Civilinė byla Nr. e2A-339-553/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01328-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.5; 3.2.8.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovei Lloyd's Insurance Company S.A. dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais ir draudimo išmokų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Draudlita“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“, Kauno miesto savivaldybė, M. J., V. Z..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykį, kurio metu ties (duomenys neskelbtini) buvo suardytas jai priklausantis magistralinis vamzdis ir į Neries upę pateko nevalytos nuotekos, draudžiamuoju; 2) pripažinti 2018 m. rugsėjo 6 d. įvykį, kurio metu, likviduojant avariją avariniu išleistuvu į Neries upę pateko nevalytos nuotekos, draudžiamuoju; 3) pripažinti 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykį, kurio metu buvo užtvindytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas ir apgadinti jame stovėję automobiliai, priklausantys trečiajam asmeniui M. J., draudžiamuoju; 4) pripažinti 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykį, kurio metu buvo užtvindytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas ir apgadintas jame stovėjęs automobilis, priklausantis trečiajam asmeniui V. Z., draudžiamuoju; 6) priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui – Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 132 940,19 Eur draudimo išmoką, o trečiajam asmeniui M. J. – 4 000 Eur draudimo išmoką; 7) priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 21 d. su atsakove sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį dvylikos mėnesių laikotarpiui. Draudžiamuoju laikotarpiu įvyko penki draudžiamieji įvykiai, kurie sukėlė žalą aplinkai bei trečiųjų asmenų turtui: 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovei priklausančioje spaudiminėje buitinių nuotekų linijoje, esančioje ties (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, dėl kurios į Neries upę ištekėjo nevalytos nuotekos, Aplinkos apsaugos departamento skaičiavimais aplinkai buvo padaryta 97 035,18 Eur žala; 2018 m. rugsėjo 6 d., likviduojant pirmiau nurodytą avariją, ieškovė buvo priversta pasinaudoti avariniu išleistuvu, esančiu (duomenys neskelbtini), per kurį į Neries upę ištekėjo nevalytos nuotekos, Aplinkos apsaugos departamento skaičiavimais, aplinkai buvo padaryta 35 905,01 Eur žala. Dėl nurodytų įvykių taip pat buvo padaryta žala fizinių asmenų turtui – užtvindytas butas, apgadinti automobiliai. Dėl trečiajam asmeniui M. J. priklausiusių automobilių apgadinimo pareikšta pretenzija dėl 4 000 Eur žalos atlyginimo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsisakymą pripažinti paminėtus įvykius draudžiamaisiais ir išmokėti draudimo išmoką grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 7 dalimi, t. y. jog draudėjas dėl neatsargumo neatskleidė visos jam žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei – 15 944,58 Eur, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Baltic Underwriting Agency“ – 1 781 Eur, bylinėjimosi išlaidų.
5. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas nusprendė, kad ieškinyje nurodyti 2018 m. rugsėjo 5-6 d. įvykiai, susiję su ieškovės įrenginių avarijomis, nėra draudžiamieji, nes dėl jų nekyla ieškovės civilinė atsakomybė force majeure (nenugalima jėga) instituto pagrindu (CK 6.253 straipsnis), todėl nėra pagrindo patenkinti ieškinyje pareikštų reikalavimų.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė draudimo išmokos reikalauja ne sau, o tretiesiems asmenims, tačiau nei vienas iš šių asmenų nepareiškė reikalavimo atsakovei, neprašė ir nesuteikė įgaliojimų ieškovei jų vardu reikalauti draudimo išmokų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų trečiųjų asmenų vardu. Pažymėjo kasacinio teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006 pateiktus išaiškinimus, kad teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, jog jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytą išvadą, kad: „24. Be to, ieškovas reikalauja draudimo išmokos priteisimo ne sau, o tretiesiems asmenims Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (132 940,19 Eur) ir M. J. (4 000 Eur). Nė vienas iš šių asmenų pats nepareiškė reikalavimo atsakovui, nepareiškė prašymo ir nesuteikė įgalinimų ieškovui jų vardu reikalauti draudimo išmokų priteisimo. Dėl to ir ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų paminėtų trečiųjų asmenų vardu. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-05-09 nutartyje, priimtoje kasacine tvarka išnagrinėjus bylą Nr. 3K-3-361/2006, „pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.“ Kadangi reikalavimus paminėtų trečiųjų asmenų vardu ir interesais pareiškė neturintis atitinkamų įgalinimų asmuo – ieškovas, dėl šioje sprendimo pastraipoje išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų ieškinys negali būti patenkintas. Visi ieškovo reikalavimai atmetami.“, ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti reikalavimą draudimo išmoką priteisti naudos gavėjams (konkrečiam asmeniui, kuris reikalauja žalos atlyginimo tiesiogiai iš ieškovės); priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2018 m. rugsėjo 5-6 d. įvykių, kurių metu buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, pripažinimo draudžiamaisiais, nes atsakovė 2020 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą ir atsisakė šiuos įvykius pripažinti draudžiamaisiais. Tretiesiems asmenims žala nebuvo atlyginta, nes draudimo sutarties sąlygos draudė ieškovei prisiimti atsakomybę be draudiko sutikimo ir atlyginti žalą nukentėjusiems. Taigi ginčas kilo tarp ieškovės ir draudiko dėl nurodytų įvykių pripažinimo draudžiamaisiais. Reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, yra taikomas vienerių metų senaties terminas, todėl ieškovė negalėjo delsti ir laukti, kol nukentėję asmenys pareikš reikalavimus teisme, nes buvo gautos tik jų pretenzijos.
