Civilinė byla Nr. 3K-3-519/2010

Procesinio sprendimo kategorija 45.5

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos išieškojimo ir atsakovo M. A. priešieškinį dėl šilumos energijos tiekimo sutarties pripažinimo nutraukta; tretieji asmenys: Juozas A. A., Kauno rajono savivaldybė.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo atsakovo veiksmų, atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos, teisėtumo, šilumos energijos tiekimo centralizuotai sutarties pripažinimo nutraukta aiškinimo ir vertinimo klausimai.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 7452,76 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savo bute savavališkai atjungtus šildymo sistemos įrenginius. Atsakovas pareiškė priešieškinį ir prašė teismo pripažinti jo ir ieškovo sudarytą šilumos energijos tiekimo sutartį butui (duomenys neskelbtini) nutraukta nuo 2005 m. gruodžio 15 d. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai įkūrė daugiabučių namų savininkų bendriją „Ramunė“, kuri pasistatė katilinę (duomenys neskelbtini) bendrijos butams ir dar trijų kitų daugiabučių namų butams šildyti. Ieškovas ir atsakovas nebuvo pasirašę šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, bet ieškovas šilumos energiją tiekė, o atsakovas už ją atsiskaitydavo. Atsakovas nuo 2005 m. lapkričio mėn. savo bute (duomenys neskelbtini) įsivedė autonominį–dujinį šildymą ir atsijungė nuo bendros namo šildymo sistemos. Už šilumos energiją, gautą iki atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos, atsakovas su ieškovu atsiskaitė, po to nebemokėjo. Ieškovas teigia, kad atsakovas jam skolingas 7452,76 Lt už šilumos energiją nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. Trečiasis asmuo J. A. A. 2004 m. balandžio 3 d. kreipėsi į ieškovą, kad šis išbrauktų keturių butų kompleksą, taip pat ir 64,99 kv. m ginčo butą iš šilumos vartotojų sąrašų. Bendras namo, kuriame yra ginčo butas, plotas – 4841,82 kv. m. Šilumos tiekimo valdytojas A. A. apžiūrėjo atjungimą vietoje, pastabų nepareiškė. Ginčo daugiabučio namo gyventojai sutiko, kad atsakovas atsijungtų nuo bendros šilumos sistemos savo butą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino: pripažino ieškovo ir atsakovo šilumos energijos tiekimo sutartį butui (duomenys neskelbtini) nutraukta nuo 2005 m. gruodžio 15 dienos. Nustatęs, kad, nors atsakovas pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, prašoma priteisti skola yra apskaičiuota už laikotarpį, per kurį atsakovas ieškovo sutikimu jo tiekiamos šilumos energijos nevartojo, todėl ieškinį atmetė. Nors teismas ir konstatavo, kad atsijungimas nuo šildymo sistemos įvyko pažeidžiant atsijungimo procedūrą, tačiau tai nepaneigia atsakovo teisės nutraukti šilumos vartojimo santykius (sutartį), nes šilumos vartojimas yra paslaugos vartojimas, ir tai yra ne pareiga, o teisė. Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas iki 2005 m. gruodžio 15 d. nėra skolingas ieškovui už suvartotą energiją, be to, kitų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkai davė sutikimą atjungti ieškovų butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, ir nekėlė klausimo, kad sutarties dėl ieškovo buto šildymo nutraukimas padarys jiems žalos, teismas, vadovaudamasis CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytu reguliavimu, patenkino priešieškinį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi patenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino: 1) priteisė ieškovui iš atsakovo 7452, 76 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų; 2) įpareigojo atsakovą savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savo bute savavališkai atjungtus šildymo sistemos įrenginius; atmetė atsakovo priešieškinį; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise ir pažeidė šilumą tiekiančio ieškovo teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiui namui tiektą šilumos energiją, nes atsakovas savo buto radiatorius atjungė nuo bendros daugiabučio namo šilumos sistemos pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką. Teisės aktų pažeidimu teismas pripažino tai, kad atsakovas, atjungdamas prijungtus prie šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų buto šilumos ar karšto vandens įrenginius ir keisdamas savo buto šildymo būdą, nepateikė prašymo savivaldybės institucijai derinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir norimo keisti šildymo būdą visam pastatui bei negavo iš jos techninių sąlygų sąvado tiems darbams atlikti. Tai pažeidžia ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 165 punktą. Remdamasis nurodytų taisyklių 196 punktu teismas pripažino, kad atsakovas, atsijungęs savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išliko šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatliks taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų, t. y. buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Dėl materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.385 straipsnį, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį, nes nepagrįstai pripažino ieškovo (šilumos tiekėjo) teisę reikalauti skolos už šilumos tiekimą, kai šilumos energija iš viso kasatoriui nebuvo teikiama, nes šis nutraukė šilumos energijos tiekimo sutartį, sudarytą su ieškovu, ir atsijungė nuo ieškovo tiekiamos šilumos energijos tiekimo sistemos. Kasatorius nurodo, kad ieškovas galėjo reikalauti tik kasatoriaus atsijungimu padarytos žalos atlyginimo, bet tokio reikalavimo nepareiškė. Ieškovas neįrodė, kokios žalos jis patyrė dėl kasatoriaus atsijungimo nuo šilumos energijos centralizuoto tiekimo sistemos.

2.     Patenkinęs ieškinį, apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos, kad iš buvusio abonento, kai vartojimas buvo nutrauktas, negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., byla Nr. 3K-3-155/2005).

3.     Kauno apygardos teismas pažeidė CK 6.390 straipsnį ir kasacinio teismo praktiką, kad šilumos energijos tiekėjas negali daryti jokių kliūčių vartotojui, kuris nori naudotis alternatyviu šilumos energijos šaltiniu ir nutraukti sutartinius santykius su centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. P. ir kt. ir v. „Kauno energija“, byla Nr. 3K-7-454/2004).

4.     Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelis jo motyvas atsisakyti ieškovo tiekiamos šilumos energijos yra netinkamos kokybės energija, todėl jis mano, kad turi teisę pasinaudoti savo teisių gynimo būdu – nutraukti centralizuoto šilumos energijos tiekimo sutartį su ieškovu (CK 6.383, 6.386 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Klaipėdos bendrabutis“ v. AB „Klaipėdos vanduo, byla Nr. 3K-3-283/2004).

5.     Dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų, nes teismas neįvertino kasatoriaus faktinių ir teisinių atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų ir tai, kasatoriaus teigimu, neatitinka kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š., byla Nr. 3K-3-429/2006).

6.     Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nes nenurodė motyvų, kuriais remdamasis atmetė priešieškinį.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pat argumentais, kokiais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka apskųstame sprendime.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

 

Dėl šalių santykių kvalifikavimo

 

Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai kvalifikavo šalių šilumos energijos tiekimo santykius kaip vartojimo teisinius santykius CK 1.39 straipsnio 1 dalies, 6.188 straipsnio ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo prasme, nes, esant vartojimo sutartiniams santykiams dalyvauja fizinis asmuo (vartotojas), kuris sutartį sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, ir verslininkas, profesionalas, siekiantis pelno. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas yra daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri bendrijos narių interesais administruoja kieto kuro katilinę – šilumos energijos gamybos šaltinį. Ieškovas neužsiima šilumos tiekimo verslu, negauna iš šilumos energijos gamybos pelno, bet tik gamina šilumos energiją, ją tiekia bendrijos nariams ir surenka šilumos energijos gaminimo išlaidas.

 

Dėl atsakovo teisės atjungti šildymą bute nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos

 

            Kasatoriaus buto atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos metu (2005 m. lapkričio mėn.) buto šildymo sistemos atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 23–25 straipsniuose, ūkio ministro 2003 m. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., byla Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., byla Nr. 3K-7-359/2007).

Pagal kasatoriaus buto atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos metu galiojusios Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies redakciją butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su savivaldybe šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Taisyklių 165 punkte nustatyta, kad pastato, išskyrus šių taisyklių 171 ir 173 punktuose nurodytus atvejus, savininkas arba visi kartu daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, pageidaujantys atjungti prijungtas prie šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų pastato šilumos ar karšto vandens įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti šildymo būdą visam pastatui bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Pagal Taisyklių 196 punktą buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka šių taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų (buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą). Taigi šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą ar bute esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Šias išvadas patvirtina šiuo metu galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Kasatorius šios tvarkos nesilaikė. Nagrinėjamo ginčo atveju kasatorius nesikreipė į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos darbus atliko neturėdamas techninių sąlygų sąvado, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, todėl pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą.

 

Dėl ieškovo reikalavimo kvalifikavimo

 

Ieškiniu ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 7452,76 Lt skolos už šilumos energiją, teiktą kasatoriaus butui nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. Nurodytą sumą ieškovas apskaičiavo nustatęs, kiek šilumos energijai gaminti skirtų kaštų tenka vienam kvadratiniam metrui, ir gautą dydį padauginęs iš kasatoriaus buto ploto. Tačiau ieškovas iš kasatoriaus reikalaujamą sumą taip pat grindė argumentais, kad kasatoriaus skola yra ir bendrojo naudojimo patalpoms bei įrenginiams šildyti tenkančios sąnaudos, ir kitų daugiabučio namo, kuriame yra kasatoriaus butas, butų gyventojų patiriama žala (kad kituose butuose nukrito temperatūra, kad sumažėjo slėgis bendroje šildymo sistemoje, kad padidėjo mokestis už šilumos energiją ir kt.). Taigi ieškovo reikalavimo priteisti 7452,76 Lt faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, kuriomis grindžiamas skolos susidarymas (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis) ir žalos atsiradimas (CK 6.390 straipsnio 1 dalis, Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.). Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas ir kaip reikalavimas sumokėti skolą už šilumos energiją bendroms reikmėms, ir kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus kitų daugiabučio namo gyventojų, kasatoriui atsijungus nuo bendros šilumos sistemos (CK 6.390 straipsnio 1 dalis, Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio reikalavimą tik kaip skolą už šilumos energiją, todėl nepagrįstai nenustatinėjo, netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su nuostoliais, kurių patyrė kitų namo butų gyventojai. Be to, bylą nagrinėję teismai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su skolos, tenkančios kasatoriui už šilumą, suvartotą pastato bendrojo naudojimo reikmėms, taip pat už bendros šildymo sistemos priežiūrą ir palaikymą, dydžiu. Nustatyti nurodytas aplinkybes svarbu tam, kad būtų tinkamai įvertintas ieškovo reikalavimo pagrįstumas ir dydis. Nurodytų proceso teisės normų pažeidimų kasacinis teismas negali pats pašalinti, nes, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, negali nustatyti naujų faktinių aplinkybių. Dėl to, nenustačius CPK 359 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų kasaciniam teismui pakeisti arba panaikinti apskųstą sprendimą ir priimti naują sprendimą, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

 

Pažymėtina, kad nuostolių dydį turi įrodyti ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasatoriui, kaip neteisėtai butą nuo bendros šildymo sistemos atsijungusiam asmeniui, nesutinkant su ieškovo reikalavimu, taip pat tenka įrodinėjimo našta (tik priešinga ieškovo įrodinėjimo pareigai): jis turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimą, t. y. kad skola yra sumokėta, o kitų butų gyventojai dėl jo buto atjungimo nuo bendros šildymo sistemos nepatyrė nuostolių. Šią kasatoriaus įrodinėjimo pareigą patvirtina Taisyklių nuostatos. Iš Taisyklių 183–197 punktų, kuriuose reglamentuota daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginių atsijungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų tvarka, darytina išvada, kad asmuo, norėdamas įgyvendinti nurodytą teisę (nagrinėjamos bylos atveju – kasatorius), privalo įrodyti, jog dėl jo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų. Šių išlaidų buvimas ar nebuvimas įrodomas iš savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos gauta išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų, apskaičiuotų pagal teisės akto (anksčiau – ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-300, dabar – energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-228 patvirtintos Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodikos) nuostatas, išklotine (Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis; Taisyklių 183.4 punktas). Be to, iš Taisyklių 190.1, 190.2 punktų darytina išvada, kad neteisėtai atsijungęs butą nuo bendros šildymo sistemos asmuo, nesutikdamas su kitų namo butų nurodomais patirtais nuostoliais, privalo pateikti lyginamųjų šilumos nuostolių per išorines atitvaras ir vidines atitvaras, ribojančias svetimas gretimas patalpas, skaičiuotę. Jeigu lyginamieji šilumos nuostoliai per vidines atitvaras didesni už lyginamuosius šilumos nuostolius per išorines atitvaras, tuomet turi būti pateikiami jų rekonstravimo, sumažinančio lyginamuosius šilumos nuostolius, nustatytus teisės akte (aplinkos ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“), iki neviršijančių per išorines atitvaras, brėžiniai. Nurodytų išvadų pagrindu, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bylos šalims, patenkino ieškovo reikalavimą, kuris buvo neįrodytas, dėl skolos, todėl byloje netinkamai taikytos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos (CPK 176–185 straipsniai).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies – apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai	Egidijus Laužikas
	Zigmas Levickis
	Pranas Žeimys