Civilinė byla Nr. e2-244-649/2024
Teisminio proceso Nr. 2-26-3-01037-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.5.5.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 5 d.
Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. L. ir advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, atsakovei A. Š. ir jos atstovui advokatui I. T. (dalyvavo nuotoliniu būdu), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. firmos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. Š. dėl priteistų 1377,38 Eur dydžio netesybų panaikinimo (darbo teisės ginčo išnagrinėjimo teisme) bei atsakovės A. Š. priešieškinį pareiškimą ieškovei V. L. firmai (duomenys neskelbtini) dėl 849,19 € dydžio per mėnesį netesybų priteisimo iki pilno atsiskaitymo su atsakove, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė V. L. firma (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir Panevėžio DGK) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 1377,38 Eur netesybų priteisimo ir atmesti atsakovės A. Š. prašymą jas priteisti.
2. Ieškinyje nurodė, jog Panevėžio DGK Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistos 1377,38 Eur dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę vienai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos sąskaita bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėjo, jog V. L. įmonėje susidarė sunki turtinė padėtis, dėl ko iš įmonės vykdomas priverstinis išieškojimas, įmonė dėl finansinės padėties neturėjo objektyvių galimybių mokėti darbo užmokestį atsakovei. Be to, įmonė buvo sutarusi su siuvėjomis, kad šioms darbo užmokestis bus išmokamas vėliau, ką patvirtina 2022 m. gruodžio 14 d. pareiškimas. Teigia, jog Panevėžio DGK priteista netesybų suma leidžia darbuotojai nepagrįstai, nieko nedirbant, praturtėti įmonės sąskaita ir šią sumą galima vertinti kaip agresijos aktą smulkios įmonės atžvilgiu. Pažymėjo, jog ir pati atsakovė dirbo nekokybiškai, darbo metu nevykdydavo darbo normos, dirbo neefektyviai.
3. Atsakovė A. Š. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad teiks priešieškinį ir prašys priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas netesybas už uždelstą atsiskaityti su atsakove laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki atsiskaitymo dienos proporcingai uždelstam laikui, bet ne ilgiau nei 6 mėn., skaičiuojamas po vieną vidutinį darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovės vertinimu, Panevėžio DGK 2023-09-06 sprendimu nepagrįstai priteisė netesybas tik už vieną mėnesį ir trylika dienų, tokiu būdu nenurodydama teisinio pagrindo sutrumpino netesybų mokėjimo terminą.
4. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog DK 147 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta sankcija už darbdavio nesavalaikį atsiskaitymą su darbuotoju, šia sankcija siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju atleidimo dieną. Atsiliepime nurodoma, jog šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas, ieškovės ieškinyje nurodytos priežastys, dėl kurių buvo uždelsta atsiskaityti su atsakove, nesudaro pagrindo netesybas mažinti. Ir kadangi ieškovė su atsakove iki šiol neatsiskaitė, nepagrįstai ginčija priteistų išmokų – netesybų – dydį, nevykdo Panevėžio DGK sprendimo toje dalyje, kurioje jis įsiteisėjo, atsakovė planuoja reikšti priešieškinį dėl pagal įstatymą priklausančių netesybų priteisimo. Atsakovės vertinimu, ieškovės ieškinys yra prašymas, jog teismas ignoruotų imperatyvią DK 147 straipsnio 2 dalies normą, ir įrodinėja aplinkybes, neturinčias teisinės reikšmės ginčui dėl netesybų.
5. Atsakovė pateikė priešieškinį reikalavimą, kuriame prašė pakeisti Panevėžio DGK 2023-09-06 sprendimo dalį dėl 1377,38 Eur netesybų priteisimo ir nustatyti, kad IĮ V. L. firma (duomenys neskelbtini) moka atsakovei 849,19 Eur dydžio netesybas nuo darbo sutarties nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) iki pilno atsiskaitymo, bet ne ilgiau nei 6 mėnesius.
6. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad DK 147 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo – darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis-darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kasacinis teismas (AT 2021-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021) yra pažymėjęs, kad DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, tai yra laiku įvyksiantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje numatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Šia teisės norma siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Kasacinis teismas nurodo, kad DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas; 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija darbdaviui gali būti taikoma pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi būti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės apimties.
