Civilinė byla Nr. e2A-211-553/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00528-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Požeminės linijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ paskelbto vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), rangos darbų pirkimo Nr. 623938 (toliau – Pirkimas) sąlygų 72 punkte įtvirtinto kainos (K) vertinimo kriterijaus intervalo, už kurį skiriama 70 naudingumo balų, viršutinę ribą (3 869 500 Eur), nurodytą šio punkto lentelėje Nr. 1, ir šios ribos pagrindu sudarytus intervalus iki pirkimui skirtos lėšų sumos (4 240 000 Eur); pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo sąlygų 72 punkte įtvirtinto statinio statybos vadovo patirties (P) vertinimo kriterijui suteiktas naudingumo intervalų reikšmes, vidutinio mažiausio vienu metu dirbančių darbuotojų skaičiaus (T) vertinimo kriterijui suteikto naudingumo intervalų reikšmes, nurodytas šio punkto lentelėje Nr. 2, sąžiningos prekybos sąlygų (G) vertinimo kriterijui suteiktas naudingumo intervalų reikšmes, nurodytas šio punkto lentelėje Nr. 3, darbo laiko apskaitos taikymo (L) vertinimo kriterijui suteiktas naudingumo reikšmes, aplinkos apsaugos priemonių taikymo (A) vertinimo kriterijui suteiktas naudingumo intervalų reikšmes; pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo sąlygų 72 punkte įtvirtintą vidutinio mažiausio vienu metu dirbančių darbuotojų skaičiaus (T) vertinimo kriterijų, įtvirtintų sąžiningos prekybos sąlygų (G) vertinimo kriterijaus ir darbo laiko apskaitos taikymo (L) vertinimo kriterijaus aprašymus.
2. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ nurodė, kad priėmė kvietimą dalyvauti atsakovės 2022 m. rugsėjo 13 d. paskelbtame Pirkime. Supaprastinta tvarka vykdomu Pirkimu atsakovė siekia sudaryti ne didesnės nei 4 240 000 Eur be PVM vertės preliminariąją sutartį, kurios pagrindu sudarytų pagrindinę sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų atlikimo, jei per 36 mėn. laikotarpį nuo preliminariosios sutarties sudarymo gautų finansavimą statybos darbams atlikti. Tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą atsakovė nusprendė vertinti pagal kainos ir kokybės santykį. Be kainos (K) vertinimo kriterijaus, kuriam suteiktas 70 balų lyginamasis svoris, konkurso sąlygose atsakovė nustatė 5 kokybinius, aplinkosauginius ir socialinius vertinimo kriterijus, kuriems bendrai suteiktas 30 balų lyginamasis svoris: (1) Statinio statybos vadovo patirtis (P) – 10 balų; (2) Vidutinis mažiausias vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius (T) – 10 balų; (3) Sąžiningos prekybos sąlygos (G) – 5 balai; (4) Darbo laiko apskaitos taikymas (L) – 2 balai; (5) Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (A) – 3 balai. Kiekvieno pasiūlymo ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant visus ekonominio naudingumo balus pagal tokią formulę: S = K + P + T + G + L + A. Ieškovė nustatė, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų intervalams nustatytos reikšmės (ar reikšmių ribos), o taip pat atskiri ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pažeidžia viešųjų pirkimų principus, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) ir, kiek taikytina, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus, nes neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo, dirbtinai riboja konkurenciją, nėra susiję su Pirkimo objekto kokybiniais, socialiniais ar aplinkosauginiais aspektais, o taip pat neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos gairių.
3. Ieškovės teigimu, kainos kriterijaus intervalo, už kurį suteikiamas maksimalus naudingumo balų skaičius (70 balų), nustatyta viršutinė riba (3 869 500 Eur) yra reikšmingai didesnė (apie 500 000 Eur), nei reali siekiamų įsigyti darbų rinkos kaina. Esant tokiai šio intervalo ribai, pasiūlymas atlikti darbus už rinkos kainą (3 300 000 – 3 400 000 Eur) ir pasiūlymas atlikti darbus už 500 000 Eur didesnę kainą (3 869 500 Eur) vertinamas vienodai (70 balų), todėl tiekėjams nėra ekonominio intereso siūlyti darbus atlikti pagal rinkos kainų lygį, tokiu būdu ribojama tiekėjų konkurencija. Ieškovės sąmata pagrindžia, kad ieškovė realiai galėtų įsipareigoti atlikti Pirkimo objektą sudarančius darbus už apytikslę 3 450 000 Eur kainą. Ieškovės konkurentai taip pat siūlo darbus atlikti už panašią kainą. Nurodyto rinkos kainos lygio teisingumą patvirtina Projekto lokalinė sąmata, kurioje nustatyta statybos skaičiuojamoji kaina siekia 3 500 000 Eur sumą. Be to, kainos kriterijaus ginčo intervalo viršutinė riba yra nustatyta, nukrypstant nuo Viešųjų pirkimų tarnybos gairių rekomendacijų.
4. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ nurodė, kad kokybės kriterijų intervalų reikšmės, už kurias nustatyti maksimalūs balai, yra minimalios, įprastos ar net privalomos pagal teisės aktus potencialių Pirkimo dalyvių rate. Vertinamai statinio statybos vadovo patirčiai suteiktos reikšmės yra nesusijusios su ta patirtimi, kurios reikia Pirkimo objektui. Potencialių Pirkimo dalyvių rate nėra tokių tiekėjų, kurie neturėtų maksimalią patirtį turinčių statinio statybos vadovų. Vidutinio darbuotojų skaičiaus kriterijaus taikymas negali būti pateisintas PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pavyzdiniu kokybinių, aplinkosaugos ir socialinių kriterijų sąrašu, todėl yra neteisėtas. Sutartį vykdančių darbuotojų skaičiaus negalima objektyviai susieti su Pirkimo objektui reikalingu darbuotojų organizavimu, kvalifikacija ar patirtimi. Atsakovė taip pat nustatė Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų atlyginimo medianos reikšmes, neįvertinusi potencialių Pirkimo dalyvių dar iki konkurso mokamų atlyginimų, todėl nesusiedama šio kriterijaus reikšmių su Pirkimo objektu.
5. Pasisakydama dėl darbo laiko apskaitos kriterijaus reikšmių teisėtumo, ieškovė UAB „Požeminės linijos“ pažymėjo, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigalioję teisęs aktų pakeitimai numato pareigą visiems statybos rangovams vesti darbuotojų buvimo statybvietėje apskaitą, todėl potencialūs dalyviai objektyviai neturi pasirinkimo – vesti darbuotojų buvimo (skaičiaus) apskaitą statybvietėje ar ne.
6. Dėl aplinkos apsaugos priemonių taikymo kriterijaus reikšmių neteisėtumo ieškovė nurodė, kad nustatytų aplinkos apsaugos priemonių statybos proceso metu tiekėjai objektyviai negali taikyti tokia apimtimi, kokia yra reikalaujama jas taikyti. Dalis pirkimo objektui reikalingų sukurti statybinių medžiagų rinkoje nėra tiekiamos daugkartiniuose konteineriuose, pagal teisės aktų reikalavimus negali būti gabenamos, panaudojant daugkartinius konteinerius, o iš šių statybos produktų susidarančios atliekos nėra perdirbamos. Kadangi Pirkimo sąlygose nėra numatyta galimybė gauti naudingumo balus už įsipareigojimą priemones įgyvendinti tam tikra dalimi, tokia padėtis dirbtinai riboja konkurenciją.
7. Ieškovės UAB „Požeminės linijos“ teigimu, atsakovė taip ir nepašalino Pirkimo dokumentuose esančios dviprasmybės dėl laikotarpio, kurį turės būti užtikrintas naudingumo balais vertinamas mažiausias vidutinis darbuotojų skaičius. Atsakovė taip pat nepaaiškino suformuluotų neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų aplinkos apsaugos priemonių kriterijaus vertinimo reikšmių, kurios neleidžia vienareikšmiškai įvertinti įsipareigojimų ir suformuoti pasiūlymų.
8. Ieškovė UAB „KRS“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ sprendimą nustatyti Pirkimo sąlygų 72 punkte įtvirtintą nuostatą, kad tiekėjo pasiūlymo kainai esant 3 869 500 Eur (be PVM) ir mažiau, bus skiriami maksimalūs balai (70) „C“.
