Civilinė byla Nr. 2-362-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00479-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.4.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 laikytas nepaduotu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje
Nr. e2-615-730/2017, priteisė ieškovui V. V. S. iš atsakovo A. Ž. 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palūkanų, 1 058,40 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-796-330/2017 minėtą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.       Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gruodžio 2 d. gautas A. Ž. prašymas atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017. Pareiškėjas, be kita ko, prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas motyvavo naujai paaiškėjusia aplinkybe, jog byloje esantis gruodžio 17 d. datuotas raštelis (jame metai nenurodyti), kurį teismas vertino kaip įrodantį 10 000 Lt sumos pagal 2002 m. spalio 18 d. paskolos sutartį grąžinimą 2004 m. gruodžio 17 d., buvo surašytas ne anksčiau kaip 2007 m. Tai reiškia, kad minėtu rašteliu pareiškėjas grąžino skolą ne pagal 2002 m. spalio 18 d., o pagal 2007 m. kovo 27 d. paskolos sutartį, todėl iš pareiškėjo buvo priteista akivaizdžiai nepagrįsta pagrindinės skolos ir palūkanų suma. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas taip pat įvardino tai, kad 2019 m. vasario mėn. 8 teisėjams, tarp jų ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, buvo pareikšti įtarimai korupcinio pobūdžio veikomis, kas, pareiškėjo nuomone, sudaro prielaidas abejoti apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo objektyvumu ir skaidrumu.  

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo netenkino ir nustatė pareiškėjui A. Ž. terminą iki 2019 m. gruodžio 18 d. prašymo trūkumams pašalini,
t. y. sumokėti 1 066 Eur žyminį mokestį, konkrečiai suformuluoti prašymo dalyką (nurodyti, kokį procesinį sprendimą turėtų priimti teismas, jei procesas byloje būtų atnaujintas ir byla būtų išnagrinėta iš esmės pakartotinai) bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

4.       Šalindamas prašymo trūkumus pareiškėjas teismui pateikė naują prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad palaiko savo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad turi dvi transporto priemones, kurių vertė 4 215 Eur, kurias pardavęs galės sumokėti žyminį mokestį, jei bus priimtas jam nepalankus sprendimas. Be to, pareiškėjas patikslino, jog prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017, bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. atmesti kaip nepagrįstą. Dėl įrodymų, pagrindžiančių bylos atnaujinimo pagrindų egzistavimą, pareiškėjas nurodė, kad dėl raštelio datos turėjo žodinę konsultaciją su ekspertu, taigi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, pareiškėjas prašys teismo skirti ekspertizę, siekiant nustatyti raštelio surašymo laiką ir autentiškumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino
2019 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi nustatytų prašymo trūkumų – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis žodžiu konsultavosi su ekspertu, tokiam išskirtiniam institutui, kaip proceso atnaujinimas, negali būti pakankama bei vertintina kaip įrodymas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       A. Ž. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Nesutiktina, kad konsultacija su ekspertu negali būti pakankama bei vertintina kaip įrodymas. Teismo ekspertizė yra atliekama teismo proceso metu, tik teismas gali skirti byloje ekspertizę. Visos iki tol atliktos ekspertizės ar išvados yra vertinamos kaip paaiškinimai. Todėl, pareiškėjui kilus abejonių dėl raštelio surašymo aplinkybių, kitaip nei teismo ekspertizės būdu, nustatyti objektyvios tiesos nėra įmanoma. Pareiškėjas savo prašymuose atnaujinti procesą išsamiai išdėstė, kokios aplinkybės lėmė, jog bylos nagrinėjimo metu tokia ekspertizė nebuvo atlikta, tačiau teismas šių argumentų visiškai nevertino. Teismas reikalavo pateikti įrodymus, tačiau šie įrodymai (teismo ekspertizė), gali būti pateikti tik teismo procese.

6.2.                      Proceso atnaujinimas yra vienintelė pareiškėjo galimybė į teisingą teismą, kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, kuriais tarp šalių kilęs ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, buvo priimti neįvertinus ir netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Paaiškėjus naujai pareiškėjo nurodomai aplinkybei, byloje esantys įrodymai turi būti vertinami visiškai kitaip, t. y. pareiškėjo naudai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9.       CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Imperatyvūs reikalavimai procesinio dokumento formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiami reikalavimai, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

10.       CPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. CPK 369 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

11.       Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK
137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

12.       Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

13.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuoja naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jog gruodžio 17 d. datuotas raštelis, kuriame metai nenurodyti, yra surašytas ne 2004 m. gruodžio 17 d., o ne anksčiau kaip 2007 m. Kaip minėta, pagal CPK 369 straipsnio 2 dalį prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Jokių įrodymų, kad minėtas gruodžio 17 d. datuotas raštelis iš tiesų surašytas ne anksčiau kaip 2007 m. pareiškėjas nei su pirminiu prašymu dėl proceso atnaujinimo, nei šalindamas prašymo trūkumus teismui nepateikė, tačiau paaiškino, kad jo nurodytą naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę jam žodžiu patvirtino ekspertas.  

14.       Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo teiginiai apie žodinę konsultaciją su ekspertu tokiam išskirtiniam institutui, kaip proceso atnaujinimas, negali būti pakankami bei vertinami kaip įrodymas. Nors pareiškėjas teisus, kad teismo ekspertizė gali būti paskirta tik teismo, tačiau tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos pateikti įrodymus (ne teismo ekspertizės aktą), patvirtinančius jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus teiginius apie proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą. Šiuo atveju jokių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė, savo prašymą grindė tik abstrakčiais, jokiais įrodymais nepatvirtintais teiginiais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neištaisė teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodytų trūkumų, ir todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti laikomas nepaduotu.

15.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo A. Ž. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                   Artūras Driukas