7. Ieškovės atstovė posėdžio metu V. L. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad jos įmonės sąskaitos yra areštuotos, ji nėra įvykdžiusi darbo ginčų komisijos sprendimo dėl vieno darbo užmokesčio sumokėjimo. Šiuo metu įmonėje vienas darbuotojas – ji pati. Jos įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė 2022 m. pabaigoje, ji norėjo uždaryti įmonę, bet siuvėjos nenorėjo išeiti. Sausio mėnesį gavo 3000 Eur ir atsiskaitė siuvėjomis, tačiau siuvėjos pradėjo vietoje 8-10 vienetų gaminių per dieną siūti 4-5 vienetus, ji nesuprato, kas vyksta. Siuvėjos piktybiškai neatliko savo pareigų, tačiau ji jokių priemonių nesiėmė, nuobaudų neefektyviai dirbančioms darbuotojoms neskyrė, brokuotų gaminių apskaitos ar pagamintų gaminių per dieną apskaitos nevedė. Planuoja vykdyti veiklą toliau ir su atsakove atsiskaityti pagal galimybes. Turėjo sveikatos problemų, tačiau ligos nesutrukdė vadovauti įmonei, nes nurodymus duodavo telefonu. Negalėjo atsakyti į atsakovės klausimą – kodėl atsakovės neatleido iš darbo, jei ji blogai dirbo. Sutiko su 1/3 dalimi priešieškinio reikalavimų.
8. Ieškovės atstovas advokatas Kastytis Paspirgėlis posėdžio metu taip pat prašė ieškinį tenkinti, sutiko su 1/3 dalimi priešieškinio reikalavimų. Buvo sunki atsakovės įmonės finansinė padėtis, nes nebuvo pakankamai užsakymų, netesybos neskatina atsiskaityti, o sudaro galimybes atsakovei nepagrįstai praturtėti. Sankcijos turi būti proporcingos, šiuo atveju yra pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo klausimas. Didelės netesybos leidžia darbuotojui nepagrįstai praturtėti nieko nedarant, prašė sumažinti priešieškiniu prašomas priteisti netesybas. Nurodė, kad pati atsakovė neefektyviu darbu ar dirbdama sau prisidėjo prie to, kad įmonė pateko į sunkią turtinę padėtį bei su ja negalėjo atsiskaityti. Atstovo vertinimu, netesybos iki 6 mėnesių yra neproporcinga priemonė, nors darbdavys ir nėra atsiskaitęs su darbuotoju.
9. Atsakovė A. Š. posėdžio metu paaiškino, kad be darbo įmonėje nebūdavo, jei nebūdavo užsakymų – imdavo nedarbingumą. Ieškinį prašė atmesti, priešieškinį reikalavimą tenkinti, ieškovė jai pagal darbo ginčų komisijos įsiteisėjusią sprendimo dalį nėra nė kiek sumokėjusi. Dėl ieškovės nurodyto netinkamo atsakovės darbo nurodė, kad jei naujiems gaminiams siuvimo pradžioje ir padarydavo broko, tai tuoj pat ištaisydavo. Nesklandumų būdavo tik pradžioje, kol įsisavindavo naujus gaminius. V. L. dienos normas nustatydavo neįmanomas įvykdyti, tos normos buvo niekuo nepagrįstos.
10. Atsakovės atstovas advokatas I. T. posėdžio metu palaikė priešieškinyje išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad anksčiau teismai pagal senojo DK redakciją gal ir mažindavo netesybas, nes pagal ankstesnį DK netesybos buvo neribojamos laike. Nagrinėjamu atveju teisinė norma dėl 6 mėnesių netesybų yra imperatyvi, ji nėra neribota ir negali būti netesybos skaičiuojamos neterminuotai, tokios galimos netesybos iš karto yra aiškios tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.
11. Nustatytos faktinės aplinkybės:
11.1. Tarp ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Š. darbo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atleidus atsakovę A. Š. iš darbo V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) su ja neatsiskaitė.
11.2. Atsakovei A. Š. už 2022 m. nebuvo išmokėtas 248,02 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. sausio mėnesį – 633,20 Eur, už vasario mėn. – 633,20 Eur, už kovo mėn. – 556,45 Eur, už balandžio mėn. – 633,20 Eur, už gegužės mėn. – 644,92 Eur, už birželio mėn. – 642,19 Eur, už liepos mėn. – 1356,01 Eur ir 50 Eur už atskaitingam asmeniui. 2023-08-16 ieškovė V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Š. išmokėjo 1300 Eur sumą, viso ieškovės darbo užmokesčio skola atsakovei yra 4097,19 Eur. Atsakovės A. Š. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 849,19 Eur, per dieną – 40,13 Eur.
11.3. Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino atsakovės A. Š. prašymą bei iš ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) priteisė 4097,19 Eur išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 496,54 Eur delspinigių bei 1377,38 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki (duomenys neskelbtini) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), sprendimas dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovės A. Š. naudai iš V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (849,19 Eur) nukreiptas skubiam vykdymui. Sprendimas dalyje dėl 4097,19 Eur išmokų bei 496,54 Eur delspinigių įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d., iki 2024 m. vasario 20 d. jis nebuvo vykdomas (V. L. nurodė, kad jos įmonės sąskaitos areštuotos, A. Š. patvirtino, kad pagal įsiteisėjusią sprendimo dalį pinigų iš ieškovės negavo). Tarp ieškovės ir atsakovės ginčo dėl Panevėžio DGK 2023-09-06 sprendime nurodytų piniginių sumų paskaičiavimo, tame tarpe ir mėnesio vidutinio darbo užmokesčio nustatymo, nėra.
11.4. V. L. firma (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai 2023 m. vasario 1 d. buvo skolinga 5487,76 Eur dydžio mokesčių skolą. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimu nurodyta 4290,26 Eur dydžio ieškovės skolą nurašyti iš kredito, mokėjimų ar elektroninių pinigų sąskaitose esančių V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitų, o Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu nuspręsta ieškovės mokesčių nepriemoką išieškoti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytos ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) turto priverstinės hipotekos/įkeitimo.
11.5. Ieškovė V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2022 m. deklaravo gavusi 18 870 Eur pajamų, nurodė patyrusi 10 233 Eur nuostolių.
12. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl tarp ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Š. sudarytos darbo sutarties, jos nutraukimo datos, pagrindo, neišmokėtų atsakovei darbo užmokesčio ir kitų sumų, atsakovės vidutinio mėnesio ir dienos darbo užmokesčio dydžio, Panevėžio DGK priteistų sumų dydžius, teismas remiasi ieškovės pateiktu Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu darbo byloje (duomenys neskelbtini), pridėtais priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, dėl skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodymų nuskaityti, išieškoti skolą iš įkeisto turto – Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 1 d. raštu, 2022 m. spalio 19 d., 2023 m. kovo 24 d. ir 2023 m. gegužės 19 d. sprendimais, visa darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (pateikta popierinė byla). Nustatydamas faktinę aplinkybę apie ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) 2022 metais deklaruotas pajamas, patirtus nuostolius, teismas remiasi pateikta Metine pelno mokesčio deklaracija.
13. Teismas iš ieškovės atstovės V. L. pateiktų pažymų apie išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus mato, kad V. L. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai nuo (duomenys neskelbtini). Teismas remiasi V. L. paaiškinimais, kad jos turėtas nedarbingumas iš esmės netrukdė vadovauti įmonei, nes ji nurodymus siuvėjoms duodavo telefonu, be to, nedarbingumas nuo (duomenys neskelbtini) yra įvykęs praktiškai pasibaigus A. Š. darbo santykiams (A. Š. atleista iš darbo (duomenys neskelbtini). V. L. posėdžio metu nurodė, kad ir nedarbingumo metu vadovavo įmonei, nedarbingumas neturėjo reikšmės užsakymų kiekiui, kito asmens, galinčio vadovauti įmonei nedarbingumo laikotarpiu, nesamdė.
14. Ieškinys atmetamas, priešieškinis reikalavimas tenkinamas.
15. Remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
16. Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 17–18, 20 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 50 punktas ir kt.).
17. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė V. L. firma (duomenys neskelbtini) atsakovės A. Š. atleidimo dieną ((duomenys neskelbtini)) su atsakove neatsiskaitė, byloje nepateikta įrodymų ir neįrodinėta, kad ieškovė su atsakove neatsiskaitė dėl pačios atsakovės kaltės, todėl Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos 1377,38 Eur netesybos už uždelstą laiką, yra pagrįsta ir teisėta. Ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinio teiginiai, jog Panevėžio DGK sprendimu priteistos netesybos yra aiškiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti kitai šaliai, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti. Kaip matyti iš Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, netesybos buvo apskaičiuotos remiantis tuo, jog atsakovės A. Š. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 849,19 Eur, vidutinis darbo dienos užmokestis – 40,63 Eur, su atsakove iki Panevėžio DGK sprendimo priėmimo buvo uždelsta atsiskaityti 1 mėnesį ir 13 darbo dienų. Šių sumų dydžio ir apskaičiavimo ieškovė neginčijo, pripažino, jog jos apskaičiuotos teisingai, tą patvirtino ieškovės atstovai ir posėdžio metu. Tad ir darbo ginčą nagrinėjusios institucijos priteistos netesybos sprendimo priėmimo dieną 2023 m. rugsėjo 6 d., tai yra 1377,38 Eur (849,19 Eur + (40,63 Eur x 13 d. d.), atitinka DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą netesybų dydžio apskaičiavimo formulę, klaidų ją apskaičiuojant nepadaryta. Teismui iš ieškovės pateiktų įrodymų nekyla abejonių, jog ieškovės V. L. įmonės „(duomenys neskelbtini) finansinė būklė buvo ir šiuo metu yra sudėtinga (mokestinės skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, per 2022 metus įmonė patyrė 10233 Eur nuostolį), įmonės savininkė V. L. turėjo sveikatos problemų, tačiau šios aplinkybės tiek pagal DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą netesybų mažinimo pagrindą, tiek pagal suformuotą teismų praktiką, neturi jokios įtakos sprendžiant dėl netesybų dydžio neatsiskaičius su iš darbo atleistu darbuotoju.
18. Nors atsakovė A. Š. neskundė teismui Panevėžio DGK sprendimo dėl netesybų priteisimo, bylos nagrinėjimo metu ji pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. L. firmos (duomenys neskelbtini) atsakovei 849,19 Eur dydžio netesybas nuo darbo sutarties nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) iki pilno atsiskaitymo, bet ne ilgiau nei 6 mėnesius. Tokį reikalavimą atsakovė grindžia imperatyvia DK 147 straipsnio 2 dalies nuostata ir aplinkybe, kad iš ieškovės priteistos sumos atsakovei nepradėtos mokėti.
19. Ieškovės atstovė V. L. civilinės bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ir pati atsakovė kalta dėl to, kad su ja nebuvo atsiskaityta, nes netinkamai atliko savo darbines funkcijas (nepakankamai efektyviai gamino produkciją, pasitaikydavo broko atvejų). Tačiau, pirma, ieškovė šios aplinkybės nenurodė ieškinyje kaip pagrindo mažinti Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu priteistas netesybas, nepateikė tai jokių patvirtinančių įrodymų; antra, atsakovei tinkamai nevykdant pareigų, kaip teigė ieškovės atstovė V. L. teismo posėdyje, ji nesiėmė jokių sprendimų pagerinti įmonės veiklą – nėra pateikta jokių dokumentų, kad atsakovė neįvykdydavo dienos gaminių normos, kad gamindavo broką, kad dirbdavo per lėtai ir panašiai, kad V. L. ėmėsi priemonių intensyvinti gamybą. Teismas V. L. teiginius dėl atsakovės A. Š. netinkamo darbo vertina kaip deklaratyvius, niekuo nepagrįstus, į ką atsakovė A. Š. atsakė, jog dirbdavo per dieną 8 valandas, siūdavo įvairius gaminius, ir jei naujuose užsakymuose pasitaikydavo broko, tuo pat tą broką ištaisydavo. Pastebėtina, kad pati darbdavė daugiau nei du mėnesius nemokėjo atsakovei atlyginimo, tad tikėtis iš darbuotojo, jog šis tinkamai, geranoriškai ir nepriekaištingai vykdys savo pareigas, jeigu nėra mokamas atlyginimas (iki atleidimo iš darbo atsakovei A. Š. daugiau nei pusę metų buvo nemokamas darbo užmokestis (nuo 2022 m. gruodžio mėnesio)), irgi nėra pagrįsta, nors ieškovės atstovė V. L. ir pateikė dokumentą (2022-12-14 A. Š. ir S. K. pareiškimas), kad ji tarėsi su atsakove, jog jai kurį laiką nebus mokamas darbo užmokestis. Juo labiau, jog susitarus su darbuotoju, kad šis, remdamasis DK 50 straipsnio 1 dalimi, nevykdys savo darbo funkcijų (pačios ieškovės pateiktas 2022 m. gruodžio 14 d. atsakovės pranešimas dėl darbo funkcijų sustabdymo), darbdavys turi sumokėti darbuotojui ne mažesnę kaip vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį (DK 50 straipsnio 3 dalis). Dabar gi ieškovė V. L. nemokėjo nei atlyginimo, nei kompensacijos už darbo funkcijų sustabdymą, negana to, nemokėdama darbo užmokesčio, gavusi pranešimą apie atsakovės A. Š. darbo funkcijų sustabdymą, kurį V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) vertina kaip susitarimą nemokėti darbo užmokesčio, reikalavo iš atsakovės efektyvaus, greito ir našaus darbo funkcijų vykdymo. Kaip minėta, nors ieškovės atstovė V. L. teismo posėdyje ir teigė, kad atsakovė dirbo nekokybiškai ir lėtai, be deklaratyvių teiginių nekokybiškam darbui patvirtinti nėra pateikta jokių įrodymų, atsakovės A. Š. dėl neefektyvaus darbo V. L. nebandė įspėti ar atleisti. Net ir atleidus A. Š. iš darbo dėl šios netinkamų pareigų atlikimo būtų tekę atsakovei mokėti išeitines išmokas, tačiau tai irgi nėra pagrindas nei mažinti netesybas, nei laikyti, kad jos atleistam iš darbo darbuotojui nepriklauso, toks pagrindas nėra numatytas ir DK 147 straipsnio 2 dalyje.
20. Kaip minėta, ieškovė neįrodė, kad su atsakove neatsiskaitė dėl pastarosios kaltės, todėl mažinti netesybas nėra pagrindo, kadangi toliau nevykdomas atsiskaitymas su atsakove pagal Panevėžio DGK įsiteisėjusią sprendimo dalį, yra pagrindas priešieškinį tenkinti.
21. Dėl civilinės bylos baigties. Remiantis DK 229 straipsnio 1 dalyje, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.
22. Kadangi šioje byloje ieškiniu buvo ginčijamos Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu priteistos DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos, Panevėžio DGK sprendimo dalis dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių yra įsiteisėjusi. Pagal DK 231 straipsnio 7 dalį, civilinę bylą išnagrinėjus teisme ir teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Kas reiškia, jog teismas, priėmęs sprendimą dėl pareikšto ieškinio dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme, privalo priimti sprendimus ir dėl tos darbo ginčų komisijos sprendimo ginčytos dalies iš esmės, nevertinant ypač reikšmingai, ar yra pareikštas priešieškinis reikalavimas. Teismas privalo ginčą išnagrinėti teisingai, nagrinėjamu atveju, kadangi pareikštas priešieškinis reikalavimas, teismas priešieškinį reikalavimą tenkina.
23. Todėl teismas, atmetęs ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalies dėl netesybų priteisimo panaikinimo, vadovaudamasis DK 219 straipsniu, atsakovės A. Š. priešieškinį reikalavimą tenkina ir priteisia iš ieškovės atsakovės naudai 5095,14 Eur (6 mėn. x 849,19 Eur) dydžio netesybas už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini).) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius.
24. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus dėl 31 Eur dydžio išlaidų (už sumokėtą žyminį mokestį), valstybė, atstovaudama atsakovę pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-11-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pateikė įrodymus dėl 312,50 Eur dydžio išlaidų (2024-02-19 pažyma). Kadangi ieškovės ieškinys yra atmetamas, bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos tik valstybei, atstovavusiai atsakovę, jas priteisiant iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovės priešieškinis reikalavimas tenkinamas, žyminis mokestis iš ieškovės valstybei nepriteisiamas, kadangi darbo ginčas teisme nagrinėjamas iš esmės ir nepateikus priešieškinio reikalavimo. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei patyrė 6,64 Eur dydžio išlaidas, nors ieškinys ir atmetamas, šios išlaidos iš ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) nepriteisiamos, nes neviršija nustatyto minimalaus dydžio (8,00 Eur).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270, 279, 410-418 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės V. L. firmos (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį reikalavimą tenkinti.
Priteisti atsakovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. L. įmonės „(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5095,14 Eur (penkių tūkstančių devyniasdešimt penkių eurų ir 14 ct) netesybas už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip už 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 19 d. (849,19 Eur x 6 mėn.).
Priteisti iš ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 312,50 Eur (tris šimtus dvylika eurų ir 50 ct) atsakovei A. Š. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų.
Lėšas į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą- mokant atsakovės atstovavimo išlaidas nurodyti įmokos kodą 5630.
Darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Panevėžio darbo ginčų komisijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.
Teisėjas Saulius Vanagas