimu. Atsakovė nuo pat pirmųjų šios bylos procesinių dokumentų gavimo kėlė klausimą dėl trečiojo asmens tinkamo vidaus tinklo instaliavimo ir įrenginių eksploatavimo. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo tokių įrodymų į bylą nepateikė. Sprendime teisingai nurodyta, kad liudytojo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog paties vartotojo vidaus tinklas nebuvo įrengtas taip, kad Standarto leistini viršįtampiai ir elektros energijos trūkiai nepadarytų žalos eksploatuojamiems prietaisams. Priežastiniam ryšiui ir apskritai civilinei atsakomybei įrodyti yra svarbu nustatyti, ar trečiasis asmuo pats tinkamai prižiūrėjo savo vidaus tinklo instaliaciją ir eksploatuojamus įrenginius. Taisyklių 10 punkte yra nustatyta, jog kiekviena iš sutarties šalių, laikydamasi aplinkos apsaugos reikalavimų, atsako už savo tinklo elektros įrenginių priežiūrą, eksploatavimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Aplinkybė, kad nei vienas iš kitų vartotojų nesikreipė į atsakovą dėl žalos bei tai, kad trečiajam asmeniui sugedo tik šaldymo įranga ir tik 3 iš 4 kompresorių, o ne kiti prietaisai, tik įrodo, kad vartotojo vidaus tinkle nebuvo apsaugos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos padarytos elektros tiekimo avarijos metu atlyginimo subrogacijos tvarka.
25. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės ir ŽŪB Nematekas 2016-10-21 buvo sudaryta Įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartis Nr. IT057908, pagal kurią buvo apdraustas ŽŪB Nematekas priklausantis turtas, esantis Dovainių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., įskaitant ir sraigtinius kompresorius. Trečiasis asmuo informavo ieškovą apie 2017-10-12 draudžiamą įvykį, kad dėl įvykusios elektros įtampos svyravimų buvo sugadintos 3 sraigtinių kompresorių valdiklių valdymo plokštės. Atsakovė 2017-10-21 raštu Nr. 50421-2052 informavo trečiąjį asmenį, kad 2017-10-12 įvykus gedimui, 20.15 val. visiškai nutrūko elektros energijos tiekimas TR-Ž-305; elektros energija nebuvo tiekiama 0,3 val. laikotarpiu; vėliau pastotėje elektros energija pradėta tiekti tik per vieną transformatorių; gedimas įvyko dėl TR-Ž-305 pastotės statybinės dalies defekto (pro stogo dangą ant įrenginių ėmė varvėti vanduo ir dėl to buvo sugadinti II ŠS 10 kV įrenginiai). Ieškovas 2018-01-03 pranešimu informavo ŽŪB Nematekas apie sprendimą atlyginti įvykio metu padarytą žalą pagal draudimo sutartį ir trečiajam asmeniui draudimo išmoką sumokėjo 2018-01-03. Atsižvelgdama į tai ieškovė ieškiniu reikalauja atsakovę atlyginti 14 670,50 Eur sumą už 2017-10-12 įvykio metu dėl įtampos svyravimų apgadintą turtą.
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrindė teiginio, jog atsakovė netinkamai vykdė pareigą užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą ir tokie veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su trečiajam asmeniui padaryta žala.
27. Ieškovė nesutikdama su skundžiamu sprendimu prašo jį panaikinti ir ieškinį tenkinti motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė, jog atsakovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, neįvertino, jog atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą, nemotyvuotai nesutiko ir nesivadovavo ekspertizės akto išvada, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos.
28. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Tačiau energijos tiekimo įmonė šiuo atveju turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, ką abonentas be teisinio pagrindo sutaupė naudodamas energiją. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 2, 3 dalys).
29. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), kaltę (išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
30. Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
31. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantės argumentais jog atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šiuo atveju ieškinio tenkinimui reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
32. Atsakovė šiuo atveju laikosi pozicijos, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, jog ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovės veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad transformatorinė neatitiko techninių reikalavimų, t.y. per jos stogą lašėjo vanduo. Šią aplinkybę patvirtina ir pačios atsakovės 2017-10-27 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad gedimas įvyko dėl TR-Ž-305 pastotės statybinės dalies defekto (pro stogą ant įrenginių ėmė varvėti vanduo ir dėl to buvo visiškai sugadinti SS 10 kv įrenginiai bei byloje esantys įrodymai, jog po įvykio buvo atliktas transformatorinės stogo remontas (T.1., b.l. 69-74). Pažymėtina, jog LR Energetikos ministro patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (įvykio metu galiojusi redakcija) (toliau Taisyklės) 57 p. numatyta, kad energetikos įmonė turi užtikrinti statinių ir įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovės atliekamų transformatorinės apžiūrų periodiškumas formaliai atitinka 2017-07-27 Elektros tinklo eksploatavimo direktoriaus nurodymu Nr. 529 patvirtintą 0,4kV-10kV įtampos elektros tinkle eksploatavimo reglamente nustatytus terminus, savaime nešalina atsakovės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio defektai kaip kiauras transformatorinės stogas negali būti laikomi mažareikšmiais, jie neatsiranda per trumpą laiką, todėl atsakovei tinkamai atliekant Taisyklėse nustatytą pareigą užtikrinti statinių ir įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą, tokie defektai kaip kiauras stogas neabejotinai turėjo būti pastebėti ir ištaisyti dar iki įvykstant draudiminiam įvykiui. Kaip pagrįstai nurodyta ir byloje esančiame ekspertizės akte, atsakant į klausimą apie transformatorinės tinkamą eksploatavimą, atsakovės pateiktas eksploatavimo žinių lapelis nedetalizuoja atliktų darbų, byloje nepateiktas apžiūros aktas, pagal kurį būtų galima spręsti, kad transformatorinės stogas buvo tikrinamas.
33. Atsakovė taip pat neigia priežastinio ryšio tarp nustatyto netinkamo transformatorinės eksploatavimo pažeidimo ir apeliantės prašomų atlyginti nuostolių egzistavimą, bei teigia, kad ieškovė neįrodė, kad įvykęs gedimas sąlygojo trečiojo asmens įrenginių gedimą.
34. Pažymėtina, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartį, c.b. Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, c.b. Nr. 3K-3-139/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, c.b. Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai, jog 2017-10-12 elektros energijos tiekimo gedimas įvyko dėl TR-Ž-305 pastotės statybinės dalies defekto, kuris atsirado dėl netinkamo atsakovės pareigos tinkamai prižiūrėti jos būklę ir nustačius, kad po šio gedimo nustojo veikti 3 trečiojo asmens sraigtinių kompresorių valdiklių valdymo plokštės, yra teisinis pagrindas tikėtinai išvadai, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog byloje pateiktoje UAB „Genys“, kuri teikė trečiajam asmeniui įvykio metu sugadintų įrenginių priežiūrą, 2018-08-30 pažymoje nurodyta, jog viena realiausių prietaisų gedimo priežastis – gedimas transformatorinėje, kadangi kitos objektyvios priežasties kodėl vienu metu galėjo sugesti du mikroprocesoriai nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė gindamasi nuo pareikšto ieškinio taip pat nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors kitas objektyvias priežastis, galėjusias lemti trečiajam asmeniui padarytą žalą. Byloje pateiktame ekspertizės akte ekspertas įvertinęs užfiksuotus liudytojų parodymus apie įvykį (įvykio metu buvo matomi šviesos pliūpsniai), nurodė, kad per kiaurą stogą bėgantis vanduo gali sukelti trumpą jungimą, o šviesos pliūpsniai yra tipinė jungimo ir/ar įtampos pramušimo pasekmė, kuri nėra normalaus transformatorinės darbo režimo ypatumas. Eksperto nuomone, labai tikėtina, kad 2017-10-12 įvyko trumpas jungimas arba įtampos pramušimas, galintis sukelti viršįtampius elektros linijoje. Todėl įvertinant, kad šaldymo sistemos sugedo būtent transformatorinės avarijos metu bei gedimų pobūdį (sugedo iškart kelios atskirų įrenginių pagrindinės valdymo plokštės) tikėtina, kad vartotojo tinkle susidarė viršįtampis viršijantis normas.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje esančių įrodymų visuma ir kaip paremtas prielaidomis atmetė tiek UAB „Genys“ pažymą, tiek atlikus teismo paskirtą ekspertizę į bylą pateikto ekspertizės akto išvadas.
37. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-469/2011; kt.). CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų sudarančių pagrindą laikyti eksperto išvadas nenuosekliomis, prieštaringomis ar laikyti jas nepagrįstomis. Vien ta aplinkybė, jog ekspertas dėl byloje esančių įrodymų stokos negalėjo pateikti kategoriškų ar vienareikšmiškų išvadų, savaime nėra pagrindas nesivadovauti tikėtinomis eksperto išvadomis paremtomis specialiomis žiniomis, kartu vertinant jas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Šiuo atveju ekspertizės akte pateiktos tikėtinos išvados neprieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, priešingai tik patvirtina, kad esant tokiems transformatorinės defektams, įvykęs gedimas ne tik galėjo, bet tikėtina ir lėmė tokio pobūdžio žalą, kuri šioje byloje įrodyta.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik ekspertizės išvadas, bet ir visus kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamo pareigos užtikrinti statinių ir įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą vykdymą bei atsiradusios žalos – sugedusių trečiajam asmeniui priklausančių įrenginių (3 sraigtinių kompresorių valdiklių valdymo plokštės).
40. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina atsakovės argumentus, susijusius su trečiojo asmens vidaus tinklo netinkamu įrengimu bei netinkamu įrenginių eksploatavimu. Minėta, jog be transformatorinės defektų, kurie buvo įvykio kilimo priežastis byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie galimas kitas trečiojo asmens įrenginių sugedimo priežastis. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą cituoja teisės aktų reikalavimus, jog vartotojas turi laikytis sutartyje numatyto elektros vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą, teigia, kad reikia atsižvelgti ir į tai ar vartotojas, įrengdamas elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrino optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad trečiasis asmuo nesilaikė sutartyje numatyto elektros vartojimo režimo, neužtikrino jam priklausančių energijos tiekimo tinkle eksploatavimo saugumo, naudojo netvarkingus įrenginius, neužtikrino optimalios įrenginių schemos. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog trečiajam asmeniui priklausančius įrenginius prižiūri specialistai (sutartis su UAB „Genys“). Kita vertus trečiajam asmeniui neįtvirtinta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų. UAB „Genys“ pateiktoje pažymoje nurodyta, jog pagal techninius reikalavimus mikroprocesoriui UNISAB II, kuriuo yra valdomi staigtiniai agregatai, nėra numatyta ir nereikalaujama jokių papildomų įrenginių, kurie gali apsaugoti nuo svyravymų tinkle. Atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog sugedo ne visi trečiojo asmens prietaisai bei tai, kad po įvykio kiti vartotojai nesikreipė dėl prietaisų sugedimo niekaip nepagrindžia teiginių, jog prietaisai sugedo dėl paties trečiojo asmens kaltės. Priešingai, kaip nurodyta ekspertizės akte skirtingi vartotojai/prietaisai veikiami skirtingai to paties gedimo indukuotų viršįtampių, todėl aplinkybė, kad sugedo tik tam tikri prietaisai nėra įrodymas patvirtinantis įrenginių apsaugos nebuvimą ar jų defektą. Taigi, nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė iš esmės neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar trečiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais sumokėjo 14 670,50 EUR draudimo išmoką dėl apgadinto turto. Byloje ginčo dėl žalos dydžio nekilo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 14670,50 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentų procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
42. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė byloje įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumą, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
43. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 330 EUR žyminio mokesčio bei 1210 EUR ekspertizės išlaidų, iš viso 1540 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurios tenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovės.
44. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė patyrė 330 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas, apeliantei iš atsakovės priteistina 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (į.k. 300665654) iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į.k. 304151376) 14670,50 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1870 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Rūta Veniulytė – Jankūnienė
Eglė Surgailienė