Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-09-23][nuasmenintas sprendimas byloje][2-601-753-2015].docx
Bylos nr.: 2-601-753/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kaiðiadoriø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Kaišiadorių skyrius suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-601-753/2015

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00404-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

116.1; 128.2.

 

 

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

 

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. rugpjūčio 20 d.

Kaišiadorys

 

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. Š.,

nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Kaišiadorių skyriaus – atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Kaišiadorių skyriui, ir

 

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas P. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad jo tėvo politinio kalinio A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kalinimo laikotarpiu nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d., šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Pareiškime nurodyta, jog 2014 m. rugsėjo 22 d. jis kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl nuo okupacijos nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2014 m. spalio 28 d. rašte Nr. 38R-n-920 buvo išaiškinta, kad būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismui priėmus sprendimą, t. y. pripažinus juridinį faktą, kad jo tėvo šeima (žmona A. T. (Š.), dukros iš pirmosios santuokos – O. Š., J. Š., J. Š., D.-D. Š. (dabar – B.), žmonos sūnus J. T., ir jis, P. Š.) negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija galės svarstyti pareiškėjo prašymą dėl nuo okupacijos nukentėjusiojo – tremtiniams prilyginto asmens teisinio statuso jam pripažinimo. Kita tvarka tokių faktų nustatyti nėra galimybės. Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas teigia, jog jo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Dainiškių kaime, Vievio valsčiuje (dabar Elektrėnų savivaldybės teritorija), kur jis iki santuokos su P. Š. mama A. T. gyveno su savo tuometinės šeimos nariais, t. y. vaikais iš pirmosios santuokos (žmona I. buvo mirusi (duomenys neskelbtini).): V. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., O. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., J. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., J. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., D.-D. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., o po santuokos sudarymo planavo gyventi su savo žmona A. T., su kuria susipažino, slapstydamasis (duomenys neskelbtini) kaime, dabartinėje Kruonio seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, iš kur ji buvo kilusi, siekdamas išvengti sulaikymo. Faktą, kad A. Š. turėjo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, įrodo vėlesni nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, t. y. Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 9-14022 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. Š.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės P. Š. į dalį buvusio šeimininko A. Š. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto Dainiškių kaime – žemės sklypą. 1941 m., kai atėjo Sovietų sąjunga, A. Š. įtarinėjo, kad tarnavo Šaulistų sąjungoje, padėjo kareivius suimti, jis paliko sodybą (duomenys neskelbtini) , nes negalėjo legaliai ten gyventi, slapstėsi ir iš ten išbėgo ir atėjo į (duomenys neskelbtini), kur susipažino su mama. Nusprendę susituokti, tačiau tuo pačiu siekdami neatskleisti tėvo slapstymosi vietos, pareiškėjo tėvai – A. Š. ir A. T. – nesudarė civilinės santuokos tuometinėje civilinės metrikacijos institucijoje, tačiau 1948 m. rugpjūčio 17 d. sudarė bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčioje. Po santuokos sudarymo pareiškėjo tėvai planavo apsigyventi šeimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – tėvo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, tačiau vengdami sovietinės valdžios persekiojimo slapstėsi toliau. Siekdami neužsibūti vienoje vietoje, nuolat keitė gyvenamąsias vietas, t. y. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat pas R. R. kaime (iki bažnytinės santuokos sudarymo), A. Š. vaikai gyveno pas L. (tie kaimai visai vienas šalia kito), vėliau, apsivedęs su A. T., parsivedė vaikus pas S. A. kaime. Šiuo slapstymosi laikotarpiu, apie 1948 m., buvo sudeginta A. Š. šeimos sodyba – nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje. Taip buvo sunaikinta galimybė pareiškėjo tėvo šeimai ne tik gyventi, bet ir ateityje apsigyventi šeimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Jau nuo 1948 m., negalėdami gyventi šeimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir bėgdami nuo persekiojimo, A. Š. su šeima, t. y. žmona A. T. (nuo 1955 m. gruodžio 18 d. – Š.), vaikais iš pirmosios santuokos ir A. sūnumi J. jau slapstėsi. 1950 m. gruodžio 25 d. tėvas buvo sulaikytas apklausai ir 1950 m. gruodžio 26 d. buvo surašytas nutarimas dėl taikomų sulaikymo priemonių ir nutarimas dėl arešto, 1951 m. kovo 15 d. Karo tribunolo nuosprendžiu buvo skirtas įkalinimas 25 metais tremtyje. Tėvo arešto metu iki nuosprendžio priėmimo buvo apklausiami tiek pareiškėjo mama, tiek A. Š. vaikai iš pirmosios santuokos. Atsižvelgiant į tai, P. Š. mama kartu su A. Š. vaikais iš pirmosios santuokos, kurie gyveno kartu su pareiškėjo tėvais, o jam gimus, kartu ir su juo, siekdami išvengti pakartotinos apklausos ir galimo/ tikėtino sulaikymo, arešto ar įkalinimo, toliau (iki 1955 m., t. y. iki tėvo A. Š. grįžimo iš įkalinimo vietos) slapstėsi pas pažįstamus gyventojus ir A. Š. bendraminčius (duomenys neskelbtini) kaimuose, t. y. gyveno pas D., R., L., S. Kad tiek jo tėvai, tiek ir P. Š. mama tėvo įkalinimo laikotarpiu buvo priversti nuolat keisti gyvenamąją vietą be liudytojų parodymų taip pat patvirtina ir (duomenys neskelbtini) parapijos klebono kunigo P. L. surašytos pažymos, kur nurodytos skirtingos pareiškėjo tėvų gyvenamosios vietos, t. y. santuokos metu tėvų gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) kaimas, o krikšto pažymoje – (duomenys neskelbtini) kaimas. Pareiškėjo tėvo sulaikymo metu 1950 m. gruodžio 25 d. jo mama buvo pirmą mėnesį nėščia, P. Š. gimė (duomenys neskelbtini)., t. y. jau A. Š. įkalinimo laikotarpiu. Civilinė santuoka buvo sudaryta tik (duomenys neskelbtini)., kai tėvas, neatlikęs visos paskirtos bausmės, grįžo iš laisvės atėmimo vietos M. D. ir jau nebebuvo pavojaus dėl persekiojimo.

Suinteresuotojo asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 35, 54, 79), atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas. Tai, kad pareiškėjo tėvas A. Š. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d. įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1992 m. rugsėjo 18 d. pažymėjimas Nr. 8-25233/92. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs (b. l. 35).

Suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus Kaišiadorių skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo datą, vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 46, 51, 75, 76, 78), atsiliepime ir 2015 m. birželio 25 d. rašte prašė bylą nagrinėti VSDFV Kauno skyriaus atstovui nedalyvaujant, sutiko, kad teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra, nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numato, kad politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jei jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos (b. l. 38-40). VSDFV Kauno skyrius taip pat pateikė teismui informaciją, kad A. Š. archyvinės senatvės pensijos bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 1950 m. iki 1955 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini); Kaišiadorių rajono Pensijų ir pašalpų kolūkiečiams skyrimo komisijos 1976 m. liepos 26 d. posėdžio protokolu Nr. 209 A. Š. nuo 1976 m. birželio 4 d. paskirta senatvės pensija; nurodyta, jog įrodytas A. Š. darbo stažas kolūkyje sudaro 24 metus ir 2 mėnesius, t. y. į darbo stažą įskaitytas darbo laikotarpis nuo 1950 m. kovo 1 d. iki 1952 m. sausio 1 d. – 1 m. 10 mėn. bei laikotarpis nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gegužės 1 d. – 22 m. ir 4 mėn., iš viso 24 m. ir 2 mėn. (b. l. 88-89). 

Pareiškimas netenkintinas.

Pareiškėjas, siekdamas įgyti tremtiniui prilyginto asmens teisinį statusą, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo tėvo politinio kalinio A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., kalinimo laikotarpiu nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d., šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes šio fakto nustatymas reikalingas pateikti pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai svarstyti pareiškėjo prašymą dėl nuo okupacijos nukentėjusiojo – tremtiniams prilyginto asmens teisinio statuso jam pripažinimo. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 str.). Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Tuo atveju, jei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatuoja, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindą asmenį pripažinti nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.). CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Įstatymų leidėjas numato pareiškėjui pareigą aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas bei pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą (CPK 178 str.). Teismas turi teisę pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą nustatytu, tik remdamasis tokį faktą patvirtinančiais įrodymais ir nurodydamas juos sprendime (CPK 448 str. 1 d.). Tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas gali konstatuoti tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. Š. yra A. Š. gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 8, 11, 12, 13, 25, 26, 27). Bažnytinę santuoką pareiškėjo tėvai – A. Š. ir A. T. įregistravo (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčioje (b. l. 11), civilinę – 1955 m. gruodžio 18 d. Kaišiadorių CB AĮ biure (b. l. 13). Pareiškėjo tėvas A. Š. buvo sulaikytas bei nuteistas pagal RTFSR BK 58-Ia str. 25 metams, jis buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietoje M. D. nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d. (b. l. 17, 18, 19-20, 21-22, 14). Tuo metu pareiškėjas P. Š. buvo nepilnametis, jis gimė A. Š. laivės atėmimo metu – 1951 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 27, 28, 29). P. Š. Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 9-14022 atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko A. Š. nuosavybės teisėmis valdytos 6,97 ha žemės Kauno apskrities, Kaišiadorių rajono, (duomenys neskelbtini) kaime, dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 23). Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2014 m. rugsėjo 19 d. pažymos Nr. P2-3604 matyti, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A. T. (Š.), J., g. (duomenys neskelbtini), J. Š., A., g. (duomenys neskelbtini)., J. Š., A., g. (duomenys neskelbtini), O. Š., A., g. (duomenys neskelbtini), D. Š., A., g. (duomenys neskelbtini), V. Š., A., g. (duomenys neskelbtini), įtraukimą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1949-1950 m. iš Kaišiadorių r., Anglininkų k., už Lietuvos TSR ribų, nerasta. Pastaba. Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-1 saugoma A. Š., A., g. (duomenys neskelbtini) baudžiamoji byla Nr. 24537/3 (b. l. 58). Iš VSDFV Kauno skyriaus pateiktų A. T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), darbo knygelės įrašų matyti, kad į kolūkio „Nemunas“, esančio Kaišiadorių r., Kruonio apylinkėje, narius ji įstojo 1950 m. (b. l. 93) ir čia dirbo: 1950 m. – 27, 1951 m. – 14, 1954 m. – 35, 1955 – 45, 1956 – 37, 1957 m. – 60, 1958 m. – 54, 1959 m. – 42, 1960 m. – 122, 1961 m. – 47, 1962 – 30 darbo dienų (b. l. 94); iš Kaišiadorių rajono M. M. kolūkio valdybos ir kolūkiečio socialinio aprūpinimo tarybos prašymo, Socialinio aprūpinimo skyriuje gauto 1976 m. birželio 4 d., matyti, kad Kaišiadorių rajono M. M. kolūkis įsteigtas 1950 m. kovą, nuo tada į jį įstojo A. Š., J., gim. (duomenys neskelbtini), darbo stažas kolūkyje – 24 m. 3 mėn. (b. l. 91); iš Kaišiadorių rajono M. M. kolūkio valdybos ir kolūkiečių soc. aprūpinimo tarybos posėdžio, įvykusio 1976 m. gegužės 4 d., protokolo Nr. 6 – kad, remiantis kolūkyje esamais dokumentais apie A. Š., J., gim. (duomenys neskelbtini)., darbo stažą bei uždarbį, įskaityti laikotarpius: nuo 1950 m. kovo 1 d. iki 1952 m. sausio 1 d. – 1 m. 10 mėn., nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gegužės 1 d. – 22 m. ir 4 mėn., iš viso 24 m. 3 mėn. (b. l. 90). Į A. Š., J. darbo stažą pagal senatvės pensijos apskaičiavimą įskaitytas kolūkyje dirbtas laikas nuo 1950 m. kovo 1 d. iki 1952 m. sausio 1 d. ir nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gegužės 1 d., iš viso 24 m. 2 mėn. (b. l. 92, 95).

Byloje būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad tėvų ar vieno iš jų kalinimo metu šeimos nariai negalėjo tuo metu legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Byloje nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad A. Š. šeima jo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Jų nepatvirtina nei rašytiniai įrodymai, nei liudytojų parodymai. Pirmiausia pažymėtina, jog neįrodyta, kad Adomo ir A. T. (vėliau – Š.) šeimos gyvenamoji vieta buvo Dainiškių kaime. Iš liudytojos D. D. B. parodymų nustatyta, kad namai buvo sunaikinti dar jos mamai (pirmajai A. Š. sutuoktinei I.) esant gyvai; kad jie, priešingai nei teigiama pareiškime, (A. Š. vaikai) gyveno tik su motina, jos tėvas A. Š. jų nelankydavo. Liudytoja neabejodama pažymėjo, kad namai (duomenys neskelbtini) kaime buvo sunaikinti jos mamai esant gyvai, tada ji su mama persikėlė pas kaimynę, kiti vaikai taip pat gyveno pas kaimynus. Liudytojos mama mirė, kai jai buvo maždaug 9 metai, tėvelio tuo metu nebuvo, namai jau buvo sunaikinti. D. D. B. tvirtina, kad po mamos mirties su tėčiu negyveno, gyveno pas svetimą moterį ir tik šiai mirus gyveno su A. Š. ir A. T. pas Sadonius.

Taigi (duomenys neskelbtini)., t. y. sudarę bažnytinę santuoką, A. Š. ir A. T. negalėjo ketinti persikelti į namus, nes jie tuo metu jau buvo sunaikinti. Jie gyveno gimtosiose pareiškėjo mamos A. T. (vėliau – Š.) vietovėse – kaimuose, kurie nutolę vienas nuo kito ne daugiau kaip 2-3 km atstumu. Kaip spręstina iš bylos duomenų, šioje vietovėje buvo A. T. ir A. Š. šeimos gyvenamoji vieta, o kėlimasis iš vienos vietos į kitą su slapstymusi galėjo buvo susijęs iki A. Š. suėmimo, po to A. T. su vaikais, kaip nurodė liudytoja D. D. B., iš namų pas gal po mėnesio, ištrėmus A. Š., persikraustė į nedidelį namelį (duomenys neskelbtini) kaime. Liudytojų – V. Z. S. ir O. S. – parodymai patvirtina tai, kad Sadonių pagalbinėse patalpose A. T. gyveno nepastoviai, tačiau iš parodymų negalima nustatyti, kokiais laikotarpiais (A. Š. slapstymosi laikotarpiu ar jį suėmus). Liudytoja D. D. B. pažymėjo, kad priežasčių, dėl ko A. T. persikraustė, ji neatsimena, tačiau greičiausiai dėl to, kad buvo patogiau – pas Sadonius jie gyveno pagalbinėse patalpose, be to, A. T. galėjo keltis gyventi arčiau motinos. Tokie teiginiai atitinka byloje nustatytas aplinkybes: ištrėmus A. Š., A. T. buvo nėščia, be to, ji turėjo dar vieną mažametį sūnų.

Sutiktina su pareiškimo teiginiu, kad A. Š. ir A. T. 1948 m. rugpjūčio 17 d. sudarė tik bažnytinę santuoką, t. y. civilinės santuokos nesudarė, siekdami neatskleisti pareiškėjo tėvo slapstymosi vietos, tačiau byloje nėra duomenų, kad pati A. T. su vaikais būtų slapsčiusis 1950 m. gruodžio 25 d. suėmus ir įkalinus vyrą. Atkreiptinas dėmesys, jog 1950 m. gruodžio 26 d. nutarime dėl taikomų sulaikymo priemonių nurodyta, kad A. Š. vedęs, nors jo pirmoji žmona Izabelė buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Be to, ir pats pareiškėjas pareiškime nurodė, kad tėvo arešto metu iki nuosprendžio priėmimo buvo apklausiami tiek pareiškėjos mama, tiek A. Š. vaikai iš pirmosios santuokos, taigi aplinkybė, kad A. T. ir A. Š. vedę jau buvo paaiškėjusi. Abejotini pareiškėjo teiginiai, kad A. T. su vaikais, o pareiškėjui gimus ir su juo slapstėsi, siekdami pakartotinos apklausos ir galimo/ tikėtino sulaikymo, arešto, įkalinimo, nes A. T. (vėliau – Š.) nuo pat kolūkio pat kolūkio įsteigimo, t. y. 1950 m. kovo 1 d. dirbo Kaišiadorių rajono M. M. kolūkyje, dirbo savo, o ne svetima pavarde, taip pat 1950 m. buvo įstojusi į Kaišiadorių rajono Kruonio apylinkės kolūkio „Nemunas“ narius. Nors, skaičiuojant A. Š. pensiją, neįskaitytas darbo laikotarpis nuo 1952 m. sausio 1 d. iki 1953 m. gruodžio 31 d., tai paaiškintina tuo, kad 1951 m. rugpjūčio 4 d. gimus pareiškėjui P. Š., dėl mažamečių vaikų priežiūros ji negalėjo dirbti pilnu pajėgumu.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nėra jokios galimybės konstatuoti, kad A. Š. ir A. T. šeimos gyvenamoji vieta jo įkalinimo metu buvo (duomenys neskelbtini) kaime, nėra jokių patikimų duomenų, kad šeima būtų ketinusi gyventi (duomenys neskelbtini) kaime. Kaip matyti iš liudytojos D. D. B. parodymų, A. Š. įkalinimo metu nesislapstė ir dukterys iš pirmosios santuokos. Kiek atsimena liudytoja, iš S. pagalbinių patalpų, iš kurių maždaug po mėnesio po A. Š. suėmimo A. T. su sūnumi išsikraustė į nedidelį namuką (duomenys neskelbtini) kaime, A. Š. dukterys, kurių tik D. D. B. (tuo metu – Š.) buvo nepilnametė, persikraustė į, kaip ji nurodė, geresnius namus – (duomenys neskelbtini) kaimą pas L.. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos gyveno žmonių, kurie buvo išvežti, namuose, kuriuos buvo perėmęs ir valdė kolūkis, liudytojos manymu, juos suteikęs A. Š. dukterims, nes jos jau ėjo dirbti – pradėjo fermose, dirbo pas žmones.    

Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus tikėtina, kad yra buvęs A. Š. slapstymosi faktas galimai nuo 1941 m., tačiau ne jo šeimos santuokoje su A. T.. Patikimų duomenų, kad A. T. su vaikais laikotarpiu, kuris neįskaitytas į darbo stažą, t. y. nuo 1952 m. sausio 1 d. iki 1953 m. gruodžio 31 d., slapstėsi, byloje nėra. Be to, neįrodyta aplinkybė, jog tuo metu, kai A. Š. buvo ištremtas, jo šeima negalėjo grįžti į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) kaime jau buvo sunaikinta A. Š. esant santuokoje su I. ir jai su vaikais ten gyvenant.

Įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą daroma išvada, kad pareiškėjas prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neįrodė, todėl reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad jo tėvo politinio kalinio A. Š. kalinimo laikotarpiu nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d. šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, netenkintinas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ė:

 

pareiškėjo P. Š. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvo politinio kalinio A. Š. kalinimo laikotarpiu nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d. šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kaišiadorių rajono apylinkės teisme.

 

 

Teisėja                                                                                    Rasa Balsevičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK 448 str. Teismo sprendimas
  • BK