Civilinė byla Nr. e2-177-755/2016

Teisminio proceso Nr.2-11-3-01276-2015-1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Panevėžys

  Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka,   rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Nimetus“ atskirąjį skundą dėl teismo 2015-11-16 nutarties, kuria ieškovo BUAB „Dionas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje dėl skolos už atliktus statybos darbus, įstatyminių bei procesinių palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė:

Visagino miesto apylinkės teisme ieškovas BUAB „Dionas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“, prašė iš UAB „Nimetus“ priteisti 8472,50 Eur skolos, 581,73 Eur įstatyminių palūkanų, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- UAB „Nimetus“,įmonės kodas 301657564, piniginių lėšų, esančių jo atsiskaitomosiose sąskaitose, kasoje ar/ir pas atsakovo darbuotojus areštą 9054,23 Eur sumai, o lėšų nesant ir/ar nepakankant – nekilnojamojo ir/ar kito atsakovo kilnojamojo turto (turtinių teisių) areštą 9054,23 Eur sumai, nutarties vykdymą ir piniginių lėšų ir/ar turto (turtinių teisių) paiešką pavedant ieškovo pasirinktam antstoliui.

Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Nutarė areštuoti ne didesnei kaip 9054,23 Eur sumai atsakovui UAB „Nimetus“, įmonės kodas 301657564,  priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ar esantį pas atsakovą, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančias pas atsakovą, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-1564-758/2015. Surasti ir aprašyti turtą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui, jam nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti. Turto saugotoju paskyrė atsakovą .

Teismas nurodė, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ( CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str.,178 str.).  Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas atsakovui priklausantį turtą, privalo laikytis šalių interesų pusiausvyros ir siekti, kad atsakovas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Piniginių lėšų areštas suvaržo įmonės veiklą, apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas ir sukuria prielaidas nuostolių atsiradimui, todėl jų areštas taikytinas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovo turto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, skolos suma yra pakankamai didelė, yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą , kuriuo prašo 2015-11-16 nutartį panaikinti , prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.Nurodo, jog atsakovui nebuvo žinoma apie bankroto bylos ieškovui iškėlimą. 8472,5 € dydžio skolos fakto atsakovas neneigia. Atsakovas atliko priešpriešinius įskaitymus ir likusią 29,96 € sumą pervedė  ieškovui. Po to pretenzijų nebuvo gauta. UAB „Nimetus“ veikia stabiliai, finansinių sunkumų neturi, tad atsiskaitymo problemų nebus. Atsakovas dirba viešųjų pirkimų srityje, o areštas ribos dalyvavimą konkursuose, kenčia įmonės reputacija, gali kilti problemų dėl draudiminių garantų gavimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Atsakovas įvardijo, jog nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą ieškovui, kol negavo bankroto administratoriaus pranešimo, tačiau tai neatitinka tikrovės. 2015-01-13 atsakovo vadovė el. paštu kreipėsi į ieškovo buvusį vadovą su prašymu sugalvoti priežastį tam, kad Panevėžio apygardos teismo 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-287-280/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų įvykdyta ir tokiu būdu ieškovo piniginės lėšos liktų pas atsakovą Informacija apie bankroto bylos iškėlimą buvo skelbiama Interneto svetainių duomenų bazėse . 2015-03-12 antstolis S. O. G., vykdant Panevėžio apygardos teismo 2015-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-287-280/2015 areštavo UAB „Dionas“ 8502,46 € sumą, kuria disponavo atsakovas ir nurodė šią sumą pervesti į ieškovo banko sąskaitą. Atsakovo teiginį, jog jam apie bankroto bylos iškėlimo ieškovui tapo žinoma tik 2015-03-24, teismo prašo vertinti kritiškai. Atsakovo pasisakymas dėl jo įmonės stabilumo bei pelningumo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais.

Atskirasis skundas tenkinamas, teismo nutartis naikinama, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas.Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), taigi, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios, todėl ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovą ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad, jų nesiėmus, realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo turtą areštavo atsižvelgdamas į ieškinio sumą, kurią pripažino keliančia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nenurodė, konstatavo, jog gera valia neatsiskaitoma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Visų pirma, kaip minėta, ieškinyje nurodyto reikalavimo dydis iš esmės priklauso nuo ieškovo valios, todėl sprendžiant, kad didelės vertės reikalavimo nurodymas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų suabsoliutinti ieškovo interesai. Be to, savaime didelės vertės pareikštas reikalavimas negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, kiekio ar vertės. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų, jog atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Nesant tokių duomenų, pareikšto reikalavimo dydis neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškinio pateikimas ir jame nurodytas reikalavimo mastas atsakovo nesąžiningumo nepreziumuoja. Ieškovas nepateikė įrodymų,jog atsakovo turtinė padėtis būtų grėsminga, jos veiklos stabilumas keltų pagrįstų abejonių. Pagal Liteko sistemos duomenis kitų teisminių procesų, kuriuose UAB „Nimetus“ būtų atsakovu bylose , kuriose iš jo būtų reikalaujam ženklesnių lėšų priteisimo, nenustatyta ( CPK 179 str. 3 d.).  Teismas, areštuodamas atsakovo turtą, taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nenustatęs grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –  ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Aplinkybė ar atsakovas kada sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą ieškovui sprendžiamam klausimui teisiškai nereikšmingos, kadangi tai nesusiję su ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo hipotetiniais apsunkinimais.

Šiuo požiūriu reikšminga ir tai,kad ieškovas pateikė duomenis , kad 2015-03-12 antstolis S. O. G., vykdant Panevėžio apygardos teismo 2015-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-287-280/2015 areštavo UAB „Dionas“ 8502,46 EUR sumą, kuria disponavo atsakovas ir nurodė šią sumą pervesti į ieškovo banko sąskaitą, pridėta atitinkama antstolio  patvarkymo kopija( ieškinio priedas Nr.11, vykdomoji byla Nr. 0168/1500288). Į bylą nepateikta duomenų, jog antstolio patvarkymas būtų pakeistas ar panaikintas, tad turi būti vykdomas, o skolininkui to nedarant antstolio reikalavimu gali būti taikomos CPK numatytos poveikio priemonės. Šie duomenys leidžia spręsti, jog ieškovo ginčo turtinio reikalavimo atsakovui įvykdymas jau užtikrintas antstolio patvarkymu, tad dar ir pakartotinas turto areštas  būtų perteklinis, tad netikslingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą tenkinti.

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.e2-1564-758/2015 panaikinti , prašymą taikyti UAB “Nimetus“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

          Teisėjas                                                                                    Eigirdas Činka