Administracinė byla Nr. A-2494-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01315-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2013 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 20.16-06-331-13818/RMA-8406, kuriuo nuspręsta negrąžinti pareiškėjui sumokėtos 10 Lt baudos.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė grąžinti jam 10 Lt mokesčio permoką, nes pagal Mokesčio permokos grąžinimo taisyklių nuostatas, siekiant susigrąžinti per klaidą pervestą pinigų sumą, kartu su prašymu neturi būti pateikiami jokie įrodymai. Nepaisant to, mokesčių administratoriui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, t. y. mokėjimo pavedimo kopija ir Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktas prašymas pareiškėjui surašytą administracinį nurodymą, kurio pagrindu pareiškėjas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pervedė 10 Lt sumą, laikyti negaliojančiu ir nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Savo sprendimą atsakovas grindė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija, kad pareiškėjas sumokėjo jam paskirtą 10 Lt baudą ir administracinio teisės pažeidimo teisena yra baigta. Pareiškėjo nuomone, atsakovas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas nepripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, o nurodyme nurodytą pinigų sumą pervedė per klaidą, nes nesuprato susiklosčiusios situacijos.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas sumokėjo 10 Lt dydžio administracine tvarka paskirtą baudą, kuri, kaip informavo Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu panaikinta nebuvo, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo grąžinti jam sumokėtą 10 Lt sumą. Siekdamas susigrąžinti sumokėtą 10 Lt sumą, pareiškėjas pirmiausia turėtų įrodyti paskirtos baudos neteisėtumą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl VMI 2013 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (20.16-06)-331-13818/RMA-8406, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir grąžinti sumokėtą 10 Lt baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2012 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55AN-2213719-12 ir administracinį nurodymą sumokėti 10 Lt piniginę baudą. Nurodytą baudą pareiškėjas sumokėjo 2013 m. sausio 9 d. Pareiškėjas 2013 m. sausio 24 d. pateikė prašymą grąžinti jam 10 Lt mokesčio permoką kaip sumokėtą per klaidą. Alytaus apskrities VMI 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. (7.22-69.1)-S(A)-304 paprašė, kad pareiškėjas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog yra susidariusi grąžintina permoka. Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas nurodė, kad prašo grąžinti per klaidą sumokėtą pinigų sumą, o tai patvirtina mokėjimo pavedimas ir Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktas prašymas administracinį nurodymą laikyti negaliojančiu. Alytaus apskrities VMI kreipėsi į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą, kuris 2013 m. vasario 19 d. raštu Nr. 52-55-S-1649 nurodė, kad pareiškėjui įvykdžius administracinį nurodymą ir sumokėjus paskirtą 10 Lt baudą, jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena yra baigta. Vadovaudamasi šiais duomenimis, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė 2013 m. vasario 22 d. išvadą Nr. (7.22-69.1)-S(A)-711, kad nėra pagrindo grąžinti pareiškėjui 10 Lt sumą, nes nėra permokos (b. l. 28). VMI 2013 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (20.16-06)-331-13818/RMA-8406 nusprendė negrąžinti pareiškėjui 10 Lt dydžio įmokos, nes nėra duomenų apie tai, kad ji sumokėta per klaidą (b. l. 82).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, Valstybinės mokesčių inspekcijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintomis Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (16 p.), pareiškėjo skundu bei byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas grąžinti sumokėtą 10 Lt piniginę baudą buvo grindžiamas išimtinai tuo, jog pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu surašytu administraciniu nurodymu, nes nepripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą. Teismo vertinimu, pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu susiklosčiusią faktinę situaciją VMI neturėjo teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjui 10 Lt įmoką, nes ji buvo įmokėta pagal galiojantį ir nepanaikintą administracinį nurodymą. Teismas nenustatė nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų absoliučių administracinio akto negaliojimo pagrindų.