9. Ieškovė UAB „KRS“ nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas, jei keli tiekėjai surinks maksimalų ekonominio naudingumo balų skaičių, Pirkimą laimės tiekėjas, kuris pasiūlymą pateikė anksčiausiai. Iš to, kaip atsakovė suformulavo ekonominio naudingumo kriterijus ir jiems skirtinus balus, matyti, kad keliems tiekėjams surinkti vienodą (maksimalų) naudingumo balų skaičių yra itin lengva ir labai tikėtina. Atsakovės nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka reiškia, kad Pirkimą beveik neabejotinai laimės vienas iš būtent 3 869 500 Eur (be PVM) kainos pasiūlymą pateikusių tiekėjų (teikti pasiūlymą su mažesne kaina nėra jokios prasmės ir motyvacijos), surinkusių maksimalius balus, atitinkamai, šiai informacijai esant visiems aiškiai, tiekėjai Pirkime konkuruos tik pagal pasiūlymo pateikimo greitį. Tokios Pirkimo sąlygos neatitinka PĮ reikalavimų ir teismų praktikos, pažeidžia ieškovės kaip tiekėjos teises ir teisėtus interesus dalyvauti Pirkime PĮ reikalavimus atitinkančios sąžiningos ir atviros, dirbtinai nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis. Pirkimo sąlygomis yra užkirstas kelias tiekėjams realiai konkuruoti, o atsakovė šiurkščiai pažeidžia imperatyvią įstatyme jai nustatytą pareigą prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtas lėšas naudoti racionaliai.
10. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovės UAB „KRS“ ieškinį atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagal ieškovės UAB „Požeminės linijos“ ieškinį atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo sujungė į vieną bylą.
11. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ su ieškovių ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti.
12. Atsiliepime į ieškovės UAB „Požeminės linijos“ ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog reali Pirkimo objekto rinkos kaina šiuo metu yra 3 300 000 – 3 400 000 Eur. Ieškovė savo teiginiams pagrįsti vadovaujasi prie Pirkimo dokumentų pridėta ir viešai paskelbta Pirkimo objekto techninio darbo projekto dalimi, kurioje nurodyta, kad Pirkimo objekto vertė yra 3 501 613,35 Eur be PVM, tačiau ši vertė yra apskaičiuota pagal 2020 m. spalio mėnesio kainas. Ieškovės nurodyti kitų subjektų kainų pasiūlymai nėra pateikti prisiimant įsipareigojimus už nurodytą kainą atlikti darbus. Maksimali Pirkimo objekto vertė yra nustatyta remiantis viešai skelbiamais Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis apie statybos sąnaudų elementų kainų indeksų pokyčius, apskaičiuota, atsižvelgiant į atsakovės turimas galimybes gauti finansavimą Pirkimo objektui bei įvertinus jos galimybes skolintis iš kreditų įstaigų, be kita ko, įvertinus tai, kad pirkimo metu gali būti gauti mažesnės kainos pasiūlymai nei apskaičiuota maksimali pirkimo objekto vertė. Nustačiusi maksimalią Pirkimo objektui skirtiną sumą, atsakovė įvertino, kad yra tikimybė, jog tiekėjai, varžydamiesi dėl Pirkimo sutarties sudarymo, siūlys mažesnes kainas, nei nustatyta maksimali Pirkimo objekto vertė, tačiau tuo pat metu turės prisiimti įsipareigojimus pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus. Nustatytas kainos vertinimo modelis tiekėjams nedraudžia siūlyti mažesnių nei nurodyta kriterijaus K minimali vertė, už kurią skiriamas maksimalus įvertinimas, kainų, tačiau labai tikėtina, kad tokiu atveju tiekėjo siūloma kaina bus pripažinta neįprastai maža ir tiekėjas ją turės pagrįsti. Šiuo metu viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo gairės bei statybos darbų pirkimų gairės leidžia tiekėjų pasiūlymų kainas pagal ekonominį naudingumą vertinti taikant atitinkamus intervalus. Atsižvelgiant į tai, kriterijaus K vertinimo tvarka ir nustatyti intervalai yra teisėti bei pagrįsti.
13. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė UAB „Požeminės linijos“ neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti kriterijaus K vertinimo tvarką ir reikšmes. Ieškovė niekaip neįrodo, kad kriterijus K riboja jos teisę teikti pasiūlymą pirkimui ar jame dalyvauti. Priešingai, pateikti ieškovės argumentai lemia, kad ji dėl ginčijamo kriterijaus galimai būtų įvertinta maksimaliu balu ir toliau galėtų varžytis su kitais dalyviais pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus.
14. Atsakovės teigimu, kriterijui P (statinio statybos vadovo patirtis) priskirtos reikšmės yra pakankamos ir pagrįstos, didesnių reikšmių taikymas ribotų konkurenciją daugiau, nei to reikia Pirkimo tikslui. Visi turi vienodas galimybes dalyvauti pirkime ir jį laimėti. Vien tai, kad kriterijus P yra žemesnio lygio, nei to norėtų konkretus tiekėjas, nereiškia, kad šis kriterijus, jo vertinimo tvarka yra neteisėta ir pažeidžianti viešųjų pirkimų principus.
15. Kriterijaus T (vidutinis mažiausias vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius) vertinimo tvarka yra pagrįsta, minėtas kriterijus susijęs su pirkimo objektu, jo kokybiniais reikalavimais. Statybos darbų pirkimo bei ekonominio naudingumo vertinimo gairės yra rekomendacinio pobūdžio, šie dokumentai pataria, kaip ir kokius kriterijus naudoti, tačiau neįpareigoja pirkimo vykdytojų vadovautis tik šiuose dokumentuose nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais. Atsakovė negali reikalauti iš tiekėjų pasitelkti daugiau darbuotojų, nei objektyviai yra būtina darbams Pirkimo objekte atlikti.
16. Pasisakydama dėl kriterijaus G (sąžiningos prekybos sąlygos), atsakovė nurodė, kad vertinimo tvarka pagrįsta ir pakankama Pirkimo tikslui pasiekti bei pirkimo laimėtojui parinkti. Jei Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų medianos dydis būtų nustatytas tik pagal potencialių pirkimo dalyvių mokamų atlyginimų medianas, taip būtų ribojama konkurencija dėl to, kad aukščiausius įvertinimus pagal šį kriterijų gautų tik išskirtinis ratas tiekėjų.
17. Atsakovės teigimu, kriterijus L (darbo laiko apskaitos taikymas) yra pagrįstas, teisėtas ir taikytinas. Šis kriterijus yra skirtas tam, kad būtų parinktas tiekėjas, kuris vykdytų darbuotojų apskaitą būtent konkrečiai Pirkimo objekte ir būtent šioje statybvietėje dirbančiųjų darbuotojų skaičių pateiktų Perkančiajam subjektui. Kriterijus L vertina tiekėjo įsipareigojimą vesti pirkimo statybvietėje dirbančių darbuotojų buvimo laiko apskaitą, tai reiškia fiksuoti, kiek darbuotojų yra statybvietėje ir kiek laiko jie joje buvo.
18. Kriterijus A (aplinkos apsaugos priemonių taikymas) yra teisėtas, pagrįstas, aiškus ir įgyvendinamas. Visų produktų pakuočių, produktų gabenimo ir laikymo reikalavimus nustato ne Pirkimo dokumentų reikalavimai, o darbų saugą, medžiagų laikymą ir aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Pirkimo dokumentuose nustatytu ekonominio naudingumo kriterijumi nesiekiama ir tiekėjai nėra verčiami gabenti produktus daugkartiniuose konteineriuose, jei saugos instrukcijos tai draudžia, kaip ir nereikalauja perdirbti visas produktų pakuotes ar jas grąžinti, jei to neįmanoma padaryti. Reikalavimas turi būti suprantamas ir vertinamas iš protingo ir atidaus asmens pozicijos. Pagal kriterijų A vertinamas tiekėjo įsipareigojimas vykdyti aplinkosauginius kriterijus arba jų nevykdyti.
19. Atsakovė taip pat nurodė, kad kriterijų T, A, L taikymo apimtis ir reikšmės yra aiškios ir pakankamos vykdyti sutartį. Pagal Kriterijų T vertinamas mažiausias vidutinis vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius, skiriant balus už siūlomą vidutinį pirkimo objekte dirbsiančių darbuotojų skaičių. Pagal kriterijų G vertinama sąžiningos prekybos sąlygos, t. y. ekonominio naudingumo balus skiriant už darbuotojų, (įskaitant ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, darbuotojus), kurie vykdys sutartį, išskyrus vadovaujančius asmenis, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Jei sutarties vykdymo metu darbai bus stabdomi arba darbai bus užbaigti, tai nei mediana, nei Pirkimo objekte dirbančių darbuotojų skaičius nebus vertinami, nes darbai objekte nebus vykdomi (bus užbaigti) ir jame nebus darbuotojų. Pagal kriterijų A vertinama, kiek iš Pirkimo dokumentuose nurodytų aplinkos apsaugos kriterijų tiekėjas įsipareigoja vykdyti Pirkimo sutarties vykdymo metu (jeigu įsipareigoja). Neįmanoma tiksliai apibrėžti statybvietėje susidarančių statybinių medžiagų, nes šios medžiagos gali susidaryti atliekant tam tikrus darbus ir likus darbų atlikimui naudotų medžiagų likučių.
20. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ atsiliepime į ieškovės UAB „KRS“ ieškinį nurodė, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės procedūros terminų, todėl jos pretenzija atmesta pagrįstai. Be to, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti kriterijaus K vertinimo tvarką ir reikšmes, nes niekaip neįrodo, kad kriterijus K riboja jos teisę teikti pasiūlymą pirkimui ar jame dalyvauti. Priešingai, pateikti ieškovės argumentai lemia, kad ieškovė dėl ginčijamo kriterijaus būtų įvertinta maksimaliu balu ir toliau galėtų varžytis su kitais dalyviais pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus. Tam, kad galėtų varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjai turės gauti įvertinimus ne tik pagal kriterijų K, bet ir pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus. Tik susumavus visus ekonominio naudingumo balus, skirtus pagal kiekvieną kriterijų, bus parinktas Pirkimo laimėtojas – daugiausiai ekonominio naudingumo balų surinkęs tiekėjas. Tiekėjai varžysis pagal skirtingus ekonominio naudingumo kriterijus, o atlikus pasiūlymų vertinimą, tiekėjų pasiūlymai gali būti įvertinti skirtingais balais, priklausomai nuo to, kokias nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų reikšmes pasiūlė. Gali įvykti toks atvejis, jog kelių tiekėjų pasiūlymai būtų įvertinti tokiu pačiu ekonominio naudingumo balu, todėl tam, kad būtų galima nustatyti pirkimo laimėtoją, esant tokiai situacijai, nuo pat paskelbimo apie Pirkimą buvo išviešinta taisyklė, kad tokiais atvejais, nustatant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai (Pirkimo sąlygų 74 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovių UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ po 7 540,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl ieškovės UAB „KRS“ praleisto pretenzijos pateikimo termino
22. Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „KRS“, kaip ir kitiems tiekėjams, pirkimo dokumentai, taigi ir juose nustatytos sąlygos pasiūlymams pateikti, buvo išviešintos 2022 m. rugsėjo 13 d., todėl būtent nuo šios dienos tiekėjai, nesutikdami su atsakovės paskelbtomis pirkimo sąlygomis, jose nustatytais reikalavimais, turėjo teisę teikti atsakovei pretenzijas. Ieškovė pretenziją pateikė septintą darbo dieną (2022 m. rugsėjo 22 d.) ir pati pripažįsta, kad pretenziją pateikė praleidusi Pirkimų įstatyme nustatytą pretenzijos pateikimo terminą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė UAB „KRS“ praleido terminą pateikti pretenziją dėl viešojo pirkimo sąlygų, tačiau, įvertinęs, kad nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu, terminas buvo praleistas nežymiai, analizavo šios tiekėjos ieškinį iš esmės.
Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo
23. Teismas pažymėjo, kad nei PĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, kokius konkrečiai kriterijus ir lyginamuosius svorius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams vertinti perkantysis subjektas turėtų pasirinkti. Tai kiekvieno konkretaus pirkimo atveju turi įsivertinti pats perkantysis subjektas, nepažeisdamas PĮ 29 straipsnyje įtvirtintų principų. Atitinkamai Pirkimo sąlygų 72 punkte pateiktoje lentelėje Nr. 1 atsakovė nurodė, kad mažiausiai balų bus skiriama už tuos tiekėjų pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina patenka į intervalą nuo 4 211 500,01 Eur be PVM iki 4 240 000 Eur be PVM. Atsakovė taip pat Pirkimo sąlygų 72 punkto lentelėje Nr. 1 nurodė, kad jei tiekėjai pateiks pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina bus 3 869 500 Eur be PVM ir mažiau, bus skiriamas maksimalus balų skaičius (70).
24. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad nors ieškovė UAB „Požeminės linijos“ ginčija ir Pirkimo sąlygose nustatytų kokybinių kriterijų (P, T, G, L, A) ir jų reikšmių teisėtumą, tačiau nepaaiškina, kokiai konkrečiai įstatymo nuostatai jie prieštarauja. Šiuo atveju ieškovė neginčija pirkimo sąlygose nustatytų kriterijų ir jų reikšmių Pirkimų įstatymo nuostatomis, tik deklaratyviai pasisako, kad jos pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir pasiūlymų vertinimo esmę bei dirbtinai riboja konkurenciją. Taip pat dublike ieškovė teigia, kad didžioji dauguma pirkimo dalyvių surinks 100 naudingumo balų, todėl tokios nustatytos vertinimo kriterijų reikšmės lems, kad tiekėjai varžysis ne dėl galimų pasiūlyti pranašumų, o tik dėl pasiūlymų pateikimo laiko.
25. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad tiekėjų varžymasis tik dėl pasiūlymų pateikimo greičio yra ydingas ir pažeidžiantis pirkimų principus, tačiau pagal byloje esančius duomenis ji neturi pagrindo iš anksto manyti, kad visi pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai surinks vienodus ekonominio naudingumo balus, o atsakovės nustatyti kokybės kriterijai yra negalimi, dirbtinai ribojantys konkurenciją.
26. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra atlikusi Pirkimo dokumentų atitikties Pirkimų įstatymui ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams prevencinę peržiūrą ir pastabų dėl kriterijaus K (ar kitų ekonominio naudingumo kriterijų, nustatytų Pirkimo sąlygose) neturėjo, t. y. nenustatė, kad ieškovių UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „KRS“ ginčijami kriterijai būtų neatitinkantys Pirkimų įstatymo reikalavimų. Visgi akcentuotina, kad už pirkimo dokumentų parengimą, pagrįstumą ir atitiktį Pirkimų įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą yra atsakingas būtent perkantysis subjektas. Tik perkantysis subjektas, geriausiai žinodamas pirkimo objektą, jo pobūdį, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į konkretaus pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdamas pirkimų principų, pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jo manymu, yra reikalingi.
27. Papildomoje išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino neturinti pagrindo manyti, kad nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais buvo apribota veiksminga Pirkimo dalyvių konkurencija, remiantis vien ieškovės UAB „Požeminės linijos“ pateikta prezumpcija, jog galimai 5 iš Pirkime dalyvavusių 7 tiekėjų pasiūlymai surinktų maksimalius ekonominio naudingumo balus.
28. Teismas akcentavo, kad pasirinkus ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą rinkti pagal kainos ir kokybės santykį, perkantysis subjektas yra suinteresuotas išrinkti ekonomiškiausią pasiūlymą kainos ir kokybės prasme, t. y. nėra tikslas įsigyti pirkimo objektą už mažiausią įmanomą kainą.
29. Teismas nurodė, kad išanalizavo ieškovės UAB „Požeminės linijos“ 2022 m. lapkričio 29 d. rašytinius paaiškinimus, tačiau vis dėlto remiasi išvadą ir papildomą išvadą teikusios Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
30. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; nepanaikinus sprendimo, sumažinti iš ieškovės UAB „Požeminės linijos“ atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Teismas ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl kriterijų K, P, T, G, L ir A reikšmių neteisėtumo PĮ 64 straipsnio 5 dalies aspektu nevertino, aplinkybes pagrindžiančių įrodymų netyrė, sprendimo nevertinti aplinkybes nemotyvavo, o į sprendimo motyvuojamą dalį perkėlė Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų tekstą, kuriame ieškovės nurodytų aplinkybių analizė taip pat buvo neatlikta. Tokiu būdu teismas ginčą išnagrinėjo, neatskleidęs jo esmės.
30.2. Teismas, sprendimą grįsdamas išimtinai tik Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. išvadų tekstu, nepagrįstai šios valstybės institucijos išvadoms suteikė prima facie galią, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
30.3. Ieškinyje nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad nustatytomis vertinimo kriterijų reikšmėmis atsakovė dirbtinai sukūrė prielaidas tiekėjams pateikti vienodus pasiūlymus ir tokiu būdu suvaržė veiksmingą tiekėjų konkurenciją, tačiau teismas šių prielaidų nevertino, nepagrįstai laikydamas, kad tokių ieškovė nėra nurodžiusi ieškinyje.
30.4. Byloje surinkti įrodymai ir atsakovės pripažinti faktai patvirtina, kad aplinkybės, kuriomis ieškovė grindė veiksmingos tiekėjų konkurencijos apribojimą ir galimybės konkuruoti dėl pasiūlymų ekonominių pranašumų panaikinimą, realiai egzistavo, tačiau teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino.
30.5. Motyvuodamas tuo, kad pasiūlymų vertinimas nėra atliktas, teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nesuteikė teisinės reikšmės faktui, kad 5 iš 7 tiekėjų pateikė vienodo maksimalaus naudingumo pasiūlymus, nors akivaizdu, kad tokio masto vienodų pasiūlymų pateikimas buvo nulemtas ne atsitiktinumo, o ieškinyje nurodytų prielaidų.
30.6. Turėdamas pareigą įvertinti, ar ginčijamos Pirkimo sąlygos faktiškai sudarė prielaidas pateikti vienodus pasiūlymus, teismas turėjo nustatyti pateiktuose pasiūlymuose nurodytus ekonominio naudingumo reikšmių duomenis ir jų pagrindu pripažinti, kad nagrinėjamu atveju kilo situacija, kurioje absoliuti dauguma tiekėjų pateikė vienodus pasiūlymus. Tokių aplinkybių nustatymas nereikalauja atlikti visapusiško pasiūlymų vertinimo ir pasiūlymų eilės sudarymo, nes pakanka įvertinti tik tai, kokių pasiūlymų atsakovė sulaukė. Nagrinėjamu atveju turi būti konstatuota, kad atsakovė sulaukė 5 vienodų pasiūlymų.
30.7. Nors ieškovė pareiškė reikalavimą ne tik dėl kriterijaus T reikšmės, bet ir dėl paties kriterijaus T pripažinimo neteisėtu, motyvuojant tuo, kad kriterijus kokiu nors būdu nesusijęs su Pirkimo objektu, tačiau teismas šių ieškovės argumentų nenagrinėjo. Teismas taip pat nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl vertinimo kriterijų T, G ir L aprašymų ir kriterijaus A reikšmių pripažinimo netiesėtomis, motyvuojant jų neaiškumu ir dviprasmiškumu.
30.8. Teismo priteistų atsakovės patirtų išlaidų teisinei pagalbai dydis nėra pagrįstas CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkto kriterijais bei jų vertinimu bylos aplinkybių kontekste, viršija maksimalių priteistinų išlaidų dydį, todėl yra mažintinas. Atsakovei teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, tačiau apskaičiuodamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas šių aplinkybių nevertino.
30.9. Kadangi didžioji dalis ieškovių ieškinių argumentų sutampa, ginčas yra kilęs dėl vieno ir to paties Pirkimo ir tų pačių sąlygų, atsakovė tiek atsiliepime ir triplike į ieškovės ieškinį bei dubliką, tiek atsiliepime ir triplike į UAB „KRS“ ieškinį ir dubliką teikė didelę dalį tų pačių motyvų, todėl atsiliepimą į ieškinius ir triplikus rengdamas advokato padėjėjas negalėjo patirti dvigubų sąnaudų. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijų 2 punkto kriterijais, atsakovės išlaidos priteistinos iš ieškovės mažintinos iki 2 500 Eur sumos.
31. Ieškovė UAB „KRS“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Teismas netinkamai motyvavo sprendimą. Teismas tik perrašė Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas išvadas. Teiginių nurašymas iš kito šaltinio negali būti laikomas CPK reikalavimus atitinkančiu įrodymų tyrimu ir vertinimu bei tinkamu teismo sprendimo motyvavimu.
31.2. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nėra oficialus įrodymas, neturi didesnės įrodomosios galios ir teismo nesaisto. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas teismas turėjo tirti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jų kontekste, savo įsitikinimą bei priimamą sprendimą grįsti realiu visų byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
31.3. Viešųjų pirkimų tarnyba nekonstatavo, kad atsakovė nustatė tinkamus ekonominio naudingumo kriterijus – Viešųjų pirkimų tarnybos išvados aiškiai suponuoja, kad tai yra vertinimo atitinkamais konkrečiais aspektais dalykas. Ieškovėms tokius kriterijus ginčijant, norint vadovautis Viešųjų pirkimų išvadomis, turėjo būti atliktas kriterijų vertinimas išvadoje nurodytais aspektais, tačiau teismas to nepadarė.
31.4. Teikdama išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba neturėjo duomenų, kad 5 iš 7 dalyvių pretenduoja surinkti maksimalius balus ir konkuruoti tik pagal pasiūlymų pateikimo greitį, jei tik vertinimo metu iš Pirkimo nebus pašalinti įstatyminiais pagrindais. Taigi, sąlygos, kurioms esant buvo padarytos išvados, yra pasikeitusios.
31.5. Teismas netyrė ir nevertino, ar Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais iš tiesų yra išrenkamas geriausias pasiūlymas, o ne greičiausiai pasiūlymą pateikęs tiekėjas.
31.6. Iš skundžiamo sprendimo motyvų nėra aišku, ar teismas rėmėsi ir dėl UAB „KRS“ ieškinio Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta išvada. Be to, teismas nurodė, kad susipažino su UAB „Požeminės linijos“ rašytiniais paaiškinimais, tačiau vis dėlto remiasi išvadą ir papildomą išvadą teikusios Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis. Ieškovė UAB „KRS“ taip pat yra pateikusi rašytinius paaiškinimus ir nėra aišku, ar teismas su jais susipažino.
31.7. Aplinkybė, kad didžioji dalis Pirkimo dalyvių surinks vienodus (maksimalius) ekonominio naudingumo balus, ir aplinkybė, kad tai nulėmė netinkamai suformuluotos ginčijamos Pirkimo sąlygos, yra įrodytos.
31.8. Nors papildoma Viešųjų pirkimų tarnybos išvada buvo gauta jau byloje esant duomenims, kad 5 iš 7 tiekėjų pretenduoja surinkti maksimalius balus ir konkuruoti tik pagal pasiūlymų pateikimo greitį, Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to dar neatliktas oficialus pasiūlymų vertinimas.
31.9. Atsakovės pozicija, kad ginčo Pirkimo sąlygos leidžia smulkiems tiekėjams lygiateisiškai konkuruoti su didžiaisiais rinkos dalyviais, nepagrįsta. Pirkimo prieinamumą įvairaus lygio tiekėjams apsprendžia ne ekonominio naudingumo kriterijai pasiūlymui, o pirkime nustatyti kvalifikacijos ir kiti reikalavimai tiekėjui.
31.10. Iš ieškovės UAB „KRS“ atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovės atsiliepimą į UAB „KRS“ ieškinį ir tripliką pasirašė ir teismui pateikė advokato padėjėjas, taigi atitinkamai maksimali priteistina suma yra mažesnė, nei priteista sprendimu.
31.11. Iš UAB „KRS“ priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovė grindė kartu su 2022 m. lapkričio 22 d. prašymu pateiktais aktais, kuriuose nurodytos paslaugos, suteiktos civilinėje byloje Nr. e2-1319-924/2022 – t. y. kitoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „KRS“ ieškinį kitai to pačio atstovo atstovaujamai atsakovei. Išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai apie šioje byloje patirtas išlaidas nebuvo pateikti, todėl šios išlaidos iš UAB „KRS“ negali būti priteisiamos.
31.12. Bylinėjimosi išlaidos iš UAB „KRS“ priteistos su PVM. Tačiau, remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, atsakovė sumokėtą PVM atskaitys ir nuostolių dėl PVM sumokėjimo nepatirs.
32. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ atsiliepime į ieškovių apeliacinius skundus prašo skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi tokie argumentai:
32.1. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, o Viešųjų pirkimų tarnyba yra institucija, turinti išskirtinę kompetenciją šioje srityje ir yra nepriklausoma nuo šio ginčo šalių, todėl ir jos pateiktos išvados, ypač įvertinus iki bylos buvusias aplinkybes, turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti šalių pateikti įrodymai.
32.2. Iki šios bylos iškėlimo Viešųjų pirkimų tarnyba atliko prevencinį Pirkimo dokumentų patikrinimą, kurio metu nenustatė, kad ekonominio naudingumo kriterijai yra neaiškūs, dviprasmiški, ribojantys konkurenciją ar kitaip pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus.
32.3. Ieškovės nepateikė konkrečių motyvų, kaip ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai riboja jų galimybes varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Visi ieškovių motyvai buvo remiami prielaidomis, pasvarstymais, o ne konkrečiais faktais. Atitinkamai ir teismas neprivalėjo įvertinti kiekvieno ieškovų samprotavimo ar pamąstymo.
32.4. Vien tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno ieškovų ieškiniuose nurodyto hipotetinio teiginio pagrįstumo ir sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, nereiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ar kad sprendimas yra nemotyvuotas. Ieškovės šiuo atveju nepagrįstai siekia, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūrą iš esmės atliktų teismas.
32.5. Atsakovės atstovas kelis kartus prašė bylas sujungti į vieną, tačiau iki bylų sujungimo privalėjo teikti procesinius dokumentus skirtingais tose bylose nustatytais terminais, todėl darbo sąnaudos buvo dvigubos. Juo labiau kad ieškovių argumentai iš dalies skyrėsi.
32.6. Vien tai, kad į konkretaus procesinio dokumento parengimo kainą atstovas įskaičiavo ir kito procesinio dokumento parengimą, nereiškia, kad prašymo parengimo išlaidos yra nepagrįstos ir neturėtų būti atlygintos.
32.7. Jei atsakovės dokumentuose dėl techninės klaidos buvo nurodytas kitas bylos numeris, nors sąskaitose ir suteiktų paslaugų aktuose aiškiai nurodyta, kokias atstovavimo paslaugas ir kokiame pirkime atstovas suteikė, akivaizdu, kad atstovavimo paslaugos yra suteiktos būtent šioje byloje ir už jas atsakovė atsiskaitė.
32.8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovui apmokėjus už teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras visiškai, t. y. kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu, teismas pagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo ir ieškovo sumokėtą PVM.
33. Ieškovė UAB „KRS“ atsiliepime į ieškovės UAB „Požeminės linijos“ apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu sutinka, jį palaiko ir mano, kad jo argumentai pagrįsti. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovių UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ pozicijos byloje sutampa, į tai, kad UAB „KRS“ savo argumentus ir motyvus yra išsamiai išdėsčiusi byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, o taip pat dėl to paties teismo sprendimo yra pateikusi apeliacinį skundą, atsiliepime detaliai savo argumentų nekartoja ir, esant poreikiui, prašo vertinti UAB „KRS“ apeliaciniame skunde ir (ar) kituose į bylą UAB „KRS“ pateiktuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
35. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ 2022 m. rugsėjo 13 d. paskelbė apie supaprastinta tvarka vykdomą Pirkimą, kuriuo siekia sudaryti ne didesnės nei 4 240 000 Eur be PVM vertės preliminariąją sutartį, kurios pagrindu sudarytų pagrindinę sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų atlikimo, jei per 36 mėn. laikotarpį nuo preliminariosios sutarties sudarymo gautų finansavimą statybos darbams atlikti.
36. Pirkimo sąlygų 69 punkte atsakovė nustatė, kad tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą vertins pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo sąlygų 71 punkte nurodyta: „Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (K), statinio statybos vadovo patirties (P), mažiausio vidutinio vienu metu dirbančių darbuotojų skaičiaus (T), sąžiningos prekybos sąlygų (G), darbo laiko apskaitos taikymo (L), aplinkos apsaugos priemonių taikymo (A) ekonominio naudingumo balus: S = K+P+T+G+L+A“. Pagal Pirkimo sąlygų 72 punktą pasiūlymo kaina (K) naudingumo balais įvertinama pagal nustatytus kainos intervalus; pasiūlyme nurodyta statinio statybos vadovo patirtis vertinama pagal nustatytus statinio statybos vadovo patirties (P) kriterijaus reikšmių intervalus; pasiūlyme nurodytas mažiausias vidutinis vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius vertinamas pagal nustatytus vidutinio darbuotojų skaičiaus (T) kriterijaus reikšmių intervalus; pasiūlyme nurodyta darbuotojų, kurie vykdys sutartį, atlyginimų mediana vertinama pagal nustatytus sąžiningos prekybos sąlygų (G) kriterijaus reikšmių intervalus; pasiūlymai pagal darbo laiko apskaitos (L) kriterijų vertinami pagal šiam kriterijui suteiktas reikšmes; pasiūlymai aplinkos apsaugos priemonių taikymo aspektu vertinami pagal 3 aplinkos apsaugos priemonių taikymo kriterijui (A) nustatytas reikšmes, t. y. 3 nurodytas aplinkos apsaugos priemones.
37. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ byloje pareikštu ieškiniu ginčijo visas atsakovės nustatytas ekonominio naudingumo kriterijų reikšmes ir teigė, kad nurodytos reikšmės (ar reikšmių ribos), o taip pat atskiri ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pažeidžia viešųjų pirkimų principus, PĮ ir, kiek taikytina, VPĮ reikalavimus, nes neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo, dirbtinai riboja konkurenciją, nėra susijusios su Pirkimo objekto kokybiniais, socialiniais ar aplinkosauginiais aspektais.
38. Ieškovė UAB „KRS“ pareikštu ieškiniu prašė panaikinti atsakovės sprendimą nustatyti Pirkimo sąlygų 72 punkte įtvirtintą nuostatą, kad tiekėjo pasiūlymo kainai esant 3 869 500 Eur (be PVM) ir mažiau, bus skiriami maksimalūs balai (70) „C“. Ieškovė teigė, kad pagal tai, kaip atsakovė suformulavo ekonominio naudingumo kriterijus ir jiems skirtinus balus, keliems tiekėjams surinkti vienodą (maksimalų) naudingumo balų skaičių yra itin lengva ir labai tikėtina, todėl Pirkime tiekėjai konkuruos tik pagal pasiūlymo pateikimo greitį, neatitinka PĮ reikalavimų ir teismų praktikos, pažeidžia ieškovės, kaip tiekėjos, teises ir teisėtus interesus dalyvauti Pirkime PĮ reikalavimus atitinkančios sąžiningos ir atviros, dirbtinai nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis, o taip pat ir kitų tiekėjų interesus bei kartu viešąjį interesą. Ieškovės UAB „KRS“ įsitikinimu, Pirkimą neabejotinai laimės vienas iš būtent 3 869 500 Eur (be PVM) kainos pasiūlymą pateikusių tiekėjų, kadangi teikti pasiūlymą su mažesne kaina nėra jokios prasmės ir motyvacijos.
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos išvadai, kad nėra pagrindo teigti, jog nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais buvo apribota veiksminga Pirkimo dalyvių konkurencija, remiantis vien ieškovės UAB „Požeminės linijos“ pateikta prezumpcija, kad galimai 5 iš Pirkime dalyvavusių 7 tiekėjų pasiūlymai surinktų maksimalius ekonominio naudingumo balus. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė nenurodė, kokius pirkimų principus, jos nuomone, tokie kainos kriterijaus intervalai pažeidžia ir kaip tas pažeidimas pasireiškia.
40. Apeliaciniuose skunduose ieškovės su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimą grįsdamas išimtinai tik Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, nepagrįstai šios valstybės institucijos išvadoms suteikė prima facie galią, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, abi ieškovės akcentuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, pateikdama pirmąją išvadą, neturėjo duomenų, kad 5 iš 7 dalyvių pretenduoja surinkti maksimalius balus ir konkuruoti tik pagal pasiūlymų pateikimo greitį, jei tik vertinimo metu iš Pirkimo nebus pašalinti įstatyminiais pagrindais. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ taip pat nurodo, kad teismas nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl kriterijų K, P, T, G, L ir A reikšmių neteisėtumo PĮ 64 straipsnio 5 dalies aspektu ir netyrė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (ne)pažeidimo
41. Atsakydama į ieškovės argumentą, kad skundžiamo teismo sprendimo išvados didžiąją dalimi pagrįstos Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, teisėjų kolegija pažymi, jog valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, tačiau ir neturėtų būti vertinama kaip bereikšmis dokumentas, nes teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina, atsižvelgiant į visus bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Nagrinėjamoje byloje pateiktos Viešųjų pirkimų tarnybos išvados yra tik jos kompetencijai priskirtu klausimu, be to, jas pirmosios instancijos teismas vertino, atsižvelgdamas ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes (Pirkimo dokumentus, atsakovės paaiškinimus ir kt.), kurios išvadose pateiktos Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos nepaneigia. Tokiu atveju nėra draudžiama teismui sutikti su išvadoje pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo nepagrindžia ir ieškovių nurodyti argumentai, kad sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prie Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
43. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius ieškovių argumentus, įvertino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl, nors teismo sprendimas yra gana lakoniškas, teismas nepasisakė dėl kiekvieno ieškovių argumento, nėra pagrindo vertinti, kad sprendimas yra nemotyvuotas ar kad teismas neišnagrinėjo ieškovių pareikštų reikalavimų.
Dėl pirkime nustatytų tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (ne)teisėtumo
44. PĮ 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį); 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą šio įstatymo 65 straipsnyje; 3) kainą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajam subjektui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkantysis subjektas turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.
45. Minėta, kad atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas Pirkime bus išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nei PĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, nei kokius konkrečiai kriterijus, nei kokius lyginamuosius svorius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams vertinti perkantysis subjektas turėtų pasirinkti. Tai kiekvieno konkretaus pirkimo atveju turi įsivertinti pats perkantysis subjektas, nepažeisdamas PĮ 29 straipsnyje įtvirtintų principų.
46. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, jog leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį ir aiškinti juos vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, kad pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, veiksmingos konkurencijos sąlygomis (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10). Priešingu atveju, pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tokia situacija neatitinka VPĮ nustatyto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos yra neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).
47. Pirkimo sąlygų 8 punkte atsakovė numatė, kad bendra maksimali atsakovei priimta pasiūlymo vertė ir Pirkimui skirta lėšų suma – 4 240 000 Eur be PVM. Pirkimo sąlygų 72 punkte pateiktoje lentelėje Nr. 1 atsakovė nurodė, kad mažiausiai balų bus skiriama už tuos tiekėjų pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina patenka į intervalą nuo 4 211 500,01 Eur be PVM iki 4 240 000 Eur be PVM. Atsakovė taip pat Pirkimo sąlygų 72 punkto lentelėje Nr. 1 nurodė, kad jei tiekėjai pateiks pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina bus 3 869 500 Eur be PVM ir mažiau, bus skiriamas maksimalus balų skaičius (70).
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nepagrįstai teigia, kad reali Pirkimo objekto rinkos kaina šiuo metu yra 3 300 000 Eur – 3 400 000 Eur, todėl kriterijaus K nustatyta kainos riba (3 869 500 Eur) yra nepagrįsta, per didelė ir neleidžia tiekėjams konkuruoti pagal rinkos kainą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors ieškovė UAB „Požeminės linijos“ ir nurodė, kad nustatyta viršutinė riba, už kurią skiriamas maksimalus balas (3 869 500 Eur ir mažiau) pažeidžia pirkimų principus, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokius principus tokia nuostata pažeidžia ir kaip tas pažeidimas pasireiškia. Be to, kaip teisingai pažymi atsakovė, ieškovė UAB „Požeminės linijos“ savo teiginiams dėl per mažos kainos pagrįsti vadovaujasi prie Pirkimo dokumentų pridėta ir viešai paskelbta Pirkimo objekto techninio darbo projekto dalimi – statybos darbų kainos skaičiuojamąja dalimi, kurioje Pirkimo vertė apskaičiuota pagal 2020 m. spalio mėnesio kainas. Akivaizdu, kad nuo šio dokumento parengimo statybos darbų kainos yra pasikeitusios, todėl vadovautis vien šiais duomenimis nėra jokio pagrindo.
49. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių nurodoma aplinkybė, kad daugumos tiekėjų pasiūlymai objektyviai gaus 70 balų už kainos kriterijų, pati savaime taip pat neįrodo ginčijamos nuostatos neteisėtumo, kaip ir nesudaro (nesudarė) kliūčių ieškovėms pateikti pasiūlymą Pirkime. Ieškovės teisingai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kita vertus, atsakovei pasirinkus tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal kainos ir kokybės vertinimo kriterijų, yra atsižvelgiama ne tik į pasiūlymo kainą, bet ir į siūlomo Pirkimo objekto kokybę. Taigi, paslaugų kaina nėra lemiantis kriterijus, pagal kurį šiuo atveju bus nustatomas Pirkimo laimėtojas.
50. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apeliančių argumentams, kad Pirkimo sąlygų neteisėtumą pagrindžia ir aplinkybė, jog tiekėjai nėra suinteresuoti siūlyti mažesnių kainų. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, pasirinkusi vertinti pasiūlymus pagal kainos ir kokybės santykį, nėra įpareigota nustatyti pirkimo sąlygas tokiu būdu, jog tik mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas gautų didžiausius balus ir būtų pripažintas pirkimo laimėtoju, bet gali nustatyti tokią, kaip ginčo Pirkime, pasiūlymų vertinimo tvarką. Todėl siekis išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal šį kriterijų nėra tapatinamas vien tik su reikalavimu išrinkti pigiausią pasiūlymą.
51. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nors ieškovė ginčija ir Pirkimo sąlygose nustatytų kokybinių kriterijų (P, T, G, L, A) ir jų reikšmių teisėtumą, tačiau nepaaiškina, kokiai konkrečiai įstatyminei nustatai jie prieštarauja. Ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad kokybės kriterijų intervalų reikšmės, už kurias nustatyti maksimalūs balai, yra minimalios, įprastos ar net privalomos pagal teisės aktus (statybos vadovo patirtis, darbo laiko apskaita, atlyginimų mediana), mažesnės nei objektyviai būtinos Pirkimo objektui (darbuotojų skaičius) ar tokios, kurių visa apimtimi įgyvendinti negalima (aplinkos apsaugos priemonės), todėl daugumos tiekėjų pasiūlymai surinks 30 balų už kokybės kriterijų.
52. Nors, ieškovės UAB „Požeminės linijos“ teigimu, kriterijaus P reikšmė yra tokia žema, kad visi potencialūs Pirkimo dalyviai pateiks pasiūlymus ir pasiūlys specialistus, kurie pagal Kriterijų P gaus maksimalų įvertinimą, vis dėlto, pateikdama tokius samprotavimus ieškovė nepagrindė savo teiginio, kad visi potencialūs tiekėjai turi įdarbinę specialistus, atitinkančius reikalavimus, pirkimo sąlygose nustatytus siekiant gauti didžiausius balus pagal aptariamą vertinimo kriterijų. Be to, vien tai, kad rinkoje yra daugiau tiekėjų, kurie turi didesnę nei kriterijumi P vertinama patirtis, savaime nereiškia, kad šie tiekėjai norės dalyvauti Pirkime ir pateiks jame pasiūlymą.
53. Ieškovė byloje taip pat įrodinėjo, kad siekiant atlikti Pirkimo objektą sudarančius darbus per Pirkimo sutartyje atsakovės nustatytą terminą (15 mėn.) objektyviai reikia gerokai didesnio vidutinio darbuotojų skaičiaus, nei kriterijaus T ginčo intervalo, už kurį skiriamas maksimalus naudingumo balas (10 balų), minimali reikšmė (vidutiniškai 17 ir daugiau darbuotojų), todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas ir nesusijęs su Pirkimo objektu. Tačiau pažymėtina, kad vien tai, jog, ieškovės vertinimu, darbams Pirkimo objekte atlikti prireiks daugiau nei 17 darbuotojų, nereiškia, kad kiti tiekėjai darbus atliks su tokiu pačiu kiekiu darbuotojų, su kokiu šiuos darbus atliktų ieškovė. Juolab kad tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, išskyrus savo pačios paskaičiavimus, kuriuose vertinami tik jos pačios pajėgumai įvykdyti sutartį, ieškovė į bylą nepateikė.
54. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ byloje įrodinėjo, kad Pirkimo sąlygose nurodytas naudingumo kriterijus „G“ yra nepagrįstas, kadangi 17 iš 20 didžiausių Lietuvos statybos įmonių, besispecializuojančių vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbuose bei dalyvaujančių tokių darbų pirkimuose, darbuotojams moka atlyginimus, kurių mediana yra gerokai didesnė nei ta, už kurią pagal kriterijų G yra skiriamas maksimalus balas (1 532 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė šią aplinkybė grindė viešai skelbiamais duomenimis apie įmonių atlyginimų medianą, kurią apskaičiuojant įtraukiami ir vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų atlyginimai, tačiau pagal Pirkimo sąlygose įtvirtintą kriterijų G, į vertinamą medianos dydį nėra įskaičiuojami atlyginimai, mokami vadovaujančias pareigas užimantiems darbuotojams. Todėl akivaizdu, kad kriterijaus G vertinimo tvarka ir reikšmė skiriasi nuo ieškovės pateiktų duomenų ir negali būti palyginama. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, pagal kriterijų G vertinama mediana, į kurią turi būti įskaičiuota ir tiekėjo pasitelkiamų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi pirkime, darbuotojams mokamas atlygis, tuo tarpu ieškovės pateiktoje lentelėje tai nėra vertinama.
55. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės UAB „Požeminės linijos“ pozicija, kad kriterijus L Pirkimo atveju negali būti taikomas, nes pagal nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojusią Statybos įstatymo redakciją potencialūs dalyviai objektyviai neturi pasirinkimo, vesti ar nevesti darbuotojų buvimo (skaičiaus) apskaitos statybvietėje. Kaip paaiškino atsakovė, šis ekonominio naudingumo kriterijus yra skirtas tam, kad atsakovė galėtų išrinkti tiekėją, kuris vykdytų darbuotojų apskaitą būtent konkrečiai Pirkimo objekte ir būtent šioje statybvietėje dirbančiųjų darbuotojų skaičių pateiktų Perkančiajam subjektui. Taigi, kaip nurodė atsakovė, pagal Pirkimo sąlygas reikalaujama, kad tiekėjas vestų apskaitą, kiek Pirkimo objekto statybvietėje dirba darbuotojų ir kiek laiko jie dirba. Pati ieškovė UAB „Požeminės linijos“ sutiko su atsakovės argumentais, kad galiojantis reglamentavimas nenumato pareigos vesti darbo laiko apskaitą. Taigi, teisės aktuose nesant įtvirtintos pareigos vesti darbuotojų darbo laiko apskaitą, nėra pagrindo sutikti su ieškovės išdėstyta pozicija, kad visi potencialūs tiekėjai tokią apskaitą įsipareigos vesti ir atitinkamai surinks didžiausius balus pagal aptariamą vertinimo kriterijų.
56. Iš Pirkimo dokumentų matyti, kad pagal kriterijų A – aplinkos apsaugos priemonių taikymas, tiekėjams pasiūlyti 3 papildomi įsipareigojimai, susiję su aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimu, už kiekvieną iš kurių tiekėjui skiriamas 1 balas. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad balai už šį vertinimo kriterijų tiekėjams bus skiriami, atsižvelgiant į jų pateiktas deklaracijas, kuriose tiekėjai turėtų patvirtinti vykdysiantys konkrečias šioje sąlygoje nurodytas priemones (vieną ar kelias). Be to, kaip ir nustatant vertinimo kriterijų L, šiuo atveju pirkimo sąlygose yra nurodyta, kad tiekėjas turi atsakingai įvertinti savo pajėgumus ir siūlyti tik tas aplinkos apsaugos priemones, kurių gebės laikytis visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį. Nors ieškovės UAB „Požeminės linijos“ teigimu, Pirkimo sąlygose nustatytų aplinkos apsaugos priemonių statybos proceso metu tiekėjai objektyviai negali taikyti tokia apimtimi, kokia yra reikalaujama jas taikyti, tačiau ieškovė tokiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia. Kaip paaiškino atsakovė, Pirkimo dokumentuose nustatytu ekonominio naudingumo kriterijumi nesiekiama ir tiekėjai nėra verčiami gabenti produktus daugkartiniuose konteineriuose, jeigu elementarios saugos instrukcijos tai draudžia, kaip ir nereikalauja perdirbti visas produktų pakuotes ar jas grąžinti, jeigu elementariai to neįmanoma padaryti. Be to, pati ieškovė UAB „Požeminės linijos“ teigia, kad už savo pateiktą pasiūlymą Pirkime surinko maksimalų balų skaičių, taigi atitinkamai gavo ir 3 balus už minėto kriterijaus įgyvendinimą, todėl pritarti ieškovei, kad tiekėjai neturi galimybės įgyvendinti šio kriterijaus, kai pati ieškovė nurodo jį galinti įgyvendinti, nėra pagrindo.
57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog 5 iš 7 tiekėjų surinko vienodą balų skaičių, šiuo metu nėra patvirtinta ir negali būti laikoma įrodyta, kadangi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Pirkimo procedūros yra sustabdytos ir tiekėjų pasiūlymai nėra įvertinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovėmis, kad aplinkybių, jog 5 iš 7 tiekėjų surinko vienodą balų skaičių, nustatymas nereikalauja atlikti visapusiško pasiūlymų vertinimo ir pasiūlymų eilės sudarymo. Pažymėtina, kad neatlikus pasiūlymų vertinimo procedūros, nepatikrinus pasiūlymuose nurodytų duomenų teisingumo, neįvertinus pasiūlymų techninių duomenų atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams, neįvertinus pasiūlymų atitikties kitiems pirkimo dokumentų reikalavimams, kuriuos turi atlikti perkančioji organizacija, spręsti apie tai, kad nurodyti tiekėjai surinko maksimalų balų skaičių nėra pagrindo.
58. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ byloje taip pat įrodinėjo ir ekonominio naudingumo kriterijų T, A, L neaiškumą. Tačiau, įvertinusi Pirkimo sąlygų turinį, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad kriterijų T, A, L taikymo apimtis ir reikšmės yra aiškios ir pakankamos vykdyti sutartį.
59. PĮ 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją (šiuo atveju – perkantįjį subjektą) įpareigoja viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl visi dalyviai turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus; perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) pirkimo sąlygas turi suformuluoti taip, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019).
60. Kaip jau buvo minėta, pagal Pirkimo sąlygose nurodytą kriterijų T vertinamas mažiausias vidutinis vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius skiriant balus už siūlomą vidutinį pirkimo objekte dirbsiančių darbuotojų skaičių. Taigi, Pirkimo sąlygose aiškiai nurodoma, kad vertinamas vidutinis darbuotojų, kurie dirbs objekte, skaičius. Sutiktina su atsakove, kad šiuo atveju yra aišku, jog sutarties vykdymo metu minėtas kriterijus kontroliuojamas tada, kai yra vykdomi darbai statybvietėje. Kaip paaiškino atsakovė, jei Sutarties vykdymo metu darbai bus stabdomi arba darbai bus užbaigti, tai nei mediana, nei Pirkimo objekte dirbančių darbuotojų skaičius nebus vertinami, nes darbai objekte nebus vykdomi (bus užbaigti) ir jame nebus darbuotojų. Darbų atlikimo terminas taip pat yra aiškiai nustatytas Pirkimo dokumentuose, todėl sutikti su ieškove UAB „Požeminės linijos“, kad šiuo atveju nėra aišku, kiek laiko reikės vykdyti pagal ekonominio naudingumo kriterijų prisiimtą įsipareigojimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
61. Taip pat minėta, kad pagal kriterijų A vertinama, kiek iš Pirkimo dokumentuose nurodytų aplinkos apsaugos kriterijų tiekėjas įsipareigoja vykdyti pirkimo sutarties vykdymo metu (jeigu įsipareigoja). Dėl šio ekonominio naudingumo kriterijaus aprašymo aiškumo, įgyvendinamumo ir sąsajumo su Pirkimo objektu atsakovė nurodė, jog neįmanoma tiksliai apibrėžti statybvietėje susidarančių statybinių medžiagų, nes šios medžiagos gali susidaryti atliekant tam tikrus darbus ir likus darbų atlikimui naudotų medžiagų likučių (pvz. nepanaudotos sandarinimo medžiagos, vamzdžiai ir pan.), nes tai nėra atliekos, o yra medžiagos. Pasak atsakovės, kokie likučiai statybvietėje gali susidaryti ir kur jie gali būti panaudoti, sprendžia tiekėjas, o ne pirkimo vykdytojas Pirkimo dokumentuose. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad Pirkimo sąlygose neįmanoma aprašyti ir numatyti visų medžiagų bei atliekų, kurios gali susidaryti statybvietėje.
