Administracinė byla Nr. A-1654-662/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00190-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 16.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. AP-564 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. K.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėjas V. K. nurodė, kad Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.3 punktų pažeidimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-1255 sudarytai komisijai 2009 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr. 12-14-33 konstatavus, kad jis, kaip Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas, neužtikrino, jog Kauno pilies teritorijoje inžineriniai tinklai viešajam tualetui būtų pastatyti turint statybos leidimą. Pareiškėjas teigė, kad neteisėtų veiksmų neatliko, tarnybinio nusižengimo nepadarė. Vertinant jam paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą bei pagrįstumą, jo nuomone, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo, bet turi būti nustatyta, ar jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, tai, jog pažeidimą padarė tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp jo veikos ir pasekmių, jo, kaip tarnautojo, kaltė. Pareiškėjas teigė, kad Kauno pilies teritorijoje (duomenys neskelbtini) sankirtoje esančiam statybos objektui (viešajam tualetui) kaip nesudėtingam (laikinam) statiniui su priklausiniais (inžineriniais tinklais) statybos leidimas nebuvo reikalingas. Pažymėjo, jog pačios savivaldybės pozicija prieštaringa, nes ji ginčijo Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl statybos sustabdymo administraciniame teisme, taip pat tvirtindama, kad statybos leidimas minėtam statiniui nebuvo reikalingas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-1123/2010 buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. kovo 3 d. savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 ir 2009 m. kovo 3 d. statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4, konstatuojant, kad inžinerinių tinklų, skirtų viešajam tualetui aptarnauti, statyba buvo vykdyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kad inžineriniams tinklams statybos leidimas nebuvo reikalingas. Akcentavo, kad Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo jis buvo išteisintas ir kuris turi prejudicinę galią, taip pat konstatavo, jog statybos leidimas minėtam statybos objektui nebuvo reikalingas. Šie procesiniai dokumentai ir juose nustatyti faktai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad tarnybinė nuobauda jam skirta visiškai nepagrįstai.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta pagrįstai ir teisėtai, tarnybinis patikrinimas motyvuotas ir išsamus, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų. Pareiškėjas, būdamas Komunalinio ūkio skyriaus vedėju, netinkamai organizavo skyriaus darbą, neužtikrino, kad Kauno pilies teritorijoje viešajam tualetui eksploatuoti skirti inžineriniai tinklai būtų pastatyti turint statybos leidimą, ir tokiais neatsargiais kaltais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. AP-564 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. K.“.
Pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė VTĮ 28 straipsnį, 2 straipsnio 12 dalį, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – Taisyklės), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-200/2011) ir motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados (2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-1255 sudaryta komisija išvadoje apie Komunalinio ūkio skyriaus vedėją V. K., įtariamą tarnybinio nusižengimo padarymu, konstatavo, jog Kauno pilies teritorijoje buvo įrengti inžineriniai tinklai viešajam tualetui neturint statybos leidimo. Komisija taip pat padarė išvadą, kad būtent Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas V. K. padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi neužtikrino, jog viešojo tualeto inžineriniai tinklai būtų pastatyti su statybos leidimu. Skundžiamu įsakymu atsakovas, remdamasis šia komisijos išvada, skyrė už išvadoje nurodytus kaltus veiksmus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (VTĮ 29 str. 3 d. 3 p.).
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. I-42-397/2011 ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje, manant, jog baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjant administracinę bylą (III t., b. l. 25–26). Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2012 m. liepos 16 d. Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą, kurioje V. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjo ir nusprendė V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 228 str. 2 d.), BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – 300 MGL (39 000 litų) dydžio baudą, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti suėmimu ir V. K. suimti ir pasiųsti vykdyti bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. Šioje baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, be kita ko, žinant, jog statybos darbai (duomenys neskelbtini) sankirtoje negalimi, nes nebuvo išduotas Kauno apskrities viršininko administracijos statybos leidimas. Kauno apygardos teismas, tirdamas šią aplinkybę bei remdamasis specialistų paaiškinimais, pripažino, kad statomam tualetui, kaip nesudėtingam II grupės statiniui, bei su juo susijusiems įvadiniams tinklams statybos leidimas pagal statybas reglamentuojančias normas nebuvo reikalingas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžio dalis, kuriose V. K. buvo nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, V. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisinant nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (III t., b. l. 27). Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalies nuostatas ir pabrėžė, kad ginčo atveju sprendžiant, ar pareiškėjo V. K. veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. nustatant visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, yra itin reikšmingas ir kitas procesinis sprendimas – Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-824-254/2012, kurioje ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) viršininko 2011 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 1V-79, panaikinti VTPSI 2010 m. spalio 29 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-101029-00068, panaikinti VTPSI 2010 m. spalio 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101029-00026. Šioje civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teismo priimtas procesinis sprendimas (įsiteisėjęs) patvirtina, jog sprendžiant dėl nurodytų ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, taip pat buvo išsamiai vertinama bei nustatinėjama, ar viešasis tualetas yra laikinas statinys, ar savavališkos statybos akte nurodyti inžineriniai statiniai – vandentiekio, nuotekų tinklai – yra vietiniai (įvadiniai) inžineriniai tinklai, skirti tarnauti laikinam statiniui – viešajam tualetui, ar šie inžineriniai tinklai buvo statomi ir yra skirti būtent jam tarnauti ir ar yra jo priklausiniai (Statybos įstatymo 2 str. 66 p.), taip pat ar jiems buvo reikalingas statybos leidimas. Būtent šios aplinkybės yra itin reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, siekiant patikrinti pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimą. Aptariamoje civilinėje byloje priimtame teismo sprendime teisėjų kolegija nusprendė, kad pagal bylos duomenis ginčo inžineriniai statiniai pagal 2 lentelę yra priskirtini prie inžinerinių tinklų įvadų ir yra II grupės nesudėtingi statiniai, kuriems statyti statybos leidimas yra nereikalingas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1123/2010 (b. l. 167-174) buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. kovo 3 d. savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 ir 2009 m. kovo 3 d. statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4, t. y. aktai, surašyti būtent dėl viešojo tualeto ir inžinerinių tinklų. Šiame teismo sprendime buvo taip pat konstatuotos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, be kita ko, teismui pripažinus, kad inžinerinių tinklų, skirtų viešajam tualetui aptarnauti, statyba buvo vykdyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kad jiems statybos leidimas nebuvo reikalingas.
Teismo vertinimu, paminėtuose priimtuose procesiniuose sprendimuose įrodinėjimo dalyko dalis buvo fakto, itin reikšmingo bei aktualaus ir nagrinėjamoje byloje, nustatymas bei konstatavimas – ar buvo reikalingas statybos leidimas inžineriniams tinklams, skirtiems aptarnauti viešąjį tualetą, taip pat atitinkamai ir teisės aktų, reglamentuojančių šiuos teisinius santykius, aiškinimas. Teismas pažymėjo, kad aptariamuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose minėtas faktas buvo neginčijamai nustatytas, juose pateikti ne tik motyvai dėl aktualių teisės normų aiškinimo bei taikymo, bet ir konstatuotos būtent nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybes bei faktai. Su bendrosios kompetencijos teismo sprendime civilinėje byloje bei teismo sprendime administracinėje byloje atliktu vertinimu bei teisės aiškinimu teismas sutiko, tas pačias nustatytas prejudicinę galią turinčias aplinkybes vertinti kitaip teismas neturi teisinio pagrindo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenims ir visoms valdžios institucijoms, o teisinio fakto buvimas kito įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (motyvu) atleidžia teismą nuo tokio teisinio fakto esmės atskleidimo.
Ginčo atveju, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė pareiškėjo kaltų veiksmų. Teismas nurodė VTĮ 2 straipsnio 12 dalį. Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje ir administracinėje byloje buvo paneigti tie pareiškėjo V. K. veiksmai, kurie buvo kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas, bei tos reikšmingos komisijos tarnybinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurios sudarė teisines prielaidas priimti ginčijamą įsakymą. Nustatyti įrodomąją vertę turintys faktai leido teismui daryti vertinamojo pobūdžio išvadą nagrinėjamoje byloje apie tai, kad statybos objektui – viešojo tualeto inžineriniams tinklams – pastatyti statybos leidimas nebuvo reikalingas, pareiškėjas šiuo aspektu nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai.
III.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir Taisyklėmis. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas atliko visus privalomus veiksmus tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, o jo surašyta išvada nėra formali, nes joje yra nustatytos visos Taisyklėse apibrėžtos sąlygos: konstatuotas konkretus teisės aktų pažeidimas, jo padarymo aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma bei teiktas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Teismas visiškai netyrė ir nevertino, kokius veiksmus atliko atsakovas, prieš priimdamas sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, bei nenurodė, kokie atsakovo veiksmai sąlygojo tarnybinės nuobaudos paskyrimo nepagrįstumą. Nesant konstatuotų konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovo nuomone, teismas negalėjo spręsti, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai. Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo veiksmus, sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmė kompetentingas asmuo savo kompetencijos ribose, todėl spręsti, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui privalo būti panaikinta, teismas neturėjo jokio pagrindo.
Teismas ginčijamame sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino tarnybinio nusižengimo tyrimo momentu egzistavusių aplinkybių. Be to, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29/2014 pareiškėjo ir kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) veiksmų teisėtumo visiškai nevertino ir nepasisakė dėl statybos leidimo viešojo tualeto inžineriniams tinklams įrengti reikalingumo bei nurodė, jog nors kaltinamųjų (nuteistųjų) veiksmuose nėra baudžiamojo nusikaltimo sudėties, tačiau tai nereiškia, jog savo pažeistų teisių asmenys negali ginti ne kraštutinėmis, kaip nurodė apeliacinis teismas, priemonėmis: civiline, tarnybine ir pan. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29/2014 negalėjo laikyti prejudiciniu faktu šioje administracinėje byloje, kadangi baudžiamojoje byloje teismas iš viso nevertino statybos leidimo teisėtumo išdavimo fakto, t. y. aplinkybės, už kurią pareiškėjui ir buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2592-568/2011 bei Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-254/2012, kadangi šiose civilinėse bylose (tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose) buvo sprendžiamas klausimas dėl VTPSI viršininko 2011 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1V-79, VTPSI 2010 m. spalio 29 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-101029-0068, VTPSI 2010 m. spalio 29 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101029-00026 teisėtumo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta Administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. AP-564, t. y. po to, kai Kauno miesto savivaldybės administracija Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. kovo 4 d. raštu Nr. IS-141 buvo informuota apie Statybos sustabdymo akto Nr. SU-4 surašymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, teismas neturėjo pagrindo šioje byloje prejudiciniais faktais laikyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2592-568/2011 bei Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-254/2012 nustatytas aplinkybes.
Be to, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų, jog Kauno apygardos prokuratūra 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 3S-61225 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę nurodydama, jog apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kad dalis turtinės žalos savivaldybei buvo padaryta, tačiau nurodė, kad tai galėjo būti padaryta ne dėl nusikalstamų atitinkamų valstybės tarnautojų, ar jiems prilygintų asmenų, veiksmų, o dėl šalių civilinių teisinių santykių realizuojant statybos darbų rangos ir paslaugų sutartį; Kauno miesto savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga už savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą, o taip pat, jeigu dėl efektyvaus šių lėšų panaudojimo yra padaroma žala, turi ne tik teisę, bet ir pareigą ginti savo interesus. Atsižvelgdama į tai, Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas ginčijamą spendimą, šių atsakovo argumentų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl, atsakovo nuomone, priimtas sprendimas prieštarauja ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatoms, dėl ko turėtų būti panaikintas.
Pareiškėjas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Nurodo, jog pareiškėjas neįrodinėjo, kad atsakovas, paskirdamas jam tarnybinę nuobaudą, ją paskyrė pažeisdamas nuobaudos skyrimo procedūrą arba drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant įstatymus, numatančius tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką. Atsakovo skunde dėstomi argumentai, kad esą priimtas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes atsakovas nepažeidė nuobaudos skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aklų, yra visiškai nepagrįstas. Pagal apeliacinio skundo logiką, V. K. turėtų atsakyti ir jam turėtų būti palikta galioti tarnybinė nuobauda, nors teismo sprendimais buvo panaikintas savavališkos statybos aktas, nustačius, kad statybos leidimo inžinerinių tinklų statybai nereikėjo, tačiau kadangi jis buvo surašytas, už tai turi atsakyti pareiškėjas, nors nepagrįstą savavališkos statybos aktą surašė valstybinė institucija. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir neprotingi.
Pagal apeliacinio skundo logiką, anot apelianto, teismas spręsdamas paskirtos nuobaudos pagrįstumo klausimą, turėtų atsižvelgti ir vertinti aplinkybes, susijusias su nuobaudos skyrimo tvarka, t. y., ar skiriant tarnybinę nuobaudą buvo tinkamai ir pagal tai reglamentuojančius įstatymus surašyta komisijos išvada, ar pagal tarnybinės nuobaudos skyrimo taisykles buvo paskirta nuobauda, ir patikrinus šias aplinkybes bei konstatavus, kad tarnybinės nuobaudos procedūra nebuvo pažeista, konstatuoti tai, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, kadangi atsakovas tokią nuobaudą turėjo teisę paskirti. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Atsakovo samprotavimai, jog aplinkybės, kad aktai (savavališkos statybos aktas ir kt.) buvo panaikinti, paskirtos nuobaudos V. K. pagrįstumui jokios įtakos neturi, kadangi nuobaudos paskyrimo metu šie administraciniai aktai galiojo ir nebuvo teismų sprendimais panaikinti, yra neprotingi. Teismų sprendimai, kuriais ir vadovavosi Kauno apygardos administracinis teismas, tenkindamas pareiškėjo V. K. skundą, visiškai patvirtina aplinkybę, kad statybos leidimo inžinerinių tinklų statybai nereikėjo, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-28 įsakymo Nr. AP-564, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, V. K. skundą tenkino ir ginčijamą įsakymą panaikino. Sprendime konstatavo, kad įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje ir administracinėje byloje buvo paneigti tie pareiškėjo V. K. veiksmai, kurie buvo kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas bei tos reikšmingos komisijos tarnybinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurios sudarė teisines prielaidas priimti ginčijamą įsakymą. Nustatyti įrodomąją vertę turintys faktai leidžia teismui daryti vertinamojo pobūdžio išvadą nagrinėjamoje byloje apie tai, kad statybos objektui - viešojo tualeto inžineriniams tinklams pastatyti statybos leidimas nebuvo reikalingas, pareiškėjas šiuo aspektu nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai ir naikintina.
Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas ginčijamą įsakymą, netinkamai vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis, netinkami ištyrė ir įvertino visas byloje esančias aplinkybes, dėl to priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. K. yra valstybės tarnautojas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2009 m. balandžio 24 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 12-14-33 apie Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo V. K. įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, kuria siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos.
Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės grindžiamas tuo, kad Kauno pilies teritorijoje buvo įrengti inžineriniai tinklai viešajam tualetui neturint statybos leidimo, o V. K., būdamas Komunalinio ūkio skyriaus vedėju, neužtikrino, kad viešojo tualeto inžineriniai tinklai būtų pastatyti su statybos leidimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
Bylos medžiaga patvirtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1123/2010, Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-397/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-824-254/2012), jog inžinieriniams tinklams, skirtiems aptarnauti viešąjį tualetą, statybos leidimas buvo nereikalingas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas pažeidimo padarymo faktas, todėl tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) V. K. paskirta nepagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas ginčo aplinkybes. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu išsamiu ir visapusišku įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Dalia Višinskienė