Teismo reikalavimu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė duomenis, kad dėl to paties pažeidimo, už kurį pareiškėjas pagal administracinį nurodymą sumokėjo 10 Lt baudą, 2014 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 52N-7980826-14 jam buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 96). Teismo nuomone, šios aplinkybės nesudarė pagrindo naikinti ginčijamą VMI sprendimą, nes jos atsirado praėjus vieneriems metams nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, o tai prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas vadovaujasi iš esmės analogiškomis aplinkybėmis ir argumentais, nurodytais patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, kad pagal Taisyklių 16 bei 39 punktus, teikiant prašymą susigrąžinti per klaidą pervestą pinigų sumą, neturi būti pridedami jokie dokumentai. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas mano, kad atsakovo sprendimas laikytinas neteisėtu, kadangi pagrįstas vienintele aplinkybe – jog pareiškėjas nepateikė suklydimą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas mano, kad 2014 m. vasario 4 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui už tą patį administracinį teisės pažeidimą paskirtas įspėjimas, patvirtina, jog 10 Lt buvo sumokėti per klaidą.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas prie mokestinių ginčų kategorijos, nes jis pateiktas ne dėl mokesčių administratoriaus sprendimo mokestiniame ginče.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 20.16-06-331-13818/RMA-8406, kuriuo nuspręsta negrąžinti pareiškėjui sumokėtos 10 Lt baudos, kurią, kaip nurodo pareiškėjas, jis sumokėjo per klaidą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą atsakovo sprendimą paliko nepakeistą, nurodęs, jog pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu susiklosčiusią faktinę situaciją atsakovas neturėjo teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjui 10 Lt įmoką, nes ji buvo įmokėta pagal galiojantį ir nepanaikintą administracinį nurodymą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad mokesčių administratorius, pagal ginčo teisinį santykį reglamentuojančias Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisykles (16, 39 p.) neturėjo pagrindo reikalauti iš pareiškėjo dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teisę į klaidingai pervestos sumos susigrąžinimą.

Ginčo teisiniam santykiui taikytinos Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (Žin., 2012, Nr. 47-2325), nustatančios mokesčių mokėtojų prašymų grąžinti (įskaityti) Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių, valstybės rinkliavų ir kitų įmokų, taip pat neadministruojamų, bet į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėtų mokesčių ir įmokų permokas (skirtumus) užpildymo, pateikimo, mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) be mokesčių mokėtojo prašymo ir mokesčių apskaitos, susijusios su mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimu (įskaitymu), tvarką.

Pagal šių Taisyklių 16 punktą kartu su prašymu grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) turi būti pateikiami prašymo išnagrinėjimui reikalingi dokumentai / duomenys ar jų kopijos, pagrindžiantys VMI administruojamų mokesčių permokos (skirtumo) susidarymą ir / ar patvirtinantys VMI neadministruojamų mokesčių, baudų ir kitų įmokų sumokėjimą, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti mokesčių mokėtojas. Prašymo nagrinėjimui reikalingų dokumentų ir / ar duomenų pateikti neprivaloma, jei prašymą nagrinėjantis mokesčių administratorius gali gauti visą su prašymo nagrinėjimu susijusią informaciją iš VMI informacinėje sistemoje turimų duomenų ar struktūrinių padalinių ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų. Kartu su prašymu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčių įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus pateikti dokumentus (ar jų kopijas), pagrindžiančius permokos (skirtumo) susidarymą pagal Taisyklių 16 punkto nuostatas. Jų rekvizitus (dokumento pavadinimą, datą ir numerį) įrašo prašymo 18 laukelyje bei prašymo 19 laukelyje įrašo pridedamų dokumentų lapų skaičių. Kai prašoma grąžinti (įskaityti) sumokėtą per didelę nedeklaruojamo mokesčio dalį arba klaidingai pervestą sumą 18 ir 19 laukeliuose duomenų apie sumokėjimą patvirtinantį dokumentą nurodyti nereikia, kadangi šie duomenys yra nurodomi prašymo 11, 12, 13 laukeliuose (Taisyklių 39 p.). Jei pateiktame prašyme įrašyti duomenys yra neteisingi ir / ar netikslūs, ar nustatoma, kad mokesčių mokėtojas yra nepateikęs jam privalomų teikti mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti mokesčių mokėtojas, taip pat trūksta duomenų sprendimą priimti, mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalimi, išsiunčia pranešimą, kuriame nurodoma, kokie duomenys / dokumentai turi būti pateikti papildomai (tokiame pranešime nurodoma, iki kada turi būti pateikti duomenys / dokumentai) (Taisyklių 17 p.).

Pirmiausia, kaip matyti iš išdėstyto teisinio reguliavimo, asmuo, mokesčių administratoriui teikdamas prašymą dėl klaidingai pervestos sumos grąžinimo, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius VMI neadministruojamų mokesčių, baudų ir kitų įmokų sumokėjimą. Jei prašyme pateiktų duomenų nepakanka ir trūksta duomenų pagrįstam sprendimui priimti, mokesčių administratorius apie tai informuoja prašymo teikėją (Taisyklių 17 p.).

Pažymėtina, jog mokesčių administratorius, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, inter alia įstatymų viršenybės ir objektyvumo principais, lemiančiais viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, vadovaudamasis anksčiau paminėtais bei „vieno langelio“ principu (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 8 p.) ir nustatęs, jog yra abejonių dėl pareiškėjo nurodomos klaidingai pervestos 10 Lt sumos, 2013 m. sausio 29 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pagrįsti jo nurodomą klaidingai pervestą sumą. Gavęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, mokesčių administratorius kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą ir gavo informacijos (2013 m. vasario 19 d. raštas Nr. 52-55-S-1649), jog administraciniu nurodymu paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigta.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu susiklosčiusias faktines bei teisines aplinkybes, atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi nebuvo pagrindo spręsti, jog 10 Lt suma į atsakovo administruojamą sąskaitą buvo pervesta per klaidą – sumokėtos baudos pagrindu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Pareiškėjui persigalvojus dėl administracinio nurodymo įvykdymo, jis turėjo kreiptis į šį nurodymą išdavusią instituciją.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo išdėstytu argumentu, jog pagal Taisyklių 16 ir 39 punktus neturėjo būti pridedama jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pinigų suma pervesta suklydus. Šiuo aspektu pastebėtina, jog pagal jau minėtas Taisyklių 16 punkto nuostatas prašymo teikėjas privalo pateikti duomenų, reikalingų išnagrinėti prašymą bei patvirtinančių VMI neadministruojamų mokesčių, baudų ir kitų įmokų sumokėjimą. Priešingu atveju, nesant būtinybės pateikti prašymą pagrindžiančių dokumentų, mokesčių administratorius būtų įpareigotas priimti sprendimą dėl bet kokio kreipimosi grąžinti (įskaityti) prašomas sumas, taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti Taisyklių nuostatų suteikiamomis teisėmis ir mokesčių administratoriui priimti objektyvia informacija nepagrįstą sprendimą bei pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Akcentuotinas ir Taisyklių 17 punktas, kuris iš esmės įtvirtina mokesčių administratoriaus pareigą priimti pagrįstą ir objektyvų sprendimą, t. y. išnagrinėjus prašymą ir nustačius, jog trūksta duomenų priimti sprendimą, kreiptis į prašymo teikėją ar kitą viešojo administravimo subjektą dėl papildomos informacijos.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, jog pagal Taisyklių 39 punktą, kai prašoma grąžinti klaidingai pervestą sumą, prašymo 18 ir 19 laukeliuose duomenų apie sumokėjimą patvirtinantį dokumentą nurodyti nereikia. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog tolimesnės to paties 39 punkto nuostatos įtvirtina, jog šie duomenys yra nurodomi prašymo 11, 12, 13 laukeliuose (dėl šių laukelių pildymo žr. Taisyklių 32–34 p.).

Pareiškėjas nurodo, jog 2014 m. vasario 4 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui už tą patį administracinį teisės pažeidimą paskirtas įspėjimas, patvirtina, jog 10 Lt buvo sumokėti per klaidą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtas nutarimas priimtas praėjus metams po mokesčių administratoriaus ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, nedisponavo nutarime išdėstyta informacija ir todėl negalėjo vertinti šio nutarimo reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo tenkinimo (netenkinimo). Teisėjų kolegija taip pat negali vertinti ginčijamo mokesčių administratoriaus sprendimo pagrįstumo naujų pareiškėjo pateiktų įrodymų kontekste, kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo galimybės jų analizuoti ir dėl jų pasisakyti.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į Taisyklių 11.4 punktą (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. liepos 3 d.), kuris iš esmės įtvirtina naują klaidingai sumokėtų baudų sugrąžinimo tvarką. Pagal šią tvarką mokesčių mokėtojas pateikia skundą administracinio teisės pažeidimo baudą paskyrusiai institucijai (įstaigai) dėl klaidingai sumokėtos administracinio teisės pažeidimo baudos, kuri paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta tvarka pagal organo (pareigūno) surašytą protokolą su administraciniu nurodymu, prašydamas klaidingai sumokėtą administracinio teisės pažeidimo baudos sumą įskaityti pagal nurodytus duomenis, o institucija (įstaiga), paskyrusi administracinio teisės pažeidimo baudą ir išnagrinėjusi skundą, priima sprendimą įskaityti mokesčių mokėtojo prašyme nurodytą administracinio teisės pažeidimo baudą. Atsižvelgus į išdėstytas nuostatas, sprendimas palikti mokesčių administratoriaus 2013 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 20.16-06-331-13818/RMA-8406 nepakeistą, neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į administracinio teisės pažeidimo baudą paskyrusią instituciją (įstaigą) dėl klaidingai sumokėtos administracinio teisės pažeidimo baudos Taisyklių nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, vadovaudamasis byloje susiklosčiusiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Skirgailė Žalimienė