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26043-1019/2020 atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kuriuo buvo reikalaujama pripažinti nurodytus įvykius draudžiamaisiais, motyvuodamas, kad toks reikalavimas negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1399-933/2020 nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė yra neišmokėjusi žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, nereiškia, kad ieškovė negali pareikšti reikalavimo draudimo išmoką priteisti naudos gavėjams (konkrečiam asmeniui, kuris reikalauja žalos atlyginimo tiesiogiai iš ieškovės). Taigi apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinį sprendimą ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7.3. Ieškovė buvo priversta pareikšti reikalavimą ir dėl draudimo išmokos priteisimo, nes, priešingu atveju, jos reikalavimas dėl nurodytų įvykių pripažinimo draudžiamaisiais nebūtų nagrinėtinas teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo žinoma, ar tretieji asmenys nepareikš šioje ar kitose bylose savarankiškų reikalavimų, ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo.
7.4. Skundžiama teismo išvada prieštarauja to paties teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1399-933/2020 motyvams, kad aplinkybė, jog ieškovė nėra išmokėjusi žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, nereiškia, kad ji negali pareikšti reikalavimo draudimo išmoką priteisti naudos gavėjams. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Ieškovė byloje tikslino ieškinio reikalavimus, remdamasi būtent Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje pateiktais motyvais.
7.5. Šiuo atveju ieškovei draudimo išmokos klausimas nėra aktualus, nes ginčas tarp šalių kilo dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais, tačiau pagal suformuotą ydingą teismų praktiką ieškovė buvo priversta pareikšti reikalavimą ir dėl išmokos priteisimo, nes kitu atveju jos reikalavimas net nebūtų nagrinėjamas teisme kaip esą nesukeliantis materialinių teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 suformuotas teisės aiškinimas yra ydingas ir, tikėtina, greitu metu bus priimta nutartis dėl teismų praktikos suvienodinimo, išaiškinant, kad tuo atveju, kai draudikas atsisako įvykį pripažinti draudžiamuoju ir nėra sureguliavęs žalos, dėl ko draudėjas neturi reikalavimo teisės į konkrečią draudimo išmokos sumą, galima pareikšti savarankišką reikalavimą vien dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kaip iki tol ir buvo daroma, kol nebuvo priimta paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis.
7.6. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau – Draudimo įstatymas) būtent draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Taigi pagal nurodytą įstatymą draudimo išmokos dydį privalo nustatyti draudikas. Draudėjas, kreipdamasis į teismą, negali paprašyti priteisti X Eur draudimo išmokos, o privalo nurodyti konkretų reikalaujamos draudimo išmokos sumos dydį ir jį pagrįsti, tuo labiau įrodyti, jog jis turi teisę reikalauti draudimo išmokos. Be to, nenurodant konkrečios turtinio reikalavimo sumos, nėra žinomas nei mokėtino žyminio mokesčio dydis, nei bylos teismingumas.
7.7. Ieškovės vertinimu, ieškinio dalykas ir pagrindas buvo tinkamai suformuluoti, aiškiai nurodyta, ko konkrečiai reikalaujama pasirinktu teisių gynimo būdu ir kokias konkrečias teisines pasekmes sukelia atsakovės priimtas sprendimas atsisakyti pripažinti įvykius draudžiamaisiais. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Draudikui atsisakius įvykį pripažinti draudžiamuoju ir draudėjui su tuo nesutinkant, pastarajam nelieka nieko kito kaip tik kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, prašant įvykį pripažinti draudžiamuoju.
7.8. Pagal Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam. Tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusieji atsakovei tiesiogiai nebuvo pareiškę reikalavimų, pateikė tik pretenzijas, kurias ieškovė persiuntė atsakovei. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovė šiuo atveju turėjo teisę tik reikalauti, kad draudimo išmoka būtų išmokėta, t. y. kad įvykiai būtų pripažinti draudžiamaisiais, tačiau neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę prašant priteisti draudimo išmoką. Tačiau atsakovei priėmus sprendimą atsisakyti įvykius pripažinti draudžiamaisiais, su kuo ieškovė nesutiko, ji privalėjo ginti savo pažeistas teises, nes kitu atveju, t. y. atlyginus žalą nukentėjusiesiems, ieškovė būtų praradusi galimybę reikalauti draudiko kompensuoti patirtus nuostolius.
7.9. CPK nėra draudimo apeliacine tvarka skųsti tik motyvuojamąją teismo sprendimo dalį. Nagrinėjamu atveju skundžiama motyvuojamoji teismo sprendimo dalis, nes pirmosios instancijos teismas formuoja prieštaringą ir ydingą praktiką, kuri gali turėti neigiamos įtakos vėlesnės byloms. Ieškovė kasmet draudžia savo civilinę atsakomybę ir gali susidaryti situacija, kai vėl kils ginčas su draudiku, dėl ko ieškovei teks inicijuoti analogišką teisminį ginčą.
8. Atsakovė Lloyd's Insurance Company SA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiama teismo sprendimo išvada negali būti panaikinta, nes suponuotų ieškovės teisę reikalauti žalos atlyginimo ne savo, tačiau trečiųjų asmenų naudai, taip pažeidžiant šių asmenų išimtinę teisę į teisminę gynybą.
8.2. Panaikinus skundžiamą teismo išvadą būtų kuriamas ydingas precedentas, be kita ko, prieštaraujantis kasacinio teismo suformuotai praktikai, pagal kurią asmuo neturi teisės kreiptis į teismą, prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).
8.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad teisės aktai ar sutartys būtų suteikę jai teisę reikšti reikalavimus teisme trečiųjų asmenų vardu ir (ar) naudai. Vien dėl šios priežasties toks reikalavimas negalėjo būti tenkinamas, o skundžiami sprendimo motyvai panaikinami.
8.4. Reikalavimo pareiškimas trečiojo asmens vardu yra negalimas ir dėl kitų procesinių klausimų. Pavyzdžiui, atmetus tokį ieškinį, nebūtų aišku, iš ko atsakovė turėtų reikalauti teisinių išlaidų atlyginimo.
9. Trečiasis asmuo AB „Baltic Underwriting Agency“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti arba, netenkinus pirmojo prašymo, skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Byla pagal ieškovės apeliacinį skundą nutrauktina, nes ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies panaikinimui ir (ar) pakeitimui. Kasacinio teismo praktikoje suformuota itin aiški taisyklė, kad ieškovas kiekvienu konkrečiu atveju turi įrodyti savo suinteresuotumą ginčo dalyku, kitu atveju jis pripažįstamas netinkamu ieškovu.
9.2. Net jei šiuo konkrečiu atveju bus konstatuota, kad ieškovė įrodė turinti teisinį suinteresuotumą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tai per se (savaime) nereikš, jog ieškovė tokį suinteresuotumą turės visuose ateityje kilsiančiuose draudimo teisinių santykių ginčuose.
9.3. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas, ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1613-381/2018).
9.4. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas pateiktas analogiškų pirmiau nurodytai bylai aplinkybių kontekste. Ieškovė siekia, kad byloje pakeisti teismo sprendimo motyvai turėtų reikšmę ateities ginčuose ir ji būtų atleidžiama nuo jos suinteresuotumo ginčo klausimais įrodinėjimo naštos ateities ginčuose. Visgi, ieškovės suinteresuotumas ginčo klausimais ateities ginčuose bus tų konkrečių ginčų įrodinėjimo dalykas, todėl sprendimo motyvai šioje byloje tam neturės jokios įtakos.
9.5. Skunde ieškovė pripažįsta, kad buvo pažeistos ne jos, o trečiųjų asmenų teisės. Be to, skunde aiškiai patvirtina, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo į draudimo išmokų išmokėjimą, o šį interesą turi tik tretieji asmenys. Taip pat ieškovė neįrodė, kad turėjo bent kokį teisėtą pagrindą veikti trečiųjų asmenų vardu. Dėl to teismas visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 5 straipsnio nuostata ir konstatavo, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamos ieškovės, kas sudarė ieškinio atmetimo pagrindą.
9.6. Pažymėtina, kad ieškovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, kurios draudimas turi savitą specifiką – jis taikomas trečiųjų asmenų naudai. Ši aplinkybė patvirtina, kad išmokos pagal civilinės atsakomybės draudimą išmokėjimo procedūra gali būti inicijuojama tik tada, kai nukentėję asmenys pareiškia reikalavimą dėl išmokos išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju tokių reikalavimų nebuvo pareikšta, todėl ieškovė neturėjo galimybės pareikšti reikalavimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
9.7. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sprendimu buvo nukrypta nuo to paties teismo suformuoto precedento. Ieškovei neįrodžius savo suinteresuotumo ginčo dalyku, teismas visiškai pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo suformuotu precedentu ir ieškinį, kaip pareikštą netinkamos ieškovės, atmetė.
9.8. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas, konstatavęs, jog ieškinys pareikštas netinkamos ieškovės, turėjo ieškinį ne atmesti, o jo nepriimti. CPK nenumato teismo teisės atsisakyti priimti ieškinį, kai jis pareiškiamas netinkamo ieškovo.
9.9. Ieškovė laikosi nepagrįstos pozicijos, kad jos reikalavimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo pareiškimą lėmė neva tai ydinga teismų praktika. Šioje proceso stadijoje ieškovė neturi teisės kvestionuoti kasacinio teismo nutartyje suformuotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių. Be to, ieškovės niekas nevertė pareikšti ieškinio, kurio pareikšti ji neturėjo teisės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų
11. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl 2018 m. rugsėjo 5-6 d. įvykių, kurių metu buvo suardytas ieškovei priklausantis ketinis spaudiminės linijos magistralinis vamzdis bei siekiant likviduoti nurodytą avariją į Neries upę pateko nevalytos nuotekos, taip pat buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, pripažinimo draudžiamaisiais pagal ieškovės ir atsakovės 2018 m. gegužės 21 d. sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Be nurodyto reikalavimo ieškovė, patikslinusi ieškinį, byloje prašė priteisti iš atsakovės trečiųjų asmenų naudai atitinkamas draudimo išmokas.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė dviem pagrindais – įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad ieškovės prašomus pripažinti draudžiamaisiais įvykius sukėlė nenugalima jėga, todėl ieškovė, kaip nuotekų įrenginių (tinklų) savininkė, yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl šių įrenginių netinkamo veikimo (CK 6.253 straipsnis).
13. Be to, teismas nusprendė, kad ieškovė neturi teisėto intereso dėl ginčo dalyko (CPK 5 straipsnis). Teismas nurodė, kad draudimo išmokos ieškovė reikalauja ne sau, o tretiesiems asmenims, kurie patys nepareiškė reikalavimų atsakovei bei nesuteikė įgaliojimų ieškovei veikti jų vardu ir interesais, todėl ieškinį atmetė ir kaip pareikštą netinkamos ieškovės.
14. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo sprendimo motyvus, kuriais ieškinys buvo atmestas dėl jos teisinio suinteresuotumo ginčo dalyku stokos. Skundą apeliantė argumentuoja to paties teismo suformuotos teisės aiškinimo taisyklės pažeidimu, kasacinio teismo praktikos dėl reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju negalėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ydingumu.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė skunde nurodo, jog kvestionuoja tik teismo sprendimo motyvuojamąją dalį dėl jos teisinio suinteresuotumo reikalavimui dėl draudimo išmokos pareikšti, tačiau suformulavo apeliacinio skundo dalyką, kuriuo prašo ne tik šių motyvų iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinimo, bet ir naujo sprendimo priėmimo – pripažinti, kad ji turėjo teisę pareikšti nurodytą reikalavimą. Pastarasis skundo reikalavimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas – klausimas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo yra procesinio pobūdžio, kuris lemia byloje pareikštų materialinių reikalavimų atitinkamą išsprendimą. Pats savaime toks reikalavimas nėra ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl negali lemti teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo teismo sprendimo motyvais
16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018).
17. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens AB „Baltic Underwriting Agency“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies panaikinimui ir (ar) pakeitimui. Šią poziciją paneigia pirmiau pacituota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje yra nustatomi faktai, kurie, esant atitinkamoms sąlygoms, vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės skundžiamais motyvais konstatavo, kad pastaroji neturi teisės reikšti reikalavimų dėl draudimo, kuriuo buvo apdrausta jos civilinė atsakomybė, išmokos priteisimo trečiųjų asmenų naudai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra viena didžiausių vandentvarkos bendrovių vidurio Lietuvoje, teikianti paslaugas daugiau nei 200 000 klientų Kauno miesto bei rajono savivaldybėse (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ir vykdydama veiklą susiduria su jos civilinės atsakomybės taikymo klausimais, turės įtaką ieškovės teisei į teisminę gynybą, iškilus panašiai į nagrinėjamą situacijai.
18. Trečiojo asmens AB „Baltic Underwriting Agency“ atsiliepime į skundą nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018 pateikti išaiškinimai dėl teisinio suinteresuotumo suformuoti iš esmės kitokių nei nagrinėjama byla faktinių aplinkybių kontekste. Nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl juridinio asmens, kuriam atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisės inicijuoti apeliacinį procesą dėl jam palankaus teismo procesinio sprendimo, siekiant, kad ateityje nebūtų pateikti nauji pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018 pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija, vertindama ieškovės teisinio suinteresuotumo skundžiamais teismo sprendimo motyvais klausimą, neturi pagrindo jais vadovautis.
Dėl draudėjos teisės pareikšti ieškinį dėl draudimo išmokos išmokėjimo trečiųjų asmenų naudai
19. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo. Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankiškas nagrinėjamo ginčo dalykas.
20. Teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
22. Nagrinėjamu atveju po apeliantės ieškinio patikslinimo byloje buvo nagrinėjami šie reikalavimai: įvykius, kurių metu dėl itin stiprios liūties buvo suardytas ieškovei priklausantis ketinis spaudiminės linijos magistralinis vamzdis ir siekiama likviduoti nurodytą avariją į Neries upę pateko nevalytos nuotekos, bei buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, pripažinti draudžiamaisiais, ir priteisti tretiesiems asmenims – Aplinkos apsaugos departamentui – 132 940,19 Eur, M. J. – 4 000 Eur, draudimo išmokas.
23. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nagrinėjimo dalyką draudimo teisinių santykių srityje, yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kurios šio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi, kad reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu kartu nėra pareiškiamas reikalavimas priteisti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021).
24. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad konstatavo, jog apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo reikalavimams dėl draudimo išmokų tretiesiems asmenims priteisimo, pasisakė dėl ginčo esmės, nors, priėjęs prie nurodytos išvados bei vadovaujantis pirmiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas turėjo civilinę bylą dėl reikalavimo pripažinti įvykius draudžiamaisiais nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, nurodytas proceso teisės normų pažeidimas neturi reikšmės šioje byloje priimtam ginčo išnagrinėjimo rezultatui (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 1 dalis), nes teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jos teisinio suinteresuotumo stokos reikalauti draudimo išmokų tretiesiems asmenims išmokėjimo kvestionuoja pagrįstai.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl draudėjo teisės reikšti ieškinį dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kai draudimo sutartimi nustatytas naudos gavėjas, išaiškinta, kad draudimo sutartis, kurioje nustatyta, jog draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai. Sutarties trečiojo asmens naudai atveju, t. y. kai sutartį sudaręs asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar sutartyje arba nelemia prievolės esmė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-248/2016).
26. Nagrinėjamu atveju tarp apeliantės ir atsakovės 2018 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Šioje sutartyje nurodytas draudimo objektas, be kita ko, draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl aplinkos užteršimu padarytos žalos tretiesiems asmenims, dėl draudėjo veiksmais padarytos žalos tretiesiems asmenims (bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties 7 punkto A, B dalys). Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties bendrųjų sąlygų 14.2 punkte nustatyta, kad draudėjas be raštiško draudiko sutikimo negali pripažinti pareikšto reikalavimo pagrįstumo, sutikti atlyginti žalą ar atlikti mokėjimus, kaip kompensacijas už padarytą žalą trečiųjų asmenų naudai. Nors aptariamoje sutartyje neįtvirtinta atskira nuostata dėl draudimo išmokos išmokėjimo trečiajam asmeniui, tokia pareiga draudikui nustatyta Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam. Nurodytos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties, Draudimo įstatymo nuostatos bei pats šios draudimo rūšies tikslas – apdrausti kalto asmens turtinį interesą trečiojo asmens naudai, patvirtina, kad ginčo atveju apeliantė buvo sudariusi sutartį trečiojo asmens naudai, tuo tarpu pagal pirmiau paminėtą kasacinio teismo praktiką tokiu atveju reikalavimo teisę dėl draudimo išmokėjimo naudos gavėjui turi tiek pats naudos gavėjas, tiek ir draudėja, kuri yra draudimo sutarties šalis ir kuri vykdė įsipareigojimus pagal šią sutartį. Šiuo atveju ginčo dėl tinkamo apeliantės įsipareigojimų pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį vykdymo byloje nekilo, be to, apeliantė pateikė į bylą trečiųjų asmenų – Aplinkos apsaugos departamento bei M. J., jai pareikštas rašytines pretenzijas dėl žalos atlyginimo (ieškinio priedas Nr. 16-20).
27. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neturi reikalavimo teisės dėl draudimo išmokų tretiesiems asmenims išmokėjimo, padaryta neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai pritaikius ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl teismo sprendimo 24 punkte išdėstyti motyvai pašalintini iš motyvuojamosios dalies.
28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad skundžiami teismo sprendimo motyvai prieštaravo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1399-933/2020 priimtam procesiniam sprendimui, kuriame buvo pasisakyta dėl apeliantės teisės pareikšti ieškinį trečiųjų asmenų naudai. Teismas nurodytoje byloje nustatė, kad apeliantę ir atsakovę sieja sutartiniai santykiai, kylantys iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties, jog tretieji asmenys apeliantei yra pareiškę reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, kad vien aplinkybė, jog apeliantė yra neišmokėjusi žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, nereiškia, kad ji negali pareikšti reikalavimo draudimo išmoką priteisti naudos gavėjams bei tai, kad apeliantė ieškiniu siekia konkrečių turtinių teisinių padarinių – išvengti piniginės prievolės, kylančios civilinės atsakomybės teisiniu pagrindu, tretiesiems asmenimis dėl žalos mokėjimo iš savo asmeninių lėšų, aptariamą piniginę prievolę siekiant įpareigoti įvykdyti atsakovę.
27. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas).
28. Nors Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1399-933/2020 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo išspręstas procesinis klausimas, tačiau apeliantės skundžiamais teismo sprendimo motyvais taip pat buvo išspręstas procesinio pobūdžio klausimas, be to, po bylos išnagrinėjimo civilinėje byloje Nr. e2S-1399-933/2020 nustatytos aplinkybės iš esmės nebuvo pasikeitusios, tretieji asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas ir M. J., nebuvo pareiškę savarankiškų reikalavimų atsakovei, bet buvo pateikę pretenzijas apeliantei dėl žalos atlyginimo, pastaroji siekė tokių pačių materialinių teisinių padarinių – išvengti piniginės prievolės, kylančios civilinės atsakomybės teisiniu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės teisinį suinteresuotumą šioje byloje, nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytą Vilniaus apygardos teismo priimtą įsiteisėjusį procesinį sprendimą (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
29. Kiti skundo argumentai, kuriais kritikuojama šios nutarties 22 punkte nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikiamas individualus šios praktikos vertinimas, teisingam klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės teisinio suinteresuotumo dėl draudimo išmokų priteisimo tretiesiems asmenims klausimą, nepagrįstai neįvertino kasacinio teismo praktikoje dėl draudėjo teisės reikšti ieškinį dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kai draudimo sutartimi nustatytas naudos gavėjas, pateiktų išaiškinimų, nepagrįstai nesilaikė to paties teismo sukurto precedento, todėl teismo sprendimo 24 punkte nurodyti motyvai pašalinami iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Tai nelemia kitokio šio ginčo išnagrinėjimo rezultato, todėl teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.
31. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 002 Eur žyminio mokesčio ir 1 099,29 Eur teisinės pagalbos rengiant apeliacinį skundą išlaidų. Pastarosios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti tokių išlaidų dydžio (Rekomendacijų 8.9 punktas), todėl priteistinos kartu su žyminiu mokesčiu, ieškovei iš atsakovės priteisiant bendrą 3 101,29 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų sumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 24 punkte išdėstytus motyvus.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) iš atsakovės Lloyd's Insurance Company S.A. (įmonės kodas CNR5352) 3 101,29 Eur (tris tūkstančius šimtą vieną eurą ir dvidešimt devynis centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Jadvyga Mardosevič
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė