Civilinė byla Nr. 3K-3-577/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
41;
42.11.1; 114.8.2; 114.9.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano
Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Rastuva“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo
2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės Turto
banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rastuva“, tretieji asmenys
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, A. G., V. R., dėl sutarčių
nutraukimo ir lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas
AB Turto bankas prašė nutraukti Subsidijos sutartis Nr. LT0009-03-01-0073
ir Nr. LT0009-03-01-0030, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai
273 971,84 Lt (257 233,60 Lt gražintina suma pagal
Subsidijos sutartį Nr. LT0009-03-01-0073 ir 16 738,24 Lt
grąžintina suma pagal Subsidijos sutartį Nr. LT0009-03-01-0030), priteisti
iš atsakovo šešių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo
priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Centrinė finansų ir
kontraktų agentūra, kurios teises ir pareigas 2003 m. sausio 2 d.
perėmė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – VšĮ CPVA)
2002 m. rugsėjo 27 d. pasirašė su atsakovu ir Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) trišales Subsidijos sutartis
Nr. LT0009-03-01-0073 „Naujos technologinės linijos, atitinkančios ES
standartus, įdiegimas ir naujų darbo vietų kūrimas įmonėje“ bei Nr. LT0009-03-01-0030
„Kvalifikuotų medžio apdirbimo specialistų rengimas darbo rinkai“ (toliau –
Subsidijų sutartys) pagal PHARE programą ir suteikė atsakovui sutartyse
nustatyto dydžio paramą. Dalis projekto biudžeto lėšų, t. y. 149 000
eurų, buvo skirta veikiančiai medienos apdirbimo technologinei linijai įsigyti.
Atsakovas paskelbė vietinį atvirą įrangos pirkimo konkursą, kuriame dalyvavo ir
kurį laimėjo vienintelis dalyvis – UAB „Kurklių karjeras“. Ieškovas
nurodė, kad medienos apdirbimo įranga nebuvo skaidriai įsigyta viešo pirkimo
būdu, nes abi įmonės (UAB „Rastuva“ ir UAB „Kurklių karjeras“) turi
tuos pačius akcininkus. Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai organizavo viešo
pirkimo konkursą ir taip pažeidė praktiniame PHARE, ISPA, SAPARD pirkimo
konkursų procedūrų vadove (toliau – PRAG vadovas) nustatytų viešųjų pirkimų
taisyklių reikalavimus ir Europos bendrijos finansuojamų subsidijų sutarčių,
sudaromų pagal decentralizuotas užsienio pagalbos programas, bendrąsias sąlygas,
taip pat konkurencinio dalyvavimo konkurse principą. Be to, ieškovo manymu, atsakovas
pažeidė Subsidijos sutarties sąlygas, nes perleido UAB „Idė“ du sandėlius,
gaterinę, stalių dirbtuves, nors projekto aprašymo 6.6.4 punkte atsakovas
nurodė, jog turi patalpas įrangai.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio
apygardos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš
dalies: nutraukė Centrinės finansų ir kontraktų skyriaus, Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos ir UAB „Rastuva“ 2002 m. rugsėjo 30 d.
sudarytą subsidijos sutartį „Dėl Europos bendrijos išorinės pagalbos“
Nr. LT0009-03-01-0073 „Naujos technologinės linijos, atitinkančios ES
standartus, įdiegimas ir naujų darbo vietų sukūrimas įmonėje“ ir priteisė iš atsakovo
ieškovo naudai 257 233,60 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas
nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. rugpjūčio 4 d.)
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė,
kad 2002 m. rugsėjo 30 d. Centrinė finansų ir kontraktų agentūra
(kurios teises ir pareigas perėmė VšĮ CPVA), VRM bei atsakovas pasirašė
trišales Subsidijos sutartis, pagal kurias CPVA ir VRM suteikė atsakovui
sutartyse nurodyto dydžio paramą, o atsakovas įsipareigojo šią paramą panaudoti
sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tikslais. Dalis projekto biudžeto lėšų –
149 000 eurų (74 500 eurų Subsidijos ir 74 500 eurų įmonės
lėšos) – buvo skirta veikiančiai medienos apdirbimo technologinei linijai įsigyti.
Atsakovas paskelbė vietinį atvirą įrangos pirkimo konkursą. Teismas nurodė, kad
naujos technologinės linijos pirkimas pagal Subsidijų sutartį turėjo būti
atliekamas vadovaujantis praktiniame PHARE, ISPA, SAPARD pirkimo konkursų
procedūrų vadove (toliau – PRAG vadovas) nustatytomis viešųjų pirkimų
taisyklėmis bei Europos bendrijos finansuojamų subsidijų sutarčių, sudaromų
pagal decentralizuotas užsienio pagalbos programas, bendrųjų sąlygų (toliau – Bendrosios
sąlygos) reikalavimais, kurių pagrindiniai – sąžininga konkurencija, skaidrumas
ir nešališkumas bei geriausia pinigų vertė (PRAG 2.3.4 punktas). Teismas
atkreipė dėmesį į tai, kad PRAG vadove taip pat nurodyta, jog fiziniai ar
juridiniai asmenys neturi teisės dalyvauti konkurenciniuose konkursuose,
negalima su jais sudaryti sutarčių, jeigu jie konkrečiais ryšiais yra susiję su
projekte dalyvaujančiomis šalimis ar yra prisidėję prie konkurso sąlygų rengimo
(2.3.3, 2.3.4 punktai). Teismas nustatė, kad atsakovo paskelbtame medienos
apdirbimo technologinės linijos pirkimo konkurse dalyvavo ir jį laimėjo
vienintelis dalyvis – UAB „Kurklių karjeras“, kuris yra atsakovo akcininkas
(16,3 proc. akcijų), be to, viešo pirkimo konkurso metu atsakovo akcininkai
buvo V. Š. ir A. G. TŪB „Anykščių ratas“ (tikrasis narys yra A. G.,
jam priklauso 21,8 proc. bendrijos kapitalo), turėjusi 54,7 proc.
akcijų, UAB „Kurklių karjeras“ – 16 proc. akcijų bei A. G. –
16,3 proc. akcijų, tuo tarpu UAB „Kurklių karjeras“ akcininkai
projekto įgyvendinimo metu buvo V. Š. ir A. G. TŪB „Anykščių
ratas“ – 18,9 proc. akcijų, V. Š. – 28,9 proc. akcijų, K. D.
– 40,3 proc. akcijų ir kt. Teismas darė išvadą, kad nurodytos įmonės buvo
artimai susijusios, nes turėjo tuos pačius akcininkus. Be to, įmonės akcininkas
V. Š. buvo ir UAB „Anykščių ratas“, kuri projekto vykdymo metu teikė
muitinio sandėliavimo, muitinio deklaravimo ir transportavimo paslaugas,
direktorius. Teismas nurodė, kad konkurso komisijos nariais paskirti A. G.,
D. G., R. G., R. G. ir Z. K. bei stebėtojas A. L.
pasirašė Nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas. Nurodęs, kad tuo metu A. L.
buvo ne tik atsakovo, bet ir UAB „Kurklių
karjeras“ PHARE projekto konsultantas, rengė UAB „Rastuva“ pirkimo
dokumentus, o UAB „Kurklių karjeras“ padėjo parengti komercinį pasiūlymą,
teismas darė išvadą, kad pasirašydami nešališkumo deklaracijas komisijos nariai
bei stebėtojas A. L. buvo šališki, tačiau nė vienas jų nepasitraukė iš
vertinimo komiteto; tai kelia abejonių, jog viešas konkursas vyko skaidriai ir
nešališkai (PRAG vadovo 4.3.8.2 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad Subsidijos
sutarties Nr. LT0009-03-01-0073 priedo „Projekto aprašymas“ 6.9 punkte
nurodyta, jog projektą vykdys ir visą atsakomybę už projekto įgyvendinimą
prisiima pagrindinis paraiškos teikėjas – UAB „Rastuva“, o 6.10 punkte
nustatyta, jog projekto vykdymo koordinavimą ir kontrolę vykdo direktorius A. G.,
kuris yra projekto vadovas, teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, jog
projekto įgyvendinimą kontroliavo ir kitos valstybės institucijos, už tinkamą
projekto įgyvendinimą buvo atsakingas atsakovas UAB „Rastuva“. Teismas pažymėjo,
kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas informavo kontroliuojančias
institucijas, tarp jų ir VšĮ CPVA, apie savo ketinimus pirkti įrangą iš
vienintelio konkurso dalyvio, kurio akcininkai yra ir atsakovas
UAB „Rastuva“, ir jo direktorius A. G. Teismas atkreipė dėmesį į tai,
kad pagal Subsidijų sutarties Nr. LT0009-03-01-0073 5 straipsnį bet
koks bendravimas su kontroliuojančiomis institucijomis, susijęs su šia
sutartimi, turi būti tik raštu. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Kurklių
karjeras” ūkinę veiklą – staklių didmeninę prekybą – įregistravo tik 2002 m.
gruodžio 13 d. ir ši aplinkybė atsakovui, kaip akcininkui, buvo žinoma, be
to, UAB „Kurklių karjeras“ 2003 m. sausio 3 d. pateikė atsakovui
komercinį pasiūlymą pagal atsakovo paskelbtą konkursą neturėdama nuosavybės
teise siūlomos medienos apdirbimo technologinės linijos, kurią ji už 81 000
eurų įsigijo iš UAB „Alsena“ 2003 m. sausio 10 d., t. y.,
tą pačią dieną, kai atsakovo konkurso vertinimo komisija pripažino finansinį
pasiūlymą priimtinu ir atitinkančiu konkurso sąlygas. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Alsena“
įrangą 2002 m. gruodžio 4 d. už 50 000 eurų įsigijo iš įmonės Sven
Moosberg AB, vėlesnio šios įrangos pirkimo-pardavimo kainos, iš įrangos
pardavimo gautą UAB „Alsena“ ir UAB „Kurklių karjeras“ pelną, teismas
darė išvadą, kad medienos apdirbimo technologinės linijos įsigijimas buvo
organizuotas per kitas įmones tarpininkes, taip padidinant įrangos vertę bei
sudarant galimybę įmonėms tarpininkėms uždirbti pelną iš subsidijos lėšų, be
to, ir atsakovas, įsigydamas įrangą iš susijusios įmonės, taip pat gavo pelno, tai
prieštaravo Bendrųjų sąlygų 17 straipsnio 3 punktui, pagal kurį subsidija
jokiomis aplinkybėmis negali tapti duodančia pelno paramos gavėjui ir turi būti
apribota iki sumos, reikalingos projekto pajamų ir išlaidų balansui užtikrinti.
Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog UAB „Kurklių karjeras“ komerciniame
pasiūlyme atsakovui nepateikė duomenų apie įrangos nusidėvėjimą, naudojimo
trukmę, jos nebuvo matęs, nežinojo, ar ji veikianti, bet pasiūlė atsakovo
reikalaujamą techninę specifikaciją idealiai atitinkančią įrangą bei atsakovo
galimą aukščiausią kainą, leidžia abejoti konkurso skaidrumu. Teismas atkreipė
dėmesį į tai, kad pagal 2003 m. sausio 21 d. sudarytą įrangos pirkimo
sutarties 1 straipsnį tiekėjas įsipareigojo pats, nepasitelkiant
subrangovų, pristatyti, instaliuoti, suderinti ir suteikti pogarantinį
aptarnavimą parduodamai įrangai, tačiau šiuos darbus atliko kitos organizacijos,
su kuriomis dėl darbų kainų derėjosi ir atsakovo direktorius. Teismas sprendė, kad
atsakovas, įsigydamas medžio apdirbimo įrangą, pažeidė praktiniame PRAG vadove
nustatytų viešųjų pirkimų organizavimų taisyklių 2.3.4, 2.4.11, 4.3.8.2 punktuose
nustatytus skaidrumo, nešališkumo ir interesų konflikto vengimo reikalavimus,
nes konkurse dalyvavo atsakovo akcininkas, komisijos nariai buvo šališki. Teismas
konstatavo, kad atsakovas netinkamai organizavo viešo pirkimo konkursą, nes
pažeidė pagrindinį principą, reguliuojantį sutarčių sudarymą, konkurencinį
dalyvavimą konkurse (PRAG vadovo 2.4 punktas), dėl to, perkant įrangą iš
vienintelio konkurso dalyvio, nebuvo galimybės palyginti analogiškų įrangos
kainų. Atsakovo atstovų teiginius, kad sutartyse nebuvo išaiškinta, kas yra
laikytina viešųjų interesų pažeidimu, teismas vertino kritiškai, motyvuodamas
tuo, kad atsakovas, žinodamas, jog konkurse dalyvauja akcininkas, suprato, kad dėl
to gali kilti interesų konfliktas, be to, atsakovas turėjo teisę ir galimybę
raštu išsiaiškinti, ar akcininko dalyvavimas konkurse nepažeis PRAG vadove
nurodytų reikalavimų, pateikti klausimus kontroliuojančioms institucijoms,
tačiau to nebuvo padaryta. Teismas sprendė, kad atsakovas, įsigyjant įrangą,
pažeidė ir Subsidijos sutarties sąlygas, nes projekto aprašyme
6.6.4 punkte buvo nurodyta, jog atsakovas turi pastatą, kuriame bus
sumontuota technologinė linija, tačiau jis du sandėlius, gaterinę, stalių
dirbtuves perleido UAB „Idė“, o pats išsinuomojo patalpas iš A. G. Teismas
nustatė, kad dalis projekto Nr. LT0009-03-01-0030 finansavimo lėšų buvo
skirta apmokėti „Žmogiškųjų išteklių“ išlaidoms, tarp kurių nustatytas 6000
eurų atlyginimo išmokėjimas projekto vadovui A. G. ir 4500 eurų – projekto
vadovo pavaduotojai V. R. Pažymėjęs, kad byloje nėra duomenų, jog tretieji
asmenys nebūtų vykdę jiems pavestų su projekto administravimu susijusių pareigų
ar jas būtų vykdę trumpiau nei numatyta projekte, teismas sprendė, jog atsakovas
ir SP UAB „Panevėžio Šermukšnių darbo rinkos mokymo centras“ įgyvendino
projekte numatytą veiklą – suformavo mokymo grupes iš projekte numatytų
tikslinių grupių bei organizavo mokymus pagal medienos apdirbimo staklininko ir
staliaus mokymo programas. Kadangi tretiesiems asmenims atlyginimas buvo
išmokėtas už visą darbą pagal projektą, taip pat už administracinį darbą, už
kurį projekto biudžete buvo nustatytas atlyginimas, tai teismas darė išvadą, kad
lėšų išmokėjimas pagal netinkamai įformintas autorines sutartis nelaikytinas
esminiu sutarties pažeidimu. Dėl to teismas atmetė ieškinio dalį dėl Subsidijos
sutarties „Dėl Europos bendrijos išorinės pagalbos“ Nr. LT0009-03-01-0030
nutraukimo bei 16 738,24 Lt priteisimo.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo
ir atsakovo apeliacinius skundus, 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi Panevėžio
apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad
atsakovas iš esmės pažeidė imperatyviuosius prievolių pagal Subsidijos sutartį
Nr. LT0009-03-01-0073 „Naujos technologinės linijos, atitinkančios ES
standartus, įdiegimas ir naujų darbo vietų kūrimas įmonėje“ vykdymo
reikalavimus. Kolegija konstatavo, kad teismo nurodytos Subsidijų sutarties ir
PRAG vadovo nuostatos, kurias pažeidė atsakovas, yra imperatyvaus turinio,
todėl jų nesilaikymas ar pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis prievolių
pagal Subsidijos sutartį vykdymo pažeidimas. Kolegija pažymėjo, kad atsakovo
argumentas, jog visiems suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie tai, iš
kokios įmonės bus perkama technologinė įranga, nepagrįstas nenuginčijamais
įrodymais. Kolegija atmetė atsakovo teiginį, kad teismas turėjo vertinti kitų
projekto pagal Subsidijos sutartį vykdyme dalyvaujančių asmenų atsakomybę už
padarytus viešojo pirkimo procedūrų pažeidimus, nes projekto pagal Subsidijos
sutartį Nr. LT0009-03-01-0073 aprašymo 6.9 punkte „Projekto partnerių
funkcijos ir atsakomybė“ aiškiai nurodyta, kad projektą vykdys ir visą
atsakomybę už jo įgyvendinimą prisiima paraiškos teikėjas UAB „Rastuva“.
Nurodžiusi, kad atsakovas pažeidė imperatyviuosius prievolių pagal Subsidijos
sutartį Nr. LT0009-03-01-0073 reikalavimus, kolegija sprendė, kad pirmosios
instancijos teismas turėjo pagrindą nuspręsti, kad ši sutartis nutrauktina dėl
esminio jos pažeidimo, kurį padarė atsakovas, ir pagrįstai taikė CK 6.222 straipsnyje
įtvirtintas sutarties nutraukimo pasekmes – priteisimą grąžinti paramos lėšas
(finansinę subsidiją), atsakovui suteiktas pagal šią sutartį (restitucija). Kolegija
taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamo
pagrindo lėšų išmokėjimą už projekto administravimą pagal įformintas autorines
sutartis pripažinti esminiu Subsidijos sutarties Nr. LT 009-03-01-0030
pažeidimu. Be to, kolegija pažymėjo, kad projekto vykdymą kontroliavusios
institucijos nereiškė atsakovui pretenzijų dėl prievolių pagal Subsidijos
sutartį Nr. LT 009-03-01-0030 vykdymo esminių pažeidimų ir nekėlė sutarties
nutraukimo klausimo.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas UAB „Rastuva“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m.
gruodžio 18 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutarties dalis,
kuriomis buvo tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – visus ieškovo
reikalavimus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tenkindami ieškovo reikalavimą
dėl Subsidijos sutarties nutraukimo ir konstatuodami, jog atsakovas iš esmės
pažeidė Subsidijos sutartį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio
nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės
taikymo ir aiškinimo praktikos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas
nutartyje įvertino tik vieną kriterijų, įvardytą CK 6.217 straipsnio 2 dalies
2 punkte: ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis
turi esminę reikšmę, tačiau, kasatoriaus nuomone, vieno kriterijaus išskyrimas,
visai neatsižvelgiant į kitus kriterijus, negalėtų būti laikomas pakankamu ir
išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įvertinimu. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m.
birželio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004,
pažymėjo, jog, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus
kriterijus, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties
neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas,
esant ginčui, bus pripažintas esminiu, taip pat kiekvienu atveju turi būti
įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo
buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai
dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį
pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių; svarbu atsižvelgti į
sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį
pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai
įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio
neatsargumo). Kasatoriaus teigimu, visų šių aplinkybių žemesniųjų instancijų
teismai byloje apskritai nevertino, taip pažeisdami materialinės teisės normą
dėl sutarties esminio pažeidimo ir nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Bylą nagrinėję teismai,
konstatuodami pagrindus Subsidijos sutarčiai nutraukti, turėjo atsižvelgti į
tai, jog Subsidijos sutartis iš esmės buvo įvykdyta, t. y. medienos
apdirbimo technologinė linija įsigyta, įdiegta ir šiuo metu veikianti. Anot kasatoriaus,
jeigu ir buvo padaryta pažeidimų, organizuojant viešą konkursą įrangai įsigyti,
įrangą nupirkus iš vienintelio asmens, pareiškusio norą dalyvauti konkurse, tai
buvo padaryta ne piktybiškai siekiant pažeisti sutartį, o dėl netinkamo
sutarties sąlygų traktavimo. Teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad projekto
įgyvendinimą kontroliuojančios institucijos – kitos Subsidijos sutarties šalys –
žinojo apie visas aplinkybes, susijusias su konkurso organizavimu, iš kitų dokumentų (paraiškos teikėjo identifikacinio
lapo, atsakovo teikiamų ataskaitų). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad:
1) galutinės pagal Subsidijos sutartį organizuoto projekto ataskaitos
įvertinime, patvirtintame kontroliuojančių institucijų atsakingų darbuotojų,
yra tiesiogiai patvirtinta, kad pirkimų konkursas vykdomas pagal PRAG vadovo
taisykles, kad konkursinė dokumentacija suderinta su Regioninės plėtros
departamentu, pareiškėjų skaičius atitinka konkurso reikalavimus, konkurso
vertinimo ataskaita suderinta su Regioninės plėtros departamentu, vertinimo
procedūros atliktos teisingai; 2) PRAG vadovo 2.4.10 punkte nurodyta,
kad projekto įgyvendinimą kontroliuojanti institucija turi teisę panaikinti
konkursą, jeigu buvo nustatyti rimti procedūriniai pažeidimai, visų pirma,
jeigu buvo trukdoma sąžiningai konkuruoti. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės
leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, patvirtindamas galutinę projekto
įgyvendinimo ataskaitą, pats paneigė teiginį apie netinkamą Subsidijos
sutarties įvykdymą ir kartu patvirtino, kad nėra jokių Subsidijos sutarties
pažeidimų. Taigi, Subsidijos sutarties vykdymo metu atsakovas neturėjo jokio
pagrindo manyti, kad jo veiksmuose galėtų būti Subsidijos sutarties pažeidimų
požymių, ir jo tyčios šiuo atveju nėra. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė ir
į kitą kriterijų, kuris turi būti vertinamas, konstatuojant esminį sutarties
pažeidimą, t. y. į tai, jog Subsidijos sutarties nutraukimas bei
restitucijos taikymas lemtų atsakovui labai didelius nuostolius. Privalėdamas
grąžinti gautas projektui įgyvendinti lėšas, atsakovas būtų priverstas parduoti
įsigytą medienos apdirbimo technologinę liniją, kartu būtų nutraukta įmonės
veikla, atleisti darbuotojai, taigi, Subsidijos sutarties nutraukimas sukeltų
pernelyg sunkias pasekmes ne tik juridiniam asmeniui, bet ir įmonės
darbuotojams. Kasatoriaus teigimu, nutraukus Subsidijos sutartį, pasekmės būtų
visiškai priešingos Subsidijos sutarties tikslams, t. y. vietoj naujų
darbo vietų sukūrimo, įsigijus ir įdiegus naują modernią technologinę liniją,
įmonė būtų priversta nutraukti veiklą, atleisti darbuotojus, taigi, būtų
pažeistas ir viešasis interesas. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju Subsidijos
sutarties nutraukimas nebūtų proporcinga ir adekvati priemonė, ir bylą
nagrinėję teismai, neanalizavę šių kriterijų, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, jog, sprendžiant, ar yra pagrindas sutartį
nutraukti, reikia atsižvelgti ir į tai, ar sutarties nutraukimas konkrečiu
atveju yra proporcinga bei adekvati priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2007).
2. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, jog atsakovas
pažeidė Subsidijos sutarties reikalavimus, susijusius su viešo konkurso
organizavimu, nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis CK 6.193 straipsnyje,
bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką
šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000 bei 2004 m.
kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2004),
t. y. teismai neanalizavo tos aplinkybės, jog Subsidijos sutartis buvo
sudaryta Centrinei finansų ir kontraktų agentūrai pasiūlius sutarties sąlygas,
o UAB „Rastuva“ turint galimybę arba jas priimti, arba apskritai
nepasirašyti sutarties, tad atitinkamai visos abejonės dėl sutarties sąlygų
(šiuo atveju – kas laikytina interesų konfliktu, t. y. kokiu konkrečiai
akcijų skaičiumi susijusioms įmonėms negalima dalyvauti konkurse bei kaip
konkrečiai turėtų būti įgyvendinama atsakovo pareiga vengti interesų konflikto)
turėjo būti aiškinamos atsakovo naudai.
3. Bylą nagrinėję teismai,
nepaisydami imperatyviosios įstatymo nuostatos, kad šalių susitarimai dėl
civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo negalioja (CK 6.252 straipsnis),
neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog visa teisinė atsakomybė už
pažeidimus, vykdant sutartyje numatytą projektą, tenka atsakovui. Kasatoriaus
nuomone, Subsidijos sutarties nuostatą, naikinančią kitų sutarties šalių
atsakomybę, teismai savo iniciatyva privalėjo pripažinti niekine kaip
prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms. Anot kasatoriaus, nagrinėjant
bylą buvo privalu įvertinti ir kitų Subsidijos sutarties šalių vaidmenį, jų
atsakomybę dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad svarbu įvertinti
kreditoriaus veiksmus ir elgesį tiek prieš žalos atsiradimą, tiek ir po jos,
atsižvelgtina į kreditoriaus bei skolininko asmenybę, su tuo susijusius jiems
taikomus elgesio tam tikrus standartus bei galėjimą veikti atitinkamai tokiu
būdu, kad atsiradusi žala būtų mažesnė arba apskritai jos būtų išvengta (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m.
rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-823/2003).
Šioje byloje kontroliuojančios institucijos, vykdydamos projekto įgyvendinimo
kontrolę bei privalėdamos užtikrinti, jog tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos
valstybės lėšos būtų įsisavintos tinkamai, privalėjo konstatuoti sutarties
pažeidimą (jeigu tam tikrus atsakovo veiksmus laikė pažeidžiančiais sutartį)
bei nutraukti Subsidijos sutarties vykdymą ne Subsidijos sutartį jau įvykdžius,
o sutarties vykdymo proceso metu, dar neišmokėjus visų subsidijos lėšų. Kadangi
kontroliuojančios institucijos, t. y. kitos Subsidijos sutarties šalys,
pažeidė savo pareigą aiškinti sutartį, kontroliuoti jos vykdymą, užtikrinant
tinkamą Europos Sąjungos lėšų pasisavinimą, tai būtent šios Sutarties šalys, o
ne atsakovas, laikytinos atsakingomis už atsiradusią žalą.
4. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo
prijungtoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais
konstatuotomis aplinkybėmis, taip pažeisdami CPK 182 straipsnio 3 punkte,
185 straipsnyje, 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodinėjimo
taisykles. Įsiteisėjusiame Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio
13 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-266/2006,
konstatuotos šios esminę reikšmę civilinės bylos nagrinėjimui turinčios
aplinkybės: sąvokos „interesų konfliktas“ aiškinimas buvo paliktas
kontroliuojančių regioninių bei centrinės institucijų kompetencijai, Centrinė
projektų valdymo agentūra turėjo ir privalėjo aiškinti bendrųjų ir specialiųjų
sąlygų, taikomų įgyvendinant projektą, reikalavimus, turėjo pareigą
kontroliuoti, kaip vykdomas projektas, ir pastebėjusi neatitiktį reikalavimams,
užkirsti kelią galimiems pažeidimams, neišmokėti skirtų subsidijos lėšų. Kasatoriaus
manymu, šiomis pacituotomis bei kitomis
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis yra paneigta, kad
tiek atsakovas, tiek jo tuometis vadovas A. G. padarė kokių nors
Subsidijos sutarties pažeidimų. Anot kasatoriaus, civilinėje byloje apskritai
nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, o pirmosios instancijos teisme apklausti
liudytojai tik patvirtino tai, kas buvo konstatuota baudžiamojoje byloje, todėl
bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl atsakovo padarytų Subsidijos sutarties
pažeidimų, susijusių su netinkamu viešo konkurso medienos apdirbimo
technologinei įrangai įsigyti, organizavimu, yra padarytos, pažeidus teisės
normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taisykles, nes jos prieštarauja byloje
esantiems oficialiesiems rašytiniams įrodymams, kuriuose konstatuotos
aplinkybės nebuvo paneigtos nustatyta tvarka civilinėje byloje.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas AB Turto bankas prašo kasacinį skundą atmesti, o
skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovas nurodo,
kad Subsidijos sutartyje Nr. LT0009-03-01-0073 akcentuojami pagrindiniai
dalykai – Sutartyje numatytos įrangos įsigijimas ir įrangos įsigijimo būdas –
negali būti atskirti vienas nuo kito, nes Sutarties sąlygas atitinkantis
pirkimo organizavimas siejamas su tinkamu paramos panaudojimu. Be to, liko
neįgyvendinti paramos davėjo lūkesčiai, kad atsakovas paramos lėšas panaudos
efektyviai, siekiant gauti maksimalią naudą. Atsiliepime pažymima, kad
Sutarties pažeidimas paramos davėjams padarė ir finansinių nuostolių, nes
Europos Komisija 2006 m. rugsėjo 18 d. pareikalavo iš Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos grąžinti 58 887,67 euro, sumokėto
UAB „Rastuva“ pagal sutartį. Ieškovo nuomone, taip pat nepagrįstas yra
kasatoriaus argumentas, kad projekto įgyvendinimą kontroliuojančios
institucijos nereiškė jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo, todėl jos taip
pat turi prisiimti atsakomybę už sutarties pažeidimą. Ieškovo teigimu,
civilinėje byloje yra nustatyta, kad Sutarties vykdymo patikrinimo metu paramos
panaudojimą tikrinusiems asmenims nebuvo žinoma ikiteisminio tyrimo surinkta
informacija. Atsiliepime pažymima, kad Sutartis grindžiama pasitikėjimo
principu ir pagal Sutarties nuostatas paramos gavėjas patvirtina, jog turi
pakankamą kvalifikaciją įvertinti Sutarties sąlygas. Ieškovo nuomone,
išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje nepaneigia Sutarties pažeidimo
fakto, be to, baudžiamojoje byloje nebuvo tiriama, ar pažeidžiama Sutartis ir
ar yra pagrindas ją nutraukti.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.
Atsiliepime nurodoma, kad tai, jog teismas neįvardijo kiekvieno CK
6.217 straipsnio 2 dalies punktuose nustatyto kriterijaus, nereiškia,
kad šie kriterijai nebuvo vertinami, be to, kai kurie iš jų iš viso negalėjo
būti taikomi nagrinėjamoje situacijoje. Trečiasis asmuo pažymi, kad tai, jog
sutarties nutraukimas padarytų atsakovui didelių nuostolių, atsakovas pirmą
kartą nurodo tik kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 2 dalis)
ir nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Atsiliepime
atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinei atsakomybei atsirasti pakanka, jog
sutartis būtų neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.256 straipsnis),
nebūtina sutarties nutraukti. Trečiojo asmens nuomone, ir nenutraukus sutarties
atsakovas privalo atlyginti nuostolius (grąžinti subsidijos lėšas, kurias
valstybė turi grąžinti Europos Komisijai), atsiradusius dėl to, kad netinkamai
įvykdė sutartį, taigi kasatoriaus argumentai dėl sutarties nutraukimo neturi
lemiamos reikšmės bylos baigčiai. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius
klaidingai teigia, jog jis turėjo arba priimti sutarties sąlygas, arba jų
atsisakyti, nes pagal susiklosčiusią praktiką tokios sutartys iki jų pasirašymo
yra derinamos, paramos gavėjas gali teikti pasiūlymus pakeisti ar patikslinti
sutartį. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas galėjo paprašyti patikslinti
sutartį paaiškinant interesų konflikto sąvoką arba jau vykdant sutartį galėjo
kreiptis į kitą sutarties šalį dėl sutarties išaiškinimo, tačiau to nepadarė.
Atsiliepime pažymima, kad VšĮ CPVA buvo atsakinga už subsidijos lėšų
išmokėjimą ir savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o atsakovas įsipareigojo
tinkamai įgyvendinti projektą (tai apima ne tik projekto rezultatų pasiekimą,
bet ir tai, kad rezultatai būtų pasiekti skaidriai ir sąžiningai naudojant
subsidijos lėšas), taigi atsakovas visiškai atsakingas už savo įsipareigojimų neįvykdymą.
Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovo nurodytoje baudžiamojoje byloje teismas
sprendė, ar A. G. ir V. R. veiksmuose buvo nusikaltimo sudėtis, o
šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovas pažeidė sutartį,
ir tai, kad A. G. ir V. R. veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties,
nereiškia, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį. Trečiojo asmens teigimu,
VšĮ CPVA atstovai nagrinėjant baudžiamąją bylą nurodė, kad agentūrai
tikrai nebuvo žinoma įrangos įsigijimo schema, kuri paaiškėjo FNTT specialistui
atlikus tyrimą, ir jeigu agentūra būtų žinojusi apie pažeidimą, tai būtų
pareikalavusi, kad konkursas būtų pakartotas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
2002 m.
rugsėjo 30 d. Centrinė finansų ir kontraktų agentūra, VRM bei atsakovas
UAB „Rastuva“ pasirašė trišales subsidijos sutartis dėl Europos bendrijos
išorinės pagalbos Nr. LT0009-03-01-0073 „Naujos technologinės linijos,
atitinkančios ES standartus, įdiegimas ir naujų darbo vietų kūrimas įmonėje“ ir
Subsidijos sutartį Nr. LT0009-03-01-0030 „Kvalifikuotų medžio apdirbimo
specialistų rengimas darbo rinkai“, pagal kurias CPVA ir VRM suteikė atsakovui
sutartyse numatyto dydžio paramą, o atsakovas įsipareigojo šią paramą panaudoti
sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tikslais. Bendra projekto vertė buvo 166900
eurų, kurių 78540 eurų sudarė Subsidijos suma (tame tarpe 75 proc. PHARE
ir 25 proc. nacionalinio finansavimo lėšos) ir UAB „Rastuva“ indėlis
– 88360 eurų. Dalis projekto biudžeto lėšų – 149000 eurų (74500 eurų Subsidijos
ir 74500 eurų įmonės lėšos) buvo skirtos veikiančios medienos apdirbimo
technologinės linijos įsigijimui. Šios įrangos įsigijimui atsakovas paskelbė
vietinį atvirą įrangos pirkimo konkursą, kuriame dalyvavo ir jį laimėjo vienintelis
dalyvis – UAB „Kurklių karjeras“, su kuriuo atsakovas 2003 m. sausio
21 d. pasirašė įrangos pirkimo sutartį. Už tinkamą projekto įgyvendinimą
buvo atsakingas atsakovas. UAB „Kurklių karjeras“ buvo atsakovo akcininkas
(priklausė 16,3 proc. akcijų), be to, šios įmonės buvo artimai susijusios
tais pačiais akcininkais. Atsakovo viešojo pirkimo komisijos nariai bei
stebėtojas buvo šališki. Nėra pateikta duomenų, kad atsakovas informavo
kontroliuojančias institucijas apie ketinimą pirkti įrangą iš vienintelio
konkurso dalyvio. UAB Kurklių karjeras“ ūkinę veiklą – staklių didmeninę
prekybą – įregistravo tik 2002 m. gruodžio 13 d., o įrangą, vėliau
parduotą atsakovui, įsigijo tik 2003 m. sausio 10 d.
t. y. tą pačią dieną, kai atsakovo konkurso vertinimo komisija šią
bendrovę pripažino konkurso laimėtoja. Įrangos įsigijimas buvo organizuotas per
tarpininkus, taip padidinant įrangos vertę bei sudarant galimybę tarpininkams
gauti pelno iš subsidijos lėšų, pelno gavo ir atsakovas. Atsakovas įsigydamas
įrangą, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, nešališkumo, efektyvumo, interesų
konflikto vengimo reikalavimus. UAB „Kurklių karjeras“ neturėjo teisės
dalyvauti konkurse.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu;
kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK
353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.
Pasisakydamas
dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo,
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, jei sutarties vykdymui
aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, pavyzdžiui, CK
6.204 straipsnyje nurodytų pagrindų, įstatymo leidėjas suteikia galimybę
vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems
pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant
į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei
sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas
nepraranda prasmės po termino praleidimo (t.y. jeigu pats sutarties įvykdymo
termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali
nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai
sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis);
trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai
nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje
konkrečius jos nutraukimo pagrindus, CK 6.217 straipsnio 5 dalies
nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais
atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d.
nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Zolotariovas v. UAB „Baldras“
ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad
šalių Subsidijos sutarties Nr. LT0009-03-01-0073 bendrųjų sąlygų
11 straipsnio 11.3 punkte nustatyta, jog sutartis gali būti
vienašališkai nutraukta be jokio įspėjimo ir tuo atveju, jeigu paramos gavėjas
nevykdo Bendrųjų sąlygų 4 straipsnio („Interesų konfliktas“) reikalavimų.
Byloje taip pat nustatyta, kad šis pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį
faktiškai egzistavo. Tokiu atveju CK 6.217 straipsnio 5 dalyje
suteikiama galimybė šalims vienašališkai nutraukti sutartį net ir tada, kai
sutarties pažeidimas nėra esminis. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti kasacinio
skundo argumentai apie netinkamą CK 6.217 straipsnio taikymą bei nukrypimą
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo
praktikos. Kasaciniame skunde teigdamas, kad kitos Subsidijos sutarties šalys
žinojo apie visas su konkurso organizavimu susijusias aplinkybes ir kad
ieškovas, patvirtindamas galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, pats
patvirtino, jog jokių Subsidijos sutarties pažeidimų nėra, kelia fakto
klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio
1 dalis). Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad Subsidijos sutartis
Nr. LT0009-03-01-0073 iš esmės buvo įvykdyta, jos nutraukimas bei
restitucijos taikymas kasatoriui lemtų labai didelius nuostolius, atsižvelgiant
į teismų pagrįstai konstatuotas atsakovo padarytus imperatyviųjų reikalavimų
pažeidimus bei faktinius bylos duomenis, neteikia teisinio pagrindo pripažinti,
jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl pagrindo nutraukti sutartį
egzistavimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat neįgalina
pripažinti, kad sutarties nutraukimas yra neproporcinga bei neadekvati
priemonė.
Teisėjų
kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai Subsidijos sutarties sąlygas bei
PRAG vadove išdėstytas taisykles, kas laikytina interesų konfliktu, tinkamai
vertino kaip aiškias. Jau vien dėl to atmestini kaip nepagrįsti kasacinio
skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.193 straipsnį
bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl sutarčių
aiškinimo.
Pagal CK
6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukiama, gali būti taikoma dvišalė
restitucija. Restitucijai taikomi CK 6.145-6.153 straipsniai, tuo tarpu CK
normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, tarp jų CK 6.252, 6.248 straipsniai,
netaikytinos. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas buvo nukreiptas į
restitucijos taikymą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo, kad
taikytinos CK 6.222 straipsnyje nustatytos sutarties nutraukimo pasekmės –
priteisimas grąžinti paramos lėšas (finansinę subsidiją), suteiktas atsakovui pagal
ginčijamą sutartį Nr. LT0009-03-01-0073 (restitucija). Dėl to atmestini
kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai apie netinkamą CK 6.252 ir
6.248 straipsnių taikymą bei šiame kontekste nukrypimą nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Pagal CPK
182 straipsnio 3 punktą prejudicinę galią civilinėje byloje turi
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų
pasekmės, t. y. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo
nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų
civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio
priimtas teismo nuosprendis. Nagrinėjamos bylos kontekste negalima pripažinti,
kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d.
nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-266/2006 yra konstatuotos šiai
civilinei bylai prejudicinę galią turinčios nusikalstamų veiksmų pasekmės, dėl
to kasacinio skundo argumentas apie CPK 182 straipsnio 3 straipsnio
pažeidimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Negalima sutikti
su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK
185 straipsnio ir 197 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal CPK
197 straipsnio 2 dalies nuostatą aplinkybės, nurodytos oficialiuose
rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos
kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pažymėtina,
kad šioje įstatymo nuostatoje kalbama apie aplinkybes, nurodytas oficialiuose
rašytiniuose įrodymuose, tačiau nekalbama apie oficialius rašytinius įrodymus
išdavusių institucijų ar juos patvirtinusių valstybės įgaliotų asmens
pateikiamus vertinimus, samprotavimus ar pan. Taigi aptariama CPK
197 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina tik oficialiuose
rašytiniuose įrodymuose nurodytoms aplinkybėms. Kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas
apie CPK 185 straipsnio ir 197 straipsnio 2 dalies pažeidimą, šį
argumentą grindžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio
13 d. nuosprendyje padarytomis išvadomis, o ne jame nurodytomis
nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo
veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir
baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tuo tarpu asmens veiksmai civilinėje
byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, o
įrodinėjimo dalykai minėtose baudžiamojoje ir nagrinėjamoje civilinėje bylose
yra skirtingi.
Kiti kasacinio
skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstų procesinių
sprendimų teisėtumui.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu,
konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti juos kasacinio skundo
argumentais (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio
apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis