Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-04-24][nuasmeninta nutartis byloje][II-480-992-2025].docx
Bylos nr.: II-480-992/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108–125 straipsniai)
Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti kvalifikuojamas pagal ANK 424 str. 4 d. (ANK 424 str. 4 d.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415–417, 420–433 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370–463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-480-992/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00371-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2; 16.11.9; 21.10.3

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

 

2025 m. balandžio 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. R., jo atstovui advokatui Valentinui Račiui,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3140-2025 (ROIK (duomenys neskelbtini)).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

R. R. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3140-2025 (ROIK (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas galutine 450 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams.

Nutarime konstatuota, kad R. R. 2024 m. balandžio 3 d., 13.50 val., Vitebsko g. 18, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 60 km/h greitį viršijo 29 km/h ir važiavo 89 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pat vairavo transporto priemonę sergant ligomis, kuriomis draudžiama vairuoti transporto priemones. Tokiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus. 

Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu R. R. pateikė teismui skundą, prašydamas pakeisti Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimą – sumažinti už administracinius nusižengimus paskirtą galutinę 450 eurų dydžio baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo arba specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą maksimaliai sutrumpinti.

Skunde teigiama, kad pareiškėjas supranta, jog nusižengimus padarė dėl to, kad netinkamai įvertino susidariusią situaciją, buvo neatidus. Gavęs pirmą baudą, pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą ir gydytojas patvirtino, kad jis vairuoti gali, todėl vairavo. Pareiškėjas yra senyvo amžiaus, todėl nutarimu paskirta galutinė bauda jam sunkiai pakeliama ir akivaizdžiai per didelė. Dėl sveikatos problemų jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis ir (duomenys neskelbtini) lygis, todėl faktiškai yra visiškai nedarbingas. Turi ir kitų sveikatos problemų – serga (duomenys neskelbtini). Jau ilgą laiką nebedirba ir vienintelės jo pajamos yra senatvės ir (duomenys neskelbtini) pensija, kurią sudaro apie 430 eurų per mėnesį. Jo sutuoktinė taip pat turi didelių sveikatos problemų, yra nedarbinga, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis. Sutuoktinės pajamos apytiksliai sudaro 400 eurų per mėnesį, kurių didžiąją dalį išleidžia įvairiems vaistams. Faktiškai pragyvena tik dėl to, kad jiems padeda vaikai. Vaikų pagalba iš esmės yra susijusi su būtinųjų poreikių (maisto, drabužių ir pan.) tenkinimu. Nekilnojamojo turto ir kito brangaus turto neturi. 

Skunde, be kita ko, akcentuojama, kad tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl jo sutuoktinės sveikatos būklės teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra būtina. Pareiškėjo sutuoktinė sunkiai vaikšto, pareiškėjui dažnai tenka padėti žmonai nuvykti pas gydytojus, pasirūpinti maisto produktais, kadangi atstumai nuo jų gyvenamosios vietos yra nemaži. Nuolat prašo vaikų pagalbos su nuvežimu, tačiau vaikai yra dirbantys ir tai sudaro didelių nepatogumų. 

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis esant būtų pagrindas taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį, nenustatyta. Pareiškėjas bando sumenkinti nusižengimus, prisidengdamas savo ar artimųjų sveikatos būkle. Institucijos atstovo vertinimu, pareiškėjas tinkamų išvadų nepadarė, kadangi vairuoja dėl savo ligų negalėdamas vairuoti transporto priemonių, taip kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareikėjo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu R. R. paaiškino, kad šiuo metu automobilio nevairuoja, už pirmus nusižengimus skirtą baudą sumokėjo. „(duomenys neskelbtini)“ klinikose perėjo medicininę komisiją ir gavo dublikatą, kad jo sveikata tinkama vairuoti. Po atlikto (duomenys neskelbtini)  tyrimo jam buvo išrašytas raštas, kad (duomenys neskelbtini) nerasta, todėl vairuoti gali. Supranta, kad sveikatą privalo tikrintis dažniau, norėdamas vairuoti transporto priemones ir turėdamas ligų. Žino, kad kitas sveikatos patikrinimas jam numatytas 2026 m. lapkričio mėnesį. Pirmą kartą paskirtą 450 eurų dydžio baudą jis sumokėjo, tačiau antrą baudą jam sumokėti yra labai sunku. Jo ir žmonos mėnesinės pajamos yra apie 800 eurų. Per mėnesį vaistams jie išleidžia apie 70–80 eurų, žmonai nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu R. R. atstovas advokatas V. Račys palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė pareiškėjui skirtą baudą sumažinti ir netaikyti specialios teisės atėmimo arba specialios teisės atėmimo terminą sutrumpinti maksimaliai. 

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikęs atsiliepimą, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas nustatė, kad administracinių nusižengimų padarymo fakto ir kaltės R. R. iš esmės neginčija. Pareiškėjas pripažįsta, jog viršijo nustatytą leistiną greitį ir vairavo automobilį, sirgdamas ligomis, kuriomis draudžiama vairuoti transporto priemones. Nors skunde iš esmės keliamas už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, tačiau tiek pateikdamas skundą, tiek teisme pareiškėjas kalbėjo apie medicinines pažymas, suteikiančias jam teisę vairuoti ir teigė, kad dokumentai e. būdu buvo išsiųsti AB „Regitra“, todėl jam reikėjo tik perlaikyti vairavimo egzaminą. Skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tiek, kiek to prašoma skundu ir teismo posėdžio metu išsakytomis aplinkybėmis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. R. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes jis susirgo ligomis, kuriomis sergant draudžiama vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones (23–25 b. l.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones atimama sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio ši teisė buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus (SEAKĮ 24 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-802 (toliau – ir Įsakymas) (duomenys neskelbtini) punkte rašoma apie (duomenys neskelbtini), jog vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei jie vienerių metų laikotarpiu daugiau priepuolių neturėjo. Teisme R. R. aiškino, kad gydytojai jam leido vairuoti transporto priemones, nes (duomenys neskelbtini) jam, paskutinės apžiūros metu, nepasitvirtino. Šios aplinkybės patvirtintos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2024 m. lapkričio 25 d. apsilankymo apyraše, kuriame (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad R. R. gali vairuoti 1 grupei priklausančias transporto priemones (56 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu [2024 m. balandžio 3 d.] R. R. nebuvo susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pažyma pareiškėjui buvo išduota 2024 m. lapkričio 25 d., t. y. po administracinių nusižengimų padarymo.

Nesutiktina ir su R. R. argumentais, jog dokumentai iš gydymo įstaigos e. būdu buvo išsiųsti AB „Regitra“, kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto ,,Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 9 punkte nurodyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir Aprašo 9.1–9.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad nei skunde, nei teisme pareiškėjas nenurodė, kad būtų teikęs prašymą AB „Regitra“ dėl teisių grąžinimo.

Be kita ko, R. R. prašė sumažinti už ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirtos baudos dydį ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. R. R. aiškino, kad paskirta bauda jam yra per didelė finansinė našta, o teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant užtikrinti ne tik savo, bet ir artimųjų galimybę pasirūpinti būtiniausiais buities reikmenimis, nuvykti į gydymo įstaigas.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 450 iki 700 eurų. Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų <...>.

Institucijos priimtu nutarimu už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą R. R. paskirta 450 eurų dydžio bauda, t. y. minimali sankcijoje numatyta bauda, taip pat administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, t. y. minimalios trukmės sankcijoje nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas nesutinka su pareiškėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemone ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti už minėtą nusižengimą paskirtos baudos dydį ir maksimaliai sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo aplinkybėms reikšminga tai, kad Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, pagrįstai nustatė dvi R. R. administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes – asmuo prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, padėjo juos išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir administracinius nusižengimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 % darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija, priimdama nutarimą, nenustatė pagrįstai, to nenustatė ir teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis. Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad R. R. per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas keturis kartus, visi praeityje padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su transporto priemonės vairavimu, trys administracinės nuobaudos šiuo metu yra galiojančios, nepaisant to, kad paskirtos piniginės baudos yra sumokėtos. Įvertinus praeityje R. R. padarytų nusižengimų pobūdį ir intensyvumą, negalima teigti, kad pareiškėjas yra pavojingas vairuotojas, kuris sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja KET reikalavimus, tačiau vertinti R. R. kaip pavyzdingą vairuotoją taip pat nederėtų.

Teismo vertinimu, R. R. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog jam paskirta bauda yra per didelė finansinė našta, kadangi jo šeimos pajamos yra mažos ir būtiniausiems poreikiams išleidžia nemažą dalį pinigų, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl savo ir sutuoktinės komfortiškesnio gyvenimo (nuvykimo į gydymo įstaigas, apsipirkti), nėra išskirtinės. Tokios aplinkybės savaime nelaikytinos išskirtinai atsakomybę švelninančiomis, o ir pačiam pareiškėjui buvo žinomos nusižengimų padarymo metu. Be to, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-567/2012). 

Sirgdamas ligomis, kuriomis sergant draudžiama vairuoti transporto priemones, R. R. vairavo automobilį 2024 m. balandžio 3 d., šviesiu paros metu – 13.50 val., intensyvioje miesto dalyje – Vitebsko g. 18, Vilniuje, ir net 29 km/h viršijo nustatytą leistiną greitį. Tokiais veiksmais R. R. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, tad padarytų administracinių nusižengimų pavojingumas neturėtų būti menkinamas. Įstatymų leidėjas už tokio teisės pažeidimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą ir privalomą administracinio poveikio priemonę, tuo tik pabrėžia pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Dėl to skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios būtų pateisinamos visuomenės lūkesčiais ir galimo analogiško pažeidimo užkardymu ateityje. Neigiamų pasekmių, nepatogumų atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti pritaikytą administracinę atsakomybę, kuri yra švelniausio pobūdžio (paskirta minimali piniginė bauda ir trumpiausio termino administracinio poveikio priemonė). 

R. R., žinodamas apie savo šeimos finansinę padėtį ir suprasdamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ne tik dėl savo asmeninių poreikių patenkinimo, bet ir dėl žmonos sveikatos ir kelionių į gydymo įstaigas, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti įstatymu nustatytos baudos skyrimą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą. Tai, kad paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra susiję su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti pats R. R.. To nepadaręs R. R. prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Skunde nurodytos aplinkybės, jog R. R. gailisi padaręs nusižengimus, paskirta bauda jam yra per didelė finansinė našta, kadangi jis nebedirba ir kartu su žmona gyvena iš (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma per mėnesį viršija 800 eurų, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl kelionių į gydymo įstaigas, rūpinimosi savo žmona nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti ir taip pagal sankciją paskirtą minimalią baudos bausmę ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės paskyrimą. 

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad R. R. paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė ir bauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas sumažinant baudą arba neskiriant pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skiriant trumpesnį nei minimalus terminas. Teismo vertinimu, tiek minimalaus dydžio piniginė nuobauda, tiek minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirtos tinkamai, įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, paties pareiškėjo asmenybę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3140-2025 (ROIK (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r ė :

 

netenkinti R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3140-2025 (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                          Viktorija Šelmienė