VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Renatai Jatužytei – Mulevičienei,
atsakovei R. J. ir jos atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vaikystės sodas“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės R. J. priešieškinį UAB „Vaikystės sodas“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (dokumentinio proceso tvarka), prašydama priteisti iš atsakovės 730,61 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis: - 2018-02-07 Nr. 23/2018 dėl J. J., 2019-07-09 Nr. 448/2019 dėl V. J. ir 2019-07-09 Nr. 449/2019 dėl V. J. ugdymo. Pradžioje atsakovė tinkamai vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus ir apmokėdavusi (Sutartyse nurodytu el. pašto adresu) jai išsiųstas sąskaitas už suteiktas vaikų ugdymo paslaugas, iki 2020 m. kovo mėn. pradžios buvo visiškai atsiskaičiusi su ieškove ir turėjo 0,12 Eur permoką. 2020 m. kovo 3 d. išsiųstų sąskaitų Nr. VS65696 ir Nr. VS65697 (už kovo mėnesio vaikų ugdymo bei vasario mėnesio maitinimo paslaugas) atsakovė neapmokėjo, todėl susidarė 1520,33 Eur skola. Šalių pasirašytų Sutarčių galiojimas buvo nutrauktas nuo 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. atsakovei išsiųstos sąskaitos už kovo mėnesį suteiktą maitinimą (Nr.VS66404 - 24,50 Eur sumai (už J. J.), Nr. VS66405 - 13,92 Eur sumai (už V. ir V. J.)), bendrai 38,42 Eur sumai. Nesibaigus balandžio mėn. sąskaitų apmokėjimo terminui, 2020 m. balandžio 9 d. atsakovei išsiųsta sąskaita bendrai 828,14 Eur sumai, kuria buvo sumažintos sąskaitų Nr. VS65696 ir Nr. VS65697 sumos, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną ir sustabdžius vaikų ugdymo ir priežiūros procesą nuo 2020 m. kovo 16 d., atsakovės vaikai kovo mėn. negalėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos,todėl bendra atsakovės mokėtina suma buvo sumažinta nuo 1520,33 Eur iki 692,19 Eur. Nurodytų sumų atsakovė neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 730,61 Eur (692,19 Eur + 38,42 Eur).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai priteista 730,61 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 730,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė, teismo nustatytu terminu, pateikė prieštaravimus dėl Preliminaraus sprendimo,kuriuose nurodė, kad sutartys buvo nutrauktos ieškovės iniciatyva nesant atsakovės kaltės, vadovaujantis nesąžiningomis sutarčių nuostatomis, nes ieškovei sumokėtas bendras 825,00 Eur stojamasis mokestis (300,00 Eur už J. J. bei 525,00 Eur už V. ir V. J. (Sutarčių Priedo Nr. 1, 4 punktas). Ieškovė Sutartis nutraukė savo iniciatyva apie tai įspėjusi vos prieš septynias dienas, pagal Sutarties 4.5, 2.2.5. ir 4.5.5. punktus. Ieškovės parengtos sutartys yra vartojimo sutartys ir atsakovė yra vartotoja. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - VVTAT) 2020 m.rugsėjo 7d. nutarime Nr. 10E-1922, įvertinusi ieškovės vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis bei jų priedus konstatavo, kad dalis nuostatų atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų - Sutarties 3.2, 4.5 ir Susitarimo 5 punkto sąlygos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir interesus, Sutarties 4.7 punkto nuostatos, pažeidžia paslaugos teikėjo ir vartotojo teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Tai, kad ieškovė nutraukė Sutartis įspėjusi vos prieš 7 dienas, sudaro pagrindą pripažinti, kad toks Sutarčių nutraukimas pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir interesus. Ieškovė, vienašališkai, nepagrįstai ir neteisėtai nutraukusi Sutartis, privalėjo grąžinti atsakovei 825,00 Eur stojamąjį mokestį (už visus vaikus), tačiau ji to nepadarė. Apie dvynių V. ir V. J. stiprias alergijas ieškovė buvo informuota, taip pat spręstos dėl ieškovės neteisėtų veiksmų iškilusios konfliktinės situacijos. Teigia, kad Sutartis ieškovė savo iniciatyva nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai, nes nepageidavo ugdyti didesnės priežiūros dėl alergijų reikalaujančius atsakovės vaikus bei esant atsakovės nesutikimui mokėti už trijų vaikų ugdymą taip lyg ugdymo įstaiga būtų lankoma, nors paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, nuo 2019 m. kovo 13 d. ugdymas buvo vykdomas virtualioje erdvėje.
Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad teiginiai apie sutarčių nutraukimą ar stojamojo mokesčio grąžinimą neįrodo, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei ar kad jos prievolė pasibaigusi. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai dėl preliminaraus sprendimo panaikinimo, nepateikus konkrečių įrodymų, nepaneigė skolos buvimo ir atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama: pripažinti neteisėtu vienašališką šalių sudarytų sutarčių - 2018 m. vasario 7 d. Nr. 23/2018 dėl J. J. ugdymo, 2019 m. liepos 9 d. Nr. 448/2019 dėl V. J. ugdymo ir 2019 m.liepos 9 d. Nr. 449/2019 dėl V. J. ugdymo, nutraukimą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 825,00 Eur skolos, 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš ieškovės V. J., atstovaujamo atsakovės, naudai 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sudarytos Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartys (2018-02-07 Nr. 23/2018 dėl J. J., 2019-07-09 Nr. 448/2019 dėl V. J. ir 2019-07-09 Nr. 449/2019 dėl V. J. ugdymo) ieškovės iniciatyva buvo nutrauktos vienašališkai nuo 2020 m. kovo 27 d., nesant tam pagrindo ar atsakovės kaltės, apie jų nutraukimą įspėjus vos prieš septynias dienas, pagal Sutarties 4.5, 2.2.5, 4.5.5. punktus. VVTAT tarnyba 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarime Nr. 10E-1922 nurodė, kad dalis nuostatų atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. jos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl Sutarties 3.2, 4.5 punktų ir Susitarimo 5 punkto sąlygos pažeidžia vartotojo teises ir interesus. Sutarties nutraukimo pagrindą nurodo Sutarties 4.5.5, 2.3.13. punktus - atsakovės veiksmai padarė ar gali padaryti žala Paslaugų teikėjo dalykinei reputacijai. Sutarties 4.5.5, 2.3.13. punktai neatitinka CK 6.721 straipsnio 2 dalyje numatyto reguliavimo, nes suteikia teisę ieškovei nutraukti sutartį net ir tuo atveju, jeigu Sutarties sąlygos pažeidimas nebūtų laikomas svarbiu ir esminiu, kadangi tokiu būdu ieškovė sutartį gali nutraukti dėl bet kokios atsakovės reiškiamos kritikos, net ir pagrįstos, nes taip pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo (atsakovės) nenaudai. Sutarties 4.7 punkto nuostatos (dėl vienkartinio stojamojo mokesčio negrąžinimo vartotojui ir tuo atveju, kai Sutartis bus nutraukta dėl ieškovės kaltės), pažeidžia paslaugos teikėjo ir vartotojo teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (atsakovės) nenaudai. Neteisėtai vienašališkai nutraukusi Sutartis ieškovė privalo grąžinti atsakovei 825,00 Eur stojamąjį mokestį (sumokėtą už visus vaikus). Pirmagimis sūnus J. J., neturintis alergijų maistui, ieškovės ugdymo įstaigą lankė nuo 2018 m. vasario mėnesio, todėl svarstant ar nuo 2019 m. rugsėjo į tą pačią įstaigą leisti maisto alergijas turinčius dvynius V. ir V. J., dar 2019 m. liepos mėnesį buvo konsultuojamasi dėl darželio galimybių tokius vaikus prižiūrėti. Nuo 2019 m. rugsėjo ieškovei buvožinoma apie vaikų itin stiprių alergijų maisto produktams (2019-09-21 UAB „Northway medicinos centrai“ Vaiko sveikatos pažymoss Nr. 8703 ir Nr. 8704) ir tai nurodyta Sutartyse. Adaptacijos darželyje metu, 2019 m. rugsėjo 10 d. maisto alergiją turintiems vaikams buvo patiekta bulvių košė su pieno produktais, po ko V. paraudonavo lūpos ir smakras ir vaikas labai suirzo. Pamačiusi alerginę reakciją, vaikai skubiai išvežti į namus, kur jism, vaikų šeimos gydytoju patarimu, buvo sugirdyti priešalerginiai vaistai. 2019 m. spalio 22 vakare, V. J. buvo vangus ir mieguistas, paburkusius veidu, jo sveikatos būklė itin greitai blogėjo, atsirado dilgėlinė, bėrimai ir vaikui darėsi sunku kvėpuoti. Paaiškėjus, kad tą dieną pavakariams vaikai valgė varškėčių (juose pienas ir kiaušiniai), vaikas buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialą, nes vaiko būklė blogėjo, jis duso, glebo ir jam buvo diagnozuotas anafilaksinis šokas, todėl hospitalizuotas jis praleido dvi paras. Teismo medicinos ekspertas P. P. savo išvadose nurodė, kad V. J. patyrė alerginę reakciją į maistą, pasireiškusią anafilaksiniu šoku, atopiniu dermatitu, alerginiu ir diateziniu gastroenteroitu ir kolitu; sveikatos sutrikdymas atsirado po maisto – varškėčių – pavalgymo darželyje; patirtas nežymus sveikatos sutrikdymai, nes gydymas buvo trumpesnis nei 10 parų; tokie sutrikdymai pavojingi gyvyvbeui, jeigu nesuteikiama tinkama medicininė pagalba, nes progresavus anafilaksiniam šokui galima mirtis. 2019 m. splio 29 d. įvykusio susitikimo metu, ieškovė pripažino, kad buvo netinkama vaiko priežiūra. Per pirmus keturis mėnesius V. patyrė tris incidentus dėl maisto. Dėl įvykių ir mažametis vaikas V. J., ir atsakovė patyrė žalos sveikatai, nes vaikas dvi dienas buvo gydomas stacionare, todėl V. J. patirta neturtinė žala vertinama 5000,00 Eur. Nurodo, kad pati patyrė išgyvenimus, emocijas ir nepatogumus, kai dėl ieškovės kaltės blogėjo mažamečio vaiko būklė ir teko kovoti dėl jo gyvybės, kai ieškovė siekė nuslėpti savo veiksmus. Nepatogumus sukėlė vaiko slauga ligoninėje. Kiti atvejai (2019-09-10, 2019-11-18, 2019-12-19) kai ieškovė netinkamai prižiūrėjo vaikus, kas sukėlė jimes sveikatos sutrikimus (odos bėrimai, paraudimai, peršalimai) taip pat sukėlė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, todėl atsakovės patirta neturtinė žala vertinama 3000,00 Eur. Teigia, kad ieškovei pareiškus 730,61 Eur turtinį reikalavimą atsakovei, o atsakovei pareiškus ieškovei turtinius reikalavimus 825,00 Eur ir 3000 Eur dydžio, šiuos priešpriešinius reikalavimus įskaitant, atsakovei priteistinas kitos šalies nepadengtas reikalavimo dydis.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį, nesutiko su jo reikalavimais ir nurodė, kad Sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai. Pradžioje atsakovė neginčijo jų nutraukimo, o vėliau tai darė formaliai. Sutartys nutrauktos sąžiningai, esant svarbioms priežastims. Atsakovės teisės ir interesai dėl įspėjimo termino nebuvo ir negalėjo būti pažeisti, nes Sutartys buvo nutrauktos esant paskelbtam visuotiniam karantinui, kai įprastas vaikų ugdymo procesas nevyko. Nurodo, kad po viešų atsakovės įžeidinėjimų, necenzūrinių žodžių, ieškovės ugdymo programos ir vadovybės menkinimo, aiškiai išreikštos nepagarbos, nepasitenkinimo ieškovės veikla ir jos priimtais sprendimais, su atsakove tapo objektyviai neįmanoma bendradarbiauti ir užtikrinti tinkamą tolimesnį jos vaikų ugdymą. Visa tai sudarė svarbias priežastis nutraukti Sutartis. Atsakovė neginčijo faktinio Sutarčių nutraukimo pagrindo, o teisinį pagrindą sudarė Sutarčių 2.3.14, 2.2.5, 4.5.3 ir 4.5.5 punktai. Nesutikus su nuotolinio ugdymo programa karantino laikotarpiu, atsakovę tenkino Sutarčių nutraukimas. Nurodo,kad VVTAT nutarime išdėstyta tik pozicija, nes Tarnyba nesikreipė ir į teismą ir neginčijo vaiko priežiūros ir ugdymo sutartyje esančių nuostatų (CK 6.2284 straipsnio 10 dalis). Tarnyba Sutarčių 2.3.14, 2.2.5, 4.5.3 ir 4.5.5 punktų nepripažino nesąžiningais. Todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja grąžinti jai 825,00 Eur sumokėtą stojamąjį mokestį, nes tai yra vienkartis paslaugų mokestis, mokamas sutarties sudarymo pradžioje ir nesusijęs su Sutarčių nutraukimuirjis vvisais atvejais yra negrąžinamas. Nurodo, kad atsakovės sūnui V. J. padaryta žala buvo atlyginta ir atsakovė pretenzijų nereiškė. Iš atsakovės minimų įvykių (2019-09-10, 2019-10-22, 2019-11-18 ir 2019-12-19), tik vienas (2019-10-22) yra tiesiogiai susijęs su reikalaujama atlyginti žala, kuri buvo padaryta dėl žmogiškosios klaidos. 2019 m. spalio 22 d. įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir atsižvelgiant į patį įvykį bei jo pasekmes, buvo apskaičiuota ir atsakovei išmokėta 400,00 Eur dydžio draudimo išmoka ir kompensuotas vieno mėnesio dydžio ugdymo mokestis – 347,95 Eur. Atsakovė pretenzijų nereiškė ir toliau leido vaikus į ugdymo įstaigą. Patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas, vaikui nepaliko liekamųjų reiškinių, todėl neturėtų būti kompensuojama už atsakovės patirtas neigiamas emocijas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Renata Jatužytė - Mulevičienė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus prašo palikti nepakeistą Preliminarų sprendimą, o priešeškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovė R. J. ir jos atstovas advokatas Marius Barisevičius iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašo panaikinti Preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovė R. J. papildomai nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškovės reikalavimu.
Preliminarus sprendimas naikinamas.
Ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad šalys sudarė Vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis: 2018 m.vasario 7 d. Nr. 23/2018 dėl J. J. ugdymo, 2019 m. liepos 9 d. Nr. 448/2019 dėl V. J. ugdymo ir 2019 m. liepos 9 d. Nr. 449/2019 dėl V. J. ugdymo. Pagal Sutarčių 1 punktą ieškovė įsipareigojo atsakovės vaikus ugdyti pagal neformaliojo švietimo ikimokyklinio ugdymo programą, o jiems pradėjus lankyti priešmokyklinę grupę – pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, pagal galimybes sudarant sąlygas tenkinti jų saviraiškos poreikius, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už teikiamas ugdymo paslaugas Sutartyse numatytą kainą, jose nustatyta tvarka ir terminais. Šalys taip pat susitarė, kad mokestis už praėjusio mėnesio maitinimo ir kitas su ugdytinio ugdymu susijusias paslaugas pateikiamas kartu su einamojo mėnesio ugdymo mokesčiu ir turi būti apmokėtas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išsiuntimo paslaugų gavėjui (atsakovei) Sutartyje nurodytu el. paštu (Sutarčių 3.9 punktas). 2020 m. kovo mėn. pradžioje atsakovė buvo visiškai atsiskaičiusi su ieškove ir turėjo 0,12 Eur permoką. 2020 m. kovo 3 d. ieškovė išrašė ir išsiuntė atsakovei sąskaitas Nr. VS65696 ir Nr. VS65697, už kovo mėnesio ugdymo paslaugas vaikams bei jų maitinimą vasario mėnesį. Atsakovė jų neapmokėjo, todėl susidarė 1520,33 Eur skola (iš sąskaitose nurodytų sumų atėmus 0,12 Eur permoką). Šalių sudarytas Sutartis ieškovė vienasmeniškai nutraukė nuo 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. išsiuntė atsakovei sąskaitas Nr. VS66404 už J. J. (24,50 Eur) ir Nr. VS66405 už V. ir V. J. (13,92 Eur) kovo mėnesį suteiktą maitinimą, bendra suma - 38,42 Eur. Nesibaigus balandžio mėnesio sąskaitų apmokėjimo terminui, ieškovė išrašė ir išsiuntė atsakovei 2020 m. balandžio 9 d. sąskaitą bendrai 828,14 Eur sumai, kuria buvo sumažintos sąskaitose Nr. VS65696 ir Nr. VS65697 nurodytos sumos bendrai iki 692,19 Eur (nuo 1520,33 Eur). Byloje nėra duomenų, kad nurodytos sąskaitos būtų apmokėtos todėl atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 730,61 Eur (692,19 Eur + 38,42 Eur = 730,61 Eur). Sutartis, sudarytas su atsakove, ieškovė savo iniciatyva nutraukė apie tai R. J. įspėjusi prieš 7 dienas pagal Sutarties 4.5, 2.2.5. 4.5.5. punktus (2020-03-20 pranešimas dėl sutarčių nutraukimo). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarime Nr. 10E-1922, įvertinusi pateiktas vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis su priedais nustatė, kad: dalis nuostatų atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų - jos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų (Sutarties 3.2, 4.5 ir Susitarimo 5 punkto sąlygos) pusiausvyrą vartotojo (atsakovės) nenaudai; Sutarties 4.7 punkto nuostatos (vienkartinis stojamasis mokestis, vartotojui (atsakovei) nebus grąžintas ir tuo atveju, kai Sutartis bus nutraukta dėl ieškovės kaltės), pažeidžia paslaugos teikėjo (ieškovės) ir vartotojo (atsakovės) teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo (atsakovės) nenaudai. Sutartyse yra pažymėta, kad atsakovės dvyniai – V. ir V. J., turi itin stiprių alergijų maisto produktams (2019-08-21 UAB „Northway medicinos centrai“ Vaiko sveikatos pažymos Nr. 8703 (V. alergiškas kiušinio tryniui, pienui, kiaulienai, jautienai, ir Nr. 8704 (V. alergiškas pienui, kiaušinio baltymui ir tryniui, kazeinui, žemės riešutams, sezamui, migdolui, jautienai, kiaulienai, sojai). Teismo medicinos eksperto P. P. išvadoje Nr. 0375/19 "Dėl 2019 m. spalio 22 d. įvykio" nurodyta, kad: V. J. patyrė alerginę reakciją į maistą, pasireiškusią anafilaksiniu šoku, atopiniu dermatitu, alerginiu ir diateziniu gastroenteroitu ir kolitu; sveikatos sutrikdymas atsirado po maisto – varškėčių – pavalgymo darželyje; vaiko patirti sveikatos sutrikdymai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes gydymas buvo trumpesnis nei 10 parų; V. J. patirti sveikatos sutrikdymai, jeigu jam nebūtų suteikta tinkama medicininė pagalba, buvo pavojingi gyvybei, nes progresavus anafilaksiniam šokui galima mirtis. Iš 2019 m. spalio 29 d. Pedagogų individualaus susitikimo su tėvais turinio matyti, kad vaikui buvo duota valgyti varškėčių dėl žmogiškosklaidos. Iš šalių susirašinejimo el. paštu matyti, kad mažamečiai V. ir V. J. 2019 m. gruodžio 19 d. peršalo, nes lauke buvo netinkamai aprengti. Iš į bylą pateiktų viešų Facebook komentarų turinio matyti, kad atsakovės netenkino vaikų ugdymas virtualioje erdvėje ir mokesčio nuolaidos (įraše pavartoti rusiški necenzūriniai žodžiai, paslaugos įvardintos juokingomis).
Dėl ieškinio reikalavimo
Dėl skolos.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka su ieškinio suma, teismas šioje sprendimo dalyje surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 3 dalis).
Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutartsi laikoma neįvykdyta, kai neįvykdoma bet kokia iš sutarties atsiradusi prievolė, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje šalys sudarė vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis (2018-02-07 Nr. 23/2018, 2019-07-09 Nr. 448/2019 ir 2019-07-09 Nr. 449/2019) dėl atsakovės vaikų ugdymo. Sutarčių 3.9 punkte numatyta, kad mokestis už praėjusio mėnesio maitinimo ir kitas su ugdytinio ugdymu susijusias paslaugas, pateikiamas kartu su einamojo mėnesio ugdymo mokesčiu ir sąskaita turi būti apmokėta ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jos išsiuntimo Sutartyje nurodytu el. paštu. 2020 m. kovo 3 d. ieškovė išrašė ir išsiuntė atsakovei sąskaitas Nr. VS65694 ir Nr. VS65697 - bendrai 1520,33 Eur sumai. Šalių pasirašytų sutarčių galiojimas buvo nutrauktas 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. išrašytos bei atsakovei išsiųstos sąskaitos už maitinimą bendrai 38,42 Eur sumai (Nr. VS66404 (24,50 Eur) ir Nr. VS66405 (13,92 Eur)). 2020 m. balandžio 9 d. išrašyta ir išsiųsta atsakovei sąskaita Nr. VS65696 - 828,14 Eur sumai (sumažinus sąskaitų Nr. VS65696 ir VS65697 sumas). Atsakovė neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl liko skolinga ieškovei 730,61 Eur. Byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 730,61 Eur skolos, laikomas pagrįstu, todėl yra tenkinamas (CK 6.261 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl priešieškinio reikalavimų.
Dėl Sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti pakeičiamos arba nutraukiamos. Vienai sutarties šaliai pažeidus sutartį, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties privalomumo principo, jeigu ši teisė įgyvendinama teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kuris pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir nukentėjusiai šaliai sukelia tokius padarinius, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovė sutartis vienašališkai nutraukė vadovaudamasi Sutarčių 4.5., 2.2.5., 4.5.5. punktais. Sutarčių 2.2.5 punkte numatyta, kad šalių aktyvus ir konstruktyvus bendradarbiavimas yra esminė Sutarties sudarymo ir joje nurodytų ugdymo paslaugų teikimo sąlyga, todėl ieškovė pasilieka teisę nutraukti Sutartį 4.5 punkte nustatyta tvarka, tuo atveju, jeigu, jos (ieškovės) pagrįstu įsitikinimu, ugdytinio tėvų veiksmai (neveikimas) padaro šalių bendradarbiavimą neįmanomu ar nekonstruktyviu arba kitaip kelia rimtą pavojų ieškovės vykdomo ugdymo proceso tikslų įgyvendinimui, arba dėl ugdytinio tėvų netinkamo bendradarbiavimo ieškovė nebegali užtikrinti tinkamo tolimesnio ugdytinio dalyvavimo ugdymo procese. Sutarčių 4.5 ir 4.5.3 punktuose nustatyta, kad ieškovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti Sutartį, įspėdama apie tai prieš 7 (septynias) dienas, kai Paslaugų gavėjas (atsakovė) nebendradarbiauja ar netinkamai bendradarbiauja su ieškove ir dėl to atsiranda aplinkybės, nurodytos Sutarties 2.2.5 punkte. Aktualu pažymėti, kad Sutartimis ieškovė prisiėmė pareigą teikti specifines mažamečio vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugas, todėl šalių bendradarbiavimas yra itin svarbus ir turi būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimo principu. Vis gi, konkrečiu atveju, bylos šalių teisių pusiausvyra, kiek tai susiję su teisės vienašališkai nutraukti Sutartį įgyvendinimo tvarka, yra akivaizdžiai nevienoda, nes atsakovės yra pažeidžiamesnė,kadangi dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį apietai įspėjusi atsakovę tik prieš 7 (septynias) kalendorines dienas, kai atsakovė tokią teisę pagal Sutarties 4.3 punktą, galėtų realizuoti įspėjusi ieškovę mažiausiai prieš 1 (vieną) mėnesį. Teismo nuomone, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 nutarimu Nr. 10E-1922 išvada, kad Sutarties 3.2, 4.5 punktai ir Susitarimo 5 punkto sąlygos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (atsakovės) nenaudai bei jos teises ir interesus, yra pagrįsta.
Konkrečiu atveju nustatyta, kad ieškovė sutartis nutraukė motyvuodama atsakovės itin nepagarbiu ir nekonstruktyviu elgesiu, pasireiškusiu pasisakymais (pavartojant ir necenzūrinius žodžius) apie ieškovės veiklą viešoje erdvėje (Facebook), kas pažeidžia jos, kaip ugdymo įstaigos, vertybes, skatina nepasitikėjimą jos veikla ir daro žalą dalykinei reputacijai. Ieškovė nusprendė, kad tolimesnis šalių bendradarbiavimas tapo objektyviai neįmanomas. Kasacinis teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėta, kad Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 28 punktas).
Viešai žinomair byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto ugdymo įstaigų, įskaitant ir valdomų ieškovės, veikla teikiant kontaktines ugdymo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo sustabdyta dėl Covid-19 plitimo grėsmės. 2020 m. kovo 12 d. ieškovė elektroniniu paštu išplatino laišką, kad nuo 2020 m. kovo 13 d. ugdymo paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu ir pasiūlė 15 procentų dydžio nuolaidą paslaugų mokesčiui už balandžio mėnesį. Atsakovė savo nesutikimą su ugdymu virtualioje erdvėje ir su mokesčiui taikomomis nuolaidomis, išsakė komentaruose socialiniame tinkle Facebook narių grupėje, pavartodama ir rusiškus necenzūrinius žodžius. Vis gi, tokio pobūdžio komentaras negali būti vertinamas kaip siekis nuteikti ieškovės darbuotojus prieš savo vadovybę, o taip pat kaip žeminantis ieškovės reputaciją apskritai, Sprendžiant ar atsakovės veiksmai atitinka Sutarties 2.2.5 punkto nuostatos (bendradarbiavimo pareiga) pažeidimą, aktualu pažymėti, kad Sutartyje nėra aiškiai apibrėžta, koks šalių bendradarbiavimas yra laikomas konstruktyviu ir tinkamu, tad konkrečiu atveju, nėra pagrindo laikyti, jog šią sąlygą, atsakovė pažeidė vertinant CK 6.193 straipsnio 1 dalies aspektu. Be to, ieškovės teiginiai, kad atsakovės veiksmai sudarė pagrįstą įsitikinimą, kad tolesnis Sutarties vykdymas negalimas, yra deklaratyvaus samprotavimo lygmens, nes teismui nepateikti įrodymai, kad toks ieškovės įsitikinimas būtų pagrįstas, byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Aktualu pažymėti, kad pareiga bendradarbiauti negali būti suabsoliutinama ar aiškinama vienpusiškai,- kai viena šalis turi besąlygiškai priimti kitos šalies sprendimus. Juolab, kad nebendradarbiavimu gali būti laikomas ne tik aktyvus, bet ir pasyvus elgesys, kai nereaguojama į kitos sutarties šalies nuomonę, pasiūlymas kaip spręsti susidariusią atitinkamą situaciją, siekiant primesti vienašalę savo valią tarpusavio įsipareigojimų vykdyme. Šalių susirašinėjimo turinys taip pat rodo, kad sprendimą teikti ugdymo paslaugas nuotoliniu būdu ir šių paslaugų kainos mažinimo sprendimus ieškovė priėmė vienašališkai, nederinusi su vaikų tėvais. Taigi, sužinojimas apie tokį vienašalį ir nepriimtiną ieškovės sprendimą, sudarė objektyvų pagrindą į tai reaguoti. Konkrečiu atveju, atsakovės neigiamas reagavimas į ieškovės sprendimą yra pateisinamas, juolab nematant pagrindo tokiam kraštutiniam ieškovės elgesiui. Be to, teismo vertinimu, yra pagrįstas manymas, kad ieškovės nurodomas sutarties nutraukimo pagrindas iš esmės yra formalus, nes Sutarties nutraukimo formuluotė, tkia kaip nematymas galimybės toliau bendradabtiaut, yra pakankamai "patogi" ypač tada, kai nebenorima ugdyti "sudėtingesnių vaikų" turinčių įvairių alergijų ar kitokių sveikatos ypatumų, taip išvengiant galimos "žmogiškos klaidos", nes tam reikalingi ir papildomi resursai, ir didesnė atida.
Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ieškovės vienašališką sutarčių - 2018 m. vasario 7 d. Nr. 23/2018 dėl J. J. ugdymo, 2019 m. liepos 9 d. Nr. 448/2019 dėl V. J. ugdymo ir 2019 m. liepos 9 d. Nr. 449/2019 dėl V. J. ugdymo, sudarytų su atsakove, nutraukimas yra laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas.
Dėl skolos.
Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo priteisti iš ieškovės 820,00 Eur stojamąjį mokestį, nes Sutartys buvo nutrauktos vienašališkai ir neteisėtai.
Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta paslaugos teikėjo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nurodant, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus nuostolius.
Šalių Sutarties 3.8 punkte stojamojo mokesčio paskirtis nurodyta kaip negrąžinamo stojamojo mokesčio, nurodyto Sutarties priede Nr. 1, kuris ieškovės nuožiūra naudojamas ugdymo procese ugdymo ir kitų priemonių įsigijimui, ugdytinio lankymo vietos paruošimui ir kitiems ugdymo tikslams (Sutarties 4.8 punktas), ir nutraukus Sutartį negrąžinamas nei stojamasis mokestis, nei mėnesis ugdymo mokestis nei kiti Paslaugų gavėjo sumokėti mokesčiai,
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020, 40 punktas). Tai reiškia, kad, nutraukus paslaugų sutartį, ieškovė (paslaugos teikėjas) turi pareigą grąžinti atsakovei (klientui) tą sumokėtos kainos dalį, kuri viršija suteiktų paslaugų kainą ir kitas protingas teikėjo išlaidas. Iš esmės analogiška teisės norma nustatyta ir CK 6.222 straipsnio 1 dalyje, t. y. bendrosiose sutarčių teisės nuostatose, reglamentuojančiose restitucijos taikymą, kai sutartis nutraukta. Todėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m.rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 10E-1922 išvada, kad Sutarties 4.7 punkto nuostatos kai vienkartinis stojamasis mokestis, vartotojui nebus grąžintas ir tuada, kai Sutartis bus nutraukta dėl ieškovės kaltės, pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (atsakovės) nenaudai.
Apibendrindamas išdėstytą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vienašališkas sutarčių nutraukimas yra pripažintas neteisėtu, atsakovės reikalavimas dėl 820,00 Eur stojamojo mokesčio grąžinimo laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.).
Šiuolaikinėje visuomenėje vaiko socialinė, fizinė, kultūrinė ir kita raida sunkiai įmanoma be įvairių mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų pagalbos. Todėl tokios institucijoss valstybėje ir yra sukurtos, siekiant vienaip ar kitaip užtikrinti vaikų raidą, o tuo pačiu padėti tėvams vykdyti jų konstitucinę priedermę įgyvendinti tėvų valdžią. Vaikų labui teikdamos įvairias viešąsias, pavyzdžiui, mokymo ir auklėjimo, paslaugas, šios institucijos laikinai padeda vykdyti pagal savo prigimtį tik tėvams priskirtinas pareigas prižiūrėti vaikus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).
Nagrinėjam atveju ieškovės verslas yra ikimokyklinio ugdymo veikla, kuria užtikrinamas socialiai jautrios visuomenės grupės – vaikų – švietimo poreikis, taigi tokioje veikloje ieškovė privalo būti itin atidi ir rūpestinga, nes tai susiję su mažamečių vaikų, negalinčių savarankiškai pasirūpinti savimi, priežiūra ir ugdymu.
Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Taip pat svarbu nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.
Konkrečiu atveju nustatyta, kad 2019 m. spalio 22 d. įvykis, susijęs su su atsakovės sūnumi V. buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl buvo apskaičiuota ir atsakovei išmokėta 400,00 Eur dydžio draudimo išmoka ir kompensuotas vieno mėnesio dydžio ugdymo mokestis (347,95 Eur).
CK 6.263 straipsnio 2 dalis numatyta, kad atlyginama pačiam nukentėjusiajam padaryta žala,kurią visiškai privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsiranda dėl fizinio asmens mirties. Įstatyme nenustatytos kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje keliamu teisės klausimu - dėl nukentėjusio asmens artimųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t.y. kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais.
Nagrinėjamoje byloje, pažymint, kad tik dėl ieškovės nerūpestingumo (neatsargi kaltė) mažamečio vaiko V. J. sveikatai padaryta žala, t.y. vienai iš labiausiai teisės ginamų vertybių, tuo pačiu atsižvelgiant į sužalojimo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), atlygintos žalos dydį (347,95 Eur), yra pagrindas konstatuoti, kad yra pagrįsti atsakovės argumentai dėl vaiko patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir fizinio skausmo bei jos pačios patirtų dvasinių išgyvenimų, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, yra faktinis ir teisinis pagrindas V. J., atstovaujamam atsakovės iš ieškovės priteisti neturtinės žalos atlyginimą, sumažinant reikalaujamą sumą iki 3000,00 Eur. Kitoje dalyje atsakovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo jos atžvilgiu, yra laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas.
Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad teismas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą gali atlikti, kai ginčas dėl jų yra nagrinėjamas toje pačioje byloje, nes atlikdamas tokį procesinį veiksmą teismas pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą, t. y. teismas tokiu įskaitymu atitinkamu dydžiu modifikuoja priimamo vykdytino sprendimo apimtį, paliekant vykdyti tik kitos šalies reikalavimu nepadengtą reikalavimo dalį, pavyzdžiui, jei ieškovo reikalavimas yra mažesnis nei atsakovo, tokiu atveju teismui atlikus įskaitymą iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama ieškovo reikalavimo dydžiu sumažinta suma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375- 421/2019).
Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl 730,61 Eur tenkinus visiškai, o priešieškinį tenkinus iš dalies - dėl 825,00 Eur mokesčio ir 3000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo, yra pagrindas šiuos priešpriešinius reikalavimus įskaityti, atsakovei R. J. priteisiant kitos šalies nepadengtą reikalavimo dydį, t.y. atsakovei iš ieškovės priteisiant 89,39 Eur mokesčio ir V. J., atstovaujamam R. J., priteisiant iš ieškovės 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 89,39 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat vaikui V. J., atstovaujamam atsakovės, priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 3000,00 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė patyrė viso 4312,58 Eur išlaidų: 8,00 Eur žyminis mokestis,4304,58 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji patyrė viso 3067,75 Eur išlaidų: 94,00 Eur žyminis mokestis, 100,00 Eur už eksperto paslaugas ir 2873,75 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Konkrečiu atveju teismas nemato pagrindo mažinti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes jų procesinis elgesys yra tinkamas, o ieškinys ir priešieškinys paduoti pagrįstai. Todėl vertinant teisinių paslaugų kompleksiškumą, bylos sudėtingumą, šalių atstovų dalyvavimą teismo posėdyje, šalių elgesį proceso metu, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų pobūdį, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), o priešieškinys patenkintas iš dalies (77,25 proc.), ieškvovei iš atsakovės priteistinos 1125,22 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos 1947,67 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi reikalavimai yra priešpriešiniai, tai atliekus įskaitymą, atsakovei R. J. priteistina 822,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268-270, 279, 430 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti vienašališką ieškovės UAB „Vaikystės sodas“, į.k. 302602019, sutarčių 2018-02-07 Nr. 23/2018 dėl J. J. ugdymo, 2019-07-09 Nr. 448/2019 dėl V. J. ugdymo ir 2019-07-09 Nr. 449/2019 dėl V. J. ugdymo sudarytų su atsakove R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vaikystės sodas“, į.k. 302602019, atsakovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, atlikus įskaitymą, 89,39 Eur skolos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 89,39 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 822,45 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vaikystės sodas“, į.k. 302602019, V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000,00 Eur (trys tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 3000,00 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė