Administracinė byla Nr. eAS-596-822/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01796-2025-5
Procesinio sprendimo kategorija 61
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir atsakovas, VDAI) išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 30 d. skundą pagal įstatymo reikalavimus, vykdant privalomus veiksmus – administracinę procedūrą. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą, atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus: privalomų veiksmų – administracinės procedūros (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 str. 2 d.) nevykdymą (ABTĮ 7 str. 1 d. 3 p.) gavus pareiškėjo 2025 m. sausio 30 d. skundą dėl pačio atsakovo veiksmų (neveikimo).
II.
Regionų administracinis teismas Vilniaus rūmai 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
Teismas nustatė, kad LAGK 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas buvo priimtas pagal pareiškėjo skundą LAGK, kuriame buvo prašoma panaikinti VDAI 2025 m. kovo 3 d. atsakymą Nr. 2R-888 (2.13 Mr) ir įpareigoti VDAI pareiškėjo 2025 m. sausio 30 d. skundą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui turi tiksliai ir aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, t. y.: 1) Ar pareiškėjas prašo teismo panaikinti VDAI 2025 m. kovo 3 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2025 m. sausio 30 d. skundą. Pareiškėjas skunde teismui prašo įpareigoti VDAI išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 30 d. skundą, tačiau jis jau yra VDAI išnagrinėtas ir atsakyta VDAI 2025 m. kovo 3 d. raštu, tačiau, kaip buvo galima suprasti, VDAI 2025 m. kovo 3 d. raštas pareiškėjo netenkina; 2) Ar pareiškėjas prašo teismo panaikinti LAGK 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad skundžia LAGK 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą, tačiau skunde neformuluoja reikalavimo LAGK 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti. Jeigu pareiškėjas neformuluos reikalavimo panaikinti LAGK 2025 m. balandžio 7 d sprendimą, tai teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, negalės sukurti tokios situacijos, kad galiotų ir LAGK sprendimas, ir teismo sprendimas dėl to paties klausimo, tačiau sprendimai būtų skirtingi.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo nei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nei prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo su įrodymais, kad pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, žyminis mokestis turi būti mokamas, nes pareiškėjas turėtų formuluoti reikalavimus panaikinti VDAI ir LAGK sprendimus. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutartį ir įpareigoti nedelsiant išspręsti pareiškėjo 2025 m. balandžio 7 d. skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme yra dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. dėl privalomų veiksmų – administracinės procedūros nevykdymo gavus pareiškėjo 2025 m. sausio 30 d. skundą. Skundai dėl vilkinimo atlikti veiksmus yra neapmokestinami (ABTĮ 36 str. 1 d. 1 p.). Taigi, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo nei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nei prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo su įrodymais, kad pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio. Pareiškėjo vertinimu, teismo aiškinimas, kad žyminis mokestis turi būti mokamas, nes pareiškėjas turėtų formuluoti reikalavimus panaikinti VDAI ir LAGK sprendimus, nėra pareiškėjo skundo trūkumas kaip apibrėžta ABTĮ 33 str. (ABTĮ 9 str. 2 d., 24, 25, 35 str. reikalavimų neatitikimas). Teismas netinkamai aiškina, kaip pareiškėjas turėtų formuluoti skundo reikalavimą – reikalauti panaikinti VDAI ir LAGK sprendimus. Nagrinėjamu atveju ne teismas, bet pareiškėjas įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str. 1 d.).
Pareiškėjas teigia nežinantis kaip pašalinti skundžiamoje nutartyje nurodytus skundo trūkumus, kadangi jie yra jam nesuprantami. Pareiškėjas nurodo, kad savo skundo antru argumentu pirmosios instancijos teismui aiškiai paaiškino, kad pagal administracinių teismų aiškinimą, pareiškėjas turi formuluoti reikalavimą dėl atsakovo veiksmų, nes LAGK sprendimo apskundimas yra formalus ir nereiškia apeliacijos. Teismui tenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą – pripažinus, kad atsakovas nevykdė administracinės procedūros ir įpareigojus ją atlikti šiuos privalomus veiksmus, atsakovas turės prievolę vykdyti teismo sprendimą ir galės pats pripažinti savo susijusius administracinius sprendimus netekusiais galios, nes turi tokią teisę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 str.). Pareiškėjas, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais šioje byloje įrodinėja tik atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus – administracinės procedūros nevykdymą.
Pareiškėjo nuomone, nenustačius skundo trūkumų, nėra pagrindo nustatyti terminą neegzistuojantiems skundo trūkumams šalinti, to nenumato įstatymas. Pareiškėjas turi teisę atskiruoju skundu skųsti nepagrįstas ir neteisėtas nutartis, kai jos užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju, reguliari bylos eiga pagal įstatymą yra pareiškėjo skundo priėmimo klausimo išsprendimas per 10 darbo dienų, tačiau ši eiga bus pažeista, nes anot skundžiamos nutarties, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas nebus sprendžiamas iki 2025 m. balandžio 24 d., taigi, nesilaikoma įstatymo nustatyto termino.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria nustatytas pareiškėjui terminas iki 2025 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys gali būti atskirojo skundo objektu. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.
ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatoje nėra nurodyta, kad nutartis, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai, kad tokio pobūdžio nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos, konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020, 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-551-662/2022).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutartį, konstatuoja, kad šiuo atveju nutartis, kurios teisėtumą ir pagrįstumą siekia ginčyti pareiškėjas, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nagrinėti tokį pareiškėjo atskirąjį skundą (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).
ABTĮ 154 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, apeliacinės instancijos teismas nutartimi nutraukia apeliacinį procesą, nenagrinėdamas skundo iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Nors ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis taikoma tuo atveju, kai yra to paties straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybes, o nagrinėjamoje byloje nėra taikoma viena iš 3 dalyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis gali būti pagal analogiją pritaikyta ir kitiems panašiems atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-837/2013, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-602/2018, 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-526-789/2022).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutarties panaikinimo buvo priimtas nepagrįstai, apeliacinį procesą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutarties panaikinimo nutraukia (ABTĮ 138 str. 8 d., 4 str. 7 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutarties nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė