Civilinė byla Nr.2A-268-467/2012
Teisminio proceso Nr.2-02-3-11889-2009-5
Procesinio sprendimo kategorijos 30.9.1.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Silvijai Dovgerd,
dalyvaujant ieškovui K. M.,
ieškovo atstovui adv. Albertui Šekštelo,
atsakovėms M. U., A. G.,
atsakovių atstovui adv. Justui Sakavičiui,
žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. ir atsakovių M. U. bei A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovėms M. U. ir A. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovių M. U. ir A. G. priešieškinį ieškovui K. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas K. M. 2009 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti natūra jam tenkančią 5502/10000 dalį iš negyvenamosios patalpos - 153,89 kv.m neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), pagal Neįrengtos pastogės padalijimo projektą, 2009-02-12 parengtą UAB „Abrisas“ tokiu būdu: K. M. - taškai A, B, C, D, E A, M. U. ir A. G. - taškai A, E, F, G, H, I, Y, J, A. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovės yra pirmiau nurodytos pastogės bendraturčiai. Pastogė yra virš ieškovo ir A. G. butų, esančių 4 pastato aukšte, bei šalia M. U. buto, įrengto pastogėje. Dar 2005-12-08 UAB „Naujamiesčio būstas“, kuris vykdo daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra pastogė, bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus funkcijas, informavo gyventojus, kad namo stogas yra avarinės būklės. Susirūpinęs pastogės būkle, ieškovas inicijavo derybas dėl pastogės atidalijimo, kurių eigoje paaiškėjo, kad visi pastogės bendraturčiai atsidalinti nori, bet nesutaria dėl būdo. Ieškovo užsakymu UAB „Abrisas“ parengė pastogės padalijimo projektą. Ieškovo įsitikinimu, jo siūlomas pastogės atidalijimo projektas yra naudingas visoms šalims, kadangi pagal tokį projektą atidalijus pastogę, ieškovui atitektų pastogės dalis, esanti virš jo buto, o atsakovėms - atitinkamai virš vienos buto ir šalia kitos buto, kai butas jau įrengtas pastogėje.
Atsakovės M. U. ir A. G. su ieškiniu nesutiko. Atsakovės pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti natūra M. U. tenkančią 1711/10000 dalį ir A. G. tenkančią 2787/10000 dalį neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą projektą tokiu būdu: M. U. ir A. G. projekte pažymėtą patalpą indeksu 37-2, K. M. - projekte pažymėtą patalpą indeksu 37-1, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal ieškovo siūlomą pastogės padalijimo projektą ieškovui tektų kur kas vertingesnė palėpės dalis nei atsakovėms. Kadangi visi bendraturčiai investavo į palėpę atitinkamą pinigų sumą, todėl ir finansinė nauda iš minėtos investicijos kiekvienam bendraturčiui turėtų būti lygiavertė ir proporcinga. Ieškovo siūlomas atidalijimas akivaizdžiai pažeidžia bendraturčių lygiateisiškumo principą, nes ieškovas siekia gauti vertingesnę bei funkcinės paskirties prasme naudingesnę palėpės dalį. Pagal atsakovių parengtą projektą techninių kliūčių atidalinti pastogę nėra, o atidalintose pastogės dalyse galima įrengti reikiamus vandens, elektros įvadus bei kitas inžinierines komunikacijas. Tačiau ieškovas atsakovių projekte nurodytam pastogės atidalijimo būdui nepritarė, motyvuodamas tuo, kad jam tenkanti pastogės dalis nebūtų virš jo buto.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė ir atidalijo natūra K. M. jam tenkančią 5502/10000 dalį iš negyvenamosios patalpos - 153,89 kv.m neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) pagal Neįrengtos pastogės padalijimo projektą, 2009-02-12 parengtą UAB „Abrisas“, tokiu būdu: K. M. - taškai A, B, C, D, E, A, M. U. ir A. G. - taškai A, E, F, G, H, I, Y, J, A, taip pat priteisė iš K. M. 26161 Lt piniginės kompensacijos M. U. ir A. G. naudai bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog ieškovo pastogės atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir techniškai įmanomas, nepažeidžia kitų bendraturčių interesų ir nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, ieškovo pateiktas 2009-02-12 neįrengtos pastogės padalijimo projektas, UAB „Abrisas“ parengtas kvalifikuotai, neįrengtos pastogės konkrečių dalių plotas proporcingai atitinka ieškovo bei atsakovių dalis, yra virš ieškovo buto. Atsakovių neįrengtos pastogės atidalijimo variantas yra techniškai sudėtingesnis, apie ką nurodyta firmos „Tyrimai ir projektai“ 2010-03-08 ekspertizės akte Nr. 10/02, kuris nėra paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas nustatė, jog A, E, F, G, H, I, Y, J, A pastogėje (tenkančiai atsakovėms) apie pusėje jai priklausančio stogo dalyje yra pažeminta stogo konstrukcija - jos aukštis projekte yra 4,3 m, kai A, B, C, D, E, A visoje dalyje aukštis yra 4,85 m, t. y. 0,55 m aukštesnė, be to nurodytoje pastogės dalyje stogo nuolydžio palėpės sienų aukštis sumažėja iki 1,09 m. Teismas padarė išvadą, jog pagal ieškovo siūlomą atidalijimo variantą pastogės dalys, tenkančios šalims, yra nelygiavertės, todėl ieškovas turi kompensuoti pinigais atsakovėms už jam tenkančią vertingiausią turto dalį.
Apeliaciniu skundu ieškovas K. M. prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta priteisti iš ieškovo 26161 Lt piniginę kompensaciją atsakovių naudai, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus. Atsakovės priešieškiniu nereikalavo kompensacijų priteisimo tuo atveju, jeigu pastogė bus atidalinta pagal ieškinį. Tačiau teismas savo iniciatyva apskaičiavo ir priteisė iš apelianto atsakovėms piniginę kompensaciją, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio reikalavimus. Byloje nėra jokio vertinimo, tiesiogiai patvirtinančio, kad ieškovui atidalyta pastogės dalis yra vertingesnė, o ieškovas pateikė pakankamai įrodymų atidalintų pastogės dalių lygiavertiškumui nustatyti.
Apeliaciniu skundu atsakovės M. U. ir A. G. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nustatė neteisingą bei nepagrįstą ginčo šalims priklausančių neįrengtos pastogės dalių rinkos vertę. Teismas visiškai nevertino UAB „Krivita“ surašytos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr.09-1-186, motyvuodamas tuo, kad šioje turto vertinimo ataskaitoje nenustatyta bendra apeliančių dalių vertė, bet dalys įvertintos atskirai. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes bendra apeliantėms priklausančių neįrengtos pastogės dalių vertė gali būti nustatyta sudėjus abiem apeliantėms priskiriamų dalių vertes. Tokiu būdu yra gaunama bendra dalių vertė - 83900 Lt. Ieškovui priklausančios dalies vertė pagal UAB „Krivita“ ataskaitą Nr.09-1-186 yra 144500 Lt. Teismui visiškai nevertinus UAB „Krivita“ ataskaitos Nr.09-1-186, nebuvo nustatyta esminę reikšmę turinti aplinkybė dėl ieškovui ir apeliantėms pagal UAB „Abrisas“ parengtą projektą priskirtų dalių rinkos vertės. Todėl teismas negalėjo tinkamai nuspręsti nei dėl UAB „Abrisas“ parengto Neįrengtos pastogės padalijimo projekto tikslingumo šalims tenkančių dalių vertės aspektu, nei dėl apeliantėms priteistinos kompensacijos dydžio, ieškovo dalį nusprendus atidalyti nuo apeliančių dalių būtent pagal UAB „Abrisas“ projektą. Teismas dėl UAB „Abrisas“ parengto projekto tikslingumo šalims tenkančių dalių vertės aspektu bei dėl apeliantėms priteistinos kompensacijos dydžio sprendė, remdamasis UAB „Krivita“ ataskaita (Nr.09-1-187), kurioje buvo vertinamos jau ne pagal UAB „Abrisas“ parengtą projektą nustatytos dalys, bet pagal skirtingą pačios UAB „Krivita“ pateiktą projektą, t.y. teismas rėmėsi UAB „Krivita“ nustatytomis neįrengtos pastogės dalių rinkos vertėmis, kurios buvo nustatytos ne pagal tą padalijimo projektą, kuriuo remiantis buvo padalinta neįrengta pastogė. UAB „Krivita“ vertinimas buvo atliktas ir ataskaita Nr.09-1-187 surašyta ieškovui priskiriant prastesnio funkcionalumo 84,68 kv.m dydžio dalį, esant 1437 Lt/1 kv.m kainai, o apeliantėms - geresnio funkcionalumo 69,21 kv.m dydžio dalį, esant 1815 Lt/1 kv.m. kainai. Teismas padarė išvadą dėl ieškovui ir apeliantėms pagal UAB „Abrisas“ projektą priskirtinų Neįrengtos pastogės dalių nelygiavertiškumo, o konkrečias šių dalių rinkos vertes bei kompensaciją nustatė, remdamasis išimtinai UAB „Krivita“ surašyta ataskaita Nr.09-1-187. Tokiu būdu, nustatant ieškovui ir apeliantėms pagal UAB „Abrisasa“ Neįrengtos pastogės padalijimo projektą priskirtų dalių rinkos vertę, teismas privalėjo atlikti ataskaitoje Nr.09-1-187 nurodytų dalių verčių perskaičiavimus, nes šioje ataskaitoje patalpų rinkos vertės yra nustatytos imant pagrindu UAB „Krivita“ projektą, kuris yra priešingas UAB „Abrisas“ parengtam projektui. Atlikus verčių perskaičiavimus, teismas būtų nustatęs, kad pagal UAB „Krivita“ ataskaitoje Nr.09-1-187 nustatytas vertes ieškovui, remiantis UAB „Abrisas“ projektu, priskirtos Neįrengtos pastogės 84,68 kv.m dydžio dalies rinkos vertė yra 147846 Lt, o apeliantėms – 99454 Lt. Tokiu būdu būtų nustatyta, jog ieškovui pagal UAB „Abrisas“ projektą priskirta patalpa yra net 48392 Lt vertingesnė už apeliančių dalį. Kadangi teismas šalims pagal UAB „Abrisas“ projektą priskirtas Neįrengtos pastogės dalis vertino pagal UAB „Krivita“ projektą nustatytas dalių rinkos vertes, ieškovui ir apeliantėms priskirtų dalių vertė nebuvo teisingai nustatyta.
Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas K. M. prašo atsakovių apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė, kad UAB „Krivita“ ataskaitoje Nr.09-1-186 vertintoja atskirai įvertino M. U. ir A. G. dalis, todėl ji negali būti naudojama nustatant atidalijamos pastogės dalių vertę. Tokiu būdu suskaidžius apeliantėms tenkančią pastogės dalį dar į dvi dalis, vertintojas dirbtinai pablogino abiejų pastogių (ypač A dalies) vertę. Vertinant pastogės A ir B dalis kartu, jų vertė yra tokia pat, kaip ir K. M. atidalytos pastogės C dalis - šią aplinkybę patvirtina autoritetingo vertintojo Antano Tumelionio 2009-11-16 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita. Dėl šių priežasčių teismas tiesiog negalėjo įvertinti ataskaitą Nr.09-1-186, paprasčiausiai sudėjus abiem apeliantėms priskiriamų dalių vertes ir pagrįstai ja nesivadovavo (CPK 185 str.).
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas, nustatęs šalims paskirtų neįrengtos pastogės dalių nelygiavertiškumą (skirtingą rinkos vertę), pasirinko mišrų atidalijimo būdą, atsakovių naudai papildomai nustatydamas 26161 Lt piniginę kompensaciją. Taigi teismas bylą išsprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintu ir CK 4.80 straipsniu nedraudžiamu būdu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakovės, pareikšdamos priešieškinį dėl joms priklausančios dalies atidalijimo iš neįrengtos pastogės, kartu sutiko gauti piniginę kompensaciją tuo atveju, jeigu joms būtų atidalinta nelygiavertė neįrengtos pastogės dalis. To atsakovės neneigia ir šiame atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl piniginės kompensacijos klausimo išsprendimas nelaikytinas atsakovių priešieškinio reikalavimų peržengimu. Atsakovės sutinka su teismo išvada nesivadovauti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nes, kaip teisingai pažymėta sprendime, neįrengtą pastogę padalijant pagal UAB „Abrisas“ parengtą projektą, atsakovėms tektų papildoma finansinė našta įrengiant joms skirtą dalį. Minėta ataskaita sprendime pagrįstai nesivadovauta, nes joje nebuvo įvertintas neįrengtos pastogės patalpų, tenkančių apeliantui ir atsakovėms, aukštis, stogo nuolydžio apimtis bei papildomos investicijos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje abi šalys savo skundus palaikė.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė ieškovo K. M. rašytinius paaiškinimus.
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo K. M. ir atsakovių M. U. bei A. G. apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovių apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, o ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu ir atsakovės priešieškiniu prašė atidalinti natūra jų dalį iš neįrengtos pastogės pagal kiekvienos iš jų pateiktus projektus. Teismas atidalino natūra ieškovui K. M. tenkančią neįrengtos pastogės dalį pagal jo pateiktą projektą, taip pat priteisė iš ieškovo atsakovių naudai piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią vertingesnę pastogės dalį. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka tiek ieškovas, tiek ir atsakovės. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovėms kompensaciją, peržengė byloje pareikštų reikalavimo ribas, kadangi reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nė viena iš šalių nereiškė, be to ir pagrindo priteisti kompensacijos nebuvo, nes ieškovui ir atsakovėms tekusios pastogės dalys yra lygiavertės. Atsakovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde kelia tik netinkamo įrodymų vertinimo klausimą, teigia, kad teismas neteisingai nustatė šalims tenkančių pastogės dalių rinkos vertę, dėl ko neteisingai paskaičiavo ir atsakovėms priteistinos kompensacijos dydį, ir neginčija teismo sprendimo dalies, kurioje teismas ieškovui K. M. tenkančią dalį neįrengtos pastogės atidalino pagal jo pateiktą projektą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir abiejų šalių argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, tačiau neteisingai paskaičiavo atsakovėms priteistinos kompensacijos dydį, dėl ko yra pagrindas teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti.
Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo kompensaciją atsakovėms už ieškovui tenkančią vertingesnę neįrengtos pastogės dalį, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-466/2008, nurodė, jog mišrus atidalijimo būdas įstatymų nėra draudžiamas. Todėl pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs būtent mišrų neįrengtos pastogės atidalijimo būdą, pastogę atidalindamas natūra, tačiau, nustatęs šalims paskirtų pastogės dalių nelygiavertiškumą, kartu priteisdamas atsakovėms ir piniginę kompensaciją, įstatymo nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas mišrų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, nepažeidė ir proceso teisės normų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-780/2003, nurodė, jog priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, tikslu padalinti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją, kaip taisyklė, galima prašančiajam atsidalinti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Taigi atsakovės, pareikšdamos priešieškinį dėl joms priklausančios dalies atidalijimo iš neįrengtos pastogės, kartu sutiko gauti piniginę kompensaciją tuo atveju, jeigu joms būtų atidalinta nelygiavertė neįrengtos pastogės dalis. Šios aplinkybės atsakovės neneigia. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neperžengė byloje šalių pareikštų reikalavimų, o priešingi apelianto teiginiai nėra pagrįsti.
Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui ir atsakovėms priskirtos neįrengtos pastogės dalys yra nelygiavertės. Tačiau tai, kad ieškovui ir atsakovėms tenkančios pastogės dalys pagal UAB „Abrisas“ projektą yra lygiavertės, ieškovas įrodinėjo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (b.l. 139-167, t.1). Šioje ataskaitoje nurodyta, jog pastogės A, B, C, D, E, A ir A, E, F, G, H, I, Y, J, A dalys funkcionalumo požiūriu yra panašios, suprojektuotos stačiakampio formos; tokia forma abiem pastogės dalims sudaro vienodas sąlygas patogaus gyvenamo būsto įrengimui, taip pat užtikrina panašius būsto 1 kv.m ploto įrengimo kaštus; abi pastogės dalys yra suprojektuotos ir apskaitytas jų plotas išlaikant palėpės pakraščiuose minimalų aukštį - 1,6 m, kaip yra numatyta gyvenamo ploto projektavimo ir apskaitymo reglamentuose; nurodyta aplinkybė nesudaro nei vienai iš dalių išskirtinių privalumų ar apribojimų įrengiant gyvenamą būstą; vienos ir kitos dalių stogo danga, statramsčių ir sijų, taip pat ir perdangos būklė panašios; patalpa A, E, F, G, H, I, Y, J, A yra orientuota į J.Jasinskio gatvės ir Žvėryno rajono pusę, todėl tinkamai įrengus langus šią aplinkybę galima vertinti kaip privalumą, kadangi ji padidintų nurodytos pastogės dalies patrauklumą ir vertę dėl atsiveriančios Žvėryno panoramos, vertintojas, kol nėra pastogės įrengimo projekto, nurodytam faktui pataisos neskaičiavo; A, E, F, G, H, I, Y, J, A pastogėje, apie pusėje jai priklausančio stogo dalyje yra pažeminta stogo konstrukcija - jos aukštis projekte yra 4,3 m, kai A, B, C, D, E, A visoje dalyje aukštis yra 4,85 m, tačiau šį aplinkybė neapsunkina A, E, F, G, H, I, Y, J, A efektyvaus panaudojimo būstui, taip pat nesukuria privalumų būstui 0,55 m. aukštesnė A, B, C, D, E, A dalies stogo konstrukcija; atlikus lyginamųjų objektų 1 kv. m pardavimo kainų korekciją skirtumų nuo vertinamų objektų pataisomis gautos objektų 1 kv. m kainos (suapvalinus) kinta 1680 -1960 Lt intervale; atsižvelgus į nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo ir pardavimo kainų žemėjimą vertinimo datai, taip pat ir į galimą kainų mažėjimą perspektyvoje, lyginamųjų objektų charakteristikas, vertintojas darė išvadą, kad vertinamus objektus vertinimo datai – 2009-11-16, geriausiai atitinka 4 lyginamasis objektas, kuriuo pakoreguota 1 kv. m pardavimo kaina yra 1765 Lt; šią kainą vertintojas naudojo vertinamų objektų rinkos vertės nustatymui; vertintojas padarė išvadą, kad pastogės dalys pagal ieškovo siūlomą atidalijimo projektą yra lygiavertės; pastogės dalies A, B, C, D, E, A rinkos vertė 2009-11-16 yra suapvalinus 150000 Lt, o A, E, F, G, H, I, Y, J, A - 122000 Lt. Tačiau bylos nagrinėjimo metu apklausta turto vertintoja I.Krikščiūnienė parodė, kad ginčo patalpų dalyse aukščio ir patalpų nuolydžių apimtys rinkoje turi reikšmę ir yra mažiau paklausios, jei didelę patalpos dalį sudaro stogo konstrukcinės sijos, kitos nereikalingos dalys, kurios nėra naudingos ploto išnaudojimui; be to patalpos dalis C (pagal ieškinį skirtina ieškovui) turi atskirą įėjimą, patogų lubų aukštį ir yra vertingiausia. UAB „TM projektai“ projekto dalies vadovas Tadas Kiallo išvadoje dėl inžinerinių tinklų įrengimo galimybių (b.l. 189, t.1) nurodė, jog pagal K. M. atidalijimo variantą jam skirtos palėpės dalyje aprūpinimas vandentiekio ir nuotekų tinklais yra nesudėtingas, tuo tarpu pagal K. M. atidalijimo variantą atsakovėms skirtos palėpės dalyje aprūpinimas vandentiekio ir nuotekų tinklais yra techniškai sudėtingas bei reikalaujantis papildomų investicijų. Taigi atsakovių pateikti įrodymai iš esmės paneigia turto vertintojo A.Tamulionio teiginius, kad šalims tenkančios pastogės dalys yra lygiavertės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog negalima sutikti su turto vertintojo A.Tamulionio išvada dėl pastogės dalių pagal ieškovo siūlomą pastogės atidalijimo projektą lygiavertiškumo, nes patalpų vertė nėra siejama vien tik su jų naudingu plotu, tačiau taip pat su jų optimaliu panaudojimu, reikalingomis investicijomis ir t.t. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagal ieškovo pasiūlytą projektą neįrengtos pastogės šalims tenkančių dalių nelygiavertiškumo yra visiškai pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai bei ieškovo į bylą teikti įrodymai šios išvados pagrįstumo nepaneigia. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to nustatė neteisingą bei nepagrįstą neįrengtos pastogės dalių, pagal ieškovo projektą tenkančių ieškovui ir atsakovėms, rinkos vertę. Apeliantės iš esmės neginčija sprendimo dalies, kurioje buvo patenkintas ieškinys ir ieškovui pastogės dalis atidalinta pagal UAB „Abrisas“ projektą. Tačiau civilinės bylos duomenys tvirtina, jog atsakovės pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino ir įrodinėjo, kad pagal UAB „Abrisas“ projektą ieškovui tenkanti pastogės dalis yra vertingesnė nei tenkanti atsakovėms. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas su šia aplinkybe sutiko, teisėjų kolegija tam taip pat pritaria. Atsakovės joms ir ieškovui priskirtų dalių tiek pagal UAB „Abrisas“ projektą, tiek ir pagal jų pačių pasiūlytą projektą (b.l. 127, t.1), vertę įrodinėja dvejomis UAB „Krivita“ parengtomis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis – Nr.09-I-186 (parengta pagal UAB „Abrisas“ pastogės padalinimo projektą) ir Nr.09-I-187 (parengta pagal atsakovių pateiktą projektą). Pirmosios instancijos teismas, ieškovo dalį atidalinęs pagal UAB „Abrisas“ parengtą projektą, šalims tenkančių pastogės dalių rinkos vertę nustatė pagal UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr.09-I-187, konstatavęs, jog teismas negali remtis UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr.09-I-186, kadangi šioje ataskaitoje nenustatyta atsakovėms tenkančios pastogės dalies vertė, o atskirai įvertintos kiekvienai atsakovei tenkančios dalys, tuo tarpu tiek pagal ieškinio, tiek pagal priešieškinio reikalavimus ginčo pastogę prašoma dalinti į dvi dalis (ieškovui ir atsakovėms vieną bendrą dalį). Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, kadangi bendra apeliantėms priklausančių neįrengtos pastogės dalių vertė pagal UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr.09-I-186 gali būti nustatyta ir sudėjus abiem atsakovėm priskiriamų dalių vertes ir tokiu būdu gauta bendra apeliantėms tenkančių pastogės dalių vertė yra 83900 Lt. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo atsisakė vadovautis UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.09-I-186. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertinimo ataskaita Nr.09-I-186 buvo parengta, turto vertintojui įvertinus ieškovui ir atsakovėms tenkančias dalis pagal UAB „Abrisas“ parengtą projektą, pagal kurį pirmosios instancijos teismas atidalijo ieškovo dalį, šia ataskaita pirmosios instancijos ir turėjo remtis, nustatydamas šalims tenkančių pastogės dalių rinkos vertę. Remdamasis UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr.09-I-187, kuri buvo atlikta pagal ieškovių pasiūlytą pastogės atidalinimo projektą ir kurioje vertintos visiškai skirtingai nustatytos ieškovo ir atsakovių dalys, teismas nustatė neteisingą bei nepagrįstą neįrengtos pastogės dalių, tenkančių ieškovui ir atsakovėms, rinkos vertę ir dėl to neteisingai paskaičiavo atsakovėms priteistinos kompensacijos dydį, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.
Pagal UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr.09-I-186 atsakovėms tenkančios neįrengtos pastogės dalies rinkos vertė yra 83900 Lt, ieškovui – 144500 Lt, t.y. ieškovui pagal UAB „Abrisas“ pastogės padalinimo projektą tenka 60600 Lt vertingesnė pastogės dalis. Atsižvelgiant į tai, atsakovėms iš ieškovo turi būti priteista 60600 Lt kompensacija už ieškovui tenkančią vertingesnę pastogės dalį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl kompensacijos atsakovėms priteisimo, priteistiną kompensaciją padidinat iki 60600 Lt. Likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovėms (133,20 Lt už apeliacinį skundą) ir valstybei (26,15 Lt pašto išlaidų) priteisiamos iš ieškovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti –atsakovėms M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą kompensaciją padidinti iki 60600 Lt (šešiasdešimt tūkstančių šešių šimtų litų), likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. M. atsakovėms M. U. ir A. G. po 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo K. M. valstybei 26,15 Lt (dvidešimt šešis litus ir 15 centų) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė
Andžej Maciejevski