Civilinė byla Nr. 2-4218-844/2020

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00662-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.1.5.4.; 2.5.1.6.1.; 2.5.7.;3.2.6.1.;3.2.6.4.

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

   Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Anželikai Čirkovai, dalyvaujant vertėjoms Danutei Šabanovai ir Jolantai Turienei, ieškovei O. K., jos atstovui, advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui, atsakovui V. G., jo atstovei, advokato padėjėjai Gabrielei Lenkšaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato padėjėjo Artūro Melisiako, ieškinį atsakovui V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), atstovaujamam advokato padėjėjos Gabrielės Lenkšaitės, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų yra Visagino miesto 2-ojo notarų biuro notarė Asta Sipavičienė.   

Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą

n u s t a t ė:

Ieškovė teismo prašo jos ieškinį patenkinti. Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Visagino miesto 2-ojo notaro biuro notarės Astos Sipavičienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią O. K. pardavė V. G. nekilnojamojo turto objektus – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir grąžinti O. K. nekilnojamojo turto objektus: sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisti iš Viktoro G. O. K. naudai 500 Eur atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų ir 30 Eur bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų.

Ieškovė O. K. savo reikalavimus ieškinyje grindė tuo, kad ieškinį Ieškovė atsakovui V. G. pateikė teismui siekdama panaikinti sandorį, pirkimo - pardavimo sutartį Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau Sutartis) pasirašytą ieškovės ir atsakovo ir (duomenys neskelbtini), patvirtintą Visagino m. 2-ojo notaro biuro notarės Astos Sipavičienės. Nurodė, kad Atsakovas panaudodamas įtikinėjimus ir pasinaudodamas ieškovės pasitikėjimu, bei argumentuodamas, kad šiuo metu siaučia COVID - 19 virusas, o tiek ieškovė tiek atsakovas būdami sugyventiniai yra rizikos grupėje ir gali užsikrėsti pavojinga liga, kuriai siaučiant nedirba daugelis viešosios valdžios įstaigų ir tvarkyti formalumus susijusius su ginčo valdymu gali būti apsunkintas, įkalbėjo ieškovę perleisti pirkimo pardavimo būdu daiktus atsakovui nurodant minimalią daiktų kainą. Ieškovė manydama, kad šis sandoris tik formalumas, nė kiek netrukdantis sugyventiniams toliau vesti bendrą ūkį ir gyventi bei naudotis daiktais, patikėjo atsakovui ir (duomenys neskelbtini) patvirtintą Visagino m. 2-ojo notaro biuro notarės Astos Sipavičienės biure pasirašė, kad parduoda atsakovui savo asmeninės nuosavybės teise turimus daiktus už 1000 Eur. Taip pat ieškovė pasirašė, kad neva gavo 1000 Eur iš atsakovo, nors ir šis faktas buvo apsimestinis.

Po pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo atsakovas savavališkai iškraustė ieškovės daiktus iš pastato (duomenys neskelbtini), pareiškęs, kad ieškovė nebepageidaujama šiose valdose, nes atsakovas yra naujasis šių valdų savininkas. Ieškovė įsitikinusi, kad sandoris buvo apsimestinis, suklaidinus atsakovui ir neatskleidus visų sandorio tikslų, todėl ieškovė manė, kad sandoris turi būti panaikintas grąžinant šalis į pradinę padėtį — taikant visišką restituciją. Įrodinėdama ir suprasdama savo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) numatytą pareigą įrodinėti, kad sandoris buvo apsimestinis, ieškovė pateikė įrodymus, pirkimo-pardavimo sutarties kopiją su vidutinėmis rinkos vertėmis, iš ko matosi, kad daiktų kaina yra: nekilnojamojo turto objektas-sodo pastatas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto objektas - Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) -263 Eur; nekilnojamojo turto objektas -ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) -121 Eur; nekilnojamojo turto objektas - inžinieriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) -37 Eur; nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)-1100 Eur. Bendroje sumoje daiktų vertė yra 5530+263+ + 121+37+1100 , kas sudaro 7051 Eur. Akivaizdu, kad pardavimo kaina yra septynis kartus mažesnė, nei vidutinė rinkos vertė. Taip pat įrodinėdama, kad daiktai verti žymiai daugiau, nei nurodytoji pardavimo kaina ieškovė pateikia kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matosi, kad 22000 Litų (6371,64 Eur) kreditas buvo paimtas daiktų įsigijimui.

Nurodė, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.90 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pripažinus sandorį dėl suklydimo negaliojančiu yra taikoma restitucija, nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje (nurodyto straipsnio 3 dalis), t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų [...] jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą realią padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba jį būtų sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti ( 5 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra nusistovėjęs aiškinimas, kad suklydimas yra neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, t. y. jo sudarymo metu neteisingai yra suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų. Ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo nebūtų jo sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant ar buvo suklysta, būtina atsižvelgti į asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.

Teigiama, kad Ieškovė sandorio sudarymo metu būdama 64 metų amžiaus ir neturėdama patirties sudarant analogiškus sandorius, sąžiningai suklydo dėl jų esmės. Ji manė, kad atsakovui parduoda daiktus pasilikdama teisę tais daiktais naudotis, nes šalys buvo sugyventiniai ir apie santykių nutraukimą nebuvo kalbos. Atsakovas nutraukė santykius nedelsiant po sutarties pasirašymo.

Kaina yra esminė sutarties sąlyga, todėl suklydimas dėl kainos taip pat laikytinas suklydimu dėl esminių sutarties sąlygų. Atidus ir rūpestingas žmogus negali savo nenaudai sudaryti tiek nenaudingą sau sandorį, t. y., kad už parduodamą daiktą gautų 7 kartus mažesnę kainą, negu yra reali parduodamo turto vertė. Ieškovė aiškino, kad suklydusi ji suprato tada, kai buvo prievarta iškraustyta iš parduotojo sodo namo ir namuose ramiai perskaitė visas sutarties sąlygas, išsiaiškino aplinkybes, bei sužinojo apie realią parduodamo turto vertę.

Ieškovė suklydo dėl sutarties esmės: ji ketino toliau naudotis parduotuoju turtu ir gyventi su atsakovu. Vertinant šias aplinkybes atsižvelgtina į ieškovės amžių bei į tai, kad atsakovas ragino ieškovę parduoti turtą žadėdamas toliau su ja gyventi.

Restitucija - bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK šeštosios knygos I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė - asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucijos pagrindu gali būti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grąžinti kitam asmeniui turtą: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Akivaizdu, kad prašoma panaikinti sutartis buvo sudaryta dėl esminio vienos šalies suklydimo, todėl panaikinus tokią sutartį taikytina ir restitucija.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą. Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė O. K. bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad jos išsilavinimas yra specialusis – vidurinis. Ji yra įgijusi medicinos išsilavinimą, tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį dirbo buhaltere. Nurodė, kad su atsakovu, kaip šeima, gyveno trylika metų. Jų santykiai visą laiką buvo geri. Teigia, kad atsakovas neturėjo pajamų, todėl ji išlaikė atsakovą iš savo darbo užmokesčio. Jos darbo užmokestis buvo geras, todėl jai pavyko ir susitaupyti ir atsakovą išlaikyti. Atsakovas vis jai sakydavo, kad jis turi invalidumą, kad jam buvo infarktas, ir vis jai tuo guosdavosi. Sakė, kad jis nieko neturi ir prašė jos, kad ji jam „perrašytų“ ginčo sodo namelį. Jis norėjo būti ginčo namelio savininku. Kadangi ji mylėjo atsakovą, ji pasidavė tokiam jo įkalbinėjimui, nes net nemanė, kad jie kada nors išsiskirs, todėl jai nebuvo svarbu, kam tas sodo namelis nuosavybės teise priklausys. Ji pasitikėjo atsakovu. Todėl jie abu susitarė, kad sutartu laiku nuvyks pas notarą ir ieškovė „perrašys“ atsakovui sodo namelį. Namelio „perrašymu“ rūpinosi atsakovas, jis bendravo su notarų biuro darbuotoju dėl priėmimo. Sutartu laiku jie nuėjo pas notarę Astą Sipavičienę. Iš pradžių jie pabendravo su notarės biuro darbuotoju. Šis buvo paėmęs sodo namelio dokumentus. Atsimena, kad notaro biuro darbuotojas klausė, kokia sodo namelio pirkimo – pardavimo kaina. Atsimena, kad V. G. notarų biuro darbuotojui sakė, kad jie yra vyras ir žmona, ir kad sandorį galima įforminti simboliškai, už 1000 Eur. O. K. su tokia sandorio kaina sutiko, nors ir buvo „pasimetusi“. Atsimena, kad notaro biuro darbuotojas atšvietė visus sodo namelio dokumentus, jos ir atsakovo asmens dokumentus ir pasakė, jog paskambins, kada sutartis bus parengta. Atsimena, kad notarų biuro darbuotojas jiems paskambino po kelių dienų ir pranešė, kad jau galima ateiti į notarų biurą. Tada ji su atsakovu nuvyko į notarų biurą. Ten jau bendravo su notare. Atsimena, kad notarė jos klausė, ar ji gavo iš V. G. pinigus - 1000 Eur. Ji notarei atsakė, kad pinigų ji negavo, tačiau notarė į tai nekreipė dėmesio. V. G. ir notarei sakė, kad jie yra vyras ir žmona, ir kad gyvena kartu. Nepaisant to, kad ji pinigų už sodo namelį iš V. G. negavo, tačiau vis tiek sodo namelio pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė, kad iš V. G. gavo 1000 Eur. Manė, kad tai nieko tokio, kad tai joks ne „kriminalas“. Po šio sandorio sudarymo, ji su V. G. nuvažiavo į banką, nes O. K. norėjo savo dukrai ir anūkams padovanoti 4000 Eur. Šių pinigų sumos dalį ji buvo paveldėjusi iš savo motinos, ir taip pat jų buvo susitaupiusi. Šią pinigų sumą ji jau turėjo apie penkerius metus. Patikslino, kad V. G. už sodo namelį jai tikrai nedavė 4000 Eur. 1000 Eur jis taip pat jai nedavė. Kaip jau minėjo, ji su V. G. visą laiką gražiai sugyveno. Po minimo sandorio sudarymo, pastebėjo, kad V. G. patyliukais pradėjo vežti savo daiktus iš jos buto į sodo namelį. Jai pasirodė keista, kad V. G. jai siūlė ją nuvežti į sanatoriją, nors to anksčiau niekada nebuvo siūlęs. Tačiau ji nesutiko. Gal po minimo sandorio sudarymo praėjus 2-3 savaitėms, ji nuvyko į sodo namelį ir pastebėjo, kad jos daiktai sudėti į dėžes. Jos daiktus į dėžes buvo sudėjęs V. G.. Jis jai sakė, kad ji važiuotų į miestą. Tada jis automobiliu nuvežė ją į miestą ir pasakė, kad ji atiduotų jam nuo sodo namelio raktus, ir jai padavė jos buto raktus. Taip pat jis jai pasakė, kad nuo šiol ji tame sodo namelyje yra „niekas“. Ji su tuo nesutiko. Tačiau, kada atvyko į sodo namelį, pamatė, kad yra pakeistos durų spynos. V. G. jai pasakė, kad jis jos nepažįsta. Nežino, kodėl V. taip pasikeitė. Mano, kad ji jam gal per sena.  Nežino ar V. turi kitą moterį. Tik pastebėjo, jog V. G. po jų išsiskyrimo vietiniame laikraštyje buvo patalpinęs skelbimą, kad ieško moters. Teigia, kad ji V. G. tikrai neišvarė iš namų. Patvirtino, kad pas notarą ji su V. G. vyko laisva valia, V. G. prieš ja nenaudojo jokio smurto. Patvirtino, kad dėl sodo namelio „perrašymo“, ji buvo susitarusi su V. G. geranoriškai ir ji neprieštaravo, kad ginčo namelis ir kiti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausytų V. G.. Taip pat ji neprieštaravo ir dėl ginčo sandorio kainos. Paminėjo, kad ji nežino ar jos dukra stato namą, nes to namo ji nėra mačiusi. V. G. niekada nėra davęs pinigų jos dukrai. Dar paminėjo, kad jos dukra namą statosi apie ketverius metus. Tiksliai nežino, kokia yra ginčo namelio rinkos kaina. Mano, kad gal apie 15000 Eur. Dar paminėjo, kad ji apie V. G. santaupas nieko nežino. Pensijoje ji yra jau apie septynerius metus, o senatvės pensijoje yra jau apie dvejus metus. Kada ji dirbo, tai gaudavo apie 1000 Eur darbo užmokestį, todėl galėjo susitaupyti. Ginčo sodo namelį pirko 2011 metais, tam net ėmė paskolą. Dar prieš šį sklypą turėjo kitą sklypą, kurį pardavė. Parduodama ankstesnį sodo sklypą pati tvarkė jo pardavimo dokumentus. Žino ir supranta nekilnojamojo turto pardavimo pasekmes. Ginčo sodo namelį pirko kažkur už 11000 Eur. V. G. neprašė ginčo sutartyje nurodyti didesnę sandorio sumą, negu yra nurodyta ir to jam nesiūlė. Teigia, kad V. G. ją dėl sodo namelio „spaudė“ kelerius metus. Patvirtino, kad važiuodama pas notarę žinojo, ko ten važiuoja. Dėl sodo namelio pardavimo V. G. su niekuo nesikonsultavo ir niekam nesakė, kad V. G. jau du metus jos prašo parduoti jam sodo sklypą su priklausiniais. Teigia, kad jokių konservuotų daržovių iš sodo neėmė.                

Ieškovė savo reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.

Ieškovės atstovas su ieškovės O. K. reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.

Atsakovas V. G. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį yra nurodęs, kad Ieškovės teigimu, ginčijamas Sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes: Ieškovė, sudarydama Sandorį manė, jog Atsakovui parduoda turtą: sodo pastatą, šiltnamį, ūkio pastatą, kiemo statinį ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas), pasilikdama teisę tais daiktais naudotis, nes su Atsakovu buvo sugyventiniai ir apie santykių nutraukimą nebuvo kalbama; Ieškovė Atsakovo buvo suklaidinta dėl esminės Sandorio sąlygos - kainos, ji nežinojo ir nesuvokė, jog Turtą parduoda už kainą, kuri yra 7 kartus mažesnė nei jo rinkos vertė (Turto vidutinė rinkos vertė 7 000 Eur, parduota už 1 000 Eur).

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp Ieškovės ir Atsakovo sudarytas Sandoris - Turto pirkimo - pardavimo sutartis, ginčijamas kaip sudarytas dėl Ieškovės suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ir Atsakovo apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

Atsakovas pažymėjo, jog su Ieškiniu pateiktos faktinės aplinkybės neatitinka realybės, byloje nėra pateikta ieškinio argumentus pagrindžiantys įrodymai, Ieškovė puikiai suvokė Sandorio esmę ir jo pasekmes, tačiau šiuo ieškiniu siekia nesąžiningai praturtėti Atsakovo sąskaita.

Nurodė, kad būtina pažymėti, jog Ieškovė ieškinyje ne tik nepateikia jokių su suklydimu ir apgaule susijusias faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, bet ir klaidina teismą nurodydama realybės neatitinkančias Sandorio sudarymo aplinkybes.

Ieškovė teigia, jog Atsakovas, pasinaudodamas Ieškovės pasitikėjimu, bei argumentuodamas, kad šiuo metu siaučia COVID-19 virusas, o tiek Ieškovė, tiek Atsakovas būdami sugyventiniai yra rizikos grupėje ir gali užsikrėsti pavojinga liga, kuriai siaučiant nedirba daugelis viešosios valdžios įstaigų ir tvarkyti formalumus susijusius su turto valdymu gali būti apsunkintas, įkalbėjo Ieškovę perleisti turtą Atsakovui nurodant minimalią daiktų kainą. Jau vien ši faktinių aplinkybių dėstymo dalis yra nesuprantama, Ieškovė nepateikia jokio logiško paaiškinimo, dėl kokių priežasčių ji galėjo suklysti ar būti apgauta Atsakovo dėl sudaryto Sandorio.

Iš tiesų, kaip ir nurodo pati Ieškovė, Ieškovė ir Atsakovas buvo sugyventiniai. Sandoris buvo sudarytas tam, kad būtų išlaikyta sugyventinių interesų pusiausvyra ir Atsakovui teisingai atlyginta už jo indėlį į bendrą šeimos ūkį bei suteiktą finansinę pagalbą Ieškovės dukrai.

Situacija buvo tokia, kad Ieškovė prieš Sandorio sudarymą nuolat imdavo pinigų iš Atsakovo, kuriuos perduodavo savo iš ankstesnių santykių turimai pilnametei dukrai gyvenamojo namo statybai. Galiausiai dukra paprašė duoti pinigų sumą - apie 7000 Eur. Tokios sumos pati Ieškovė neturėjo, todėl paprašė ją duoti Atsakovo, kuris sutiko tai padaryti iš savo turimų santaupų.

Kadangi Ieškovei nuosavybės teise priklausė ne tik ginčo Turtas bet ir butas, Ieškovė ir Atsakovas nusprendė, jog būtų sąžininga, kad už Atsakovo perduotus pinigus Ieškovė parduotų jam savo turimą nuosavybės teisę į žemės sklypą su statiniais, o jai liktų turimas butas. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturėjo, todėl tai buvo vienintelė galimybė, kad Atsakovas neliktų ir be gyvenamosios vietos, ir be santaupų. Taigi, tokiu būdu sugyventiniai sutarė užtikrinti, kad Atsakovui už lėšų perdavimą būtų teisingai atlyginta - parduotas Turtas, kurį Atsakovas pats eilę metų išlaikė ir reikšmingai pagerino. Atsakovas visus pinigus Ieškovei perdavė grynaisiais, šią aplinkybę patvirtina Atsakovo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad prieš Sandorio sudarymą ir netgi jo sudarymo dieną iš Atsakovo sąskaitos nuolat buvo išgryninamos piniginės lėšos. Taip Ieškovei buvo perduodami pinigai, o šios bylos nagrinėjimui svarbiausia - buvo perduoti 1000 Eur pagal Sandorį. Kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, dar Sandorio sudarymo dieną Atsakovas išsigrynino piniginių lėšų tam, kad galėtų atsiskaityti su Ieškove.

Taigi neabejotina, jog Atsakovas pagal Sandorį numatytą sumą Ieškovei sumokėjo, nors Ieškovė teigia, jog šių pinigų negavo. Aplinkybė apie gautą Sandorio kainą yra įtraukta į sutartį ir patvirtinta notaro, todėl jokios abejonės dėl pinigų sumokėjimo būti negali. Nors ieškinyje nurodoma priešingai, ne Atsakovas, o Ieškovė netrukus po Sandorio sudarymo dėl Atsakovui nežinomų priežasčių nusprendė su Atsakovu nebepalaikyti jokių ryšių ir, kadangi jie abu gyveno Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (ne atsakovui parduotame sodo name, kaip teigia Ieškovė), sukrovė Atsakovo daiktus ir liepė iš buto išsikraustyti. Atsakovas, neturėdamas kito pasirinkimo, apsigyveno pagal Sandorį priklausančiame Turto sodo pastate. 

Taigi, Ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės yra priešingos realybei ir sukurtos bandant susigrąžinti Turtą, už kurį Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Atsakovui turtą pardavė už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, tačiau nenurodo, jog iš tiesų visą Sandorio kainą ir dar didesnę finansinę naudą gavo iš Atsakovo, į ką ir buvo atsižvelgta nustatant Sandorio sumą. Tuo labiau, visos aplinkybės pagrindžia, jog Ieškovė visiškai suprato Sandorio esmę ir jo pasekmes, todėl net vertinant, kad ginčo Turtas buvo parduotas Atsakovui už 1000 Eur, Sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu. 

Ieškovė teigia, jog sudarydama Sandorį suklydo dėl esminės sutarties sąlygos - kainos. Nurodo, jog būdama 64 metų amžiaus ir neturėdama patirties sudarant analogiškus sandorius, suklydo parduodama savo turtą už 1000 Eur, kai jo vertė yra 7000 Eur. Tokį suklydimą Ieškovė teigia supratusi tik tada, kai buvo priversta išsikraustyti iš ginčo Turto.

Su tokia Ieškovės pozicija jokiu būdu negalima sutikti, nepaisant to, kad Ieškovė nepateikia pagrįstų argumentų dėl suklydimo sudarant Sandorį bei teismui nurodo klaidingas faktines aplinkybes.

Sandoriai - tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą.

Juo labiau, kad ginčijama sutartis buvo tvirtinama notarine forma, todėl notaras, prieš šalims ją pasirašant, išsiaiškino ir šalims paaiškino sudaromos sutarties sąlygas, be kita ko, ir pardavimo kainą, taip pat įsitikino, ar šalys suprato sudaromo sandorio esmę ir ar jis atitiko šalių valia, priešingu atveju, notaras šį notarinį veiksmą - sandorio tvirtinimą, būtų atsisakęs atlikti.

Negali kilti jokių abejonių, kad tai, jog Ieškovė pardavė ginčo Turtą Atsakovui už žemesnę nei jo rinkos vertė kainą, net nevertinant, kad Atsakovas su Ieškove atsiskaitė dar prieš sudarant Sandorį ir kad Ieškovė tikrai žinojo parduodamo Turto rinkos vertę, būtų vertinamas kaip jos pačios neatidumas. Ieškovės elgesį vertinant pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, spręstina, kad sutikimas parduoti Turtą už - 1000 Eur, iš esmės teismų praktikoje būtų vertinamas kaip įvykęs dėl jos pačios neapdairumo, neatidumo ir nerūpestingumo, nepasidomėjus Turto rinkos verte, kas negali būti laikoma esminiu suklydimu ir kas būtų pagrindu Sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis). Po sandorio sudarymo atsiradusios Ieškovei nepalankios aplinkybės negali būti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti.

Mano, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas Sandorio sudarymo metu Ieškovės suklydimas dėl esminės ginčijamos sutarties sąlygos - pardavimo kainos, t. y. kad buvo ydingai suformavusi jos valia ginčijamo Sandorio sudarymui. Dėl šios priežasties nėra pagrindo ginčijamą Sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl suklydimo.

Ieškovė nurodo, jog Sandorį sudarė Atsakovo įtikinta, jog su Atsakovu toliau kartu gyvens ir ves bendrą ūkį, priešingu atveju Sandorio sudariusi nebūtų.

CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju apgaulė grindžiama tuo, kad Atsakovas įtikino Ieškovę, jog jie toliau ves bendrą ūkį, ir todėl Ieškovė sudarė ginčijamą Sandorį.

Šiuo atveju niekaip nėra paaiškinama ir pagrindžiama, kodėl vien ši aplinkybė galėjo priversti Ieškovę sudaryti ginčijamą Sandorį. Tokia Ieškovės pozicija yra nesuprantama, jokie įtikinėjimai nebuvo naudojami, o Sandorį sudaryti susitarė abi šalys. Juo labiau, aplinkybė, ar šalys planavo ateityje vesti bendrą ūkį neturi jokios reikšmės Sandorio galiojimui, Ieškovė neabejotinai suprato, ką reiškia Turto pardavimas ir sąmoningai jį pardavė.

Jokie kiti argumentai ir įrodymai, kurie pagrįstų aplinkybę dėl galimai padarytos apgaulės nėra pateikiami, Ieškovė Sandorį pasirašė laisva valia, Sandoris yra patvirtintas notaro, kas visiškai pašalina bet kokias abejones dėl Sandorio sudarymo teisėtumo.

Dėl paminėto akivaizdu, kad nėra pagrindo ginčijamą Sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl Atsakovo apgaulės.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. G. dar paaiškino, kad su ieškove kartu, kaip šeima, gyveno trylika metų. Šiuo metu jie yra išsiskyrę, nes ieškovė pareiškė norą gyventi atskirai. Gyvendamas kartu su ieškove, atsakovas prieš pusantrų metų sužinojo, kad O. K. dukra statosi prie Vilniaus namą. Kadangi jis gyveno kartu su ieškove, jis padėjo finansiškai jos dukrai statytis namą. Duodavo tam pinigų. Atsimena, kad 3000 Eur davė likus 2 – 3 savaitėms iki ginčijamo sandorio sudarymo. Iki šio ginčijamo sandorio sudarymo jie gyveno gražiai ir draugiškai. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Iš viso O. dukrai, namo statybai yra davęs 7000 Eur. Gyvenant kartu O. K. jam yra sakiusi, kad jeigu jis padeda jos dukrai, tai ji gali jo vardu „užrašyti“ sodo namelį, kad jis neliktų „be stogo virš galvos“. Atsakovas paminėjo, kad jis savo vardu neturėjo jokio nekilnojamojo turto, kada gyveno su ieškove. Jie abu buvo susitarę, kad „perrašant“ sodo namelį jo vardu, sutartyje jie nurodys, kad jo vertė 1000 Eur. Dėl tokios sandorio vertės jau buvo apsitarę vykdami pas notarą. Pati O. K. pasiūlė nurodyti dokumentuose, kad sodo namelio vertė 1000 Eur. Atsimena, kad kažkur 2020-06-06, jie nuvyko į notarės Astos Sipavičienės kontorą. Ten buvo notaro padėjėjas, kuris parengė namelio „perrašymo“ dokumentus. Jis su O. K. notaro padėjėjui pasakė, kad sodo namelio ir kito ten esančio nekilnojamojo turto vertė yra 1000 Eur. Tada notaro padėjėjas pasakė, kad sutartis bus parengta vėliau ir jis praneš, kada reikės atvykti pas notarą, jos pasirašyti. Praėjus kažkur dešimčiai dienų po pirmo apsilankymo notarų biure, jis su O. K. nuvyko į notarės Astos Sipavičienės kontorą ir pasirašė ginčo sutartį. Atsimena, kad pasirašant ginčo sutartį, notarė O. K. klausė ar ji gavo 1000 Eur už sodo namelį. O. K. patvirtino, kad pinigus gavo. V. G. nurodė, kad prieš šios sutarties pasirašymą jis O. K. davė 4000 Eur grynais, kuriuos buvo sutaupęs. Po ginčo sandorio, jis kartu su O. K. nuvyko į AB „Swedbank“, esantį Visagine, kur O. K. pervedė 4000 Eur savo dukrai. Tada jie abu sugrįžo į sodo namelį. Tuo metų jų santykiai dar buvo geri. Vėliau jis O. K. pasakė, kad jis gali persivežti savo drabužius iš buto į sodą. Ji tam neprieštaravo. Todėl jis po truputį iš O. buto vežėsi savo drabužius į butą. Netrukus O. elgesys pasikeitė, ji iš buto į sodą išvežė visus jo drabužius ir daiktus. Jis suprato, kad O. nebenori su juo būti, jis jai yra nebereikalingas ir todėl pradėjo gyventi sodo namelyje. Mano, kad O. pasinaudojo jo pinigais ir tiek. O. keistai pradėjo elgtis tada, kad jis O. bute už savo pinigus įstiklino balkoną. Mano, jog kada viskas yra jau sutvarkyta, tada jis tapo jai nebereikalingu. Paminėjo, kad jis neturi jokios kitos moters. Paminėjo, kad iš sodo namelio O., kartu su savo giminėmis pasiėmė visus daiktus, tarp kurių buvo ir jo daiktai. Ji pasiėmė net konservuotas daržoves, jo įrankius, kastuvus. Kodėl ji taip pradėjo elgtis, O. jam nepaaiškino. Paminėjo, kad per dešimt metų jis sutvarkė visą sodo namelį. Viską padarė savo rankomis. Nors su O. ir nebuvo susituokę, tačiau gyveno kaip šeimos nariai. Jų šeimos biudžetas buvo bendras. Apie skyrybas jie net negalvojo. Apie tai net nebuvo kalbėję. Nežino kokia yra to namelio vertė. Apie tai net negalvojo. Paminėjo, kad sodo namelyje yra jo baldai. Žino, kad šio namo įsigijimui O. buvo paėmusi kreditą. Jis taip pat yra prisidėjęs pinigais prie šio sodo namelio patobulinimo. Paminėjo, kad O. iš sodo namelio išsikraustė 2020-07-11. Šią dieną jis įsiminė todėl, kad būtent šią dieną buvo trylika metų, kada jie su O. buvo kartu. Paminėjo, kad sodo namelio durų spynas pakeitė tada, kada sužinojo, jog O. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Mano, kad O. elgiasi jo atžvilgiu nesąžiningai. Jo manymu 2020-06-16 sudaryta ginčo sutartis yra teisėta ir sąžininga. Jis planavo gyventi su O. ir toliau ir tikrai neįkalbinėjo jos parduoti jam ginčo sodo namelį.             

Atsakovas ieškovės ieškinį prašo atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovė su tokia atsakovo V. G. pozicija sutinka ir prašo ieškovės ieškinį atmesti.   

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų Visagino 2-ojo notarų biuro notarė Asta Sipavičienė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 35-37). Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Notarė teismui yra pateikusi atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad ji su ieškovės O. K. ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini), Visagino miesto 2-ojo notarų biure patvirtino tarp O. K. ir V. G. sudarytą pirkimo -pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) , pagal kurią O. K. pardavė V. G. žemės sklypą, sodo pastatą, šiltnamį, ūkio pastatą ir inžinierinius tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sudarant sutartį šalims buvo perskaitytas jos turinys, sutarties turinį skaitė ir pačios šalys. Šalims buvo išaiškintos sutarties pasekmės ir sutartis, kaip atitinkanti jų valių bei tikruosius ketinimus, buvo šalių pasirašyta ir notarės patvirtinta. Ieškovės ieškinyje nenurodyta jokių teiginių apie kokius nors netinkamus notarės veiksmus.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad atsakovas įkalbėjo ieškovę sudaryti sutartį panaudodamas įtikinėjimus, pasinaudodamas pasitikėjimu ir argumentuodamas, kad šiuo metu siaučia COVID-19 virusas, dėl ko nedirba daugelis viešosios valdžios įstaigų ir tvarkyti formalumus susijusius su parduodamo turto valdymu gali būti sunkintas. Išlygų apie tai, kad ji sudaryta dėl atsakovo įkalbinėjimo, ieškovės pasitikėjimo, COVID-19 viruso siautėjimo, daugelio viešųjų įstaigų nedarbą, formalumų su parduodamo turto valdymu apsunkinimą sutartyje nenumatyta, tokios išlygos įtraukimo į Sutartį, iki jos sudarymo neprašė nei ieškovė, nei atsakovas.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji manė, kad sutartis tik  „formalumas, ne kiek netrukdantis ieškovei toliau naudotis parduotais daiktais“. Sudarant sutartį šalims buvo perskaitytas jos turinys, sutarties turinį skaitė ir pačios šalys, šalims buvo išaiškintos sutarties pasekmės. Sutarties 6.1 punkte aiškiai nurodyta, kad pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, Pirkėjui pereina nuosavybės teisė į turtą. Išlyga apie tai, kad Sutartis, kaip nurodo ieškovė yra apsimestinė ir tik „formalumas, ne kiek netrukdantis ieškovei toliau naudotis parduotais daiktais“ sutartyje nenumatytas, tokios išlygos įtraukimo į Sutartį iki jos sudarymo neprašė nei ieškovė, nei atsakovas; be to sutartis su tokiomis išlygomis nebūtų patvirtinta, nes būtų apribota pirkėjo kaip būsimo savininko nuosavybei teise, o dėl nuomos ar panaudos sutarties patvirtinimo šalys nesikreipė.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji manė, kad sutartis nė kiek netrukdys sugyventiniams toliau vesti bendrą ūkį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutartis kaip nors trukdo ieškovei ir atsakovui toliau vesti bendrą ūkį. Išlyga apie tai, kad ieškovas ir atsakovas toliau ves bendrą ūkį sutartyje nenumatytas, tokios išlygos įtraukimo į Sutartį iki jos sudaryme neprašė ieškovė, nei atsakovas. Be to sutartis su tokiomis išlygomis nebūtų patvirtinta, nes tokios išlygos apribotų žmogaus laisvę.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji negavo 1000 Eur. Sutartyje 4.1 punkte, ieškovė atskirai savo parašu ir ranka įrašytais žodžiais „pinigus gavo“ patvirtino pinigų gavimo faktą.

Ieškinio 4 punkte nurodyto iškraustymo aplinkybės notarei nežinomos, o sutarties galiojimui jokios įtakos neturi.

Ieškinio 6-7 punkte ieškovė mano, kad sandoris buvo apsimestinis, nes turto vidutinė rinkos vertė buvo 7051 Eur, o pardavimo kaina 1000 Eur, t. y. 7 kartus mažesnė, nei vidutinė rinkos vertė. Apsimestinis yra sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad turto pardavimo kaina buvo mažesnė ar didesnė nei vidutinė rinkos vertė, nėra apsimestinio sandorio požymis.

Ieškinio 8 punkte ieškovė nurodė, kad iš kredito sutarties „matosi“, kad 22000 litų, t. y. 6371 ,64 Eur, paskola buvo paimta daiktų įsigijimui. Kur ši aplinkybė „matosi“ kredito sutarties tekste ieškovė nenurodė ir iš pateikto su ieškiniu susitarimo dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo to nesimato. Aplinkybė, kad ieškovė ėmė 22000 litų, t. y. 6371,64 Eur paskolą nesudaro pagrindo sutartį pripažinti negaliojančią. Sutartimi parduoto turto įsigijimo dokumentų ieškovė nepateikė.

Ieškinio 12 punkte nurodytas ieškovės amžius netrukdė ieškovei būti apdairiai, atidžiai ir rūpestingai sudarant sandorius.

Ieškinio 12 punkte nurodytas ieškovės teiginys, kad ji neturėjo patirties sudarant analogiškus sandorius neatitinka tikrovės, nes kaip nurodyta sutartyje ieškovės nuosavybės teisės į parduotą turtą buvo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovė pati nupirko parduotą atsakovui turtą, t. y. patirtį sudarant pirkimo - pardavimo sutartis turėjo.

Ieškinio 12 punkte nurodytas ieškovės teiginys, kad ieškovė manė, kad atsakovui parduoda daiktus pasilikdama teisę tais daiktais naudotis, nes jie buvo sugyventiniai ir apie santykių nutraukimą nebuvo kalbos, jokiais įrodymais nepagrindžiami.

Notarei nežinoma, ar ieškovė ir atsakovas buvo sugyventiniai sutarties sudarymo metu, nes tai teisės normomis nereguliuojami asmeniniai santykiai ir sandoriui jie neturi reikšmės. Apie įstatymų numatytą partnerystę ieškovė nenurodo.

Sutarties 6.1 punkte aiškiai nurodyta, kad pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, Pirkėjui pereina nuosavybės teisė į turtą. Išlyga apie tai, kad Sutartis netrukdys ieškovei toliau naudotis parduotais daiktais sutartyje nenumatyta, tokios išlygos įtraukimo į Sutartį iki jos sudarymo, neprašė nei ieškovė, nei atsakovas. Be to sutartis su tokia išlyga nebūtų patvirtinta, nes būtų apribota pirkėjo kaip būsimo savininko nuosavybės teisė, o dėl nuomos ar panaudos sutarties patvirtinimo šalys nesikreipė.

Ieškinio 12 punkte nurodytas ieškovės teiginys, kad atsakovas nutraukė santykius nedelsiant po sutarties sudarymo, įrodymais nepagrindžiamas ir sandorio galiojimui neturi reikšmės.

Ieškinio 13 punkte nurodyta, kad ieškovės suklydimas pasireiškia tuo, kad turto pardavimo kaina yra septynis kartus mažesnė nei reali jo vertė. Šis teiginys nepagrįstas įrodymais, nes nepateikta įrodymų, kad reali parduodamo turto verte buvo septynis kartus didesnė. Ieškinio 6-7 punktuose ieškovė teigė kad buvo septynis kartus didesnė turto vidutinė rinkos vertė ir šią aplinkybę įrodinėja Sutartyje nurodytais duomenimis, kurie ieškovei buvo žinomi, o 13 punkte jau nurodo, kad buvo septynis kartus didesnė reali turto vertė, tačiau jokių įrodymų nenurodyta. Įrodymų, kad 1000 Eur kaina yra nereali, nepateikta, o notarai nenustato realios turto kainos, nes tai prieštarautų teisei laisvai disponuoti nuosavybe.

Ieškinio 13 punkte nurodyta, kad ieškovė suprato, kad suklydusi, kai buvo iškraustyta ir namuose ramiai perskaičiusi visas sutarties sąlygas, sužinojo realią turto vertę. Iškraustymo aplinkybės notarei nežinomos, o sutarties galiojimui jokios įtakos neturi. Kaip ieškovė namuose skaitė sutarties sąlygas, notarei nežinoma ir tai sutarties galiojimui jokios įtakos neturi, nes ir prieš sudarant Sutartį šalims ramiai buvo perskaitytas jos turinys, sutartį skaitė ir ieškovė, šalims buvo išaiškintos jos pasekmės ir sutartis, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, buvo šalių pasirašyta. Apie parduodamo turto vidutinę rinkos vertę yra nurodyta pačioje sutartyje, todėl šias aplinkybes ieškovė žinojo sutarties sudarymo metu, nes ją perskaitė ir pasirašė.

Ieškinio 13 punkte nurodyta aplinkybė, kad atsakovas ragino ieškove parduoti turtą, žadėdamas su ja gyventi, nepagrindžiamas įrodymais. Sutarties 3.1 punkte aiškiai nurodyta parduoto turto kaina, o 4.1 punkte nurodyta atsiskaitymo tvarka. Nei atsakovo pažadai, nei atsakovo įsipareigojimai gyventi su ieškove, į sutarties tūrinį neįtraukti ir nebuvo prašoma tokias sąlygas įtraukti.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo ar neatidumo.

Notarė mano, kad ieškovės tariamas įsivaizdavimas, kad sutartis tik „formalumas, nė kiek netrukdantis ieškovei toliau naudotis parduotais daiktais, vesti bendrą ūkį ir gyventi“, net ir tokioms iliuzijoms esant, negali būti pripažintas suklydimu, nes pagal savo brandų amžių, notarinį sandorio įforminimą ji aiškiai suvokė, kad perleidžia nuosavybės teises į turtą, be išlygų, kad atsakovas toliau su ja gyvens, o ji naudosis parduotu turtu, ir aiškiai žinojo už kokią kainą ji turtą įsigijo ir už kokią kainą jį parduoda. Mano, kad ieškovė ginčija sutartį ne dėl savo suklydimo, o dėl savo persigalvojimo ir noro grąžinti sodą dėl to, kad atsakovas nutraukė su ja tarpusavio santykius, o tai sandorio galiojimui neturi reikšmės.

Kadangi ieškinyje nenurodyta jokių teiginių apie kokius nors netinkamus notarės veiksmus, mano, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje nebūtinas, todėl prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdžiuose (b. l. 35-37).

Liudytojas A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba Visagino miesto 2-ajame notarų biure ir yra šio biuro darbuotojas. Šio biuro notarė yra Asta Sipavičienė. Jo pareigos biure yra dokumentų rengimas, klientų atvykimo laiko suderinimas, konsultavimas ir pan.. Jis yra įgijęs aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą. Asmeniškai nepažįsta nei ieškovės, nei atsakovo. Su ieškove O. K. ir atsakovu V. G. jam teko bendrauti tik darbo reikalais ir dėl ginčo sutarties sudarymo. Atsimena, kad 2020 metų vasaros pradžioje ieškovė su atsakovu buvo atvykę į notarų biurą ir kažkuris iš jų, kuris tiksliai neatsimena, pranešė, kad O. K. nori padovanoti V. G. sodo namelį ir kitus nekilnojamojo turto objektus. Atsimena, kad jis O. K. ir V. G. paklausė koks yra jų tarpusavio ryšys. Jie atsakė, kad giminystės ryšio tarp jų nėra. Tada jis jiems pasakė, kad reikės mokėti mokestį dėl sandorio patvirtinimo ir pasiūlė jiems kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, nes būtent ši institucija konsultuoja gyventojus dėl privalomų mokėti mokesčių. Tada jie jo paklausė, o kokie dar yra teisiniai variantai nuosavybei sutvarkyti. Tada jis jiems atsakė, kad galimas pirkimas – pardavimas. Atsimena, kad O. K. ir V. G. pasitarė ir sutiko, kad nuosavybės susitvarkymui galima sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį. Liudytojas atsimena, kad jam pasirodė, jog O. K. su V. G. gražiai bendravo, juokavo, su savimi turėjo sodo dokumentus. Tada liudytojas, sutarties parengimui, patikrino Registro centro duomenis ir paklausė O. K. ir V. G., kokia sodo pardavimo kaina. Atsimena, kad jie pasitarė ir pasakė, kad sodo sklypo pardavimo kaina yra 1000 Eur. Atsimena, kad jie tą kainą nurodė bendrai, bendru sutarimu. Jis jų dar paklausė ar tikrai tokia sandorio kaina, nes prieš tai jiems dar buvo paaiškinęs, kad tokią kainą reikės išlaikyti artimiausius dešimt metų, nes parduodant brangiau teks mokėti mokesčius. Jie abu patvirtino, kad sodo pardavimo kaina būtent tokia. Tada liudytojas padarė užsakymą Registrų centrui ir pasakė jiems, jog praneš, kada sutartis bus parengta ir kada reikės ateiti į notarų biurą jos pasirašyti. Kada dokumentai jau buvo gauti iš Registrų centro, liudytojas paskambino V. G., nes jo telefono numeris buvo paliktas biure, ir pasakė, kad visi reikiami dokumentai jau yra parengti ir kad jis bei O. K. gali atvykti į biurą. Buvo nurodytas laikas, kada jie gali atvykti į biurą. Sutartu laiku O. K. ir V. G. atvyko į notarų biurą ir pasirašė sutartį. Liudytojas nežino ar pinigai už sodo namelį buvo perduoti sutarties pasirašymo metu ar vėliau, nes sutartis buvo pasirašyta notarės kabinete. Tikrai gali patvirtinti, kad šalys sutartį pasirašė laisva valia, tarp jų jis nepastebėjo jokių konfliktų. Jų santykiai jam pasirodė šilti. Matėsi, kad viskas vyksta geranoriškai. Dėl sutartyje nurodytos sodo žemės sklypo ir priklausinių kainos jam nekilo jokių abejonių. Jam notarė neišsakė jokių pastebėjimų dėl sandorio vertės. Atsimena, kad tuo metu karantino sąlygos jau buvo sušvelnintos iš klientai galėjo užeiti į notarų biurą. Tuo metu veido kaukės jau buvo nereikalingos ir notarų biure O. K. ir V. G. buvo be jų. Jie turėjo visus reikiamus dokumentus, todėl viskas vyko sklandžiai. Atsimena, kad prieš parengiant sutartį O. K. ir V. G. notarų biure pasakė, kad už sodo namelį atsiskaitys grynais, todėl liudytojas sutartyje ir nurodė, kad už sodo sklypą atsiskaityta grynais. Liudytojas nesidomėjo, kokia parduodamo sodo sklypo kaina buvo anksčiau, nes jam tai nebuvo svarbu. Dar paminėjo, kad pačios sandorio šalys nurodė objektų kainas, todėl taip kaip jos nurodė objektų kainas, taip jis jas ir užrašė sutartyje. Liudytojo manymu šalys tikrai suprato kokį sandorį jos sudaro. Po sutarties pasirašymo sandorio šalys išvyko iš notarų biuro.             

Ieškinys atmetamas

Įrodymai byloje

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. K. (duomenys neskelbtini), su AB „Swedbank“, buvo sudariusi susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jai buvo suteiktas 24680,49 Lt (7147,96 Eur) kreditas (b. l. 10-12). (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi O. K. V. G. už 1000,00 Eur pardavė nekilnojamojo turto objektus – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (300,00 Eur vertės), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (50,00 Eur vertės), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (100,00 EUr vertės), inžinierinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (50,00 Eur vertės), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (500,00 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje yra O. K. ranka padarytas įrašas, kad ji iš V. G. gavo 1000,00 Eur už jos parduotus nekilnojamojo turto objektus. Sutartį yra pasirašę abi sutarties šalys – O. K. ir V. G.. Sutartį yra patvirtinusi notarė Asta Sipavičienė, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-24). 2020-08-21, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad O. K., nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 42). Byloje yra V. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašas nuo 2020-06-01 iki 2020-06-16, iš kurio matyti, kad 2020-06-01, V. G. sąskaitoje buvo 4824,04 Eur. 2020-06-01, buvo išgryninta 600 Eur, 2020-06-02, buvo išgryninta 600 Eur, 2020-06-03, buvo išgryninta 600 Eur, 2020-06-04, buvo išgryninta 600 Eur, 2020-06-05, buvo išgryninta 600 Eur, 2020-06-16, buvo išgryninta 600 Eur (b. l. 43). Byloje yra ginčo sodo namelio fotonuotraukos (b. l. 50-52). Byloje yra (duomenys neskelbtini), pirkimo – padavimo sutartis, iš kurios matyti, kad O. K. V. N. už 13500 Lt (3909,87 Eur) pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), SB „Pavasaris‘ (b. l. 67-70). Byloje yra O. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašas, iš kurio matyti, kad 2020-06-16, O. K. į šią savo sąskaitą grynaisiais įnešė 4000,00 Eur, kuriuos tą pačią dieną pervedė į kitą sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodydama „Dovana nuo mamos“ (b. l. 71). VĮ „Regitra“ duomenimis, V. G. vardu nuo 2020-01-01 iki 2020-11-20, transporto priemonės neįregistruotos ir neišregistruotos (b. l. 80).    

Teismo motyvai  

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Teismo vertinimu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra sudaryta teisėtai, sutarties šalių laisva valia ir joje atsispindi tikrieji šalių ketinimai. Teisinio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu, nėra.

Teismo vertinimu, ieškovė O. K. tiksliai ir aiškiai suprato kam ir kodėl ji šį sandorį sudaro su atsakovu V. G., ji tiksliai žinojo, kokia yra šio sandorio vertė ir norėjo, kad tokį sandorį patvirtintų notaras.

Atsakovas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po ginčo sandorio sudarymo jis davė O. K. 4000 Eur, kuriuos O. K. tą pačią dieną pervedė savo dukrai.

Šia atsakovo V. G. nurodyta aplinkybe negalima netikėti, nes iš O. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašo matyti, kad 2020-06-16, O. K. į šią savo sąskaitą grynaisiais įnešė 4000,00 Eur, kuriuos tą pačią dieną pervedė į kitą sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodydama „Dovana nuo mamos“.

Tuo tarpu ieškovė O. K. teismo posėdyje aiškino, kad ji 4000 Eur buvo sutaupiusi iš savo motinos palikimo ir savo darbo užmokesčio. Šiuos pinigus laikė apie penkerius metus, ir tik po ginčo sandorio sudarymo nutarė, kad juos reikia pervesti savo dukrai. Taip pat ji, duodama paaiškinimus teisme, iš pradžių minėjo, jog nežino ar jos dukra statosi namą, vėliau jau teigė, kad dukra namą pradėjo statyti prieš ketverius metus.

 Tokie O. K. paaiškinimai teismo vertinami kritiškai, nes juose pasigendama jų objektyvumo.

Teismo vertinimu jeigu motina bendrauja su dukra, tai abejojama ar dukra per ketverius metus nepasisakė savo motinai apie statomą namą, nes O. K. teisme nurodė, kad dukra namą jau statosi apie ketverius metus.

Taip pat neįtikinamos yra O. K. nurodytos aplinkybės, kad ji 4000 Eur turėjo sukaupusi prieš ketverius metus, ir tik po ginčo sandorio sudarymo nutarė juos pervesti savo dukrai ir tokiu būdu padaryti jai dovaną.

Teismo vertinimu, jeigu O. K. šią pinigų sumą būtų turėjusi jau anksčiau, ji daug anksčiau ir būtų ją padovanojusi savo dukrai.  

Todėl teismo vertinimu, O. K. 2020-06-16, gavo iš V. G. grynaisiais 4000 Eur, kaip jo paramą jos dukrai, kuriuos tą pačią dieną ir pervedė savo dukrai.

Šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir V. G..

Šias V. G. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai. Todėl teismas neuri pagrindo netikėti šia atsakovo nurodyta aplinkybe.

Teismo posėdyje V. G. parodė, kad jis savo asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų iš jos išgrynino 4000 Eur, kuriuos 2020-06-16 ir perdavė O. K..

Šias V. G. nurodytas teisme aplinkybes patvirtina jo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad jo sąskaitoje 2020-06-01 buvo daugiau negu 4000 Eur, ir jis nuo šios sąskaitos nuiminėjo grynuosius pinigus pakankamai didelėmis sumomis.

Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad gyvendami šeimyninį gyvenimą tiek O. K., tiek V. G. stengėsi vienas kitam padėti, planavo savo pajamas bei išlaidas, tarėsi dėl disponavimo, valdymo ir naudojimosi savo turtu.

Todėl teismo vertinimu, jie abu geranoriškai susitarė, kad jie sudarys šioje byloje minimo nekilnojamojo turto sandorį, kurio pagrindu O. K. perleis nuosavybės teises į šioje byloje minimą nekilnojamąjį turtą V. G. už 1000 Eur.

Todėl jie abu tiksliai žinodami savo tikruosius ketinimus, be jokio suklydimo, nuvyko į notarų biurą ir savo laisva valia bei apsisprendimu sudarė ginčo sandorį, kurį patvirtino notaras.

Teismo vertinimu, ieškovė nesuklydo dėl ginčo sodo namelio ir kito nekilnojamojo turto pardavimo kainos. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji ilgą laiką dirbo buhaltere, yra sudariusi keletą nekilnojamojo turto, kelių sodų sklypų, pirkimo – pardavimo sandorius, o tai reiškia, kad ji būdama išsilavinusi ir turinti gyvenimiškos patirties tokių sandorių sudaryme, tikrai suprato savo veiksmus, suprato kokias pasekmes jai gali sukelti tokio sandorio sudarymas ir leido bei sąmoningai atliko veiksmus leidžiančius tokioms pasekmės atsirasti ir savo veiksmais, kuriuos nustatė teismas, pritarė tokio sandorio sudarymai.

Šios teismo nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad ieškovė su atsakovu dar prieš nuvykstant į notarų biurą buvo tiksliai susitarę už kokią kainą ieškovė parduotos ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovui, kokia bus sandorio vertė, o nuvykę į notarų biurą šį savo susitarimą įgyvendino laisva valia.

Liudytojas A. L. teismo posėdyje patvirtino, kad paklausus ieškovės ir atsakovo, kokia yra parduodamo nekilnojamojo turto vertė, jie abu patvirtino, kad turto vertė yra 1000 Eur.

Todėl atmetami ieškovės O. K. argumentai, kad ji buvo pasimetusi ir nesuvokė, kad parduoda nekilnojamąjį turtą už labai mažą kainą.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovę ir atsakovą sieja jų ilgas bendras gyvenimas kartu. Jie abu teismo posėdyje patvirtino, kad gyveno trylika metų kaip sutuoktiniai. Gyvenant kartu jų santykiai buvo draugiški ir nuoširdūs.

Liudytojas A. L. teismo posėdyje patvirtino, kad sandorio sudarymo metu ieškovė su atsakovu bendravo draugiškai, juokavo, jam pasirodė, kad jų santykiai yra šilti.

Šios teismo nustatytos aplinkybės, taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė su atsakovu sudarydami ginčo sandorį, įgyvendino savo susitarimą, apie kurį jau buvo apsitarę dar prieš vykimą į notarų biurą.

Pažymėtina ir tai, kad sandoris buvo notaro patvirtintas ne tą pačią dieną, kada ieškovė su atsakovu buvo nuvykę pirmą kartą į notarų biurą. Dar pirmą kartą nuvykus į notarų biurą ieškovė su atsakovu pranešė notarų biuro darbuotojui, kokį sandorį jie nori sudaryti, nurodė sandorio vertę. Pats sandoris buvo patvirtintas praėjus kažkur dešimčiai dienų nuo šalių pirmojo vizito į notarų biurą.

Todėl ieškovė O. K. tikrai turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl sandorio sudarymo, o juo abejodama, galėjo nevykti į notarų biurą ir tokio sandorio nesudaryti, tačiau ji taip nepasielgė.

Priešingai, ji antrą kartą nuvykusi į notarų biurą, sutartu laiku, savo veiksmais pritarė tokio sandorio sudarymui ir jį sudarė.

Šios teismo nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo, kad ieškovė O. K. sudarydama ginčo sandorį dėl jo tikrai neklydo ir todėl nėra jokio pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Būdama išsilavinusiu, normaliai atidžiu ir protingu asmeniu, turėdama pakankamai ilgą laiką pagalvoti ir apsispręsti dėl tokio sandorio sudarymo naudingumo, žinodama tikrąją reikalų padėtį, O. K. sudarė ginčo sandorį, o tai reiškia, kad ji tikrai neklydo dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ir esminių sąlygų, ir nebuvo suklaidinta atsakovo, nes priešingu atveju, jeigu toks sandoris jai būtų nenaudingas, ji jo tikrai, nustatytoje situacijoje, nebūtų sudariusi arba būtų sudariusi iš esmės kitomis sąlygomis.

Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo, kad dėl tokio sandorio sudarymo neklydo ir atsakovas V. G.. Kad atsakovas V. G. turėjo tikslą apgauti ieškovę, bylos duomenimis nenustatyta.

Šiuo atveju netgi ir planuodama, kaip pati nurodė, ir toliau gyventi su atsakovu V. G., ir su juo sudarydama ginčo sandorį, ieškovė O. K. pati prisiėmė riziką suklysti, kad jos ir atsakovo santykiai gali bet kada nutrukti.         

Kad ginčo sandorio metu sandorio šalys tiksliai išreiškė savo valią ir tvirtai buvo apsisprendę dėl savo ketinimų, kaip jau minėta, teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. L., tai savo atsiliepime nurodė ir notarė Asta Sipavičienė.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. L. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, nes jie sutampa su ieškovės ir atsakovo teisme nurodytomis aplinkybėmis, kitų byloje esančių įrodymų visetu. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymų objektyvumu.        

Be to, šio liudytojo parodymai sutampa ir su notarės Astos Sipavičienės atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis teismas taip pat neturi jokio pagrindo netikėti.   

Be to, teismo vertinimu, ieškovė teismo posėdžio metu nutylėjo tikrąsias ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, tikrąją reikalų padėtį ir jos bei atsakovo pradėjimo gyventi skyrium aplinkybes.

 CPK 176 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodinėjimo tikslas, tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teismo vertinimu, ieškovė O. K. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus.

Tuo tarpu atsakovas V. G. įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus į ieškovės ieškinio reikalavimus.

CK 1.63 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

CK 1.71 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.

CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip.

CK 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.

CK 1.78 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai.

CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 2 punktas numato, jog preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį. 

Tai reiškia, kad šalis, turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti. Patvirtindama ji dar kartą išreiškia savo valią t. y. sudaro sandorį. Įstatymas nenustato tokio patvirtinimo formos ir sąlygų.

Valią galima išreikšti ne tik žodžiu ar raštu, bet ir tam tikrais konkliudentiniais veiksmais. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino.

CK 1.180 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Teismų praktikoje yra numatyta, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumu turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taip pat ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Todėl vertinant sudarytus sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas. Tokie sandoriai yra pripažįstami negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas.

CK 1.180 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos.

CK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teisę reikalauti iš antrosios šalies atlyginti turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą, jeigu įrodo, kad suklydo dėl antrosios šalies kaltės. Jeigu tai neįrodyta, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, privalo atlyginti antrajai šaliai turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

To paties straipsnio 5 dalis numato, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

To paties straipsnio 6 dalis numato, kad dėl šalies valios išraiškos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valią išreiškusios šalies suklydimu.

To paties straipsnio 7 dalis numato, kad suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais.

CK 1.93 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

CK 1.95 straipsnio 1 dalis numato, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

CK 6.145 straipsnio 1 dalis numato, kad, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

CK 6.159 straipsnis numato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.

CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

CK 6.309 straipsnio 1 dalis numato, kad laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas - pardavimas.

CK 6.311 straipsnis numato, kad pirkimo - pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles.

CK 6.393 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti tarp ieškovės ir atsakovo 2020-06-16, sudarytą sandorį negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis).

Dėl paminėtų aplinkybių, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti ir restituciją.

Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės O. K. ieškinys yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą

CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.   

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 9 punktus, nurodytų išlaidų didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo atsakovo naudai turi būti priteisiamos atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovo atstovas yra pateikęs į šią civilinę bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas už advokato padėjėjo pagalbą yra patyręs 2758,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 46-47; 81-90).

Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d., nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d., toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas.

Įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius už atsakovui suteiktas teisines paslaugas ir advokato padėjėjos Gabrielės Lenkšaitės pateiktus įrodymus dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų, teismas daro išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovo prašomos priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą, priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 13,28 Eur. Šios 13,28 Eur išlaidos Valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2758,04 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas                        Vaidas Vasiliauskas