Baudžiamoji byla Nr. 1-733-805/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17039-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.2;

2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 26 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) 2013 m. sausio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui;

2) 2017 m. birželio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) 2017 m. liepos 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 16 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 24 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.2018 m. gegužės 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

Kaltinamasis G. M. m. balandžio 11 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, kumščiu vieną kartą sudavė į kairės kojos šlaunį sėdinčiai ant lovos mažametei podukrai G. S., taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai G. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės šlaunies srityje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio3 dalyje.

Iš kaltinamojo G. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 64-65), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Apklaustas 2018 m. balandžio 13 d. nurodė, kad gyvena su žmona L. M., augina bendrą sūnų ir sutuoktinės keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas – G. S., kuriai 11 metų. Jis su žmona gyvena viename kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), o visi keturi vaikai gyvena kitame kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 11 d. vakare buvo lauke ir kartu buvo G. S. su broliu. Mergaitė, važinėdama po kiemą jam priklausančiu dviračiu, nuo jo nukrito ant kairiojo šono. Tai pamatęs, jis paėmė iš mergaitės dviratį ir pasakė, kad, jei ši nemoka važinėti dviračiu, tegul nuvaro jį į vietą. Mergaitė jo paklausė, nuvarė dviratį ir jį pastatė bendrabučio foje. Kai mergaitė krito nuo dviračio kieme daugiau nieko nebuvo tik jos mažesnysis brolis. Tą dieną daugiau nieko nebuvo ir G. S. motinai nieko nesakė. Jeigu būtų mergaitei ką nors padaręs, ji tikrai būtų pasakiusi motinai. Kitą dieną, parėjusi iš mokyklos, mergaitė jam parodė ant kojos kraujosruvą ir pasakė, kad užsistatė mėlynę. Daugiau nieko nesakė, nesiskundė, kad skauda ir motinai nieko nesakė. Tą vakarą buvo išgėręs alaus, apie 20.00 val., tikslaus laiko neprisimena, jis nuėjo į vaikų kambarį, kur buvo viena G. S., kuri sėdėjo ant lovos. Sutuoktinė ir kiti vaikai tikriausiai buvo kitame kambaryje. Įėjęs į kambarį, jis mergaitei liepė eiti miegoti, o ši jo neklausė. Tada jai liepė eiti atsiklaupti į kampą dėl to, kad jo neklauso. Mergaitė vis tiek neklausė. Tada jis priėjęs prie G. S. paėmė jai už dešinės rankos, nuvedė prie sienos kampo ir ją paklupdė. Tuo metu į kambarį įėjo sutuoktinė. Viską pamačiusi ji mergaitei liepė atsistoti ir eiti iš kampo. Mergaitė atsistojo ir buvo savo kambaryje, o jis išėjo. Pasakė sutuoktinei, kad šiai vienodai, kad vaikai neklauso ir išėjo pas draugą. Būnant pas draugą maždaug už 20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Tą vakarą buvo neblaivus, tačiau girtumą nusistatyti atsisakė. Nesuprato, kodėl buvo sulaikytas pareigūnų, pagalvojo dėl to, kad mergaitę paklupdė į kampą.

Apklaustas 2018 m. gegužės 3 d. nurodė (b. l. 67-68), kad 2018 m. balandžio mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, būdamas neblaivus, rėkė ant G. S., liepė jai eiti tvarkytis ir plauti indus, taip pat varė iš savo kambario, nes nenorėjo kad mergaitė jame būtų, norėjo, kad ji eitų miegoti. G. S. išėjus į savo kambarį, jis nuėjo paskui ją ir dėl to, kad mergaitė jo neklausė, norėjo paklupdyti ją į kampą, buvo jai paėmęs už rankos ir nuvedė paklupdyti į kampą. Tuo metu galėjo suduoti jai smūgį ranka į koją, dėl ko jai ant kojos atsirado kraujosruva. Sužaloti ar sukelti fizinį skausmą mergaitei nenorėjo, norėjo, kad ji jo klausytų. Dėl savo poelgio gailisi, prisipažįsta, sutinka, kad G. S. galėjo sukelti fizinį skausmą.

Nukentėjusioji G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 10-11), kad gyvena su mama L. M., broliais ir seserimis. Kartu gyvena dėdė G. M.. Paaiškino, kad ji žaidė kieme su draugais. Vėliau šie nuėjo namo, o ji atėjo į kambarį pas mamą. Buvo ir dėdė, kuris rėkė, klausė kodėl ji yra kambaryje ir ją išvarė. Ji nuėjo į savo kambarį. Tada atėjo dėdė. Ji sėdėjo ant lovos, o dėdė G. M. kumščiu sudavė jai į dešinę koją. Ji pradėjo verkti. Mama tą vakarą į kambarį atėjusi nebuvo. Tada ji nuėjo miegoti, o dėdė išėjo. Kitą dieną ji buvo mokykloje. Grįžus namo vakare visi buvo kieme. Mama šlavė, dėdė su broliu tvarkė dviratį. Tada ji mamai parodė mėlynę. Mama pamačiusi mėlynę, pradėjo su dėde ginčytis. Dėdė pasakė, kad ji su dviračiu nukrito, bet jis melavo. Jei ji būtų nukritusi su dviračiu, būtų apsibrozdinusi. Dėdė ją muša, neatsimena kaip. Dėdė būna labai piktas ir už nieką ją klupdo į kampą.

Nepilnametės nukentėjusiosios G. S. atstovė pagal įstatymą L. M. apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 3-5), kad 2018 m. balandžio 12 d. apie 19.30 val., būnant prie namų, jos dukra G. S. pasakė, kad 2018 m. balandžio 11 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje, jos vyras G. M. trenkė mergaitei kumščiu į koją. Po dukros papasakojimo apžiūrėjusi koją pastebėjo, kad toje vietoje, kur trenkė sutuoktinis. atsiradusi mėlynė. Paklausus G. M., kodėl jis mušė dukrą, šis atsakė, kad dukros nemušė, mergaitė pati nukrito nuo dviračio. Ji sutuoktinio žodžiais nepatikėjo, nes dukra jai niekada nemeluoja, visada pasako tiesą. Po pusvalandžio užėjusi į vaikų kambarį, pamatė ant žemės klūpinčią bei verkiančią dukrą G. S. ir klūpintį sūnų D. A.. Mergaitė pasakė, kad klauptis liepė G. M., dėl to, kad ji pasiskundė apie sumuštą koją. Po šio įvykio ji nuėjo į savo kambarį ir sutuoktiniui pasakė, kad šis neklupdytų jos vaikų. Tada sutuoktinis labai susinervavo ir pradėjo žodžiu grasinti. Dėl tokio jo elgesio ji labai išsigando. Sutuoktiniui išėjus iš namų, ji dukrai liepė kviesti policiją.

Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 18-19), kad gyvena pas mamą L. M., (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 11 d. ji visą dieną buvo pas draugą, pas kurį liko miegoti. Namo grįžo 2018 m. balandžio 12 d. ryte. Būnant namuose, apie 19.00 val. į mamos kambarį iš lauko atėjo G. S. ir mamai pasakė „pažiūrėk, ką man G. padarė“, nusimovė timpas ir parodė ant kojos mėlynę. Sumušimą matė ir ji. Mama labai supyko ir iš kambario nuėjo į lauką, kur buvo G. M.. Ji nuėjo mamai iš paskos. Mama aprėkė G., paklausė kodėl taip padarė, kodėl jis muša jos vaikus. G. pasakė, kad mergaitės nemušė, kad ji pati nukrito nuo dviračio trečiadienį. Tada visi grįžo į kambarį. Vėliau į kambarį parėjo G. M., kuris buvo neblaivus, pradėjo triukšmauti, rėkti, sakyti, kad jis mergaitės nemušė, liepė mamai eiti į vaikų kambarį ir paklausti kodėl G. S. taip pasakė. Mama į vaikų kambarį nėjo. Tada G. M. vienas nuėjo į vaikų kambarį. Ką jis ten veikė, ji nežino, nes nematė. Šiek tiek vėliau į vaikų kambarį nuėjo ir mama. Netrukus mama grįžo į savo kambarį ir pasakė, kad susipyko su G. ir jos paprašė paskambinti policijai. Ji mamos telefonu paskambino 112.

Liudytojas Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 21-22), kad 2018 m balandžio 12 d. apie 20.25 val. patruliuojant gavo budėtojo pranešimą, kad patėvis G. M. sumušė 12 metų mergaitę, ant kojos mėlynė. Atvyko į nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), į L. M. šeimą. Bute buvo rasta L. M., jos dukros G. S. ir I. J., sūnus M. M., kuris miegojo. Įvykio vietoje išsiaiškino, kad pareigūnus kvietė motinos paprašyta I. J.. G. M. namuose nebuvo. L. M. paaiškino, kad G. S. vakare jai pasisakė, kad G. M. vakar kambaryje ją sumušė suduodamas kumščiu vieną smūgį į koją ir parodė jai kraujosruvą. L. M. paklausus G. M. dėl ko jis mušė mergaitę, šis atsakė, kad jos nemušė, o ji pati nukrito nuo dviračio. Tada paaiškino, kad šiandien atėjusi į vaikų kambarį pamatė kampe paklupdytus G. S. ir D. A.. Kambaryje taip pat buvo G. M.. Ji neleido klūpėti vaikams ir liepė atsistoti, o sutuoktinis tuo metu išėjo. Jam išėjus L. M. paprašė dukros paskambinti ir iškviesti pagalbą. Įvykio vietoje G. S. patvirtino, kad ją vakar sumušė dėdė, suduodamas jai vieną kartą sėdinčiai ant lovos kumščiu į koją. Mergaitė, mamos paprašyta, parodė koją. Ant kairės kojos šlaunies matėsi kraujosruva. G. M. buvo rastas pas draugą, buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyvus, bandė vengti sulaikymo, atsisakė tikrintis girtumą.

Be kaltinamojo G. M. tiesioginio prisipažinimo, nukentėjusiosios G. S., nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. M., liudytojų I. J. ir Ž. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2018 m. balandžio 12 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, fotonuotraukos (b. l. 3-5, 7-8), kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kambaryje. Kambarys tvarkingas, daiktai neišmėtyti;

2018 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 23-26) užfiksuota, jog gautas pranešimas, kad patėvis G. M. sumušė 12 metų mergaitę, ant kojos mėlynė. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 11 d. vakare kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), patėvis G. M., kumščiu sudavė vieną smūgį podukrai G. S., gimusiai 2006 metais, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nuo G. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, pasitikrinti blaivumą atsisakė;

2018 m. balandžio 17 d. Birštono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl G. S. gyvenimo ir buities sąlygų (b. l. 31) patvirtina, kad L. M. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Moteris nedirba, augina vaiką iki trijų metų. Jos sutuoktinis G. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šeima pragyvena iš įvairių pašalpų, mokamų vaikams bei sutuoktinio minimalaus darbo užmokesčio. Su šeima dirbamas socialinis darbas, teikiamos bendrosios bei specialiosios socialinės paslaugos, vaikams organizuojamas užimtumas (duomenys neskelbtini). Skyriuje turima žodinės informacijos, kad G. M., būdamas neblaivus, konfliktuoja su sutuoktine, jai priekaištauja, pavyduliauja, iškeikia ją necenzūriniais žodžiais. Taip pat turima duomenų, kad 2017 m. gegužės mėnesį, G. M., būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą pilnametei sutuoktinės dukrai V. S.. Su G. M. tiek skyriuje, tiek ir namuose ne kartą buvo kalbėtasi apie alkoholio vartojimą, santykius šeimoje, tinkamą tėvų pareigų vykdymą, tačiau kol kas tokios priemonės jo elgesio nekeičia;

2018 m. balandžio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36) konstatuota, kad G. S. poodinė kraujosruva kairės šlaunies srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Už BK 140 straipsnio 3dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes, jis 2018 m. balandžio 11 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė vieną kartą į kairės kojos šlaunį sėdinčiai ant lovos mažametei podukrai G. S., taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai G. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės šlaunies srityje. Nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, nusikalstama veika sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nusikaltimas įrodytas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis G. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 74-76, 78). Nukentėjusiajai išsiųstas pranešimas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (b. l. 79).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą mažametės sutuoktinės dukros G. S. atžvilgiu. Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 42-44), praeityje teistas tris kartus, iš jų du kartus dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, šiuo metu nuo 2018 m. gegužės 28 d. atlieka arešto bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (b. l. 52-56), jis baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 51), dirba (b. l. 47), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 50). Bylos duomenimis dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų, sudavimo kumštimi kartą į kairės kojos šlaunį, nepilnametė nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji ir jos įstatyminė atstovė kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, G. M. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, su kuria kaltinamasis sutinka.

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų G. M. teistas 2017 m. liepos 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 16 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 24 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2018 m. gegužės 14 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą.

Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį(BK 64 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, kaltinamajam G. M. bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Kaltinamasis G. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 12 d. 20.35 val. iki 2018 m. balandžio 13 d. 11.18 val. (b. l. 70, 71), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam G. M., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  (į s a k o) :

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie 2017 m. liepos 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 24 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri 2018 m. gegužės 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto, neatliktos bausmės dalies pridėti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir G. M. paskirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo2018 m. balandžio 12 d. 20.35 val. iki 2018 m. balandžio 13 d. 11.18 val., t. y. 1 parą ją prilyginant 1 arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                 Loreta Radzevičienė