Civilinė byla Nr. 2A-1894-480/2012

              (Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00547-2011-5)

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 35.4.;

                                                                               42.9.; 42.10.; 63.;121.14.; 121.18.; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkės), Albinos Rimdeikaitės (pranešėjos), Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-523/2012 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Klausučių kredito unijai, trečiajam asmeniui V. K. dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (1 t., b.l. 2-5) prašė pripažinti atsakovės Klausučių kredito unijos vienašališką 2008-07-24 būsto paskolos sutarties Nr. 08-00080, sudarytos tarp ieškovo A. K. ir Klausučių kredito unijos dėl 60000 Lt kredito suteikimo, nutraukimą neteisėtu bei atnaujinti šios sutarties galiojimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2008-07-24 tarp šalių buvo sudaryta būsto paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui 10 metų laikotarpiui buvo suteikta 60 000 Lt paskola, nustatant 12 procentų dydžio metines palūkanas. Paskolos grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas ieškovui ir jo sutuoktinei V. K. bendrosios nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - 76,63 kv. m. ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Paskolos ir palūkanų sumas nustatyta tvarka ieškovas mokėjo iki 2009 metų rugsėjo mėnesio, kuomet pablogėjo šeimos materialinė padėtis. Vėliau savo prievoles pagal paskolos sutartį vykdė tik iš dalies, kreipėsi į atsakovę su prašymu laikinai atidėti paskolos grąžinimą, tačiau ji 2010-08-04 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, tuo pažeisdama CK 6.271 straipsnio nuostatas. Paskolos sutarties nutraukimo metu ieškovo įsiskolinimas atsakovei sudarė 3609,88 Lt. Tuo tarpu pas atsakovę buvo likęs ieškovo 6000 Lt pajinis įnašas, iš kurio galėjo būti padengtas įsiskolinimas. Atsakovė pažeidė 2008-07-24 paskolos sutarties 5.6 punkto reikalavimus, kadangi ieškovą apie vienašališką sutarties nutraukimą iš anksto neinformavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu (2 t., b.l. 151-155) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. K. 34,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog 2008-07-24 tarp ieškovo A. K. ir atsakovės buvo sudaryta būsto paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka: 73,63 kv. m. ploto butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties sudarymo metu ieškovas savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraščio matyti, kad ieškovas įsipareigojo kas mėnesį kredito unijai mokėti po 861,00 Lt. Ieškovas sutartinių prievolių pradėjo nesilaikyti nuo 2009 m. spalio mėnesio. Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.3 punkte numatyta galimybė nutraukti sutartį anksčiau nei numatyta sutartyje, kai paskolos gavėjas padaro nors vieną iš esminių sutarties pažeidimų, ir prieš 15 dienų apie tai įspėjus paskolos gavėją. Atsakovė 2010-07-09 skolininkui išsiuntė įspėjimą apie paskolos sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad iki 2010-07-29 nesumokėjus 3609,88 Lt, bus vienašališkai nutraukta sutartis be atskiro įspėjimo ir bus kreiptasi į Hipotekos skyrių dėl paskolos, palūkanų ir kitų priklausančių sumokėti sumų išieškojimo prieš terminą iš įkeisto turto. Iš byloje esančio pašto siuntų sąrašo matyti, kad šis įspėjimas 2010-07-12 buvo įteiktas ieškovo sutuoktinei V. K.. A. K. nuo 2010-07-12 iki 2010-07-28 darbo reikalais buvo išvykęs į komandiruotę, ką patvirtina byloje esantys UAB „Erelita“ įsakymai. Kadangi sutarties termino nutraukimo eiga yra skaičiuojama nuo pranešimo gavimo dienos, teismas laikė, kad įspėjimas V. K. įteiktas tinkamai ir laiku. Atsakovė, paskolos sutartyje nustatydama paskolos ir palūkanų grąžinimo terminus, tikėjosi gauti šias sumas sutartyje nustatytais terminais, tačiau jų negavo, kas yra viena iš pagrindinių paskolos sutarties sąlygų, kurių nesilaikymas yra traktuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas.  Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme numatyta, kad paskolos grąžinimo termino pratęsimo klausimus svarsto valdyba (KUĮ 28 str. 3 d. 12 p.), todėl ieškovas į Klausučių kredito uniją dėl paskolos mokėjimo turėjo kreiptis raštu, o tokie dokumentai teismui nepateikti. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas jau iki sutarties nutraukimo buvo skolingas kredito įmonėms, telekomunikacijų bendrovėms, jo turtui buvo uždėtas areštas. Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 32-36) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pagal paskolos sutartį ieškovo prisiimtų įsipareigojimų dalinį nevykdymą pripažino esminiu sutarties sąlygų pažeidimu. Neturėdamas finansinių galimybių jis stengėsi bent dalinai atsiskaityti su atsakove, tačiau ši, nepaisydama visų ieškovo pastangų, 2010-08-04 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, tuo pažeisdama CK 6.217 str. nuostatas, nustatančias, jog šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik tuo atveju, jeigu kita šalis nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovo dalinis pareigų vykdymas pagal sutartį nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, todėl atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutartį šiuo pagrindu. Nors ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ne kartą buvo kreipęsis į atsakovę dėl paskolos įmokų mokėjimo atidėjimo, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, motyvuodamas, jog tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta. Tačiau atsakovė taip pat nepateikė duomenų, jog ieškovo pagal paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų dalinis nevykdymas jos netenkino. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovė tinkamai pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės 2010-07-09 įspėjimas dėl paskolos sutarties nutraukimo įteiktas 2010-07-12 ieškovo sutuoktinei V. K.. UAB „Erelita“  teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas visą atsakovės įspėjime nustatytą terminą, t. y. nuo 2010-07-12 iki 2010-07-29, dirbo užsienyje. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog jis neturėjo galimybės atsakovės būti įspėtas apie jos ketinimą nutraukti paskolos sutartį bei per įspėjime nurodytą ir sutartyje nustatytą 15 dienų terminą įvykdyti atsakovės įspėjime nurodytą reikalavimą. Vienu iš ieškinio atmetimo motyvų teismas nepagrįstai nurodė ieškovo paskolos sutarties nutraukimo metu turėtus įsiskolinimus kredito įmonėms ir telekomunikacijų bendrovėms, kadangi tokie duomenys tik patvirtina ne tik tuometinę pastarojo sunkią finansinę padėtį, bet ir faktą, jog jis, nors ir turėdamas kitų finansinių įsipareigojimų kitoms kompanijoms, pirmiausia stengėsi atsiskaitinėti su atsakove. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog bylai reikšminga nelaikytina aplinkybė, jog atmetus ieškinį ne tik ieškovas ir jo sutuoktinė, bet ir keturi nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus, liks be gyvenamosios vietos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (2 t., b.l.  43-47) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė būsto paskolos sutartyje nustatytos pareigos nepažeidė ir tinkamai nutraukė paskolos sutartį, prieš tai įspėjusi ieškovą. Pastarasis turėjo pakankamai laiko informuoti atsakovę dėl tolimesnio paskolos sąlygų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad įmokų nemokėjimas pagal grafiką yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, paskolos sutartyje nustatydama paskolos ir palūkanų grąžinimo terminus, tikėjosi gauti šias sumas būtent sutartyje nustatytais terminais, tačiau jų negavo. Tai yra viena iš pagrindinių paskolos sutarties sąlygų, kurių nesilaikymas yra traktuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas klausimą dėl nepilnamečių vaikų ir jų teisių užtikrinimo kelia nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nepilnamečių vaikų turėjimas nesudaro pagrindo laisva valia nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus, CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-3-577/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ „Teisinės informacijos centras“ v. UAB „Danske lizingas“, UAB „Autardas“, bylos Nr. 3K-3-300/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-07-24 tarp ieškovo A. K. ir atsakovės Klausučių kredito unijos buvo sudaryta būsto paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Kreditavimo sutartis), pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui 60 000 Lt kreditą būsto pirkimui. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka: 73,63 kv. m. ploto butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutartinių prievolių pradėjo nesilaikyti nuo 2009 m. spalio mėnesio. Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.3 punkte numatyta galimybė nutraukti sutartį anksčiau nei numatyta sutartyje, kai paskolos gavėjas padaro nors vieną iš esminių sutarties pažeidimų, ir prieš 15 dienų apie tai įspėjus paskolos gavėją. Atsakovė 2010-07-09 skolininkui išsiuntė įspėjimą apie paskolos sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad iki 2010-07-29 nesumokėjus 3609,88 Lt, bus vienašališkai nutraukta sutartis be atskiro įspėjimo ir bus kreiptasi į Hipotekos skyrių dėl paskolos, palūkanų ir kitų priklausančių sumokėti sumų išieškojimo prieš terminą iš įkeisto turto. Ieškovui nesumokėjus skolos ir neįvykdžius prievolės, atsakovė 2010-08-04 valdybos posėdyje vienašališkai nutraukė sutartį.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Kreditavimo sutartis, vadovaujantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovė Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė 2010-08-04 susidarius 3428,00 Lt skolai ir ieškovui nesumokėjus 3806,17 Lt palūkanų (t. 1, b.l. 64-65) pagal Kreditavimo sutarties 6.3 p. ( t. 1, b. l. 13), todėl teismas turi vertinti, ar ši vartojimo sutarties sąlyga yra sąžininga. Pagal minėtą 6.3 punktą, kreditorius turi teisę, prieš 15 dienų įspėjęs paskolos gavėją nutraukti sutartį, jeigu paskolos laikotarpiu Paskolos gavėjas padaro nors vieną esminių Sutarties pažeidimų, o tokiais pažeidimais laikytini Sutarties bendrosios dalies 5.1, 5.3, 5.4, 5.5, 6.6 punktuose nustatytų Paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Ieškovas įsipareigojo vykdyti prievoles Unijai pagal Sutartį ir mokėjimo dienomis pagal įmokų tvarkaraštį grąžinti paskolą  Unijai bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas (Sutarties 5.1 p.) bei mokėjimo dieną sąskaitoje, kuri yra nurodyta Sutarties Specialiosios dalies 6 punkte, sukaupti lėšų sumą, reikalingą paskolai grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal įmokų tvarkaraštį (Sutarties 5.6 p.). Įspėdama ieškovą apie turimą teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį, atsakovė pareikalavo ieškovo iki 2010-07-29 sumokėti susidariusį įsiskolinimą (t. 1, b.l. 24). Nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutarties sąlyga, kuri buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, neprieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Klausučių kredito unija vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą Kreditavimo sutartį tuo pagrindu, kad ieškovas A. K. pažeidė Kreditavimo sutarties 5.1 ir 5.6 punkte nustatytą pareigą laikantis mokėjimo grafiko grąžinti mokėtiną kredito dalį bei palūkanas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas sutartinių prievolių pradėjo nesilaikyti nuo 2009 m. spalio mėnesio. 2009-09-10 sumokėjo 1100, 00 Lt, sekantis mokėjimas buvo atliktas tik 2010-03-08 -500,00 Lt, vėliau 2010-06-15 -700,00 Lt, 2010-07-19 -400,00 Lt, 2010-09-16 -300 Lt (t. 1, b.l. 19-32), sprendimo priėmimo metu ieškovo skola yra 22 691,17 Lt. Taigi byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovas, vykdydamas tik dalinius mokėjimus, pažeidė Kreditavimo sutarties 5.1 ir 5.6 punktą, todėl vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir Kreditavimo sutarties 6.3 ir 5.1, 5.6 punktais atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tik tuomet, kai sutartis yra nutraukiama dėl esminio sutarties pažeidimo, nenumatyto sutartyje. Nagrinėjamu gi atveju šalys sutartyje nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, todėl aiškinimasis, ar šie pagrindai atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus esminio sutarties pažeidimo požymius, paneigia šalių teisę sutartyje numatyti konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus (CK 6.217 str. 5 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo (CK 6.204 str.), o ieškovas ieškinį dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareiškė po to, kai 2010-12-01 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nutartį priverstinai parduoti iš varžytynių kreditoriui Klausučių kredito unijai įkeistus daiktus: A. K. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą- 73,63 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 26).

Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta sutartyje nustatyta tvarka. Kreditavimo sutarties 6.3 punkte numatyta, kad kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2010 m. liepos 9 d. įspėjimu informavo ieškovą apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą. Kadangi ieškovas iki 2010 m. liepos 29 d. savo įsipareigojimų neįvykdė, Klausučių kredito unija 2010 m. rugpjūčio 4 d. Kreditavimo sutartį nutraukė. Taigi Kreditavimo sutarties 6.3 punkto atsakovė nepažeidė.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovė tinkamai pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės 2010-07-09 įspėjimas dėl paskolos sutarties nutraukimo įteiktas 2010-07-12 ieškovo sutuoktinei V. K. (t. 1, b.l. 43). Civiliniuose teisiniuose santykiuose, vadovaujantis nuostata, kad sutuoktinių materialinis suinteresuotumas dėl bendro turo/prievolių yra tapatus, įspėjimo apie paskolos sutarties nutraukimą įteikimas sutuoktiniui laikomas tinkamu pranešimu (CPK 123 str. 3 d, CK 1.8 str.), tuo labiau, kad ir pati Kreditavimo sutartis ieškovo vardu buvo sudaryta pagal įgaliojimą pačios V. K. ( t. 1, b. l. 10), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė tinkamai pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą.

Apelianto argumentai, susiję su galimu vaikų teisių pažeidimu, kad ieškinį atmetus,  keturi nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus, liks be gyvenamosios vietos, atmestini.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenamąjį būstą nustato, saugo ir gina įstatymai bei kiti teisės aktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko teisių apsauga yra viešosios tvarkos elementas ir saugotina vertybė, tačiau atkreipia dėmesį į šias faktines ir teisines aplinkybes. Pirma, aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 straipsnis). Antra, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Trečia, vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Dėl to aplinkybė, kad ieškovas paėmė palyginti nemažą kreditą ir mano galintys tęsti kreditavimo santykius mokėdamas už paskolą atitinkamas mėnesines įmokas, kartu reiškia, kad skolininkas tokią kasmėnesinę sumą gali skirti jų šeimai reikalingo būsto nuomai.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 straipsnio  1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a :

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                      Galina Blaževič

                                                                                                                            Albina Rimdeikaitė

                                                                                                                            Egidijus Tamašauskas