Civilinė byla Nr. 3K-3-263/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06377-2009-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 24.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Janinos Stripeikienės
(kolegijos pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės ,,Milavita“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
,,Milavita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vykom“ dėl skolos
priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas
kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovo
38 909,60 Lt, 6 proc. palūkanų, jas skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės
21 d.
Ieškovas
nurodė, kad atsakovui vykdė pervežimo paslaugas, bet šis už suteiktas paslaugas
nesumokėjo.
II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties
esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2009 m. gegužės 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsakovas 2009
m. birželio 4 d. pateikė prieštaravimus.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino
iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 11 000,62 Lt skolos, 280 Lt už
procesinių dokumentų rengimą, 163,42 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 6 proc.
metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo
įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovui 1500 Lt už advokato pagalbą, iš
atsakovo valstybei – 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas
nustatė, kad atsakovas 2007 m. ir 2008 m. krovinio pervežimo užsakymais pasamdė
vežėją – ieškovą – pervežti krovinius (automobilius); ieškovas, atlikęs
pervežimus, už suteiktas paslaugas atsakovui pateikė sąskaitas–faktūras, kurios
turėjo būti apmokėtos per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo jų pateikimo
dienos; atsakovas šių sąskaitų neapmokėjo; bendra skolos suma yra 38 909,60 Lt.
Teismas
konstatavo, kad šalių ginčui taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais
sutarties konvencija (CMR); nurodė, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio
senatį, o CMR konvencijos 32 straipsnio 4 punkte apibrėžtas imperatyvas, jog,
pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateikiamos
priešieškinio arba prieštaravimo forma. Teismas konstatavo, kad ieškinys dėl
skolos priteisimo už krovinio pervežimus teismui buvo pateiktas tik 2009 m.
gegužės 7 d., praėjus daugiau kaip metams ir trims mėnesiams nuo dalies krovinių
užsakymų sudarymo, bendra reikalavimų suma – 27 908,98 Lt, todėl šiai
sumai taikytinas senaties terminas, nustatytas CMR konvencijos 32 straipsnio 1
punkte, ieškovui iš atsakovo priteistina 11 000,62 Lt skolos už atliktus
krovinių pervežimus.
Teismas
pažymėjo, kad ieškovo ieškinys buvo pareikštas dėl skolos už atliktus
pervežimus pagal krovinio važtaraščius, prašant nagrinėti dokumentinio proceso
tvarka, o tokia tvarka negalima pareikšti priešieškinio (Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 4 dalis), todėl reikalavimas dėl
įskaitymo paliktinas nenagrinėtas.
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 16
d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą
paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo ir atsakovo valstybei po 5,02 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjų
kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šalių
kilusiam ginčui taikytina CMR konvencija, jog dėl 2007 m. rugsėjo 20 d.
krovinio pervežimo užsakymo Nr. VYK07-00162 ieškinio senaties terminas baigėsi
2008 m. gruodžio 20 d., dėl 2007 m. spalio 1 d. krovinio pervežimo užsakymo Nr.
VYK07-00273 – 2009 m. sausio 1 d., dėl 2007 m. spalio 9 d. krovinio pervežimo
užsakymo Nr. VYK07-00373 – 2009 m. sausio 9 d., dėl 2007 m. spalio 9 d. krovinio
pervežimo užsakymo Nr. VYK07-00368 – 2009 m. sausio 9 d., dėl 2008 m. sausio 31
d. krovinio pervežimo užsakymo Nr. VYK08-00536 – 2009 m. balandžio 31 d., dėl 2008 m.
sausio 31 d. krovimo pervežimo užsakymo Nr. VYK08-00535 – 2009 m. balandžio 31
d.; bendra šių reikalavimų suma – 27 908,98 Lt, todėl šiai skolos daliai
teismas ieškinį atmetė dėl praleisto senaties termino (CMR konvencijos 32 straipsnio
1 punktas) ir priteisė 11 000,62 Lt.
Teisėjų
kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumentinio
proceso tvarka negalima pareikšti priešieškinio ir kad todėl šis reikalavimas
paliktinas nenagrinėtas; nurodė, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme
pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo
įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y.
ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas; atsakovui ginantis nuo pareikšto
ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl
jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį
įskaitymą patvirtinti, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas
atliktas laikantis įstatymo reikalavimų.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad atsakovas įskaitymą padarė motyvuodamas tuo, jog eismo įvykio
metu buvo apgadintas automobilis FIAT, žala padaryta vairuojant ieškovo
autovežį vairuotojui R. Z.; atsakovas šiame informaciniame pranešime net
nenurodė žalos dydžio, iš byloje esančio Greitkelio policijos rašto matyti, kad
eismo įvykio, įvykusio 2007 m. birželio 19 d., dalyviai yra Čekijos ir
Rumunijos piliečiai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog eismo
įvykio kaltininkas yra ieškovo vairuotojas; vien tai, kad atsakovas trečiajam
asmeniui sumokėjo už apgadintą automobilį, nereiškia, jog šalių reikalavimai
yra vienarūšiai; ieškovas atsakovui atliko vežimo paslaugą, o atsakovas
įsitikinęs, kad ieškovas turi jam perduoti pinigus už padarytą žalą, todėl
įskaitymas negalimas.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl pritaikytos ieškinio
senaties ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai
nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo prašymo taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 2
ir 3 dalis. Atsakovas 2009 m. kovo 20 d. atsiuntė ieškovui pranešimą dėl
sąskaitų–faktūrų įskaitymo pagal pretenziją pagal žalą (serija VK Nr. 0044).
Ieškovas į teismą kreipėsi 2009 m. gegužės 4 d., nes nepripažino atlikto
įskaitymo.
Apeliacinės
instancijos teismui konstatavus atlikto įskaitymo nepagrįstumą, turėjo būti
sprendžiamas klausimas, ar nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 2
ir 3 dalis, kaip apeliaciniame skunde ir prašė ieškovas. Teismas nepasisakė dėl
tokio prašymo. CMR konvencijos 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad,
nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti ar nutraukti
senaties terminą turi teismas, nagrinėjantis bylą. Pagrindas nutraukti ieškinio
senaties terminą nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130
straipsnio 2 dalyje. Šis straipsnis taikytinas todėl, kad atsakovas pripažino
savo piniginę prievolę atlikdamas įskaitymą ir šie santykiai iš CMR konvencijos
srities perėjo į CK taikymo sritį (CK 6.130, 6.131 straipsniai). Pripažinus
atliktą įskaitymą nepagrįstu, teismai turėjo šią aplinkybę vertinti kaip
svarbią ir nutraukiančią ieškinio senaties termino skaičiavimą pagal CMR konvencijos
32 straipsnio 3 dalį ir CK 1.130 straipsnio 2 dalį.
2. Teismai
turėjo vadovautis teismų praktika dėl CMR konvencijos ieškinio senaties terminų
taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-165/2009).
Ieškinio
senaties termino atnaujinimo pagrindas yra aplinkybės, kad atsakovas skolos
fakto neneigė, pripažino, ieškojo būdų, kaip ją padengti, nebuvo davęs neigiamo
atsakymo apmokėti skolą, nuolat vyko derybos dėl apmokėjimo. Tai, kad atsakovas
nedavė atsakymo atmesti pretenzijas dėl skolos apmokėjimo, bet ieškojo būdų ir
su ieškovu derino, kaip skolą sumokėti, yra pagrindas sustabdyti, o vėliau
nutraukti ieškinio senaties termino skaičiavimą. Ieškovas, nesutikdamas su
atsakovo nepagrįstai atliktu įskaitymu (toks veiksmas tolygus atsakovo
pranešimui atmesti pretenziją sumokėti skolą už pervežimus), pareiškė ieškinį
dėl skolos priteisimo.
Atsakovas
elgėsi nesąžiningai, iš pradžių pripažino pinigines prievoles, vėliau vengė jas
vykdyti ir teismo prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovas,
atlikdamas įskaitymą, savo elgesiu klaidino ieškovą: naudodamasis 2007 m.
birželio 13 d. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje atliekant tarptautinius
krovinių vežimus automobilių keliais nustatyta teise, atidėjo mokėjimą iki bus
nustatytas žalos padarymo kaltininkas; nustačius jį, savo prievolės sumokėti už
suteiktas paslaugas nevykdė, pareiškė ieškovui nepagrįstą reikalavimą atlyginti
žalą, kurį įskaitė kaip skolą už suteiktas paslaugas. Dėl to ieškovas delsė
kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
3. Teismai
nepagrįstai nustatė, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas
imperatyvas, jog, pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali
būti pateikiamos priešieškinio arba prieštaravimo forma.
Ieškinio
senatį taiko teismas; kai pareiškiamas prašymas atnaujinti ieškinio senaties
terminą, ieškinio senaties terminas gali būti taikomas tik po to, kai
išsprendžiamas šio prašymo pagrįstumas; CMR Konvencijos 32 straipsnio 4 dalis
nėra imperatyvioji teisės norma. Teismai nenagrinėjo ieškovo pateiktų prašymų
dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, ieškinio senaties termino nutrūkimo.
Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria buvo atsisakyta
taikyti ieškinio senatį remiantis vien faktu, kad formaliai suėjo CMR konvencijos
32 straipsnio 4 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas (2005 m.
sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005). Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 48 punkte
išaiškino, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis terminas.
IV.
Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos
teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie
argumentai:
1. Teismai
pagrįstai taikė CMR konvencijos nuostatas, kaip ir jos 32 straipsnį. Ieškovas
pateikė ieškinį praleidęs CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytą ieškinio
senaties terminą.
2. Nepagrįsti
ieškovo teiginiai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, vengė tinkamai įvykdyti
piniginę prievolę, vilkino atsiskaitymą. Būtent dėl ieškovo veiksmų
atsiskaitymas užsitęsė. Ieškovas inicijavo reikalavimo perleidimo sutarties
pasirašymą, bet, atsakovui sutikus su šia sutartimi, jos nepasirašė, dėl to
suėjo ieškinio senaties terminai.
3. Teismams
pripažinus atsakovo įskaitymą negalimu, pagrįstai konstatuotina, kad įskaitymo
sudarymas jokių teisinių padarinių negali sukurti, todėl su įskaitymo sandoriu
susiję šalių veiksmai pripažintini nesudarančiais pagrindo nutraukti ieškinio
senaties terminą.
4. Ieškovo
pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis, neišeidamas už ieškinio senaties
termino ribų, negalėjo kreiptis į teismą. Ieškovas neįrodė jokių svarbių
aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų atnaujinti ieškinio senaties terminą.
5. Dauguma CMR
konvencijos nuostatų – imperatyviosios. Atsižvelgiant į CMR konvencijos 32
straipsnio 4 dalies formuluotę, taip pat į jos turinį, darytina pagrįsta
išvada, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 4 dalyje apibrėžta imperatyvioji
nuostata.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CMR
konvencijos 32 straipsnio taikymo ir aiškinimo
Šioje byloje keliami
CMR konvencijoje nustatytų ieškinio senaties terminų ir CK nustatytų ieškinio
senaties terminų taikymo klausimai.
Taikytinos
teisės nustatymui svarbu teisinių santykių tarp ginčo šalių kvalifikavimas ir
jų dalyvių padėties apibrėžimas. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad
nagrinėjamu atveju yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos: konvencija
taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai,
kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijoje ir kai bent
viena jų yra konvencijos narė. Pažymėtina, kad konvencija taikoma
nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.
Ieškovas ir
atsakovas 2007 m. birželio 13 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį atliekant
tarptautinius krovinių vežimus automobilių keliais. Sutarties 1 straipsnyje
šalys nurodė, kad sutaria bendradarbiauti tarptautinio krovinių vežimo automobilių
keliais srityje. Ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis tapo pagrindu
vienkartinėms krovinių vežimo sutartims (konkrečiam kroviniui vežti) sudaryti
ir vykdyti. Užsakovas paveda vežėjui už sulygtą atlyginimą pervežti krovinius
sutartyje nustatytomis sąlygomis automobilių keliais kertant Lietuvos
Respublikos valstybės sieną. Teismai pagrįstai konstatavo, kad: buvo vežama
kelių transporto priemone; vežama už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo
gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos (Lenkija, Italija, Lietuva);
krovinio išsiuntimo vietos ir krovinio gavimo vietos valstybė yra konvencijos
narė (šios valstybės yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties
konvencijos (CMR) narės.
Esant tokios
nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad šio ginčo išsprendimui turi būti
taikomos CMR konvencijos nuostatos. Lietuva yra CMR konvencijos dalyvė,
prisijungė prie konvencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 5 d. potvarkiu
Nr. 169p. Taip CMR konvencija tapo Lietuvos vidaus teisės sistemos sudėtine
dalimi. Dėl šios priežasties teismai, spręsdami ginčus, kylančius iš santykių,
kuriuos unifikuotai reglamentuoja CMR konvencija, privalo ją tinkamai aiškinti
ir taikyti tiesiogiai. Tai reiškia, kad, esant kolizijai tarp nacionalinių
įstatymų ir CMR konvencijos nuostatų, privaloma vadovautis CMR konvencijos
nuostatomis.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl ieškinio senaties
terminų taikymo, jų skaičiavimo, sustabdymo ar nutraukimo, turi būti taikomas
CMR konvencijos 32 straipsnio, o ne CK nuostatos, reglamentuojančios
ieškinio senatį. Dėl šių aplinkybių yra nepagrįstas kasacinio skundo
argumentas, kad atsakovas, atlikdamas įskaitymą, pripažino savo prievolę ir
todėl ginčo šalių santykiai iš CMR konvencijos taikymo srities perėjo į CK
taikymo sritį (CK 6.130, 6.131 straipsniai).
Ieškinio
senaties terminus ir jų taikymo ypatumus reglamentuoja CMR konvencijos 32
straipsnis. Šioje normoje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų
taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių
veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio tokį atvejį,
taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra
treji metai. Straipsnio 1 dalies c punkte nurodoma, kas senaties terminas
prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Pažymėtina,
kad vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams,
reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto
pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį,
ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant konvenciją.
CMR
konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu
pristabdo senaties termino veikimą (eigą) iki tos dienos, kai vežėjas raštu
atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija
pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai
pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat
dokumentų grąžinimą privalo ta šalis, kuri remiasi tuo faktu. Kitos
pretenzijos, pateiktos tuo pagrindu, senaties termino nepristabdo. Taigi
senaties termino eiga gali būti pristabdyta (sustabdyta) tik pareiškus
pretenziją kitai ginčo šaliai. Kasatorius nurodė, kad atsakovui atsiuntus
ieškovui pranešimą dėl sąskaitų–faktūrų įskaitymo pagal pretenziją pagal žalą (serija
VK Nr. 0044) (T. 1, b. l. 49), ieškinio senatis turėjo būti pristabdoma,
tačiau šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo. Šis
kasacinio skundo argumentas nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti priimtus
teismų sprendimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius netinkamai
aiškina pretenzijos pareiškimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CMR
konvencijos 32 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties eigą pristabdo
pretenzija, kurią pareiškia ieškovas. Nagrinėjamu atveju pretenziją pareiškė
atsakovas, todėl ieškovo reikalavimams ji nesukėlė CMR konvencijos 32 straipsnio
2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. nepristabdė ieškinio senaties termino
eigos.
Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad pretenzijai keliami tam tikri reikalavimai. Pretenzija
nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai
nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti
dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją. Tokie
reikalavimai pretenzijai yra susiformavę tarptautinėje praktikoje. Dėl šių
aplinkybių atmestini kasacinio skundo argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo,
skolos ieškovui pripažinimo žodžiu, nes tokie atsakovo veiksmai, nesant ieškovo
pareikštos pretenzijos atsakovui raštu ir atsakovo oficialaus atsakymo į pretenziją,
negali būti aplinkybė, pristabdanti ieškinio senaties termino eigą.
Kasatorius
nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d.
nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005, teigdamas, kad bylą
nagrinėję teismai neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Kasatoriaus nurodytoje byloje, priešingai nei teigia kasatorius, teisėjų
kolegija konstatavo, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties
termino, nes ieškovo raštas atsakovui buvo pripažintas tinkama ir pakankama
pretenzija, t. y. atitiko CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Tokia praktika ieškinio senaties taikymo klausimu pagal CMR konvenciją ir yra
formuojama.
Kasatoriaus
nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009, yra kitos faktinės aplinkybės ir
ji negali būti precedentas nagrinėjamai bylai.
Remdamasi išdėstytais
argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos normas,
reglamentuojančias ieškinio senatį. Byloje nustačius, kad krovinio pervežimo
užsakymams: 1) 2007 m. rugsėjo 20 d. Nr. VYK07-00162; 2) 2007 m.
spalio 1 d. Nr. VYK07-00273; 3) 2007 m. spalio 9 d. Nr. VYK07-00373; 4) 2007 m.
spalio 9 d. Nr. VYK07-00368; 5) 2008 m. sausio 31 d. Nr. VYK08-00536 ir 6) 2008
m. sausio 31 d. Nr. VYK08-00535 ir jų pagrindu išrašytoms sąskaitoms–faktūroms
iki ieškinio pareiškimo teisme 2009 m. gegužės 7 d. buvo suėję ieškinio
senaties terminai (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis ir 1 dalies c punktas),
o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, teismai
pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė. Bendra reikalavimų suma – 27 908,98 Lt.
Likusi ieškinio dalis tenkinta, nes pagal krovinio pervežimo 2008 m. vasario 12
d. užsakymą Nr. VYK08-00811 ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą–faktūrą (serija
MIL Nr. 002808) bei krovinio pervežimo 2008 m. kovo 12 d. užsakymą Nr.
VYK08-01240 ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą–faktūrą (serija MIL Nr. 002885)
nebuvo praleisti ieškinio senaties terminai.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Kasacinis
teismas turėjo 31,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. gegužės
31 d. pažyma. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei
priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis). Atmetus kasacinį skundą,
kasatoriui nepriteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Atsakovas, pateikęs atsiliepimą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau
nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a
:
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Milavita“ (j. a. k.
170760758) 31,65 Lt (trisdešimt vieną litą 65 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Janina Stripeikienė