62. Pasisakydama dėl ieškovės UAB „Požeminės linijos“ argumentų, kad Pagrindinės sutarties 4 punkto 21 papunktyje pateiktame darbo laiko apskaitos vykdymo aprašyme nėra nurodyta, kokiomis priemonėmis (ne forma) turi būti vedama laiko apskaita, o tai sudaro pagrindą pripažinti kriterijų L suformuotu neaiškiai, teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovės pozicijai, kad ji neturi teisės reikalauti, jog tiekėjai taikytų konkrečią apskaitos programą, nes tokiu būdu būtų ribojama konkurencija.
63. Kita vertus, akcentuotina, kad pagal bylos duomenis Pirkimo sąlygos, jų tariamas neaiškumas ieškovei UAB „Požeminės linijos“ nesutrukdė pateikti pasiūlymą. Pati ieškovė nurodė, kad surinko maksimalų balų skaičių už visus kriterijus, o ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovės nustatyti reikalavimai nevaržė ieškovės teisės konkuruoti su kitais tiekėjais.
64. Taigi, apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovės byloje neįrodė, jog ginčijami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus parametrai yra nepagrįsi, neaiškūs ir dirbtinai ribojantys konkurenciją.
Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
65. Tiek ieškovė UAB „Požeminės linijos“, tiek ir ieškovė UAB „KRS“ ginčija skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir pažymi, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme naudojosi ne advokato, o advokato padėjėjo paslaugomis, todėl atsakovei priteistos sumos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintus atitinkamo pobūdžio išlaidų dydžius. Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ taip pat nurodo, kad didžioji dalis ieškovių ieškinių argumentų sutampa, ginčas yra kilęs dėl vieno ir to paties Pirkimo ir tų pačių sąlygų, atsakovė tiek atsiliepime ir triplike į ieškovės ieškinį bei dubliką, tiek atsiliepime ir triplike į UAB „KRS“ ieškinį ir dubliką teikė didelę dalį tų pačių motyvų, todėl atsiliepimą į ieškinius ir triplikus rengdamas advokato padėjėjas negalėjo patirti dvigubų sąnaudų. Ieškovė UAB „KRS“ nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos iš UAB „KRS“ nepagrįstai priteistos su PVM, nes pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą atsakovė sumokėtą PVM atskaitys ir nuostolių dėl PVM sumokėjimo nepatirs. Su šiais ieškovių argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
66. Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal ieškovės UAB „KRS“ ieškinį atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ patyrė iš viso 7 540,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovui sumokėtos sumos už jo paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį (4 847,40 Eur su PVM), atstovo paslaugos rengiant tripliką į ieškovės dubliką (2 693 Eur su PVM). Analogiška situacija susiklostė, kai atsakovė naudojosi advokato pagalba, ruošdama procesinius dokumentus pagal ieškovės UAB „Požeminės linijos“ ieškinį. Taigi, atsakovė iš viso patyrė 15 080,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsakovės bylinėjimosi išlaidų nevertino kaip patirtų nepagrįstai ar per didelių ir priteisė jas iš ieškovių (po 7 540,41 Eur iš kiekvienos).
67. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
68. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei atstovavo ir atsiliepimus į ieškinius bei triplikus pateikė ne advokatas, bet advokato padėjėjas. Atsakovė pateikė teisinių paslaugų suteikimo aktus, iš kurių matyti, kad jie išrašyti už atsiliepimų į ieškovių ieškinius ir triplikų parengimą bei atstovavimą byloje. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl šalys į teismo posėdį nebuvo kviečiamos ir jame nedalyvavo (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taigi, už advokato padėjėjo pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį ir tripliką maksimali Rekomendacijose nurodyta suma, įvertinus tai, kad paslaugos buvo suteiktos 2022 metų IV ketvirtį, šiuo atveju sudaro 5 697,60 Eur (3 561 Eur už atsiliepimą į ieškinį ir 2 136,60 Eur už tripliką). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė du atsiliepimus į ieškinius ir du triplikus, bendra maksimali Rekomendacijose nurodyta atsakovės patirtų išlaidų suma sudaro 11 395,20 Eur. Įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, nėra pagrindo pripažinti atlygintinomis išlaidų sumas, viršijančias pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius.
69. Pasisakydama dėl ieškovės UAB „KRS“ argumentų, kad bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos su PVM, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pateikė advokatų kontoros už suteiktas teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei įrodymus apie šių sąskaitų apmokėjimą, todėl darytina išvada, kad atsakovė pagrindė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų faktą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovui apmokėjus už teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras visiškai, t. y. kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu, teismas pagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo ir ieškovo sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-130/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-811-241/2016). Be to, teismų praktikoje nėra suformuota išaiškinimų, kad priteisiant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų už suteiktas paslaugas sumokėtas PVM mokestis nėra priskirtinas prie patirtų bylinėjimosi išlaidų.
70. Pažymėtina ir tai, kad vien klaidingas bylos numerio nurodymas atsakovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje, priešingai nei teigia ieškovė UAB „KRS“, nesudaro pagrindo abejoti, kad šios išlaidos buvo patirtos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovę atstovavo nurodytas advokato padėjėjas, išlaidų išrašymo datos sutampa su jų suteikimo datomis, todėl abejoti jų pagrįstumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
71. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria ieškovės UAB „Požeminės linijos“ argumentams, kad didžioji dalis ieškovių ieškinių argumentų sutampa, ginčas yra kilęs dėl vieno ir to paties Pirkimo ir tų pačių sąlygų, atsakovė tiek atsiliepime ir triplike į ieškovės ieškinį ir dubliką, tiek atsiliepime ir triplike į UAB „KRS“ ieškinį ir dubliką teikė didelę dalį tų pačių motyvų, todėl atsiliepimą į ieškinius ir triplikus rengdamas advokato padėjėjas negalėjo patirti dvigubų sąnaudų. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos pagal UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „KRS“ ieškinius buvo sujungtos jau po šalių paruošiamųjų dokumentų pateikimo. Nors dalis ieškovių pateiktų argumentų sutampa, tačiau iš atsakovės procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį ir tripliko) matyti, kad atsakovė abiejose bylose neteikė identiškų procesinių dokumentų, pasisakė dėl kiekvienos iš ieškovių keliamų reikalavimų ir nurodytų argumentų atskirai, todėl sutikti su ieškove UAB „Požeminės linijos“, kad bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos už visų atsakovės pateiktų procesinių dokumentų parengimą, nėra pagrindo.
72. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumo, iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, todėl teismo sprendimo dalis dėl atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio patikslintina, nustatant, kad iš ieškovių UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „KRS“ atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ priteistina po 5 697,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
73. Apeliacinės instancijos teismas įvertino esminius apeliacinių skundų argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
74. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl ginčijamų pirkimo sąlygų, teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai netenkino ieškovių pareikštų reikalavimų. Ieškovių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Tačiau teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir nustatydamas atsakovei atlygintinų išlaidų dydį, iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas, todėl teismo sprendimo dalis dėl atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio patikslintina. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant šio sprendimo dalį dėl atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
76. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovių UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „KRS“ skundai atmetami, ieškovių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
77. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ pateikė įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų suteikimo aktą, mokėjimo nurodymą), kad už atsiliepimo į ieškovių apeliacinius skundus parengimą patyrė 2 546,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Rekomendacijas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali priteistina suma gali būti 2 338,70 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas vienas atsiliepimas į abu apeliacinius skundus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydį, atsakovei UAB „Raseinių vandenys“ už advokato teisines paslaugas priteisiama iš atsakovų lygiomis dalimis po
1 169,35 Eur (2 338,70 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų dydžio sumą byloje nenustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ (juridinio asmens kodas 133630961, buveinė Draugystės g. 15A, 51227 Kaunas) ir uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ (juridinio asmens kodas 160427431, buveinė Energetikų g. 42, Kaunas) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ (juridinio asmens kodas 172380181, buveinė Žemaičių g. 8, Raseiniai) po 5 697,60 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ po 1 169,35 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė