Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-462/2016

(Proceso Nr. 1-30-9-00142-2012-5)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 1.1.8.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S  V A R D U

2016 m. gegužės 26 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,

nuteistajam A. G.,

gynėjui advokatui Aliui Galminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. – 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams.

Iš A. G. priteista V. V. 19 911,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 313 Eur proceso išlaidų valstybei, susidariusių dėl jo perdavimo pagal Europos arešto orderį ir 39,58 Eur dėl nukentėjusiojo V. V. kelionės išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 25 d., Klaipėdos mieste, melagingai prisistatęs socialiniu darbuotoju ir pasinaudodamas psichine nukentėjusiojo J. V. negalia, įkalbėjo pastarąjį, jam (A. G.), kaip socialiniam darbuotojui, surašyti ir pas notarą patvirtinti įgaliojimą, kurio pagrindu A. G. galėtų tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti visu J. V. priklausančiu turtu. J. V. dėl apgaulės ir psichikos sutrikimų negalėdamas suprasti A. G. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2012-07-25 Klaipėdos 8-ajame notarų biure, pasirašė įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę A. G. tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti visu jam priklausančiu turtu, o A. G., panaudodamas apgaulės būdu gautą, 2012-07-25 Klaipėdos 8-ajame notarų biure patvirtintą įgaliojimą Nr. BV8-4339, nukentėjusiajam J. V. nežinant, 2012-07-31 S. M. už 68 000 Lt (19 694,161 Eur) pardavė butą, esantį Šilutės pl. 76-33, Klaipėdoje, unikalus Nr. 2198-5003-2016:0032, kuris nuosavybės teise priklausė J. V. bei gavo už parduotą butą 68 000 litų, (19 694 Eur), kurių neperdavė nukentėjusiajam, ir taip juos užvaldė. Po to, siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu gautų pinigų užvaldymo faktą, pasinaudodamas nukentėjusiojo negalia, įtikino J. V. pasirašyti paskolos raštelį dėl tariamai jam paskolintų 40 000 Lt. Taip, dėl apgaulės ir psichikos sutrikimų negalėdamas suprasti A. G. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2012-08-01 J. V. pasirašė A. G. paskolos raštelį dėl tariamai paskolintų 40 000 Lt (11 584,80 Eur) A. G.. Tokiu būdu A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. V. priklausantį turtą – 68 000 Lt (19 694,161 Eur).

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, Klaipėdos mieste, panaudodamas apgaulės būdu gautą ir 2012-08-24 panaikintą, 2012-07-25 Klaipėdos 8-jame notarų biure patvirtintą įgaliojimą Nr. BV8-4339, suteikiantį teisę A. G. tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti visu J. V. priklausančiu turtu, iš J. V. vardu atidarytos banko „Swedbank” AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus pasiėmė 750 Lt (217,215 Eur) t. y. 2012-10-10 – 150 Lt; 2012-12-10 – 300 Lt; 2012-12-11 – 300 Lt. Tokiu būdu A. G. apgaule įgijo svetimą, J. V. priklausantį turtą - 750 Lt (217,215 Eur).

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu iš jo priteistas sumas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Klaipėdos 8-ojo notaro biuro notarės B. V. nerūpestingumo išduodant nuteistajam A. G. įgaliojimą, nes tai lėmė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. padarymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino banko „Swedbank“ AB darbuotojų nerūpestingumo, nes jie neturėjo teisės išmokėti nuteistajam pinigų iš J. V. sąskaitos pagal panaikintą ir nebegaliojantį įgaliojimą. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad bankas „Swedbank“ AB nukentėjusiajam J. V. grąžino nuteistajam A. G. išmokėtus pinigus ir pretenzijų nuteistajam nepareiškė, tačiau pirmosios instancijos teismas šią sumą V. V. priteisė iš A. G.. Be to, apeliantas tvirtina, kad pardavęs butą J. V. davė 2 000 litų, todėl mano, kad šia suma turėtų būti sumažintas skundžiamu nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimas.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su V. V. kelionės išlaidų atlyginimo priteisimu, bei iš dalies nesutinkama su ekstradicijos išlaidų priteisimu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Paskirtai bausmei pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir atidėti jos vykdymą.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Sumažinti nukentėjusiajam priteistą` ieškinį, nes dalį žalos atlygino bankas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 1 d. be kita ko numato, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str. 2 d. numato, kad nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Iš nuteistojo A. G. nusikalstamų veikų mechanizmų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas nuteistasis A. G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. norėdamas veikti pavojingai ir nusikalstamai, todėl aplinkybės, jog tretieji asmenys nesugebėjo (nepaisant, ar dėl objektyvių priežasčių, ar dėl apeliaciniame skunde nurodomo nerūpestingumo) nustatyti nuteistojo A. G. nusikalstamų ketinimų ir užkirsti kelio jo daromoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo A. G. atsakomybės nelengvina ir jokiu būdu negali būti pagrindu apeliantui A. G. švelninti skirtą bausmę.

Nors toks prašymas neišreikštas nuteistojo apeliaciniame skunde, tiek nuteistasis A. G., tiek jo gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistajam A. G. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal teismų praktiką (Kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

2016 m. vasario 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas už tyčinių sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą galutine laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 8 mėnesiams. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam A. G. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėtą straipsnį nėra. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatų taikymo, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. buvo padarytos ypatingai įžūliai: nuteistasis A. G. savo nusikalstamus ketinimus realizavo pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens protine negalia bei buvo indiferentiškas neįgalaus žmogaus likimui dėl vienintelės gyvenamosios vietos netekimo. Be to, teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo A. G. asmenybę atsižvelgia ir į tai, kad jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusia 2015 m. kovo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotame Europos arešto orderyje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apelianto įvykdytų nusikalstamų veikų ypatybės ir jo asmenybė neleidžia jam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatų ir bausmės vykdymą atidėti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, bankas „Swedbank“ AB J. V. kompensavo ne visą pagal įgaliojimą nuteistajam A. G. išmokėtą sumą – 750 litų (217.22 Eur), o tik 375 litų (108.61 Eur). Todėl šia suma mažintinaa ir iš nuteistojo A. G. pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos atlyginimas.

Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nuteistasis A. G., pardavęs butą J. V. davė 2 000 litų, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo tvirtinimai dėl 2 000 litų perdavimo nukentėjusiajam J. V. neparemti konkrečiais duomenimis, o tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, šie apelianto reikalavimai atmestini. Tokios nuostatos nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiojo V. V. kelionės išlaidų atlyginimo priteisimu, bei iš dalies nesutinkama su ekstradicijos išlaidų priteisimu, tačiau nepateikiama nesutikimą grindžiančių motyvų.

Visgi apygardos teismas nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. proceso išlaidas be kita ko sudaro liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 1 d. numato, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš pateikto reguliavimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš nuteistojo A. G. valstybei priteisdamas proceso išlaidas dėl nukentėjusiojo V. V. kelionės išlaidų atlyginimo, baudžiamojo proceso teisės normų nepažeidė.

Dėl proceso išlaidų, susidariusių dėl nuteistojo A. G. perdavimo pagal Europos arešto orderį, pasakytina, kad teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K–342/2013). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis A. G. į užsienį išvyko po to kai buvo iškviestas į ikiteisminio tyrimo įstaigą paaiškinti aplinkybes dėl prieš jį pateikto pareiškimo. Vykdant tarptautinę pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo A. G. paiešką, jis buvo surastas užsienyje ir pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvai. Visos ekstradicijos metu patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis ir kitais dokumentais (t. 2, b. l. 41 – 45). Be to, pats nuteistasis A. G. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodė, jog po nusikalstamos veikos įvykdymo iš anksto planavo išvykti į užsienį. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso išlaidos, susijusios su jo perdavimu Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį iš A. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo priteistos pagrįstai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajam V. V. iš A. G. priteistą 19 911,38 Eur turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 19 802,77 Eur.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                          Remigijus Preikšaitis

Teisėjai                                                        Aurelija Sadauskaitė

                                                                      Linas Pauliukėnas