Civilinė byla Nr. e2-2232-631/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29932-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.2.9.3; 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.5.8; 1.3.5.9.; 1.3.7.5.1; 1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“ vadovui E. E., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“ ieškinį atsakovui D. J. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dori darbai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, atsakovas dirbo įmonėje asenizacinės transporto priemonės vairuotoju-operatoriumi. Atsakovas važinėjo per ieškvoo klientus, teikdavo komunalines, transporto, vamzdynų, vandentiekio ir nuotekų valymo paslaugas. Atsakovui buvo patikėta transporto priemonė kartu su papildoma įranga (tai du įmonės telefonai su abonentinėmis SIM kortelėmis, kuro nuolaidų kortelė, navigacijos sistema, transporto priemonės dokumentai, transporto priemonės užvedimo rakteliai, užvedimo laidų komplektas, gesintuvas, laužtuvas, lempučių komplektas, kastuvas, atsuktuvų bei raktų rinkinys, tempimo lynas ir kt.), kuri buvo reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Tarp ieškovės ir jos darbuotojų buvo susiklosčiusi praktika, kad darbuotojai, atlikę tam tikras paslaugas klientams, ir jiems norint atsiskaityti grynaisiais pinigais, paima grynuosius pinigus bei išduoda pinigų priėmimo perdavimo kvitus. Toks grynųjų pinigų už suteiktas paslaugas surinkimo modelis buvo taikomas dėl patogumo klientams bei siekiant sumažinti ieškovės teikiamų paslaugų sąnaudas. Ieškovės direktoriui ar kitam jo įgaliotam asmeniui nebereikėdavo papildomai važiuoti pas klientus, papildomai naudoti kurą bei darbo valandas. Prireikus, ieškovė suteikdavo darbuotojams galimybę disponuoti surinktais pinigais, t. y. pirkti kurą transporto priemonei, pirkti apsaugines darbo priemones, atsiskaityti už transporto priemonės serviso paslaugas ir pan. Darbuotojai privalėdavo kartą per vieną ar dvi savaites ieškovei perduoti iš klientų surinktus grynuosius pinigus bei kitas išlaidas (kuro transporto priemonei, apsauginių darbo priemonių, serviso paslaugų transporto priemonei ir pan.) pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaitas-faktūras ar prekių ir/ar paslaugų pirkimo kvitus. Ieškovė nurodo, jog 2017 m. rugpjūčio 18 d. tikrinant buhalterinius duomenis, buvo pastebėta, jog trūksta visų atsakovo žinioje buvusių surinktų pinigų; vadovas nedelsdamas kreipėsi į atsakovą ir pareikalavo, kad šis grąžintų visus pasisavintus grynuosius pinigus, bet atsakovas pareiškė, kad jų grąžinti negali, nes juos jau išleido savo asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo atleistas iš darbo. Savaitės laikotarpyje po atsakovo atleidimo ieškovės direktorius kreipėsi į policiją bei pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau jau po pranešimo policijai susisiekė atsakovo sesuo ir prašė atsiimti policijai pateiktą pareiškimą. Atsakovo sesuo papildomai prašė suteikti dar vieną galimybę D. J. bei prašė pakartotinai jį įdarbinti. Atsakovo sesuo nesiliovė skambinti ir vėliau, nurodė, jog D. J. gailisi dėl savo veiksmų bei ketina atidirbti pasisavintas pinigines lėšas. Nurodė, kad jam tuo metu buvo sunkus gyvenimo laikotarpis - jis skyrėsi su savo žmona, augino mažametį vaiką, kuriam buvo reikalingas išlaikymas. Ieškovės vadovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas jau buvo apmokytas dirbti su transporto priemone, atsiėmė policijai pateiktą pareiškimą ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinai įdarbino atsakovą vairuotojo-operatoriaus pareigoms užimti. 2017 m. lapkričio 20–23 dienomis aukščiau nurodyta situacija pasikartojo. Atsakovas nurodytomis dienomis neatvyko į darbą, o į namus jis buvo grįžęs su transporto priemone, nes sekančią dieną iš pačio ryto turėjo teikti paslaugas klientams. Ieškovės vadovas sužinojęs, kad atsakovas neatvyko į darbą, bandė susisiekti su juo tiek jo darbo funkcijoms atlikti patikėtų telefonų numeriais, tiek asmeniniu atsakovo telefono numeriu, tačiau atsakovas neatsakinėjo nei į skambučius, nei į trumpąsias SMS žinutes. Ieškovei vėliau paaiškėjo, kad tuo metu D. J. vartojo alkoholinius gėrimus, todėl susisiekti ir pasikalbėti su juo galimybės nebuvo. Sužinojus apie atsakovo neteisėtus veiksmus, jis buvo atleistas iš darbo 2017 m. lapkričio 23 d. Tik vėliau, atgavus visus dokumentus bei patikrinus buhalterinius duomenis, buvo nustatyta, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. - 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. - 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiais iš viso pasisavino 2136,00 EUR grynųjų pinigų, kurie jam buvo perduoti ieškovės klientų, už ieškovės klientams suteiktas paslaugas. Patirtos žalos sumą ieškovė grindžia pridedamomis ataskaitomis už laikotarpį 2017-08-07 – 2017-08-18 ir 2017-11-07 – 2017-11-20, prašydama priteisti 1 819,66 Eur. Po atsakovo atleidimo, ieškovės vadovas, nedelsdamas bandė susigrąžinti atsakovui patikėtą transporto priemonę bei joje buvusią papildomą įrangą. Transporto priemonėje buvo sumontuota navigacinė sekimo sistema. Šios sistemos pagalba buvo nustatyta, kad transporto priemonė stovėjo adresu Kalvarijų g. 161, Vilniuje, Baltupių mikrorajone, tačiau į ją nebuvo įmanoma patekti, o su atsakovu susisiekti nebuvo galimybės. Ieškovas, nors ir nustatęs, kur yra transporto priemonė, negalėjo jos atgauti bei kurį laiką teikti paslaugų savo klientams. Transporto priemonės rakteliai, dokumentai, kuro nuolaidų kortelė, navigacijos sistema ir du telefonai su abonentinėmis SIM kortelėmis buvo atgauti tik 2017 m. gruodžio mėnesio viduryje. Atsakovas nurodė tik tai, kad jo žmona žino visą situaciją ir kad dėl daiktų atgavimo ieškovė turėtų kreiptis į ją. Iš karto po to, ieškovės darbuotojas nuvyko pas D. J. žmoną, kuri jam perdavė transporto priemonės raktelius, jos dokumentus, kuro nuolaidų kortelę, navigacijos sistemą ir du telefonus su abonentinėmis SIM kortelėmis. Ieškovei atgavus transporto priemonę, buvo atlikta transporto priemonėje buvusios įrangos inventorizacija, nustatyta, kad trūksta transporto priemonės užvedimo laidų komplekto, gesintuvo, laužtuvo, atsarginio transporto priemonės lempučių komplekto, kastuvo, atsuktuvų bei raktų rinkinio, visrakčio, tempimo lyno, hidraulinės bei variklio alyvos, kėliklio (domkrato), replių, plaktukų, naujų darbinių rūbų bei batų komplekto, 145 litrų dyzelinio kuro transporto priemonės bake. Bendra atsakovo pasisavintos papildomos įrangos vertė sudaro apie 465,00 Eur. Ieškovė šios sumos priteisti neprašo, kadangi negali realiai įrodyti, kad daiktai automobilyje buvo, ir kokia jų vertė. Tačiau pažymi, kad toks faktas egzistuoja ir buvo padaryta papildoma žala dėl dingusių daiktų iš transporto priemonės. Dėl transporto priemonės negrąžinimo ieškovė nurodo patyrusi nuostolius negautų pajamų pavidalu. Ieškovė negavo iš anksto numatytų 4845,00 Eur pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui dirbant įprastu darbo grafiku ir nepasisavinus jam nepriklausančių daiktų. Pajamos negautos dėl to, kad atsakovas neteisėtai pasisavino ir daugiau kaip dvi savaites negrąžino transporto priemonės raktelių bei jos dokumentų. Transporto priemonės rakteliai bei dokumentai buvo pasisavinti neteisėtai per patį darbymetį - 2017 m. lapkričio pabaigoje ir 2017 m. gruodžio pradžioje, kuomet smarkiai sutrumpėja šviesus paros metas, žmonės daugiau laiko praleidžia namie, naudoja daugiau vandens, dėl ko stipriai išauga ieškovės paslaugų poreikis. Ieškovė , pagal paties atsakovo 2017 m. reiktas ataskaitas, kiek buvo aptarnauta klientų ir surinkta pinigų, apskaičiavo, jog vidutiniškai per dieną grynosios pajamos sudaro 255 Eur, o ieškovei dėl atsakovo kaltės negalėjus bent 19 dienų naudotis transporto priemone buvo negauta 4 845 Eur pajamų. Ieškovė pažymi, kad dėl kreipėsi vėl į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2019-07-02 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. Atsakovas iki šios dienos nėra atlyginęs ieškovei padarytos turtinės žalos, kurią ieškiniu ir prašoma priteisti, esant visoms atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygoms, bei kartu priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę ir yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kompensuojamais iki visiško prievolės įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas, ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (el.b.1-8, t.I).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.)
Prie civilinės bylos prijungta išreikalauta ikiteisminio tyrimo byla Nr.01-1-66013-19.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomai pažymėjo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo sudėtinga rasti su juo kontaktą, jei neatvykdavo į darbą, jo problemas bandė spręsti jo sesuo, dėl ko ir buvo atsakovas antrą kartą priimtas į darbą. Atsakovas, neva, skolinosi iš klientų surinktus pinigus, bet jų negrąžino, neatsiskaitė su įmone, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti daugiau įrodymų ir jis buvo nutrauktas, o darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ginčą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė tikėjosi, kad ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinus aplinkybes, bus galimybė atgauti pinigus, buvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau niekas nebuvo išnagrinėta, todėl jie tik po ikiteisminio tyrimo kreipėsi darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti atsakovo pasisavintas sumas, bei atlyginti nuostolius dėl negalėjimo naudotis transporto priemone, jos atsakovui negrąžinus.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-66013-19 bylos, ieškovės vadovo žodinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas D. J. dirbo UAB Dori darbai“ vairuotojo pareigose laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. Iš darbo atleistas UAB „Dori darbai“ direktoriaus įsakymu Nr.2017-23 pagal LR DK 53 str. 3 p. (įsakyme nurodyta DK 36 str. 3 d.), darbdavio valia (el.b.apyrašo b.l.11, 16-17). Ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo nėra.
Darbdavys dėl žalos iš buvusio darbuotojo išieškojimo į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 6 d., motyvuodamas tuo, kad dėl neteisėtos atsakovo veiklos jis kreipėsi į policiją 2017 m. gruodžio 5 d., tačiau 2019 m. liepos 2 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. Ieškovė manė, kad ikiteisminio tyrimo pagalba jai pavyks išsiieškoti iš atsakovo padarytą žalą., tačiau nutraukus ikiteisminį tyrimą be rezultato, ji kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo.
Darbo ginčų komisija 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės UAB „Dori darbai“ prašymą D. J. dėl žalos atlyginimo, kadangi prašymas buvo paduotas praleidus DK 220 str. 1 d. nustatytą terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus (el.b.apyrašo b.l.31-32).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).
Teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atsakovui dėl materialinės žalos atlyginimo spręstinas teisme iš esmės, nes bendras trijų metų terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, ieškovo nebuvo praleistas (DK 15 str.).
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir ieškovės atstovo paaiškinimų, atsakovo darbo funkcija buvo vairuojant jam darbdavio priskirtą asenizacinę (nuotekoms) transporto priemonę teikti ieškovo klientams komunalines, transporto, vamzdynų, vandentiekio ir nuotekų valymo paslaugas.
Darbo sutartyje nuostatų dėl įpareigojimų darbuotojui atsakyti už žalą ar pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą įstatymų nustatyta tvarka įtvirtinta nebuvo.
Nustatyta, jog įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, kad darbuotojai, atlikę tam tikras paslaugas ieškovės klientams, ir jiems norint atsiskaityti grynaisiais pinigais, paimdavo grynuosius pinigus, išduodami klientams pinigų priėmimo-perdavimo kvitus. Toks grynųjų pinigų už suteiktas paslaugas surinkimo modelis buvo taikomas dėl patogumo klientams bei siekiant sumažinti ieškovo teikiamų paslaugų sąnaudas. Ieškovės vadovas neneigė, jog, prireikus, ieškovė suteikdavo savo darbuotojams galimybę disponuoti surinktais pinigais, t. y. pirkti kurą transporto priemonei, pirkti apsaugines darbo priemones, atsiskaityti už transporto priemonės serviso paslaugas ir pan. Darbuotojai privalėdavo kartą į vieną ar dvi savaites ieškovės vadovui perduoti iš klientų surinktus grynuosius pinigus bei kitas patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus - PVM sąskaitas-faktūras ar prekių, paslaugų pirkimo kvitus.
Iš ieškovo vadovo paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d tikrinant buhalterinius duomenis už 2017 m. rugpjūčio 7 d. - 2017 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpį, pastebėta trūkstant visų atsakovo žinioje surinktų grynųjų pinigų, gautų iš klientų už suteiktas paslaugas. Atsakovo paprašius pinigus grąžinti, jis nurodė negalintis jų grąžinti, nes juos išleidęs savo asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo atleistas iš darbo. Po to ieškovė kreipėsi į policiją, pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau jau po pranešimo policijai su ieškove susisiekė atsakovo sesuo ir prašė atsiimti policijai pateiktą pareiškimą. Atsakovo sesuo papildomai prašė suteikti dar vieną galimybę atsakovui ir prašė pakartotinai jį įdarbinti. Ieškovė, atsižvelgdama į sudėtingas atsakovo šeimos gyvenimo aplinkybes ir į tai, kad atsakovas jau buvo apmokytas dirbti su transporto priemone, atsiėmė policijai pateiktą pareiškimą ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinai įdarbino atsakovą vairuotojo-operatoriaus pareigoms užimti. 2017 m. lapkričio 20 – 23 dienomis situacija su pinigų trūkumu pasikartojo. Atsakovas nebeatvyko į darbą, su juo nebebuvo įmanoma susisiekti. Atsakovas buvo atleistas iš darbo 2017 m. lapkričio 23 d. Vėliau, patikrinus buhalterinius duomenis, buvo nustatyta, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiais iš viso neperdavė ieškovei, jos vadovui 2136,00 Eur grynųjų pinigų, kurie jam buvo perduoti ieškovės klientų, už ieškovės klientams suteiktas paslaugas (el.b.apyrašo b.l.6-9).
Dėl materialinės atsakomybės taikymo
Naujasis Darbo kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. liepos 1 d. nenumato visiškos materialinės darbuotojų atsakomybės. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. Sprendžiant klausimą dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti darbuotojo kaltę ir kitas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, kaip tai reglamentuota Civilinio kodekso 6.245 straipsnyje.
Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Pagal CK 6.245 straipsnį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė gali būti sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
Darbo kodekso normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą darbo teisiniuose santykiuose numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės patirtų nuostolių sumą patvirtina byloje esančios ataskaitos. Pridedamas ataskaitas atsakovas pildė ranka pats, žymėdamas grynaisiais gautus mokėjimus. Ieškovės prašoma priteisti suma apskaičiuota: pagal 2017-08-07 - 2018-08-18 ataskaitą negrąžinta pinigų suma yra 846,00 Eur; pagal 2017-11-07 - 2017-11-20 ataskaitą negrąžinta pinigų suma yra 1290,00 EUR, tačiau iš šios sumos yra atimta 316,34 Eur suma, kuri atsakovui nebuvo išmokėta galutinio atsiskaitymo metu, kaip dalies žalos padengimas ieškovei. Atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė. Bendra negrąžintų pinigų suma 1819,66 Eur (el.b.apyrašo psl.6-9).
Tokią praktiką, kai iš surinktų pinigų darbuotojas, šiuo atveju, atsakovas D. J. galėjo tam tikrą dalį panaudoti kuro pylimui, tam tikrų būtinų prekių įsigijimui ar net darbo užmokesčio išsimokėjimui, patvirtina atsakovo apklausa ikiteisminiame tyrime, bei ieškovės vadovo paaiškinimai teisme ir apklausa ikiteisminio tyrimo metu.
DK 154 str. nustato atvejus, kada darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Taigi, DK nustato baigtinį sąrašą atvejų, kuriais darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo atlyginti visą padarytą žalą. Šio straipsnio 6 punktas, leidžiantis visiško žalos atlyginimo atvejus numatyti kolektyvinėje sutartyje, iš esmės sudaro galimybę taikyti labai panašią tvarką, kokia buvo nusistovėjusi iki naujojo DK įsigaliojimo sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Byloje nenustatyta, kad ieškovė turėtų galiojančią kolektyvinę sutartį.
DK 150 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai gali būti daromos išskaitos iš darbo užmokesčio. Tarp šių atvejų įtvirtintas ir: „atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui“. Straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.
Remiantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala.
Pripažintina, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog tam tikrą pinigų sumą darbdavys išskaitė iš atsakovui mokėtino galutinio atsiskaitymo už darbo santykius, o atsakovui darbo santykių galiojimo laikotarpiu buvo išmokėtas darbo užmokestis, darbdavio sutikimu, jam pačiam pasiimant tam tikras pinigų sumas iš klientų sumokėtų už paslaugas pinigų.
Teismas, remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiškai įvertinta visa bylos medžiaga, kartu su šalių duotais parodymais ikiteisminiame tyrime, sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent, neįrodyta atsakovo neteisėta veika – tyčinis pinigų pasisavinimas. Kaip matyti iš ieškovės direktoriaus parodymų, atsakovo parodymų, įmonėje nebuvo nustatyta tvarka dėl vairuotojų atsiskaitymo, surinkus pinigus iš klientų už teiktas paslaugas. Atsakovas ikiteisminiame tyrime yra nurodęs, kad pinigus paduodavo direktoriui sutartoje vietoje, jam nebuvo išduodami pakvitavimai apie priimtas, gautas sumas, kartais iš surinktų pinigų vairuotojai pildavosi kurą transporto priemonėms, kartais tai buvo užskaitoma už neišmokėtą darbo užmokestį, pinigų priėmimo-perdavimo kvitai nebuvo rašomi.
Esant tokioms prieštaringoms aplinkybėms byloje, teismui nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, veikdamas tyčia, surinkęs pinigus iš klientų, jų neperdavė ieškovei, jos vadovui.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie darytą inventorizaciją ar surinktų lėšų sutikrinimą pagal dirbusius vairuotojus ir aptarnautus klientus, atsakovui D. J. išmokėtą darbo užmokestį iš jo paties surinktų iš klientų pinigų. Kaip nustatyta, įmonėje nebuvo griežtos surinktų pinigų apskaitos, čekių, kvitų išrašymo ir jų apskaitymo įmonėje tvarkos nei praktikos.
DK 152 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
Kaip jau minėta, darbuotojo civilinės atsakomybės kilimui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).
Pripažintina, kad ieškovė visiškai neįrodė materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl nesant įrodymų apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su ieškovės patirta žala, nėra pagrindo 1 819,66 Eur tiesioginių nuostolių priteisimui.
Dėl negautų pajamų
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga ir pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Nagrinėjamu atveju, teismas pripažįsta byloje ieškovę įrodžius, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo gauti numatytų 4845,00 Eur pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui dirbant įprastu darbo grafiku ir nepasisavinus jam nepriklausančio turto.
Pajamos negautos dėl to, kad atsakovas neteisėtai pasisavino ir daugiau kaip dvi savaites negrąžino transporto priemonės raktelių, transporto priemonėje buvusio turto, transporto priemonės dokumentų. Šios aplinkybės laikomos įrodytomis ieškovės vadovo paaiškinimais teisme, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais E. E., D. J. ir A. A. parodymais. Teismas vertina, jog šiuo atveju, yra sąlygos pripažinti atsakovą kaltu dėl negrąžintos transporto priemonės ir kito turto, nebendradarbiavimo su ieškovės atstovais, taip apsunkinant ieškovei galimybę jai priklausančią transporto priemonę grąžinti įmonės žiniai ir ja toliau naudotis bei gauti pajamas.
Negautų pajamų apskaičiavimui ieškovė remiasi paties atsakovo pildyta ataskaita, kiek buvo gaunama grynųjų pajamų, teigiant, jog 2017 m. rugpjūčio mėnesį grynosios pajamos vidutiniškai per dieną siekė 287,25 Eur , o 2017 m. lapkričio mėnesį per vieną dieną – 240,67 Eur. Ieškovės skaičiavimu, vidutinės grynosios dienos pajamos sudarė 255,00 Eur. Dėl to, kad atsakovas nepasirodė darbe, nebuvo įmanoma su juo susisiekti ir negrąžino transporto priemonės, bei ieškovė neturėjo galimybės į ją patekti, dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovei 19 dienų negalėjus tinkamai vykdyti veiklos, negautos pajamos sudaro 4845,00 Eur (255,00 x 19). Teismas pripažįsta, jog ieškovės skaičiavimai yra pagrįsti įmonės veiklos pajamomis atitinkamu laikotarpiu, ir nėra dirbtinai padidinta suma, atsižvelgiant į byloje pateiktas 2017 m. rugpjūčio ir 2017 m. lapkričio mėnesio ataskaitas apie surinktus pinigus iš klientų, nesant byloje nurodytas pajamų sumas paneigiančių įrodymų (CPK 185 str.).
Pagal Civilinio kodekso 6.251 straipsnį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių – darbdavio ir darbuotojo – nevienodą padėtį, taip pat vertinant, jog darbdavys neįrodė, kad įdėjo pakankamai pastangų, jog būtų išvengta tokių nuostolių dėl negalėjimo naudotis transporto priemone, taip pat atsižvelgus ir į nevienodą turtinę abiejų šalių padėtį, jog ieškovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, o atsakovas fizinis asmuo, darbuotojas ir jo turtinė padėtis ženklai blogesnė, vadovaujantis civiliniame procese aktualiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant, kad visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui labai sunkių padarinių, visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų minėtus principus, darytina išvada, jog konkrečiu atveju yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistinų ieškovei nuostolių – negautų pajamų atlygintiną sumą iki 2 000 Eur.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki prievolės visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).
Pažymėtina, jog šalių ginčas kilo iš darbo teisinių santykių. Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai; jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (toliau – CK 1.1 str. 3 d.). Taigi, civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013). Civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 str. 2 d.).
Ieškovės naudai iš atsakovo priteisus žalos atlyginimą, vadovaujantis išdėstytomis teisinėmis nuostatomis dėl darbo teisės normų prioritetinio taikymo, ieškovės reikalavimams kilus iš darbo teisinių santykių, nėra pagrindo ieškovei priteisti 5 procentų metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė įrodymus ir prašo priteisti 150 Eur žyminio mokesčio, 302,50 Eur už ieškinio parengimą, taip pat 363 Eur dėl ieškinio ikiteisminiame tyrime parengimo (el. b. l. 10-12 t. I; el. b. apyrašo b. l. 2, 5, 28-29).
Vertinant išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, pripažintina, kad išlaidos neviršija maksimalių dydžių.
Atsižvelgiant į teiktų teisinių paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimą, bylos apimtį, spręstų klausimų sudėtingumą, taip pat į tai, kad ieškinio dalis dėl pinigų pasisavinimo buvo atmesta, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovei 375 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,
N U S P R E N D Ė :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“, j.a.k.302342799, naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) nuostolių atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“, j.a.k.302342799, naudai 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. DGKS-5728 darbo byloje Nr. APS-131-17394 laikyti netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė