Baudžiamosios bylos Nr. 1-1427-1194/2023

                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43317-2023-8                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 
                                        1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.2.

                                                                (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Lietuvos Respublikos vardu

2023 m. gruodžio 14 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, 

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, 

kaltinamajam J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, pensininkas, gyvenamosios vietos adresas šiuo metu – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta –  (duomenys neskelbtini), teistas:

2023 m. sausio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), jam paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė  8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų areštą. Nustatyta, kad atlikus arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, toliau vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2023 m. rugpjūčio 18 d. arešto bausmę atliko, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       J. S. kaltinamas tuo, kad, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sūnui Ž. S., o būtent, jis 2023 m. lapkričio 10 d. apie 18.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, tarp jo ir sūnaus Ž. S., tyčia smurtaudamas sūnaus Ž. S. atžvilgiu,  ne mažiau kaip 4 (keturis) kartus rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį ir tokiais veiksmais sukėlė šeimos nariui – sūnui Ž. S. fizinį skausmą.

2.       Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis parodė, kad nematė sūnaus po šio įvykio iki šiol. Daugiau tai nepasikartos. Garantuoja, kad sūnaus atžvilgiu smurto nenaudos. Prašo skirti lengvesnę bausmę. Sūnus gulėjo lovoje, o jis rankomis sūnui užkirto.

3.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

4.       Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1.       Nukentėjusysis Ž. S.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuolatos gyvena kartu su savo tėvais adresu (duomenys neskelbtini). Vakar, tai yra 2023 m. lapkričio 10 d., visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, todėl buvo stipriai neblaivus, vakare buvo namuose, ėjo į tualetą, dėl savo neblaivumo pastūmė klozetą ir šis nuvirto. Dėl jo veiksmų iš klozeto pradėjo bėgti vanduo. Tačiau dėl savo neblaivumo nesugebėjo sutvarkyti klozeto, todėl nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą. Apie 18.20 val. jam gulint lovoje priėjo tėvas J. S. ir ėmė kumščiu daužyti į veido sritį, sudavė 3-4 smūgius, tėvas rėkė ant jo, kodėl jis sulaužė tualetą, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai žodžius vartojo dėl savo neblaivumo tiksliai nepamena. Dėl tokių tėvo veiksmų patyrė fizinį skausmą ir labai išsigando. Įvykio metu namuose buvo jo motina L. S., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri matė kaip tėvas smurtavo jo atžvilgiu (b. l. 32-35).

4.2.       Nukentėjusysis Ž. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė tualeto patalpą. Po ko Ž. S. parodė kambarį kuriame gulėjo, nurodė lovą ant kurios gulėjo bei paaiškino, kad toje pačioje vietoje, kur parodymų patikrinimo metu stovi jis, įvykio metu stovėjo tėvas – J. S., kai panaudojo prieš jį smurtą (b. l. 47-50).

4.3.       Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šeimos nariais – sūnumi Ž. S. ir sutuoktiniu J. S., tarp kurių 2023 m. lapkričio 10 d. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis panaudojo fizinį smurtą prieš sūnų. Paaiškino, kad tą dieną jie trise namuose vartojo alkoholį – alų. Nuo suvartoto alkoholio jautėsi ir buvo neblaivūs. Vakare, po 18.00 val., sutuoktinis J. pastebėjo, kad iš tualeto patalpos teka vanduo, o tualetas vonioje nuvirtęs. Suprato, kad tualetas nuvirto dėl sūnaus Ž. kaltės, kuris jį galimai dėl stipraus neblaivumo kažkokiu būdu nuvertė. Ž. apie gedimą nieko nepasakė, kai grįžo iš tualeto atsigulė kambaryje ant lovos ir miegojo. Sutuoktinis supyko dėl Ž. pasyvių veiksmų, neatsakingumo, ir pradėjo jam reikšti pretenzijas, bartis, dėl ko tarp judviejų kilo žodinis konfliktas, kurio metu supykęs sutuoktinis, priėjęs prie Ž., gulinčio ant lovos, sudavė šiam kažkiek kartų rankos kumščiu į galvos sritį ir nuėjo tvarkyti tualeto. O sūnus iškvietė policiją dėl J. smurtinių veiksmų. Dėl stipraus neblaivumo įvykio metu negali pasakyti, kiek smūgių J. sudavė Ž.. Taip pat negali pasakyti, ar Ž. tekėjo iš kažkur kraujas, kadangi neprisimena. Kitų asmenų namuose nebuvo. Daugiau neturi ką nurodyti, kadangi prastai prisimena detalias įvykio aplinkybes (b. l. 43-44).

4.4.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-143317-23, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2023 m. lapkričio 10 d. apie 18.20 val., J. S., kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,98 prom.), (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus konfliktui, kambaryje, ne mažiau kaip 3-4 kartų rankos kumščiu sudavė į veidą lovoje gulinčiam sūnui – Ž. S., dėl ko šis patyrė fizinį skausmą. (b. l. 9-10).

4.5.       Iš 2023 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), mato dviejų aukštų bendrabučio tipo daugiabutį namą. Užėjus į minėtą daugiabutį laiptais lipa į antrąjį aukštą ir antro aukšto koridoriuje suka į dešinę. Eidami koridoriumi kairėje pusėje mato skardines tamsios spalvos duris kurios priklauso 11 butui. Užėjus į buto vidų patenka į koridorių, iš kurio tiesiai ir į kairę mato praėjimus į gyvenamas patalpas, dešinėje pusėje yra tualeto patalpa. Užėjus į tualeto patalpą joje mato baltos spalvos klozetą. Užėjus iš koridoriaus į gyvenamą patalpą, esančią kairėje pusėje, joje priešais save mato viengulę sofą ant kurios padėta sujaukta paklodė. Gyvenamosios patalpos dešinėje mato dar vieną viengulę sofą, ant kurios sudėta patalynė, kambario kairėje pusėje mato stovinčią sekciją, šalia kurios pastatytas stalas, minkštas fotelis bei staliukas su įvairiais daiktais ant jo. Kambario galinėje dalyje prie lango taip pat mato dar vieną staliuką, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Daugiau nusikalstamai veika būdingų pėdsakų nėra ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (b. l. 11-13).

4.6.       Iš kitų objektų apžiūros nustatyta, kad apžiūros objektas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašas fiksuotas įvykio vietoje: PSS-20231110-185453UTC+0200; PSS-20231110-185452UTC+0200; PSS-20231110-192454UTC+0200; PSS-20231110-192452UTC+0200. Vaizdo įrašas peržiūrėtas panaudojant tarnybinį kompiuterį „hp“ bei vaizdo peržiūrėjimo programą, kuri įrengta kompiuteryje: 

vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20231110-185453UTC+0200“, vaizdo įrašo trukmė 30 min. 00 s. Nuo pat vaizdo įrašo pradžios matoma, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykį. Policijos pareigūnus įvykio vietoje buto duris atidaro vyriškos lyties asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas – J.S.. Bute taip pat yra ikiteisminio tyrimo metu nustatyti – L. S. ir Ž.S.. L. S. tualeto patalpoje tvarkosi. Ž. S. sėdi ant lovos kambaryje. Vaizdo įrašo 02 min. 26 s. pareigūnė kreipiasi į J. S.: Nu pasakokit kas čia dabar pas Jus atsitiko, ko čia Jūsų tas sūnus kvietė policiją. J. S.:  Sūnus pasėdėjęs nugriuvo. Ne, sugriuvo, sulaužė kaip sakyt... Kur yra tualetinis dalykas. Pareigūnė: Santechniką kokią nulaužė, vamzdį, ką? J. S.: Viską. Viską nulaužė girtas, ir dabar jis paguldytas, ir guli. Ir vandens tą, ir vanduo iš karto bėgo. Pareigūnė: Vandens ką? J. S.: Tas pats kur ateina ir tą vamzdį kur į kambarį. Ir dabar mes vandenį valom, o su juo nesusikalbam. Pareigūnė: O tai dėl ko jis taip padarė? J. S.:  (Gestais nurodo, kad dėl neblaivumo) Supratot turbūt. Pareigūnė:  Nu supratau, o žiūrėkit Jūs prieš jį smurtavot? J. S.: Jam 35 metai, jis jaunas vyras, /nesuprantami žodžiai/. Pareigūnė: O tai ką Jūs tada darėt, kai jis taip padarė? J. S.: Ką darėm, tai jis norėjo… Neprisipažįsta. Vaizdo įrašo 04 min. 46 s. Pareigūnė: O tai Jūs jo nemušėt? J. S.: Biški. Pareigūnė: Kiek tas biški? J. S.: Nedaug, kaip sūnui. Pareigūnė: O tai kur trenkėt Jūs jam? Į kurią vietą? J. S.:  Nu čia (delnu trenkia sau per žandą) per veidelį. Pareigūnė: Kiek kartų? J. S.: Porą kartų. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų duomenų neužfiksuota;

vaizdo įrašo pavadinimas „PSS-20231110-185452UTC+0200“, vaizdo įrašo trukmė 30 min. 00 s. Nuo pat vaizdo įrašo pradžios matoma, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykį. Policijos pareigūnus įvykio vietoje buto duris atidaro vyriškos lyties asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas – J. S.. Bute taip pat randasi ikiteisminio tyrimo metu nustatyti – L. S. ir Ž. S.. L. S. tualeto patalpoje tvarkosi. Ž. S. sėdi ant lovos kambaryje. Vaizdo įrašo 02 min. 30 s. Pareigūnas: Jūs kvietėt Ž. policiją, taip? Ž. S.: Taip. Pareigūnas: Dėl ko? Ž. S.:  Nes tėvas mane sumušė /necenzūrinis žodis/. Pareigūnas: Kaip sudaužė, kur daužė, kiek kartų? Ž. S.: 10 smūgių, 20 gal. Pareigūnas: Ne, ne, ramiai sakyk, kiek, už ką, dėl ko, kas čia buvo? Ž. S.: Nu ten biški aš klozetą pagadinau. Pareigūnas: Apgadinot klozetą. Ž. S.: Netyčia, jo. O tėvas man sako užmušiu. Pareigūnas: Ir ką darė? Ž. S.: Daužė. Pareigūnas: Su kuo? Ž. S.: Kuloku. Pareigūnas: Kiek, kur? Ž. S.: Į veidą vieną. Pareigūnas: Vieną? Sakėt 20-30, dabar vieną. Ž. S.: Davė, davė. Pareigūnas: Tai kiek maždaug? Ž. S.: 20, tiksliai negaliu pasakyt. Pareigūnas: Į veidą? Ž. S.: Taip į veidą. Pareigūnas: O kodėl nudraskytas paakys tavo? Ž. S.: Nu tai čia tėvas. Pareigūnas: Bet čia nudraskyta. Įdrėksta su kažkuo. Ž. S.: Nu tai jisai. Nežinau, kirto ir kirto. L. S.: Ką tu čia meluoji, niekas nedaužė. Ž. S.: Taigi mato va. Pareigūnas: Iš kur pas jį įdrėkstas paakys, matot? L. S.: Pats nugriuvo. Pareigūnas: Kur nugriuvo? L. S.: Ėjo į tualetą... Ž. S.: Nemeluokit. Pareigūnas: Ėjai į tualetą? Kas atsitiko tualete? Ž. S.: Nukritau. Pareigūnas: Tualete nugriuvai? Ž. S.: Jo. Pareigūnas: Dėl ko tu nukritai? Dėl to, kad tamsu? Dėl ko nukritai? Ž. S.: Kad tamsu. Pareigūnas: O, kad girtas nenukritai? Ž. S.: Ne. Pareigūnas: Išgėrei šiandien kažkiek? Ž. S.: Taip išgėriau. Pareigūnas: Su kuo gėrėt alų tą? L. S.: Su mama, su tėvu. Pareigūnas: Tai su Jums kartu? L. S.: Taip kartu. Vaizdo įrašo 4 min. 45 s. L. S. rodo: Ėjo į tualetą, nugriuvo, vandenys bėga. Pareigūnas: Kur jis ten nugriuvo? L. S.: Taip, į tualetą eidamas. Pareigūnas: Tai sulaužė kažką? L. S.: Taip, taip sulaužė. Vaizdo įrašo 5 min. 40 s. Pareigūnas: Toliau pasakok. Griuvai tualete? Ž. S.: Taip. Pareigūnas: Kas toliau buvo? Ž. S.:- Paskui mane tėvas… „Įp...“ /necenzūrinis žodis/. Vaizdo įrašo 06 min. 15 s. Ž. S.: Aš vandenį užsukau, o tėvas atlėkęs man kulokais. Vaizdo įrašo 10 min. 03 s. Pareigūnas: Tai medikų atsisakėt? Kodėl tada nereikia? Ž. S.: (Neatsakė). Vaizdo įrašo 15 min. 47 s. Pareigūnas: O kur Jus mušė? Tualete? Ž. S.:- Ne čia (nurodo vietą kambaryje ant lovos). Pareigūnas: Tai palaukit, sakėt nugriuvot tualete. Ž. S.:- Aš paskui parėjau... Vaizdo įrašo 16 min.13 s. Pareigūnas: Tai fizinį skausmą pajutot? Ž. S.: Pajutau, man veidą skaudą. Pareigūnas: Sąmonės nebuvot praradęs? Ž. S.: Ne. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų duomenų neužfiksuota. Peržiūrėjus kitus vaizdo ir garso įrašus reikšmingų domenų neužfiksuota (b. l. 64-68).

4.7.       Iš policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitos žiūryklės nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 10 d. 18.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), registruotas smurto artimoje aplinkoje pranešimas. Pranešėjas – Ž. S., nurodė aplinkybes, kad nurodytu adresu neblaivus tėvas sumušė, sumuštas veidas. GMP atsisakė. Nepilnamečių namuose nėra. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. lapkričio 10, 18:21, BPCID=92236440153, Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 10 d. 19:42. V2030. Nusikalstama veika. Smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino. Atvykus nurodytu adresu pranešėjas Ž. S., kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,54 prom.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad įvykus konfliktui dėl nuversto klozeto, kurio metu į butą pradėjo bėgti vanduo, jam gulint lovoje jo tėvas J.S., kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,98 prom.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nemažiau kaip 3- 4 kartus rankos kumščiu sudavė jam į veidą, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Filmuota BODY (b. l. 22-27).

4.8.       Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Anos Roščenkovos tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su nukentėjusiuoju Ž. S. nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d. buvo bendrauta su nukentėjusiuoju Ž. S.. Pokalbio metu buvo teiraujamasi, ar šis vyks į Valstybinę teismo medicinos tarnybą objektų tyrimui pagal 2023 m. lapkričio 10 d. užduotį. Ž. S. nurodė, kad objektų tyrimui nevyks, nepageidauja. Į klausimą ar vyko į medicinos įstaigą Ž. S. neigė. Taip pat Ž. S. buvo teiraujamasi, ar šis ikiteisminio tyrimo medžiagoje reikš civilinį ieškinį dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Ž. S. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš nei dabar, nei ateityje (b. l. 59-60).

4.9.       Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0073, patikros sertifikato Nr. 1938509, galiojantis iki 2023 m. gruodžio 10 d., J. S., 19.04 val., blaivumo tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 28-29).

4.10.        Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0073, patikros sertifikato Nr. 1938509, galiojantis iki 2023 m. gruodžio 10 d., Ž. S., 19.07 val., blaivumo tikrinimo metu nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 3,54 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 28-29).

J. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam inkriminuota už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą šeimos nariui – sūnui – pagrįstai.

6.       Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

7.       Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J.S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo sūnaus Ž. S. metu, tyčia ne mažiau kaip 4 (keturis) kartus rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam, t. y. sūnui, kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą.

8.       Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną buvo išgėręs alkoholio ir neneigia, kad kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms sudavė kumščiu ne mažiau kaip 4 (keturis) smūgius sūnui į galvos sritį. Nurodė, kad konfliktas įvyko dėl sugadinto tualeto. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo Ž. S., liudytojos L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, vaizdo ir garso įrašuose, kt.) užfiksuoti duomenys. Be to, kaltinamajam sertifikuotu alkotesteriu nustatytas 1,98 promilių girtumas. Teismo vertinimu, toks girtumo laipsnis neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

9.       Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamojo J. S. veikoje nustatyti visi fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl pripažintina, jog J. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

10.               BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

11.               BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

12.               Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

13.               BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.  

14.               Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

15.               Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

16.               Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – vedęs, nedirba, pensininkas, teistas, 3 (trejų) metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17.         Kaltinamojo J. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo J. S. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes praeityje jau buvo teisiamas vieną kartą už analogiškus nusikaltimus (dvi veikos), tačiau kaltinamasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo J. S. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis J. S. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir turėdamas neišnykusį/nepanaikintą teistumą už ankstesnę veiką, t. y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo J. S. atsakomybę.

18.         Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1-2 dalis).

19.         Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo J. S. smurtavimo prieš šeimos narius atvejis, kurio nusikalstami polinkiai nesikeičia, nes šis ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, vertinant tai, kad kaltinamasis J. S. yra pensininkas, 3 (trejų) metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, o sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytų kitų alternatyvių bausmės rūšių (laisvės apribojimas ir areštas) taikymas kaltinamajam J. S. būtų neefektyvus, nes, pagal ankstesnįjį baudžiamąjį įsakymą paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, ji buvo pakeista į arešto bausmę, todėl teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus jam sankcijoje už padarytą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo J. S. polinkiams pakeisti nepakanka, todėl kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

20.         Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnį ir kaltinamajam paskirtą bausmę mažinti trečdaliu. Kaltinamajam skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

21.         Taip pat, atsižvelgiant į kaltinamojo J. S. amžių ir į tai, kad kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, o, pasak nukentėjusiojo, jis tėvui – kaltinamajam J. S. – dėl patirtų sužalojimų jokių turtinių pretenzijų neturi, teismas mano, kad kaltinamasis visgi dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam J. S. gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus (BK 41 straipsnis), kaltinamajam J. S., kaip pensinio amžiaus asmeniui, tikslinga paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (BK 75 straipsnis).

22.         Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bei 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10  punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario atžvilgiu, už tokią nusikalstamą veiką J. S. teisiamas antrą kartą, kartu su bausme jam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. 

23.         Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir jos atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

24.         Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 10 d., 19.30 val., iki 2022 m. lapkričio 12 d., 15.35 val., t. y. 2 (dvi) paras, dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

25.         Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 112-114) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

26.       VGTPG pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Advokato dalyvavimas byloje buvo būtinas, kadangi byla teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš jo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė :

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bei 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsniu, įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 10 d., 19.30 val., iki 2022 m. lapkričio 12 d., 15.35 val., t. y. 2 (dvi) paras, dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja                                                                                                                            Silvija Bunkuvienė