Administracinė byla Nr. A-3322-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01310-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Klaipėdos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Tarnyba, ir Tarnybos Klaipėdos skyrius) 2017 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-7215 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 100 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. paduotu prašymu Tarnybos Klaipėdos skyriaus prašė paneigti melagingus, jo orumą žeminančius duomenis, paskleistus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, ir prašė kompensuoti už patirtą turtinę ir neturtinę žalą 5 000 Eur. Tarnybos Klaipėdos skyrius paliko nenagrinėtą jo prašymą, įvertinusi jį kaip pakartotinį. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos neveikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tarnyba nurodė, jog jis tariamai kreipėsi su panašiais reikalavimais 2016 m. rugpjūčio 20 d. ir Tarnyba tariamai atsakė 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu, reg. Nr. (2.1)NO-2-5767. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis skundu Tarnybai pranešė dėl advokato L. Z. ir l. e. direktoriaus pareigas V. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222, 225, 228, 229, 235, 300 straipsniuose. Teigė, jog nusikalstamos veikos pasireiškė advokato pateiktoje ataskaitoje apie antrinės teisinės pagalbos teikimą, advokato 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime ir Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPA-1119-80-14 nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis. Nurodė, kad skundu prašė nubausti nurodytus tarnautojus, o jų veiksmuose nustačius nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms. Argumentavo, jog šie reikalavimai visiškai skiriasi nuo 2016 m. gruodžio 16/19 d. prašymo reikalavimų, nes šį prašymą padavė BK 154 straipsnio pagrindu, t. y. dėl jo šmeižimo minėtuose aktuose. 2016 m. gruodžio 16/19 d. skunde nurodė, jog šmeižtas yra Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-80-14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, remdamasis Klaipėdos tarnybos „sufabrikuotu“ 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, priėmė neteisingą („apsiriktinį“) 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015, kuriuo neteisingai priteista iš jo sumokėti Tarnybai 798,05 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-667-243/2017 iš dalies patenkino jo skundą, panaikino Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-8843. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 19 d. pateikė Tarnybai prašymą įvykdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą ir pakartotinai išnagrinėti jo 2016 m. gruodžio 16 d. prašymą (ikiteismine tvarka paneigti melagingus duomenis, žeidžiančius jo orumą, šmeižtą, paskleistus Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14; atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ne mažiau 5 000 Eur, išnagrinėti klausimą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjos A. Š. neatitikimo einamoms pareigoms nagrinėjant jo kreipimąsi ir 2016 m. gruodžio 27 d. akto Nr. (2.3)-NO-2-8843 priėmimą. Atsakovas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu atsisakė peržiūrėti jo 2016 m. gruodžio 19 d. kreipimąsi ir 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą, Tarnyba neatsakė į jo pareikštus reikalavimus. Pareiškėjas akcentavo, kad jo reikalavimo esmė yra tai, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPA-1119-14. Jis pakartotiniu 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymu prašė atsakovo išnagrinėti klausimą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjos A. Š. neatitikimo einamoms pareigoms nagrinėjant jo kreipimąsi ir 2016 m. gruodžio 27 d. akto Nr. (2.3)-NO-2-8843 priėmimą. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos tikslas buvo padaryti jam maksimalią turtinę žalą, jis buvo nepagrįstai apšmeižtas. Pareiškėjo manymu, Tarnyba nenagrinėdama jo skundo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, o dėl tendencingų Tarnybos veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, jis parašė daugiau kaip 30 įvairių prašymų, skundų ir užklausimų įvairioms įstaigoms ir teismams. Nurodė, jog rengdamas skundą teismui patyrė ne mažiau kaip 100 Eur išlaidų, nes pats nemoka lietuvių kalbos ir kreipėsi į vertėją, tačiau neturi galimybės įrodyti šių išlaidų, nes vertėjas neturi patento veiklai ir negalėjo išduoti jam pinigų priėmimo kvito. Patirtą neturtinę žalą vertina ne mažiau kaip 200 Eur, nes atsakovas daug metų iš jo tyčiojasi.
3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2016 m. gruodžio 19 d. gautas pareiškėjo laisvos formos prašymas, reg. Nr. (2.3)NTP-9-5503, prašant, kad Tarnyba priimtų sprendimą, kuriuo būtų paneigti melagingi, orumą žeminantys duomenys, nurodyti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. (1.31)-TPA-1119-14. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir 2016 m. gruodžio 19 d. laisvos formos prašyme akcentuoja, kad advokato L. Z. pateikta 2014 m. rugsėjo 2 d. išvada ir veiksmai dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nutraukimo nebuvo antrinės teisinės pagalbos teikimas, kad pateikta informacija ir duomenys melagingi. Tarnyba 2016 m. gruodžio 27 d. raštu, reg. Nr. (2.3)NO-2-8843, V. S. prašymą paliko nenagrinėtą kaip kartotinį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4595-502/2017 nutarė Tarnybos apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą, kuriuo panaikintas Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-8843, palikti nepakeistą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-8843 dėl to, kad Tarnyba netinkamai taikė teisės normas nagrinėdama pareiškėjo skundą ir Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundą. Dėl šios priežasties Tarnyba pareiškėjo minėtą skundą nagrinėjo iš naujo ir 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-7215 informavo pareiškėją, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo, kuriuo būtų paneigti, kaip pareiškėjas teigia, melagingi, jo orumą žeminantys duomenys. Tarnyba akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad Tarnyba priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

II.

5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7215 teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, jog pareiškėjui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas L. Z. 2014 m. rugsėjo 2 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui buvo pateikta advokato L. Z. išvada, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui turi būti nutraukta dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš advokato J. L. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje yra neperspektyvus. Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, atstovavimas byloje neperspektyvus ir pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1727-386/2014 pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo ir kitų reikalavimų atsisakyta priimti (pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-925-609/2015, įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 20 d., atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo, žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteisė 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Teismas minėtu sprendimu konstatavo, kad pateikti duomenys patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktuose nurodytų priežasčių. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-3459 V. S. buvo pateiktas Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-80-14, kuriuo jis buvo informuotas apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ir apie pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas minėtoje byloje įvertino Tarnybos pateiktus duomenis dėl teisinės pagalbos išlaidų dydžio. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 neteisėtumo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-667-243/2017 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-8843; įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. paduotą skundą; pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą; atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl 100 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas konstatavo, kad Tarnyba netinkamai taikė teisės normas nagrinėdama pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundą, todėl panaikino Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nurodė, jog Tarnyba, kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, privalėjo tinkamai identifikuoti skundo esmę ir nustatyti, jog jis paduotas dėl, pareiškėjo teigimu, jo pažeistų teisių gynybos. Nagrinėdama šį skundą Tarnyba privalėjo pradėti dėl jo administracinę procedūrą ir priimti administracinį sprendimą VAĮ 19–36 straipsniuose nustatyta tvarka. Tarnyba, pakartotinai išnagrinėjusi 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškėjo laisvos formos prašymą, reg. Nr. (2.3)NTP-9-5503, 2017 m. spalio 2 d. raštu (sprendimu), reg. Nr. (2.3)NO-2-7215, informavo pareiškėją, kad Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. priimtas sprendimas Nr. (1.31)TPD-80-14 yra nepanaikintas ir galiojantis. Tarnyba neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimą, kuriuo būtų paneigti, kaip pareiškėjas teigia, melagingi ir orumą žeminantys duomenys, paskleisti Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-80-14.
8. Vertindamas Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštą (sprendimą), teismas pažymėjo, jog šiame sprendime jau nurodyta, kad Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. priimtas sprendimas Nr. (1.31)TPD-80-14 yra nepanaikintas ir galiojantis. Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog ji neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimą, kuriuo būtų paneigti, kaip pareiškėjas teigia, melagingi ir orumą žeminantys duomenys, paskleisti Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-80-14.
9. Teismas LITEKO duomenimis nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-3616-642/2017), prašydamas: 1) pripažinti duomenis, kuriuos savo pranešime 2014 m. rugsėjo 2 d. išplatino atsakovas advokatas L. Z., apie tai, jog ieškovas piktnaudžiavo antrine teisine pagalba, taip pat materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, taip pat atsakovo teiginius, jog ieškovas neturėjo teisės gauti nurodytą teisinę pagalbą, neatitinkančiais realybės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir įpareigoti atsakovą šiuos duomenis paneigti tokiu pat būdu, kuriuo jie buvo išplatinti; atsakovo teiginius: „Pranešu, kad iš V. S. pateiktų ir mano surinktų dokumentų bei civilinės bylos Nr. 2-16793/2013 medžiagos nustatytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S.“; „Kadangi V. S. reikalavimas priteisti iš advokato J. L. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei reikalavimas surašyti kasacinį skundą yra akivaizdžiai nepagrįsti, antrinė teisinė pagalba V. S. remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 1 p. negalėjo būti paskirta“; „Taip pat antrinė teisinė pagalba V. S. negalėjo būti paskirta dėl jo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 11 str. 7 dalies 8 p.)“; „Tokiu būdu, V. S. grindė savo ieškinį žinomai melagingais argumentais, o tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis ir materialiomis teisėmis“; „Iš to seka, kad jis, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, vėl kaltino advokatą J. L. nebūtais dalykais“; „Tokia padėtis, kai iš advokato reikalaujama teikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje jis nepaskirtas, kai ieškinys grindžiamas žinomai melagingais argumentais, kai dviejuose skirtinguose ieškiniuose žalos dydis grindžiamas tomis pačiomis išlaidomis (sumomis), o neteisėti veiksmai kildinami iš skirtingų antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybių, kai tokiose abejose bylose, kuriose V. S. bylinėjasi su Lietuvos advokatūra ir advokatu J. L., teikiama antrinė teisinė pagalba, liudija apie piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, procesinėmis ir materialiosiomis teisėmis bei apie V. S. reikalavimu nepagrįstumą“; „Dėl reikalavimų nepagrįstumo ir piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, bei dėl neapmokėjimo ankščiau teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų V. S. neturėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje (VGTPĮ 11 str. 7 dalies 1, 8 ir 11 punktai), bet ją gavo“; „Taip pat pažymėtina, kad V. S., žinodamas, kad jo ieškinys grindžiamas žinomai melagingais argumentais, kad turtinės žalos dydis grindžiamas tomis pačiomis išlaidomis kaip ir prieš šešias dienas kitoje pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16285-727/2013, kad šias išlaidas jis patyrė dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, o ne dėl advokato J. L. netinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009, vis tiek siekia bylos peržiūrėjimo kasacinėje instancijoje. Iš to seka, kad V. S. ir toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kas pagal LR VGTPĮ 23 str. l d. 5 p. sudaro pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“; 2) priteisti iš atsakovo 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.250 straipsnius ir 6.263 straipsnį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3616-642/2017 atmetė V. S. ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1403-459/2017) atmetė V. S. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą. Teismai konstatavo, jog V. S. nepagrįstai teigia, jog konkretūs ieškinyje nurodyti advokato L. Z. teiginiai, pateikti advokato 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, neatitinka tikrovės, žemina V. S. garbę ir orumą.
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-80-14 yra teisėtas, todėl teismas negali įpareigoti Tarnybą paneigti, pareiškėjo teigimu, tikrovės neatitinkančią informaciją 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPA-1119-14.
11. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą išnagrinėti klausimą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjos A. Š. neatitikimo einamoms pareigoms nagrinėjant jo kreipimąsi ir 2016 m. gruodžio 27 d. akto Nr. (2.3)-NO-2-8843 priėmimą, nurodydamas, kad ABTĮ 17 straipsnyje nenumatyta, kad administraciniai teismai spręstų bylas pagal fizinių asmenų skundus dėl pareigūnų atitikimo ar neatitikimo eiti pareigas. Administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Įvertinęs ginčijamo akto turinį, teismas konstatavo, jog šis raštas yra pakankamai motyvuotas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme. Nurodytų argumentų ir teisinio reglamentavimo pagrindu Tarnyba tinkamai taikė teisės normas pakartotinai nagrinėdama 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškėjo laisvos formos prašymą, reg. Nr. (2.3)NTP-9-5503, o Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštas (sprendimas) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo raštą atmestas kaip nepagrįstas.
12. Teismas, pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto” sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas” reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Teismas pabrėžė, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Šioje byloje nenustatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumas, todėl nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atsakovo Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjo skundo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta kaip nepagrįsta.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują nutartį, suteikiančią pareiškėjui prieigą prie teisingumo, pagal ABTĮ 141, 142 straipsnius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas peržiūrėjo bylą ir priėmė skundžiamą sprendimą pagal motyvus, kurie pareiškėjui iki galo nėra suprantami, kadangi lietuviškai neskaito, o su vertimu padėti nėra kam. Teismo motyvai yra už sveiko proto ribų, ką galima suprasti kaip akivaizdų teismo šališkumą, tendencingumą siekiant pateisinti valstybinės biurokratijos valdininkus. Ginčas su atsakovu kilo kitais pagrindais negu tie, kuriais remiasi teismas. Teismas ignoravo faktą, kad anksčiau nėra apskundęs atsakovo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-80-14, kuriuo jam buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014. Teismas remiasi įvairiais teismų sprendimais, kurie nėra tiesiogiai susiję su šiuo ginču.

13.2. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai cituoja melagingus advokato L. Z. pareiškimus, kuriuos pareiškėjas reikalauja atsakovo pripažinti neatitinkančiais tikrovės. Visi advokato L. Z. išgalvoti kaltinimai, kad jis neva piktnaudžiavo teisine pagalba ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 (apeliacinės instancijos Nr. 2A-146-275/2014), neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuria teismai turi vadovautis, o ne ignoruoti valdininkų naudai. Atsakovas be įrodymų jį apkaltino piktnaudžiavimu teisine pagalba, procesinėmis ir materialiomis teisėmis, kaip nurodyta Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-80-14, kuomet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, kurioje tiksliai nustatė kriterijus ir supratimą, kas tai yra piktnaudžiavimas antrine teisine pagalba ir procesinėmis teisėmis.

13.3. Skundžiamame sprendime teismas ignoravo tą faktą, kad atsakovas skyrė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą neteisėtai, kaip tą nurodė advokatas L. Z., kadangi turėjo materialinį įsiskolinimą Tarnybai.

13.4. Į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. kreipimąsi į atsakovą su prašymu įvykdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą atsakovas 2017 m. spalio 2 d. skundžiamame akte Nr. (2.3)NO-2-7215 neatsakė, bet parengė atskirą 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-7614, kurio teismas nepridėjo prie bylos, o grąžino jam kartu su skundžiamu sprendimu. Atsakovas 2017 m. spalio 16 d. atsakyme Nr. (2.3)NO-2-7614 pripažino pažeidimus, padarytus nagrinėjant jo 2016 m. gruodžio 16 d. kreipimąsi, kuomet teismas skundžiamame sprendime prieštarauja tiek atsakovo pozicijai, pareikštai nurodytame akte, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicijai, pareikštai 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje.

13.5. Atsakovas įvedė netinkamą praktiką, atimdamas iš pareiškėjo ir kitų žmonių teisę į teisminę gynybą, remdamasis diskriminaciniais motyvais – prasta socialine padėtimi. Atsakovas pareiškėjui sistemingai daro materialinę ir nematerialinę žalą. Pareiškėjas be teisinės pagalbos nesugeba teisingai suformuluoti ir pagrįsti atsakovo padarytos ir tebedaromos materialinės ir nematerialinės žalos. Pareiškėjas neįgyvendino savo teisės apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013, kurioje jam buvo priteista sumokėti atsakovui advokatui J. L. teismo išlaidas 2 000 Lt (580 Eur) sumai, ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, o atsakovo naudai priteista sumokėti teismo išlaidas 1 000 Lt (290 Eur) sumai. Taigi pareiškėjas negalėjo pasinaudoti kasacine instancija dėl atsakovo kaltės, kaip nurodyta ieškinyje, dėl ko antstoliai atskaito iš jo minimalios neįgalumo pensijos 45 Eur, kad išieškotų 3 000 Lt (870 Eur) sumą advokato J. L. naudai, kuris yra atsakovo asmeninis draugas. Taip pat dėl atsakovo kaltės Tarnybos Klaipėdos skyrius per Klaipėdos apygardos administracinį teismą priteisė pareiškėjui sumokėti Tarnybos naudai 2 755,50 Lt (798,05 Eur), 2015 m. gegužės 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015. Neturėdamas teisinės pagalbos, pareiškėjas pralaimėjo civilinę bylą Nr. 2-3616-642/2017, ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priteisė jam sumokėti teismo mokestį 71 Eur sumai, kurį jis sumokėjo 2017 m. lapkričio 27 d. kvitu Nr. LG 00405146. Dėl atsakovo kaltės buvo priverstas bylinėtis administracinėje byloje su Tarnybos Klaipėdos skyriumi nuo 2014 m. ir dalyvavo daugiau kaip 10 procesų, turėjo didelių materialinių išlaidų dokumentų vertimui, pašto išlaidų, kurias jam yra sunku apskaičiuoti ir pateikti materialine išraiška, bet jos tikrai siekia ne mažiau kaip 500 Eur. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad nuolatinis stresas ir moralinės traumos yra dėl to, kad jam tenka eikvoti asmeninį laiką, materialinius išteklius ir dėti moralines pastangas bylinėjimuisi teismuose su patyrusiu atsakovu L. Z. ir teisinės pagalbos tarnyba.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateikti reikalavimai yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, o šių reikalavimų patenkinimas prieštarautų formuojamai teismų praktikai, neatitiktų teisės normose formuluojamų taisyklių, būtų nesąžiningas bei neteisėtas. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas buvo neobjektyvus, šališkas. Nepalankaus sprendimo priėmimas ar sutikimas su šalies pozicija šio fakto nepatvirtina, daugiau jokių konkretesnių „neobjektyvumo, šališkumo“ požymių pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas, Tarnybos nuomone, nenurodė jokių naujų aplinkybių, pagrindžiančių teismo nepagrįstumą, o pareiškėjo apeliaciniame skunde didžioji dalis nurodytų argumentų kartojasi su pateiktu pareiškėjo pirminiu skundu. Teismas objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 2 d. rašto (sprendimo) Nr. (2.3)NO-2-7215 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
17. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. Tarnybai padavė laisvos formos prašymą, reg. Nr. (2.3)NTP-9-5503, kuriuo prašė paneigti melagingus, jo orumą žeminančius duomenis, paskleistus Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, ir kompensuoti už patirtą turtinę ir neturtinę žalą 5 000 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas klaidingai nurodė Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo numerį Nr. (1.31)-TPA-1119-14, nes 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, atstovavimas byloje neperspektyvus ir pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
18. Tarnybos Klaipėdos skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškėjo prašymą,  atsižvelgęs į tai, jog Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. priimtas sprendimas Nr. (1.31)-TPD-80-14 yra nepanaikintas ir galiojantis, pareiškėjo skundžiamu 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (2.3)NO-2-7215 konstatavo, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimą, kuriuo būtų paneigti, kaip pareiškėjas teigia, melagingi ir orumą žeminantys duomenys, paskleisti Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-80-14.
19. Vertindamas Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 2 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. priimtas sprendimas Nr. (1.31)TPD-80-14 yra nepanaikintas ir galiojantis, todėl konstatavo, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog ji neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir priimti pareiškėjo prašomą sprendimą.
20. Be to, pirmosios instancijos teismas LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1403-459/2017) atmetė V. S. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą. Teismų sprendimuose buvo konstatuota, jog V. S. nepagrįstai nurodė, jog konkretūs ieškinyje nurodyti advokato L. Z. teiginiai, pateikti advokato 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, neatitinka tikrovės, žemina V. S. garbę ir orumą.
21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir pagrįstai konstatavo, kad Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. (2.3)NO-2-7215 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį sprendimą atmestas pagrįstai.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ir nurodo, kad į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. kreipimąsi į atsakovą su prašymu įvykdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą atsakovas 2017 m. spalio 2 d. skundžiamame akte Nr. (2.3)NO-2-7215 neatsakė, bet parengė atskirą 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-7614, kuriame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pripažino pažeidimus, padarytus nagrinėjant jo 2016 m. gruodžio 16 d. kreipimąsi, kuomet pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime prieštarauja tiek atsakovo pozicijai, pareikštai nurodytame akte, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicijai, pareikštai 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje.
23. Pažymėtina, jog pareiškėjas pridėjo prie apeliacinio skundo paminėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-7614, kuris susijęs su pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentais, todėl pridėtinas prie bylos. Taip pat prie bylos pridėtini pareiškėjo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Teisinės pagalbos skyriaus 2017 m. kovo 17 d. raštas Nr. A51-16068/17 (3.3.14.1-EM4), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. raštas Nr. 01-02-48, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 3 d. raštas Nr. (1.23)7R-1064, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. vasario 22 d. raštas Nr. (2.2)NO-2-1630.
24. Teisėjų kolegija atmeta prieš tai paminėtą pareiškėjo argumentą, kad į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. kreipimąsi į atsakovą su prašymu įvykdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą atsakovas 2017 m. spalio 2 d. skundžiamame akte Nr. (2.3)NO-2-7215 neatsakė, kaip visiškai nepagrįstą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-667-243/2017, tik panaikino Klaipėdos tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-8843, kuriuo Klaipėdos tarnyba paliko nenagrinėtą pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti 2016 m. gruodžio 19 d. skundą. Klaipėdos tarnyba 2017 m. spalio 2 d. skundžiamu aktu Nr. (2.3)NO-2-7215 įvykdė teismo įpareigojimą – išnagrinėjo pakartotinai pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundą.
25. Pasisakant dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
26. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad tikrinamoje administracinėje byloje pagrįstai nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl teisė į žalos atlyginimą, be vieno iš būtino viešosios atsakomybės elementų, paneigtina visiškai.
27. Pareiškėjo apeliacinio skundo abstraktūs teiginiai, kad atsakovas pareiškėjui sistemingai daro materialinę ir nematerialinę žalą nepaneigia anksčiau paminėtų šioje teismo nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą buvo šališkas.
29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Romanas Klišauskas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė