Administracinė byla Nr. A-1239-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03923-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Palink“, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“, uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl sprendimo panaikinimo, taip pat prijungtas bylas pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Metrail“, dėl sprendimo dalies panaikinimo (administracinė byla Nr. eI3-18-1047/2021) ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai ,,Žaliasis taškas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Metrail“ dėl sprendimo dalies panaikinimo (administracinė byla Nr. eI3-22-463/2021).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Metrail“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d., UAB „Metrail“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Sprendimo ir juo patvirtinto 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo akto Nr. VR-17.7-120/VR-14.7-405 (toliau – ir Patikrinimo aktas) išvadomis, kadangi Vilniaus RAAD neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir neteisingai vadovavosi atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra, atlikusi Bendrovės patikrinimą, Sprendimu panaikino metalinės pakuotės sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – ir Dokumentai), išduotus Bendrovei, viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“, VšĮ „Žaliasis taškas“, UAB „Feralita“, UAB „Biseris“.

2.2.                      Nepagrįsta Sprendimo išvada, kad Bendrovė neturėjo teisės išrašyti Dokumentų, nes metalinių pakuočių atliekos buvo eksportuojamos į SIA „Latvian Recycling Company“ (toliau – ir Latvijos bendrovė), kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo, todėl net pripažinus, jog visos 2015 metų atliekos buvo surinktos tinkamai, Bendrovė negalėjo išrašyti Dokumentų už visą metalinės pakuotės kiekį. Patikrinimas atliktas neobjektyviai, nevertinant Bendrovės nurodytų faktų apie tai, kad eksportuotos pagal sutartį su Latvijos bendrove siuntos buvo perdirbtos Ispanijos gamykloje Laminados Losal S. A. Atliekant patikrinimą dėl Bendrovės išrašytų Dokumentų teisėtumo už 2015 metus Bendrovė akcentavo pareigūnams, kad į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) Bendrovė buvo įtrauka Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. AV-40, remiantis pateikta sutartimi, sudaryta su Latvijos bendrove (sutartis galiojo nuo 2013 m. kovo 1 d.) ir šios sutarties 2014 m. sausio 22 d. papildymu. Bendrovė, vykdydama sutarties su Latvijos bendrove pagrindu metalinės pakuotės atliekų eksportą, veikė teisėtai, o tai reiškia, kad atsakovo pareigūnai, spręsdami dėl Dokumentų išrašymo teisėtumo, privalėjo vadovautis sutarties su Latvijos bendrove nuostata (2014 m. sausio 22 d. susitarimas dėl 2013 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimo ir papildymo), kad pirkėja (t. y. Latvijos bendrovė) perduoda gautas atliekas tvarkytojui SIA „Tolmets“, kuris atliekas panaudoja R4 būdu (1.1 punktas), o tuo atveju, jeigu SIA „Tolmets“ netenka teisių ar pajėgumų perdirbti atliekas, atliekos turi būti perduodamos kitai, atliekas perdirbti galinčiai ir tokią teisę turinčiai, įmonei (2.6 punktas). Būtent šios sutarties pagrindu Bendrovė buvo įrašyta į Sąrašą, todėl atsakovo motyvas, jog Bendrovė, išrašydama už 2015 metus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už visą metalinės pakuotės kiekį, eksportuotą pagal sutartį su Latvijos bendrove, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas) 11.10 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ATĮ) 3425 straipsnio 7 punkto reikalavimus, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas.

2.3.                      Patikrinimo metu nevertinti dokumentai, patvirtinantys faktą, kad metalinės pakuotės atliekas gavo „EU Sales“ s. r. o., Bratislava, Slovakija, nors šis faktas patvirtintas vežimo važtaraščiais, bei neatsižvelgta į pateiktą įrodymą apie tai, kad „EU Sales“ s. r. o. atliekų siuntas perdavė perdirbėjui Ispanijos gamyklai Laminados Losal S. A., turinčiai teisę atliekas panaudoti R4 būdu. Sprendimas visiškai neobjektyvus, todėl nepagrįstas ir neteisėtas.

2.4.                      Sprendimas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, o patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į VAĮ 364 straipsnio 1 dalyje nurodytą planinių patikrinimų pirminį tikslą. Atlikdami Bendrovės veiklos už 2015 metus patikrinimą, atsakovo pareigūnai privalėjo vadovautis šiomis VAĮ nuostatomis. Faktas, kad Bendrovė buvo įrašyta į Sąrašą, įpareigojo atsakovą įvertinti įrašymo į Sąrašą pagrindą sudarančius dokumentus, tuo labiau, kad tie patys pareigūnai atliko Bendrovės veiklos patikrinimą už 2013–2014 metus.

2.5.                      Sprendime neteisingai nurodoma, jog metalinės pakuotės atliekos buvo eksportuotos į Latvijos bendrovę, nes atsakovui pateikti metalinės pakuotės atliekų siuntų pervežimo važtaraščiai (Patikrinimo akto 8 (h) punktas) patvirtina, jog metalinės pakuotės atliekos buvo eksportuotos ne į Latvijos bendrovę, bet pagal sutartį su nurodyta bendrove.

2.6.                      Nepagrįsti Sprendimo argumentai dėl metalinės pakuotės supirkimo tvarkos pažeidimo, t. y. kad Bendrovė, supirkdama metalinės pakuotės atliekas iš gyventojų, nefiksavo fizinių asmenų rekvizitų (vardo, pavardės, asmens kodo, adreso, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento rekvizitų), kas reiškia, kad Bendrovė neturi jokių įrodančių dokumentų, jog metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad Bendrovė pažeidė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.2 punktą ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – ir Apskaitos taisyklės) 9 priedo 7.5 punktą minėti rekvizitai neturi būti nurodomi, jeigu atliekos gautos iš gyventojų. Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kokiais dokumentais turi būti pagrįstas Dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas, ir jame nėra nė vienos nuostatos, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms ir pajamų orderiai, t. y. buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai, negali būti laikomi dokumentais, pagrindžiančiais metalinės pakuotės atliekų surinkimą iš gyventojų.

2.7.                      Patikrinimo akte neteisėtai konstatuota, kad metalinės pakuotės supirkimas turi būti forminamas pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 patvirtintas Netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisykles (toliau – ir Supirkimo taisyklės). Šios taisyklės taikytinos tik Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų dirbinių supirkimo atveju. Netauriųjų metalų laužas ir atliekos – tai netauriųjų metalų dirbiniai, netinkami naudoti pagal paskirtį dėl to, kad yra nusidėvėję, sulūžę ar kitaip sugadinti, taip pat atliekos, susidariusios netauriųjų metalų gamybos arba mechaninio apdorojimo metu. Nurodyto įstatymo normos elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, gaminių ir pakuotės atliekų supirkimo veiklai pritaikytas neteisėtai. Sąvokos „metalinė pakuotė“ turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 2 straipsnio 12 punktas, iš kurio akivaizdu, kad metalinė pakuotė nėra metalo dirbiniai, kurių supirkimo apskaitai turi būti taikomos atsakovo nurodytos taisyklės.

2.8.                      Nepagrįstai pripažinus, kad Bendrovė pažeidė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.2 punktą ir Atliekų tvarkymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą, remiantis šiuo pagrindu negalėjo būti panaikinti UAB „Metrail“ išduoti dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų iš komunalinio atliekų srauto sutvarkymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje nustatyti atvejai, kai atliekų sutvarkymą patvirtinančio dokumento išrašymas laikomas neteisėtu, bet ši norma nenustato vienintelės atsakomybės už padarytus pažeidimus formos. Nuo 2013 m. birželio 1 d. galiojanti šio straipsnio redakcija nustato procedūrą pažeidimų šalinimui bei įspėjimui apie galimą išbraukimą iš atliekų tvarkytojų sąrašo. Taikoma atsakomybės forma turi būti parinkta, atsižvelgiant į pažeidimais sukeltas pasekmes. Pagrindinis atsakomybės formos parinkimo kriterijus gali ir turi būti faktas, ar atliekos realiai yra sutvarkytos. Šios nuostatos turi būti taikomos visiems procedūriniams pažeidimams, konstatuojamiems Sprendime.

2.9.                      Sprendimo 1 punkte pagrįstai nurodyta, kad Bendrovė negalėjo išrašyti įrodančių dokumentų už atliekas, surinktas (duomenys neskelbtini) aikštelėje iš komunalinio srauto, bet toks pažeidimas turi būti vertinamas kaip procedūrinis pažeidimas, kuris nesudaro pagrindo panaikinti 0,4 t metalinės pakuotės kiekio perdirbimą įrodančius dokumentus, kai nurodytas kiekis metalinės pakuotės atliekų realiai buvo perduotas perdirbti ir perdirbtas. Veiksmų neteisėtumui konstatuoti būtina atsižvelgti į teisės aktų nuostatas, kuriomis reglamentuojamas realaus atliekų sutvarkymo fakto patvirtinimas, t. y. šiuo metu galiojančio Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punktą, kuriame nustatyta, jog realus atliekų sutvarkymo faktas gali būti įrodinėjamas, o atitinkamai kontrolę vykdančios institucijos paneigtas, tik pirminiais dokumentais. Netinkamas Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio taikymas ir klaidingas jo aiškinimas, pasirenkant atsakomybės formą, lėmė visiškai neteisėto Sprendimo priėmimą.

3.       Atsakovas Vilniaus RAAD (po reorganizavimo nuo 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus RAAD teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas)) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Nurodydamas, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Bendrovė ginčija Sprendimą deklaratyviais teiginiais, Vilniaus RAAD atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1.                      Bendrovė buvo įrašyta į Sąrašą ir 2015 m. birželio 3 d. buvo įspėta apie galimą išbraukimą iš jo. Tuo atveju, jeigu atliekų tvarkytojas įspėtas apie galimą išbraukimą iš Sąrašo, kad nebeatitinka (nesilaiko) ATĮ 3425 straipsnio nustatytų reikalavimų, jis neturi teisės išrašyti Dokumentų tol, kol įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Sąrašo nepanaikinamas, tai nurodyta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 15 d. rašte Nr. (17-2)-D8-355, kuriame pateiktas išaiškinimas dėl atliekų tvarkytojų galimybės įspėjimo laikotarpiu išrašyti Dokumentus.

4.2.                      Vilniaus RAAD vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai atliko planinį Bendrovės patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo už 2015 metų ataskaitinį laikotarpį, atlikus patikrinimą, surašytas Patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, dėl kurių Sprendime panaikinti Bendrovės išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 metus.

4.3.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintu Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Sąrašo sudarymo tvarkos aprašo) 6.2 punktu, tuo atveju, kai vežamoms atliekoms pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1013/2006) netaikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra, įmonė privalo turėti atitinkamų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse narėse panaudosiančiu / perdirbsiančiu atliekų tvarkytoju (toliau – ir Gavėjas), kurioje nurodytas šio Gavėjo naudojamų (perdirbamų) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (-ai) ir kodas (-ai), nurodytas Reglamente Nr. 1013/2006, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas.

4.4.                      Pagal Rygos regiono aplinkos valdybos atliekų tvarkymo leidimą Nr. RI13AA0001 Latvijos bendrovė gali vykdyti, be kitų atliekų, metalo (atliekų kodai 15 01 04, 19 12 02, 19 12 03, 20 01 40) atliekų surinkimą, perkrovimą, rūšiavimą ir saugojimo veiklą, t. y. Latvijos bendrovė turi teisę tik surinkti, sandėliuoti ir vykdyti tarpininkavimo veiklą, tačiau R1–R10 atliekų tvarkymo būdais tvarkyti atliekas neturi teisės. Pagal Bendrovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad ji nepateikė patvirtinimų iš Latvijos bendrovės apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas, iš kurių buvo pagamintas produktas. Dokumentai pateikti tik apie Bendrovės siųstas ir Latvijos bendrovės gautas metalinių pakuočių atliekas. Vilniaus RAAD pareigūnai vertino tik tuos dokumentus, kuriuose nurodomas metalinės pakuotės atliekų perdavimas (eksportas) į SIA „Latvian Recycling Company“ pagal Bendrovės pateiktus išankstinius pranešimus apie planuojamas eksportuoti metalinių pakuočių atliekas, taip, kaip nurodyta ir reikalaujama Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.10 punkte. Latvijos bendrovė patvirtino Bendrovės siųstų metalinės pakuotės atliekų gavimą, tačiau nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, kad būtent Latvijos bendrovė perdirbo ar kitaip sutvarkė (pagamino produktą ir kt.) metalinių pakuočių atliekas. Bendrovė negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, atidavusi metalinės pakuotės atliekas gavėjui Latvijos bendrovei, kuri neturi teisės tvarkyti metalinių pakuočių atliekų R1–R10 atliekų tvarkymo būdais.

4.5.                      Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išaiškinimus, įmonės, supirkdamos metalinių pakuočių atliekas, privalo vadovautis Supirkimo taisyklėmis. Šiose taisyklėse nustatyta, kad laužo ir atliekų supirkimo apskaita turi būti organizuojama ir tvarkoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą. Supirkimo taisyklių II dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas atliekų pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančiuose apskaitos dokumentuose, be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, nurodyti perkamo laužo ir atliekų pavadinimą (plieno, aliuminio ir kitų netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalą (drožlės, radiatoriai ir pan.), duomenis apie pardavėją (superkant iš fizinių asmenų – pardavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai). Bendrovei superkant metalinių pakuočių atliekas, nepriklausomai nuo jų svorio, išrašytame pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente turėjo būti nurodyta iš kokių konkrečių asmenų – ir juridinių, ir fizinių – jos yra pirktos. Vieninteliai patikrinimo metu pateikti dokumentai buvo kasos aparatų apyvartų žiniaraščiai ir pajamų orderiai. Bendrovė nefiksavo fizinio asmens pardavėjo duomenų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos, nepateikė. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, Vilniaus RAAD turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti, kad Bendrovė neįrodė fakto, jog metalinės pakuotės atliekos buvo gautos.

4.6.                      Bendrovė savo argumentus grindžia netinkama teisės norma (Apskaitos taisyklių 9 priedo 7.5 punktu (teisės aktas pakeistas, 6 priedas)) kuri reglamentuoja konkrečiai tik atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymą, o ne pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančio dokumento, kuriame turi būti nurodyta, iš kokių konkrečiai asmenų – ir juridinių, ir fizinių – metalinių pakuočių atliekos yra gautos, pildymą.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į skundą prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl Dokumento Nr. 1514VI0001-4994-4687 panaikinimo.

6.       VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1.                      Sprendime panaikinti Bendrovės VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti šie pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai: Nr. 1514VI0004-4994-4687, patvirtinantis 190 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą; Nr. 1514VI-0003-4994-4687, patvirtinantis 0,730 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą; Nr. 1514VI0002-4994-4687, patvirtinantis 356 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą; Nr. 1514VI0001-4994-4687, patvirtinantis 750 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. VšĮ „Žaliasis taškas“, organizuodama veiklą, remdamasi atliekų tvarkytojų išduotais pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančiais dokumentais gamintojams ir importuotojams, pavedusiems VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuotės atliekų tvarkymą, išduoda pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų pagrindu, gamintojai ir importuotojai įgyja mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pagrindu. VšĮ „Žaliasis taškas“ UAB „Metrail“ išduoto pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančio dokumento Nr. 1514VI0001-4994-4687 pagrindu UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Maxima LT“, UAB „Kalnapilio tauro grupė“ ir dešimtims kitų gamintojų ir importuotojų, VšĮ „Žaliasis taškas“ narių, patvirtino atliekų sutvarkymo faktą, gamintojai ir importuotojai įgijo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. Nr. įsakyme Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės aprašas) 17.2 punktą, Vilniaus RAAD panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduotus Dokumentus, gamintojams ir importuotojams, VšĮ „Žaliasis taškas“ nariams, kilo konkrečios teisinės pasekmės – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

6.2.                      Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu, kuris nustato mokesčių administratoriaus tvirtinamo sprendimo dėl atlikto mokesčių mokėtojo patikrinimo turinį, sprendimų rūšis ir kt., tačiau pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas Bendrovė, dėl kurios veiklos priimtas Sprendimas, nėra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtoja. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėtojais laikomi gamintojai ir importuotojai. Bendrovė neturi jokių mokestinių prievolių, susijusių su mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėjimu, kiek tai susiję su Sprendimu, Bendrovė taip pat neatitinka ir kitų mokesčio mokėtojo sąvokoje nurodytų kriterijų. Vilniaus RAAD atliko ne mokestinį ir ne mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojo patikrinimą, tačiau minėtus veiksmus atliko ir Sprendimą priėmė vadovaudamasis MAĮ nuostatomis.

6.3.                      Vilniaus RAAD atliktas patikrinimas ir Sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, jie pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Net ir darant prielaidą, jog Vilniaus RAAD, priimdamas Sprendimą vis dėlto galėjo vadovautis MAĮ 132 straipsniu, Sprendimas neatitinka tokiam administraciniam aktui tame pačiame MAĮ 132 straipsnyje nustatytų turinio reikalavimų.

6.4.                      Nei VšĮ „Žaliasis taškas“, nei jos nariai, gamintojai ir importuotojai nebuvo informuoti apie atliekamą Bendrovės patikrinimą, šiame procese iki Sprendimo priėmimo nedalyvavo, neturėjo jokių galimybių apginti savo teises ir teisėtus interesus, o Vilniaus RAAD negalėjo objektyviai įvertinti visų aplinkybių. Visos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik tuo atveju, jeigu į Sprendimo priėmimo procedūras būtų buvusi įtraukta ne tik Bendrovė, bet ir kiti asmenys, kuriems Sprendimas sukėlė pasekmes.

6.5.                      Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes VšĮ „Žaliasis taškas“ ir jos nariams, Vilniaus RAAD privalėjo sudaryti sąlygas teikti paaiškinimus viso patikrinimo metu. Kadangi tokios galimybės nebuvo sudarytos, Sprendimo dalis, kuri sukelia teisines pasekmes VšĮ „Žalias taškas“ ir jos nariams, yra neteisėta.

6.6.                      Gamintojai ir importuotojai, kurie finansuoja pakuočių atliekų tvarkymą ir tinkamai vykdo kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su šių atliekų tvarkymu, patiria Sprendimo teisines pasekmes, t. y. mokestinės lengvatos praradimą. Mokestinės lengvatos panaikinimas savo turiniu yra sankcija už įstatyme nustatytos pareigos sutvarkyti pakuotės atliekas neįvykdymą. Sankcijos gali būti taikomos tik esant kaltei.

7.       Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. el-9618-463/2016, Nr. el-9445-535/2016, el-9314-561/2016, kuriose dėl to paties Vilniaus RAAD Sprendimo skundus yra padavusios UAB „Palink“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, VšĮ „Žaliasis taškas“, ši administracinė byla buvo sujungta su minėtomis administracinėmis bylomis.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9.       Teismas, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ATĮ 2 straipsnio (2014 m. balandžio 17 d. redakcija) 30 dalimi (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija). Teismas pažymėjo, kad Dokumentai turi įrodomąją teisinę reikšmę, t. y. įrodo, kad tam tikros atliekos buvo sutvarkytos. Nurodęs, kad Sprendime Bendrovė pripažinta pažeidusi Atliekų tvarkymo įstatymo 2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 3425 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktų nuostatas, ir pacitavęs šį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad to paties įstatymo 3425 straipsnio 3 dalyje (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) buvo nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

10.       Teismas apžvelgė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (2013 m. spalio 16 d. redakcija) 11.2, 11.5, 11.6 ir 11.10 punktus, kuriuos, kaip nurodoma Sprendime, Bendrovė pažeidė, ir pažymėjo, kad šio aprašo 42 punkte (2016 m. vasario 3 d. redakcija) buvo nustatyta, jog jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 ir 39 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai.

11.       Teismas darė išvadą, kad aptartos teisės aktų nuostatos leido Departamentui (tuomet veikusiam Vilniaus RAAD) kontroliuoti atliekų tvarkytojus, be kita ko, UAB „Metrail“, t. y. prižiūrėti, kaip atliekamas atliekų tvarkymas bei apskaita. Pagal minėtą reguliavimą Departamentas galėjo įvertinti ir kvalifikuoti atliekų tvarkytojų veiksmus kaip neteisėtus, išrašant dokumentus, o pačius dokumentus pripažinti negaliojančiais.

12.       Teismas vertino, kad Departamento vykdoma aplinkos kontrolė iš esmės turi / turėjo teisinę reikšmę kvalifikuojant atliekų tvarkytojų veiksmus (išrašant dokumentus) ir tų veiksmų rezultatą, t. y. pačius dokumentus, kaip įrodymus, pripažinti negaliojančiais; tokia Departamento vykdoma kontrolė reiškia tai, kad Departamentas, kvalifikavęs atliekų tvarkytojų veiksmus, išrašant dokumentus, neteisėtais, kartu nurodė tų neteisėtų veiksmų rezultato, kaip įrodymų, negaliojimą. Teismas pažymėjo, kad ši kontrolė apsiriboja tik atliekų tvarkytojų veiksmų išrašant dokumentus ir tų veiksmų rezultatų, kaip įrodymų, teisiniu vertinimu. Pažymėdamas, kad atliekų tvarkytojams tokio pobūdžio teisinis vertinimas turi turėti apčiuopiamas pasekmes, teismas nurodė, kad Sprendime jokių pasekmių Bendrovei, kaip atliekų tvarkytojai, nėra, t. y. jai nėra skundžiamu sprendimu sustabdyta ar atimta licencija, nors ATĮ 3423 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 19 dalyje tokia potenciali galimybė buvo numatyta, taip pat nėra skirtos jokios administracinio pobūdžio nuobaudos. Teismas apibendrino, kad atsakovas Sprendime nurodęs MAĮ 132 straipsnį, kuris netaikomas Bendrovei, kuri nėra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtoja (dėl to ginčo nėra), taip pat kvalifikavęs Bendrovės veiksmus, išrašant Dokumentus, neteisėtais, o jų rezultatus, kaip įrodymus, neteisėtais ir negaliojančiais, nieko prieš pareiškėją nesiėmė, t. y. jai jokių apčiuopiamų teisinių pasekmių nesukėlė.

13.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas buvo papildytas nauju VIII skyriumi: „Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“ (įsigaliojo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) ir apžvelgė šio įstatymo 35–36 ir 92 straipsnių nuostatas dėl juridinių asmenų atsakomybės. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 20 d. parengto aiškinamojo rašto „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231, 232, 233, 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projekto ir kitų susijusių įstatymų projektų“ turinį, kuriame, be kita ko, buvo paaiškinta, kad atliekų tvarkymo sektoriuje juridiniai asmenys turėjo ekonominį suinteresuotumą vykdyti veiklą nesilaikant teisės aktų – pagal tuo metu buvusį teisinį reguliavimą ūkio subjektams buvo naudingiau sumokėti baudas, nei vykdyti teisės aktų reikalavimus; tai taikytina nepagrįstam atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų išrašymui, klaidingai atliekų apskaitai ar tokios apskaitos nevykdymui ir pan.

14.       Teismas vertino, kad atsakovas Sprendime pagal nustatytą teisinį reguliavimą įvertinęs Bendrovės veiksmus, išrašant Dokumentus, neteisėtais, o jų rezultatus, kaip įrodymus, neteisėtais ir negaliojančiais, nieko prieš pareiškėją nesiėmė, t. y. jam jokių apčiuopiamų teisinių pasekmių nesukėlė. Teismas pažymėjo, kad Bendrovei pagal Aplinkos apsaugos įstatymą baudos negalėjo būti skirtos, nes 2015 metais, kai buvo išrašomi Dokumentai, paminėtos šio įstatymo nuostatos negaliojo.

15.       Pažymėjęs, kad pareiškėjo skunde nebuvo jokių argumentų, kokias neigiamas pasekmes sukelia ginčijamas Sprendimas, skunde nurodyti deklaratyvūs motyvai, jog Patikrinimo aktas neobjektyvus, ignoruojami pareiškėjo nurodyti faktai bei dokumentai, išvados neteisingos, teismas nurodė, kad pareiškėjas nei iki Patikrinimo akto surašymo, nei iki Sprendimo priėmimo nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, ir skunde teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei padaryta Sprendime, o apsiribojo tik paaiškinimų ir kontrargumentų teikimu.

16.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmų, išrašant Dokumentus, įvertinimas neteisėtais ir Dokumentų, kaip įrodymų, pripažinimas negaliojančiais turi tarpinę teisinę prasmę, tačiau esminių pasekmių nei atliekų tvarkymo santykiams, nei mokestiniams santykiams tai nesukelia.

17.       Nurodęs, kokie pagrindiniai teisės aktai reglamentuoja atliekų tvarkymo teisinius santykius, mokestinius santykius, teismas darė išvadą, jog Dokumentų, kaip įrodymų, pripažinimas negaliojančiais, kaip tarpinė teisinė prasmė, reiškia, kad, viena vertus, atliekų tvarkytojams turėtų kilti neigiamos pasekmės, ir, kita vertus, to pagrindu mokesčių mokėtojams už aplinkos taršą kiltų atitinkamos pasekmės (mokėti mokesčius). Tačiau Sprendime, be paminėtų pareiškėjo veiksmų, išrašant Dokumentus, ir jų rezultatų, kaip įrodymų, teisinio vertinimo, nieko nenurodyta.

18.       Teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kad į administracinį teismą paprastai kreipiamasi dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų, kad sprendimai, kuriais pripažįstami neteisėtais atliekų tvarkytojų veiksmai, išrašant Dokumentus, ir pripažįstami negaliojančiais Dokumentai, kaip įrodymai, gali būti skundžiami teismui. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra dokumentas, kuriame konstatuoti ir teisiškai įvertinti faktai, t. y. pareiškėjo veiksmai, išrašant Dokumentus, laikomi neteisėtais ir pripažįstami negaliojančiais Dokumentai, kaip įrodymai. Akcentuodamas, kad Sprendime, įvertinus jo turinį, nebuvo nei sankcijų už netinkamą atliekų tvarkymą, nei apskaičiuotų mokesčių, teismas darė išvadą, jog Sprendime konstatavus tarpines teisines pasekmes, pareiškėjui nėra sukelta esminių pasekmių, o skundo, įgyvendinant pareiškėjo teisę į teismą, nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti ir jį atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kuris gina tik savo teises, neįrodė, kad jo teisės buvo kaip nors pažeistos, Sprendimu panaikinus Dokumentus.

19.       Teismas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas nereiškia, kad Departamentui apskaičiavus mokesčius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtintu Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašu, Sprendime (atitinkamoje dalyje) panaikinti Dokumentai, jų galiojimas, negalėtų būti vertinami ateityje.

III.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21.       Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Teismas konstatuodamas, kad Sprendimas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, netinkamai aiškino materialiosios teisės nuostatas ir neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotą aiškinimą, kad atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra atliekų tvarkytojų išduoti dokumentai, patvirtinantys atitinkamų atliekų sutvarkymo faktą bei gamintojams ir importuotojams pavestų pareigų įvykdymo (Vyriausybės nustatytų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių) faktą ir esantys pagrindu taikyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą.

21.2.                      Grįsdamas išvadą, kad Sprendimas nesukelia pasekmių pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, teismas be pagrindo vadovavosi ATĮ 3423 straipsnio 19 dalimi. Šiuo atveju neįvertinta, kad dėl Dokumentų panaikinimo Sprendimu Bendrovei kilo įstatyme nustatyta sankcija – vadovaujantis ATĮ 3425 straipsnio 16 dalimi Bendrovė buvo išbraukta iš atliekų tvarkytojų, turinčių teisę išduoti Dokumentus sąrašo (Patikrinimo akto 3–4 punktai).

21.3.                      LVAT yra nurodęs, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, o atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai yra itin tampriai susiję. Aptartas aiškinimas parodo, kad Dokumento panaikinimas reiškia kylančias mokestines prievoles jį gavusiems gamintojams ir importuotojams, t. y. ir UAB „Palink“.

21.4.                      Teismas teisingai pastebėjo, jog UAB „Metrail“ nėra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtoja, tačiau taip ir lieka neaišku, kodėl teismas nepasisakė, ar pats patikrinimo atlikimas ir Sprendimo priėmimas, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, o ne aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro teisėto pagrindo teigti, jog Sprendimas priimtas ir patikrinimas atliktas, vadovaujantis (remiantis) neteisingu teisiniu pagrindu (MAĮ 132 str.).

21.5.                      Teismas nesprendė ginčo iš esmės, bet tik nurodė motyvus, iš kurių galima suprasti, kad kiekvienas gamintojas ir importuotojas remiantis tuo, kad Sprendimo pagrindu neteko mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos dėl panaikintų Dokumentų, turi į teismą kreiptis individualiai ir ginčijant kilusią mokestinę prievolę įrodinėti, be kitų aplinkybių, ir Sprendimo neteisėtumą. Taip būtų sukurtas precedentas, kuomet ginčo išsprendimas nukeliamas asmenims, tiesiogiai netvarkiusiems atliekų, nedisponuojantiems ginčo medžiaga, kas darytų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą neįmanomu, taip formaliai užkertant ir kelią į efektyvią teisminę gynybą bei paneigiant LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5047-525/2019 (dabartinis bylos Nr. eA-369-525/2021) pateiktas išvadas apie šios bylos prejudicinę reikšmę.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23.       Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Teismo sprendimas yra be motyvų. Konstatavus, kad Bendrovė skunde nurodė deklaratyvius motyvus, nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, jokių objektyvių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą, nei padaryta Sprendime, ir taip iš esmės pasisakius dėl Sprendimo teisėtumo, argumentuotai nebuvo įvertintos ginčo esmę sudarančios aplinkybės, nebuvo ištirtas Bendrovės reikalavimų pagrįstumas, o jie buvo atmesti nepateikus (neišdėsčius) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nenurodžius teisinių argumentų (įstatymų), kurių pagrindu teismas daro atitinkamas išvadas. Teismas nukrypo nuo LVAT 2019 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-57-602/2019, pateiktų išaiškinimų. Todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kas sudaro pagrindą jį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 2 d. 5 p.)).

23.2.                      Teismas sprendimu netinkamai aiškindamas materialiosios teisės normas ir nukrypdamas nuo teismų praktikos, atliekų

23.3.                      Nagrinėjamu atveju VšĮ „Žaliasis taškas“ išdavė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus šalių sudarytos sutarties pagrindu. Atsakovui Sprendimu panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, ne tik buvo panaikinti patys Dokumentai, tačiau atitinkamai tai lėmė ir tai, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) vardu neįvykdė jiems nustatytų atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, o pavedimo davėjai neteko pagrindo būti atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo.

23.4.                      Teismas neteisingai sprendė dėl Sprendimu sukeliamų pasekmių Bendrovei, taikė ginčui neaktualią Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalį, nepasisakė dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo teisinio pagrindo (MAĮ 132 str.), neatskleidė bylos esmės, o perkėlė bylinėjimosi naštą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, netvarkiusiems atliekų, nedisponuojantiems ginčo medžiaga, nesusijusiems su Sprendime įvertintais atliekų tvarkymo pažeidimais.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

25.       VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

25.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių Bendrovei, taip pat tretiesiems suinteresuotiems asmenims, netinkamai aiškino ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nukrypo nuo LVAT praktikos.

25.2.                      Liko nenagrinėti UAB „Metrail“ skundo argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo. Apsiribojęs išvada, kad Sprendimas nesukelia UAB „Metrail“ teisinių pasekmių, teismas iš esmės bylos nenagrinėjo, netyrė reikšmingų aplinkybių, nevertino, ar buvo nustatytos sąlygos, kurioms esant, UAB „Metrail“ galėjo išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, ar konkrečiu atveju buvo nustatyti teisės normose nurodyti pagrindai naikinti įrodančius dokumentus, kokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti, ar Vilniaus RAAD taikytos poveikio priemonės buvo proporcingos. Teismas neteisingai sprendė dėl bylos dalyko ir be pagrindo nepatikrino viešojo administravimo subjekto priimto Sprendimo teisėtumo, kaip tai suprantama pagal VAĮ 3 straipnį.

26.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepime į VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB „Palink“ apeliacinius skundus prašė juos tenkinti ir nurodė, kad su apeliacinių skundų argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo sutinka.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į UAB „Palink“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinius skundus prašė juos tenkinti ir nurodė, kad palaiko jų argumentus.

IV.

28.       LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Palink“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo BUAB „Metrail“ skundas dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria panaikinami tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjo UAB „Metrail“ išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Patikrinimo akte, kuris patvirtintas Sprendimu, buvo nuodyti pareiškėjo veiksmai, susiję su metalinės pakuotės atliekų į Latvijos bendrovę (SIA „Latvian recycling company“) vežimu, atliekų surinkimu iš komunalinio atliekų srauto (veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini)) ir nekomunalinio atliekų srauto, aplinkybės dėl Bendrovės išbraukimo iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo nuo 2015 m. liepos 21 d. ir kt. Šiuos veiksmus atsakovas kvalifikavo kaip Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1–2 ir 7 punktų bei Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.2, 11.5, 11.6 ir 11.10 punktų pažeidimus.

30.       Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas skunde išsamiai nurodė, kodėl, jo nuomone, Sprendimas nepagrįstas ir naikintinas – pareiškėjas tvirtino, kad patikrinimą atlikę Vilniaus RAAD pareigūnai netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su metalinės pakuotės atliekų į Latvijos bendrovę išvežimu, neatsižvelgė, kad minėtos atliekos buvo perdirbtos kituose ūkio subjektuose, nevertintos Sutarties ir jos pakeitimų su Latvijos bendrove nuostatos, o ši Sutartis, be kita ko, buvo pagrindas Bendrovę įtraukti į Sąrašą, kas ir buvo padaryta Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu. Bendrovė taip pat ginčijo Sprendimo argumentus dėl metalinės pakuotės supirkimo tvarkos pažeidimo (Sprendimo 5 punktą), kėlė klausimą dėl taikytos poveikio priemonės (visų 2015 metų Dokumentų panaikinimo) proporcingumo, jeigu nepaneigiamas realus atliekų sutvarkymo faktas.

31.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad LVAT yra pažymėjęs, jog ginčai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) gali būti administracinės bylos dalyku, t. y. administraciniame teisme yra nagrinėtini klausimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo, kuris yra įforminamas minėtais administraciniais sprendimais (žr., pvz., 2019 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-602/2019).

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl analogiško pobūdžio Vilniaus RAAD sprendimo, LVAT 2019 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-57-602/2019 dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turėtų išnagrinėti klausimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo, kuris yra įforminamas byloje skundžiamais administraciniais sprendimais. Būtent teismas turėtų svarstyti klausimus, ar buvo nustatytos materialiosios sąlygos, kurioms esant galėjo būti išduoti įrodantys dokumentai, ar konkrečiu atveju buvo nustatyti minėtose teisės normose nurodyti pagrindai naikinti įrodančius dokumentus, kokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti.

33.       Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad administraciniuose teismuose ginčijant sprendimus, kuriais panaikinami pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, yra vertinama, ar buvo pagrindas išrašyti šiuos dokumentus (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2020; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-872-502/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1854-520/2020; kt.). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendimai, kuriais panaikinami pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, pakuočių atliekų procese dalyvaujantiems subjektams sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-165-525/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-235-756/2018; kt.)

34.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų. Sutiko su apeliantų teiginiu, kad nurodęs, jog pareiškėjo skundo argumentai deklaratyvūs, pirmosios instancijos teismas neatliko jokio ginčijamo Sprendimo teisėtumo analizės faktiniu ir teisiniu aspektais ir nepagrįstai sprendė, kad minėtas Spendimas pareiškėjui turi tik tarpinę teisinę reikšmę ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Nors Sprendimu pareiškėjui nepanaikinta licencija, netaikytos administracinio poveikio priemonės, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str.).

35.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, t. y. visiškai neišnagrinėjo kilusio ginčo.

36.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kurie Sprendimu panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti dokumentai buvo išduoti apeliantams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“. Apeliantas UAB „Palink“ byloje yra nurodęs ir pagrindęs, kad jam teisines pasekmes sukelia Bendrovės VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotas dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-4687. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tik tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Palink“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo tiek, kiek šiuo Sprendimu panaikinami tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjo išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-22-463/2021 ir eI3-18-1047/2021 pagal UAB „Palink“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ skundus dėl to paties Sprendimo (jo dalies) panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, spręstinas nagrinėjamos bylos ir nurodytų bylų sujungimo klausimas, kadangi visose bylose reiškiami reikalavimai yra tapatūs. 

38.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje vienoje byloje nagrinėjami skundai, paduoti tiek asmens, kuris išrašė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, tiek ir asmens, kuriam buvo išduoti šie dokumentai (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-872-502/2020).

39.       Apeliacinis teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalys šioje proceso stadijoje neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

V.

40.       Vilniaus apygardos administracinis teismas, vykdydamas LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, prie iš naujo nagrinėjamos administracinės bylos prijungė administracinę bylą Nr. eI3-18-1047/21, kurioje pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Metrail“) skundžia teismui atsakovo Vilniaus RAAD Sprendimo dalį, kurioje nuspręsta panaikinti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2015 m., kuriuos UAB „Metrail“ išrašė VšĮ „Žaliasis taškas“, t. y. 2015 m. birželio 4 d. įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0004-4994-4687; 2015 m. gegužės 4 d. įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0003-4994-4687; 2015 m. gegužės 4 d. įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0002-4994-4687; 2015 m. balandžio 17 d. įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-4687 ir prašo ją panaikinti.

41.       Skunde pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir atsiliepime (šio procesinio sprendimo 6 punktas). Papildomai nurodė, kad turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes konstatavus kad Bendrovė neteisėtai išdavė dokumentus, reikštų, kad ir VšĮ „Žaliasis taškas“ pažeidė licencijuojamos veiklos reikalavimus, nes gautų dokumentų pagrindu išdavė pažymas savo klientams (įgaliotojams), kurie pasinaudojo lengvata už aplinkos mokesčius. Kiekvieno atskiro dokumento negaliojimas nėra susietas su konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, nėra aišku, ar dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-4687 panaikintas ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto ar 7 punkto pagrindu. Bendrovė tinkamai fiksavo atliekų supirkimą iš fizinių asmenų, nes Apskaitos taisyklės nereikalavo fiksuoti asmens duomenų (asmens kodo, vardo ir pavardės, adreso).

42.       Atsiliepime atsakovas Vilniaus RAAD rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nuodyti šio procesinio sprendimo 4 punkte. Papildomai paaiškino, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes jo atžvilgiu nebuvo priimti jokie sprendimai, o jeigu kilo nuostoliai, juos gali išsireikalauti iš Bendrovės.

43.       Vilniaus apygardos administracinis teismas, vykdydamas LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, prie iš naujo nagrinėjamos administracinės bylos prijungė administracinę bylą Nr. eI3-22-1047/21, kurioje pareiškėjas UAB „Palink“ (tretieji suinteresuotieji asmenys VšĮ „Žaliasis taškas ir UAB „Metrail“) skundžia teismui Sprendimo dalį (prašo ją panaikinti), kurioje panaikintas 2015 m. balandžio 17 d. įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-4687.

44.       Skunde pareiškėjas UAB „Palink“ vadovavosi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais vadovavosi VšĮ „Žaliasis taškas“ (šio procesinio sprendimo 6 ir 8 punktai).

45.        Atsakovas Vilniaus RAAD pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame vadovavosi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti šio procesinio sprendimo 4 ir 9 punktuose.

46.       VšĮ „Žaliasis taškas“ pateikė atsiliepimą į skundą, su juo sutiko, vadovavosi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti šio procesinio sprendimo 8 punkte.

47.       Papildomuose paaiškinimuose ir pirmosios instancijos teismo posėdyje šalys pateikė argumentus, palaikydami anksčiau išdėstytą poziciją.

48.       VšĮ „PTO“ paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Metrail“ vykdė pakuočių atliekų surinkimą komunaliniame sraute. Atliekų apskaitą Bendrovė turėjo vykdyti pagal Apskaitos taisyklės, o ne pagal Supirkimo taisykles. Bendrovė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus galėjo išrašyti ir nepasibaigus kalendoriniams metams.

VI.

49.       Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinės bylos dalį, 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Metrail“, VšĮ „Žaliasis taškas“, UAB „Palink“ skundus atmetė.

50.       Teismas, nustatęs bylos aplinkybes, akcentavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėjo, kad po LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutarties priėmimo įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo dalis, kuriuo byla nutraukta. Šioje byloje sprendžiamas ginčas likusioje dalyje, t. y. dėl Sprendimo dalies, kuriuo panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti dokumentai buvo išduoti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutarties 36 punktas). Sprendimu buvo konstatuota, kad UAB „Metrail“ neįvykdė tiek atliekų sutvarkymo sąlygų, tiek atliekų surinkimo sąlygų (neturėjo tinkamų pirminių atliekų supirkimo dokumentų), kad galėtų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

51.       Teismas dėl atliekų sutvarkymo išvežant perdirbti nurodė:

51.1.                      Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Šios nuostatos lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad tam, jog būtų pripažinta, kad įrodantis dokumentas išrašytas neteisėtai, turi būti nustatytos viena iš šių sąlygų arba abi sąlygos kartu: 1) dokumentas yra išrašytas už tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar); 2) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (žr. LVAT 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021).

51.2.                      LVAT pastaruoju metu formuojamoje praktikoje aiškindamas ATĮ nuostatas, kurios taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumas buvo siejamas su atitinkamų ATĮ įtvirtintų reikalavimų (sąlygų) įvykdymu, kurių nesilaikymas (pažeidimas) sudaro pakankamą pagrindą dokumentus pripažinti išrašytais neteisėtai, nereikalaujant kiekvienu atveju (priklausomai nuo konstatuoto pažeidimo) papildomai vertinti, ar nesilaikant šių sąlygų (reikalavimų) išrašytuose dokumentuose nurodytos atliekos realiai buvo sutvarkytos, tokių reikalavimų nenustatė ir Aprašas (žr. LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021, 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021). Aprašo 11.10 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimui konstatuoti užteko nustatyti, jog nebuvo pateikti nurodytose teisės normose nurodyti dokumentai.

51.3.                      Vadovaujantis Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos Valstybinės aplinkos tarnybos Rygos regiono aplinkos valdybos Atliekų tvarkymo leidimu Nr. RI13AA0001, SIA „Latvian recycling company“ galėjo vykdyti tik metalinių pakuočių atliekų (kodas 15 01 04) surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą, tačiau ji neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimą. Todėl pagrįstai Sprendime konstatuotas Aprašo 11.10 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimas, nes UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, kadangi nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog „Latvian recycling company“ turi teisę ir pakankamus pajėgumus perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus. Bendrovė taip pat nepateikė patvirtinimų apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas. Vadinasi atsakovas pagrįstai už šias atliekas išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino išrašytais neteisėtai ir naikintinais.

51.4.                      Atmestini UAB „Metrail“, VšĮ „Žalias taškas“ ir UAB „Palink“ skunde ir papildomuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, jog į SIA „Latvian recycling company“ išvežtos metalinių pakuočių atliekos buvo perduotos Ispanijos įmonei Laminados Losal S. A., kuri turėjo teisę perdirbti nurodytas atliekas. Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.9 punkte nustatytas reikalavimas atliekų eksportuotojui turėti atitinkamų pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju, kartu su vertimu į lietuvių kalbą. Byloje yra tik UAB „Metrail“ sutartis su SIA „Latvian recycling company“, o ne su nurodytu atliekų perdirbėju (Laminados Losal S. A.). Pastaroji įmonė pagal pateiktus dokumentus gavo ginčo atliekas per Slovakijos įmonę „EU Sales“ s. r. o.“, kuri taip pat atliekų neperdirbo. Todėl metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.9 punktu negalėjo būti išrašomi. Tokio aiškinimo laikosi ir LVAT pastaruoju metu formuojamoje praktikoje (žr. LVAT 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021 110 punktą). Pažymėtina, kad nei Bendrovė, nei kiti pareiškėjai, nei tretieji suinteresuoti asmenys nei iki priimant Sprendimą, nei teismo proceso metu nepateikė jokių duomenų, kad pakuotės realiai buvo perdirbtos, t. y. panaudotos.

51.5.                      Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-1053/2019 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9), taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-935/2020, kuria nuteistųjų apeliaciniai skundai dėl minėto 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžio buvo atmesti, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280-689/2020, kuria buvo atmesti ir nuteistųjų kasaciniai skundai (toliau – ir Baudžiamoji byla), inter alia ištyrus bei įvertinus krovinių (metalinės pakuotės atliekų) važtaraščius, liudytojais apklausus juose pasirašiusius metalinės pakuotės atliekas neva vežusius vairuotojus ir išanalizavus kitus surinktus įrodymus, buvo konstatuota, jog iš viso 5 290,499 t metalinės pakuotės atliekų, kurias UAB „Metrail“ nurodė 2013 metais išvežusi į SIA „Latvian recycling company“, realiai nebuvo net išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Taip pat Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-1035/2020 (teisminio proceso Nr. 1-02-6-00046-2016-8), taip pat Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-161-898/2021, kuria atmestas nuteistojo A. V. skundas, konstatuota, kad suklastojant dokumentus laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. dokumentuose buvo užfiksuoti 513,24 t metalinės pakuotės pirkimai iš UAB „Feralita“, kurie realiai nevyko. Nors minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose sprendimai baudžiamosiose bylose buvo priimti dėl skirtingo laikotarpio (2013 m.) atliekų perdavimo SIA „Latvian recycling company“ arba dėl ne komunaliniame sraute surinktų atliekų, tačiau jie yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 str. 1 d.) ir nagrinėjamu atveju reikšmingi tuo, jog patvirtina Bendrovės veikloje ginčui aktualiu laikotarpiu egzistavusią praktiką ir iš esmės tik dar kartą patvirtina šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad minėti UAB „Metrail“ išduoti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti neteisėtai, todėl jie pagrįstai ir teisėtai pripažinti naikintinais.

51.6.                      Nėra teisiškai reikšminga, ar Bendrovė informuodavo atsakovą apie atliekų perdavimus Latvijos bendrovei. Pirmiausia, pats informavimo faktas nesuponuoja, kad yra laikomasi visų reikalavimų dokumentams išrašyti. Antra, pati Bendrovė yra atsakinga už savo veiklą. Trečia, negalima pagrįstai tikėtis, kad atsakovas užtikins einamąją kiekvienos operacijos kontrolę. Tai, kad kontrolė apskritai buvo atliekama, parodo pats patikrinimo faktas. Todėl šie argumentai atmetami.

51.7.                      Esant bent vienam iš ATĮ 3425 straipsnyje nurodytų sąlygų pažeidimui, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai. Bendrovė neįvykdė reikalavimų pateikti tinkamus įrodymus apie atliekų perdirbimą. Pagal surinktus duomenis Bendrovė atliekų sutvarkymą grindė tik perdavimu SIA „Latvian recycling company“ (per 2015 m. iš viso 5 824,27 tonos), todėl laikytina, kad visi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ buvo išrašyti neteisėtai.

52.       Teismas dėl pakuočių atliekų surinkimo tinkamumo nurodė:

52.1.                      Nors konstatavus, kad Bendrovė negalėjo išrašyti atliekų perdirbimą įrodančių dokumentų dėl to, kad tinkamai jų neperdirbo, esminės reikšmės neturi atliekų surinkimo teisėtumo vertinimas, teismas, siekdamas, kad sprendimas būtų įtikinantis, pasisako dėl pareiškėjo iškeltų argumentų, susijusių su atliekų surinkimu. 

52.2.                      ATĮ 3425 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, šios atliekų siuntos svorį ir surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.

52.3.                      Pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Apskaitos taisyklių 9 priedo (Atliekų apskaitos žurnalo pildymo instrukcija) (nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. galiojusi redakcija) 7.5 punkto nuostatas, nėra numatyta, kad tais atvejais, kai atliekos gautos iš gyventojų (neužsiimančių individualia veikla) įrašomi duomenys apie asmens kodą, vardą ir pavardę bei gyvenamąją vietą nepildomi.

52.4.                      Tuo tarpu atsakovas skundžiamame sprendime ir byloje remiasi tuo, kad metalų Supirkimo taisyklių (iki 2016 m. kovo 16 d. galiojusi redakcija) 5 punktas nustatė, kad superkant laužą ir atliekas, pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų taip pat turi būti nurodytas perkamo laužo ir atliekų pavadinimas (plieno, aliuminio ir kitų netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalas (drožlės, radiatoriai ir panašiai), duomenys apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai).

52.5.                      Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad supirkėjas privalo saugoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas, tvarkyti jų apskaitą vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis taisyklėmis. Supirkimo taisyklės patvirtintos Vyriausybės tam įgalioto ūkio ministro.

Supirkimo taisyklių (iki 2016 m. kovo 16 d. galiojusi redakcija) 1 punkte nustatyta, kad Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklės nustato netauriųjų metalų (juodųjų ir spalvotųjų metalų bei jų lydinių) laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo reikalavimus. Iki 2016 m. kovo 16 d. galiojusios redakcijos 5 punkte buvo nustatyta, kad superkant laužą ir atliekas, pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų taip pat turi būti nurodytas perkamo laužo ir atliekų pavadinimas (plieno, aliuminio ir kitų netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalas (drožlės, radiatoriai ir panašiai), duomenys apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai). Tik nuo 2016 m. kovo 16 d. įsigaliojo šio akto redakcija, kuri numatė, kad reikalavimas pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente nurodyti duomenis apie pardavėją netaikomas superkant pakuočių, pagamintų iš netauriųjų metalų, atliekas (pažymėtina, kad tuo laikotarpiu buvo įvedinėjama depozito sistema).

Ginčui aktualiu laikotarpiu (2015 m.) teisės aktai nenumatė, kad atliekas superkantys subjektai galėtų netaikyti Supirkimo taisyklių. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Supirkimo taisyklės neturėtų būti taikomos superkant metalinių pakuočių atliekas. Šiuo atveju UAB „Metrail“ turėjo taikyti tiek atliekų Apskaitos taisykles, tiek Supirkimo taisykles. Supirkimo taisyklių nuostatos svarbios tiek kontroliuojant mokesčių sumokėjimą (pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestį nuo gautų už atliekas/laužą pajamų), tiek užtikrinant, kad bus surinkti įrodymai, kad atliekos supirktos Lietuvos Respublikoje. Todėl atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad superkant metalines pakuotes iš gyventojų ir fiksuojant šias operacijas tik kasos apyvartų žiniaraščiuose, t. y. neidentifikuojant asmenų ir nesant pirminių dokumentų, buvo neužtikrinta, kad galiausiai dokumentai apie atliekų sutvarkymą bus išrašyti už Lietuvos Respublikoje surinktas atliekas, kaip to reikalauja ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir Dokumentų išrašymo taisyklių 11.2 punktas. Pažymėtina, kad Bendrovė buvo atliekų verslu užsiimanti įmonė, kuriai buvo suteiktos tam tikros teisės valstybės vykdomos politikos srityje, taigi ir priklausė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

52.6.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ remiasi ir LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2021 pateikta motyvacija, kuri, jų manymu, reiškia, kad atsakovas turėjo surinkti neginčijamus įrodymus, kad atliekos supirktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtos nutarties motyvų negalima vertinti atsietai nuo tos bylos faktinių aplinkybių (lot. actio decidendi). Kaip matyti iš LVAT eA-159-556/2021 turinio, buvo pasisakyta dėl nepakankamos skundžiamo sprendimo motyvacijos, nes įvardyti pažeidimai nebuvo susieti su teisės norma, išdėstyta ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Taigi iš minėtos nutarties turinio negalima daryti išvados, kad rinkti įrodymus apie atliekų susidarymo šaltinį ir supirkimo vietą turėtų tik atsakovė ir tuo labiau, kad Bendrovė neturėjo laikytis Supirkimo taisyklių (dėl kurių minėtoje LVAT nutartyje net nebuvo pasisakyta).

Laikytina, kad metalo pakuočių atliekų kiekis, kurį Bendrovė surinko iš gyventojų (komunaliniame sraute) 2015 m. (2876,756 tonos iki 2015 m. liepos 2 d., kai buvo išbraukta iš Tvarkytojų sąrašo, ir 2424,061 tonos po 2015 m. liepos 21 d., kaip nurodyta patikrinimo akto 5 išvadoje), pažeisdama Supirkimo taisykles, negalėjo būti panaudotas išrašant atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

53.       Teismas dėl (duomenys neskelbtini) surinktų atliekų nurodė:

53.1.                      Pareiškėjas teigia, kad Sprendime nurodyti pažeidimai surenkant atliekas (duomenys neskelbtini) aikštelėje yra tik formalaus, procedūrinio pobūdžio, atliekos faktiškai buvo surinktos, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad jos surinktos neteisėtai.

53.2.                      ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas. Atitinkamai Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.5 punkte nustatyta, kad dokumentai gali būti išrašomi tik už tų rūšių pakuočių atliekoms, kurioms pakuočių atliekų surinkėjas, atliekų naudotojas (perdirbėjas) ir (ar) eksportuotojas turi teisę išrašyti dokumentus.

53.3.                       Nėra paneigta, kad Bendrovės padalinys (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą kaip metalinės pakuotės surinkėja ne iš komunalinio srauto. Be to, konstatavus, kad Bendrovės pakuotės atliekų perdavimas Latvijos bendrovei neatitiko teisės aktų reikalavimų, nėra teisiškai reikšmingas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) padalinio surinktų pakuočių atliekų.

54.       Dėl VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ ir UAB „Palink“ pateiktų argumentų, susijusių su tuo, kad jie ir jų nariai (klientai) elgėsi sąžiningai, tačiau išduotų dokumentų panaikinimas jiems sukėlė (sukels) neigiamas pasekmes, teismas nurodė, kad šiuo aspektu atskiri subjektai, kurie pasinaudojo pažymomis, savo pažeistas teise gali ginti individualiose byloje, kuriose, skundžiamos tų subjektų atžvilgiu taikytos priemonės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjas šioje byloje UAB „Palink“ yra pateikęs skundą dėl jam taikytų pasekmių (Vilniaus apygardos teismo administracinė byla Nr.eI3-442-816/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00974-2019-5).

55.       Dėl pareiškėjų skundo argumentų, kad turi būti vertintas taikytų poveikio priemonių proporcingumas, t. y. gamintojams ir (ar) importuotojams galbūt kilsiančios pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą, teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nesprendžiamas gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, o vertinamas Sprendimo, kuriuo patvirtinus Patikrinimo aktą UAB „Metrail“ išrašyti metalinių pakuočių sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo pripažinti išduotais neteisėtai ir negaliojančiais, teisėtumas bei pagrįstumas. Nors minėti dokumentai yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, remdamasis aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimais, yra nurodęs, jog būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi, tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo, o nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio argumentai nevertintini.

56.       Teismas pažymėjo, kad Sprendimas nepagrįstai priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Tokios pozicijos laikytasi ir administracinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas Vilniaus RAAD priimtas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimas aktas dėl UAB „Metrail“ 2013 metais išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais (žr. LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021).

57.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, aktualiomis teisės aktų normomis (Sprendimo priėmimo metu galiojęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

58.       Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.

59.       Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog nėra pagrindo pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijai“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

VII.

60.       Pareiškėjas UAB „Palink“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Palink“ skundą ir panaikinti Departamento Sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61.        Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

61.1.                      Teismo sprendime, priešingai byloje esantiems rašytiniams įrodymams (sutartis tarp SIA „Latvian recycling company“ ir EU Sales s.r.o., sutartis tarp EU Sales s.r.o. ir Laminados Losal S.A., metalinės pakuotės gavimo Laminados Losal S.A. dokumentai), nepagrįstai konstatuojama, kad atliekų tvarkytojas atliekų sutvarkymą (panaudojimą) grindė išimtinai perdavimu SIA „Latvian recycling company“.

61.2.                      Byloje įrodymų, patvirtinančių teismo argumentus (nurodyti šio procesinio sprendimo 51.3 punkte) nėra, išskyrus tai, kad pati aplinkybė (net nenurodant konkretaus dokumento) konstatuojama ginčijamame Sprendime bei Patikrinimo akte. Jei teismo argumentas paremtas LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855- 624/2021, tai šioje byloje buvo sprendžiamas UAB „Metrail“ veiklos teisėtumo klausimas išduodant atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus 2013 metais ir byloje buvo pateiktas 2013 metais SIA „Latvian recycling company“ išduoto leidimo nuorašas, kuris per se nekonstatuoja fakto, kad analogiškas leidimas galiojo (nebuvo pakeistas / papildytas) 2015 metais.

61.3.                      UAB „Metrail“ pateikė dokumentus, kad metalinės pakuotės atliekos buvo perduotos atliekų naudotojui galutiniam sutvarkymui, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Metrail“ nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos buvo perduotos atliekų naudotojui galutiniam sutvarkymui (dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, nurodytų šio procesinio sprendimo 51.3 punkte).

61.4.                      Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.10 punktu, o ne 11.9 punktu, todėl pastarojo punkto nuostatos nėra aktualios (dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, nurodytų šio procesinio sprendimo 51.4 punkte). Konkrečiu atveju negali būti vykdomas vien formalus teisingumas. Metalinės pakuotės atliekos buvo perduotos galutiniam sutvarkymui atliekų naudotojui, o tai, kad tai buvo padaryta ne tiesiogiai, o per tarpininkus, negali lemti neigiamų teisinių pasekmių – atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo.

61.5.                      Atsakovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas ne tik dėl neteisėtos UAB „Metrail“ veiklos 2013 metais, tačiau ir dėl UAB „Metrail“ veiklos neteisėtumo 2015 metais. Tačiau dėl 2015 metais UAB „Metrail“ vykdytos veiklos joks apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas ir jokių nusikalstamų veikų už šį laikotarpį konstatuota nebuvo. Todėl nepagrįsti teismo samprotavimai, kad 2013 metais UAB „Metrail“ vykdyta neteisėta veikla patvirtina tokios veiklos vykdymą ir 2015 metais. Teismo nurodyta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d., kuomet dokumentuose nurodyti metalinės pakuotės pirkimai iš UAB „Feralita“ nebuvo faktiškai vykdyti, taip pat niekaip nėra susijusi su konkrečioje byloje nurodomomis aplinkybėmis, nes: šiuo atveju buvo klastojami metalinės pakuotės kiekiai iš komercinio (ne komunalinio) srauto, o atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti tik už metalinės pakuotės atliekų kiekį, surinktą komunaliniame (ne komerciniame) sraute; baudžiamojoje byloje konstatuojama tik tai, kad minėtas komerciniame sraute neva surinktas (iš UAB „Feralita“ nupirktas) metalinės pakuotės kiekis faktiškai nebuvo išvežtas į SIA „Latvian recycling company“, kas yra logiška, jei tokių kiekių faktiškai ir nebuvo (dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, nurodytų šio procesinio sprendimo 51.5 punkte).

61.6.                      Byloje nėra jokių duomenų (įrodymų, o ir Patikrinimo akte bei Sprendime nėra apie tai pasisakoma), kad atliekų sutvarkymą įrodančiuose dokumentuose nurodyti kiekiai nebūtų faktiškai sutvarkyti, tame tarpe ir faktiškai surinkti iš gyventojų (išskyrus tai, kad neva buvo pažeista finansinių dokumentų pildymo tvarka, kuri nėra susijusi su surenkamų pakuočių atliekų tinkamos apskaitos reikalavimais, nustatytais aplinkos ministro) bei faktiškai eksportuoti galutiniam atliekų sutvarkymui (išskyrus tai, kad yra daroma išvada, jog Latvijos bendrovė SIA „Latvian recycling company“ nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo, nesigilinant į tvarkytojo atsakovui pateiktus ir jo disponuotus atliekų sutvarkymą pagrindžiančius dokumentus).

61.7.                      Nepagrįsti yra teismo argumentai (nurodyti šio procesinio sprendimo 51.6 p.), kad nėra teisiškai reikšminga, ar Bendrovė informuodavo atsakovą apie atliekų pardavimus Latvijos bendrovei. Pats informavimo faktas nesuponuoja, kad yra laikomasi visų reikalavimų dokumentams išrašyti. Bendrovė yra atsakinga už savo veiklą. Negalima tikėtis, kad atsakovas užtikrins einamąją kiekvienos operacijos kontrolę. Tai, kad kontrolė apskritai buvo atliekama, parodo Patikrinimo faktas. Vadovaujantis ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktu, neinformavimas apie išvežamą (eksportuojamą) pakuočių atliekų kiekį yra pažeidimas, lemiantis išduoto atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento panaikinimą. LVAT nurodo, kad „byloje nustatyta, kad dėl šių siuntų nebuvo pateiktas išankstinis pranešimas, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl už šias atliekas taip pat negalėjo būti išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ (LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021). Informavimas nėra savitikslis, būtent jo pagalba atsakovas gali laiku nustatyti ir patikrinti, ar konkrečiu atveju metalinės pakuotės atliekos yra faktiškai išvežamos (eksportuojamos). Tačiau konkrečiu atveju atsakovas nuo pat 2013 metų, kuomet gaudavo pranešimus iš UAB „Metrail“ apie planuojamas eksportuoti metalinės pakuotės atliekas, nė karto iki 2015 metų vidurio nesureagavo ir nepatikrino, kad metalinės pakuotės atliekos vežamos asmeniui neva neturinčiam teisės naudoti metalinės pakuotės atliekų (t. y. SIA „Latvian recycling company“). Todėl neigiamos ginčijamo Sprendimo pasekmės, atliekų tvarkytojui UAB „Metrail“ bankrutavus, negali išimtinai kilti tik kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijoms bei jų nariams, kai atsakovas beveik trejus metus nevykdė jam įstatymais nustatytų pareigų.

61.8.                      Teismas, nurodydamas, kad neva negalima tikėtis, jog atsakovas užtikrins einamąją kiekvienos operacijos kontrolę, iš esmės pripažįsta, kad informavimas apie planuojamas išvežti (eksportuoti) atliekas yra savitikslis bei atsakovas neprivalo reaguoti į gaunamus pranešimus (konkrečiu atveju net trejus metus). Teismas sprendimu pateisino atsakovo trejų metų neveiklumą, būnant atsakingam už atliekų tvarkytojų kontrolę.

61.9.                      Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Tvarkos aprašo 11.2 punktu ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalis 2 punktu. Šio teisinio reglamentavimo ir LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų kontekste atsakovas turėjo surikti įrodymus, kad atitinkami ginčo atliekų kiekiai buvo surinkti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokių duomenų nėra Sprendime ir Patikrinimo akte. Teismas nepagrįstai išaiškino, kad LVAT nutartyje buvo pasisakyta tik dėl nepakankamos skundžiamo sprendimo motyvacijos (dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, nurodytų šio procesinio sprendimo 52.5 ir 52.6 punktuose).

61.10.                      ATĮ 3425 straipsnio 10 dalies, Apskaitos taisyklių 41 punkto, 5 priedo 7.5 punkto kontekste, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, Ginčijamame Sprendime ir Patikrinimo akte, pakuočių atliekų surinkėjai, surinkdami pakuočių atliekas iš gyventojų, jei jie nesiverčia individualia veikla, neprivalėjo atliekų apskaitos žurnaluose nurodyti nei fizinio asmens vardo ir pavardės, nei asmens kodo, nei adreso. Teismas nepasisakė dėl Apskaitos taisyklių nuostatų taikymo, o sprendimą priėmė išimtinai vadovaudamasis Saugojimo taisyklių nuostatomis, kurių pažeidimai, kiek tai susiję su atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimu, negali būti lemiantys atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą.

61.11.                      Šio procesinio sprendimo 55 punkte nurodytu pirmosios instancijos teismo atveju nepaliekama galimybė kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijoms ir jų nariams kelti taikytos priemonės proporcingumo klausimo, kai kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos ir jų nariai yra įvykdę visas įstatymo keliamas pareigas, inter alia apmokėję už pakuočių atliekų tvarkymą, organizacija pakuočių atliekų tvarkytoją atrinkusi Aplinkos ministro nustatyta tvarka (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), atitinkamai, nesant kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos ir jos narių kaltės, neigiamos pasekmės dėl atliekų tvarkytojo galimai neteisėtų veiksmų kyla būtent kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijoms ir jų nariams. Todėl kyla klausimas, ar proporcinga yra Sprendimu taikyta priemonė – panaikinti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus visa apimtimi, yra šios, o ne ateities bylų dalykas.

61.12.                      Teismas neįvertino fakto, kad ne gamintojai ir (ar) importuotojai, o kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos su atliekų tvarkytojais sudaro pakuočių atliekų tvarkymo (paslaugų teikimo) sutartis (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis), todėl teismo sprendimo argumentai, susiję su gamintojų ir importuotojų galėjimu įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, yra nepagrįsti, kadangi tokiais duomenimis, įrodančiais, ar pakuočių atliekos buvo faktiškai sutvarkytos, disponuoja tik atliekų tvarkytojas, o ne kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos (kaip sutarties su atliekų tvarkytoju šalis) ar juo labiau gamintojai ir (ar) importuotojai, kurie apskritai neturi informacijos apie tai. Tik dalis gamintojų ir importuotojų apskritai kreipėsi į teismus ginčydami jiems ginčijamu Sprendimu apskaičiuotą mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą sumą, todėl tokiu atveju pasinaudoti nurodoma teismo sprendime galimybė bus sudaryta tik gamintojų ir importuotojų daliai.

61.13.                      Teismas priėmė formalų ir praktiškai neįgyvendinamą sprendimą, kuriuo dalis pareiškėjų argumentų (susijusių su taikytų priemonių proporcingumu) paliekama spręsti ateityje, nors ateityje toks klausimo sprendimas yra itin komplikuotas, gamintojams ir importuotojams apskritai nesusijus sutartiniais santykiais su atliekų tvarkytoju.

62.       Pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ apeliaciniame skunde, kurį grindžia analogiškais pareiškėjo UAB „Palink“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą ir panaikinti Departamento Sprendimą dalyje dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

63.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų UAB „Metrail“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB „Palink“ skundus patenkinti.

64.       VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

64.1.                      Vien ta aplinkybė, jog ginčijamame Sprendime buvo nurodyta (paminėta), jog Latvijos bendrovė SIA „Latvian recycling company“ neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimo, nesudarė teismui pagrindo šio fakto pripažinti / konstatuoti kaip įrodyto. Teismas tokiu būdu pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį.

64.2.                      Nesutinkama su teismo išvada, kad ginčo atveju buvo padarytas Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.10 punkto ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimas. UAB „Metrail“ atliekų perdavimą įrodinėjo jų (atliekų) perdavimu atliekų tvarkytojui Laminados Losal S. A. galutiniam sutvarkymui. Šiai aplinkybei pagrįsti į bylą buvo pateikta atliekų tvarkytojo sutartis su SIA „Latvian recycling company“, pastarosios įmonės sutartis su EU Sales s.r.o., sutartis tarp EU Sales s.r.o. ir Laminados Losal S.A., metalinės pakuotės gavimo Laminados Losal S.A. dokumentai.

64.3.                      Teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, nes nesant byloje duomenų, kad atliekos nebuvo vežamos į SIA „Latvian recycling company“ 2015 metais, nesant apkaltinamųjų nuosprendžių būtent dėl 2015 metais vykdytų atliekų vežimų ir / arba pirkimų, nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad tokios atliekos nebuvo vežtos ar nebuvo pirktos būtent 2015 metais. Teismo teiginys, kad UAB „Metrail“ išduoti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti neteisėtai, yra tiesiog teismo prielaida. Ginčijamame Sprendime ir Patikrinimo akte, o taip pat bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad atliekos 2015 m. nebūtų sutvarkytos.

64.4.                      Nesutinkama su teismo išvada, kad teisiškai nereikšminga tai, jog UAB „Metrail“ informuodavo Departamentą apie atliekų perdavimus SIA „Latvian recycling company“. ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu neinformavimas apie išvežamą (eksportuojamą) pakuočių atliekų kiekį yra pažeidimas, dėl kurio atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti panaikinti. Informavimas turi / turėjo būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų, pagrindžiančių, jog atliekos 2015 metais buvo vežamos (eksportuojamos). Dėl to, kad valstybės įgaliota institucija vykdys jai teisės aktais pavestą kontrolės funkciją, neturi kilti net jokių abejonių. Žmogiškųjų išteklių trūkumas, kontroliuojamų operacijų gausa ar panašios aplinkybės jokiais būdais negali pateisinti valstybės institucijos neveikimo ar netinkamo veikimo. Tokia teismų praktika, jog iš valstybės institucijų negalima pagrįstai tikėtis, jog jos vykdys teisės aktais pavestas funkcijas, būtų rizikinga ir prieštaraujanti gero administravimo principui.

64.5.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo šio procesinio sprendimo 52.5 punkte nurodyti argumentai ir išvados dėl taikytinų taisyklių ir neva pagrįstos atsakovo išvados, kad superkant metalines pakuotes iš gyventojų ir fiksuojant šias operacijas tik kasos apyvartų žiniaraščiuose buvo neužtikrinta, kad galiausiai dokumentai apie atliekų sutvarkymą bus išrašyti už Lietuvos Respublikoje surinktas atliekas. Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 4 punkto kontekste UAB „Metrail“ ginčo atliekų priėmimas iš gyventojų buvo vykdytas kaip pakuočių atliekų surinkimas savivaldybių organizuojamose komunalinių atliektų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose, kuriose UAB „Metrail“ veikė kaip operatorius arba kaip subtiekėjas. UAB „Metrail“ vykdant ginčo atliekų priėmimą iš gyventojų nebuvo teisinio pagrindo reikalauti fiksuoti atliekas pateikiančių gyventojų duomenis.

64.6.                      Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 8 dalies, Apskaitos taisyklių 1, 3, 9 ir 11 prieduose nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste priimant atliekas iš gyventojų pakanka nurodyti atliekų gavimo datą, gautų atliekų kiekį, atliekų siuntėją (šaltinį) – „fizinis asmuo“, adresą, geografinį kodą bei atitinkamai atliekų kilmės kodą. Toks atliekų gavimo šaltinio identifikavimas laikytinas pakankamu, kadangi taisyklėse nurodyta, kad kai atliekos priimamos iš fizinių asmenų – gyventojų, nei gyventojų vardai, pavardės, nei asmens kodai, nei adresai nėra nurodomi. 

64.7.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1422-505/2018, kuris buvo paliktas nepakeistu LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2020.

65.       Pareiškėjas UAB „Palink“ atsiliepime į VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti.

66.       Pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į UAB „Palink“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinius skundus, pritardamas apeliacinių skundų argumentams, prašo apeliacinius skundus tenkinti ir priteisti VšĮ „Žaliasis taškas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

67.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti šiais argumentais:

67.1.                      Pareiškėjai nei skunduose, nei apeliaciniuose skunduose neginčija Sprendime nustatytų pažeidimų: 1) UAB „Metrail“ neturėjo leidimo (duomenys neskelbtini) aikštelėje surinkti metalinių pakuočių atliekų iš komunalinio srauto; 2) atliekos surinktos (pagal pateiktus patikrinimui dokumentus) po to, kai UAB „Metrail“ buvo įspėta apie išbraukimą iš Sąrašo atliekų tvarkytojų, turinčių teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančiu dokumentus (2015 m. birželio 3 d.), ir netgi po to, kai buvo išbraukta iš šio sąrašo (2015 m. liepos 21 d.); 3) atliekos perduotos (pagal pateiktus patikrinimui dokumentus) SIA Latvian Recycling Company, kuri neturi leidimo perdirbti metalinės pakuotės atliekų; 4) UAB Metrail nefiksavo gyventojų duomenų, supirkdama metalo pakuotės ir neįrodė, kad metalinės pakuotės buvo surinktos. Nustatyti pažeidimai yra savarankiški pagrindai panaikinti atliekas sutvarkymą įrodančius dokumentus.

67.2.                      Pareiškėjas BUAB „Metrail“ pirminiame skunde sutiko su kai kuriais pažeidimais, tačiau apeliaciniais skundais apeliantai prašo panaikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą pilna apimtimi, net nebandydami paneigti konstatuotų pažeidimų, tik dėl 3 ir 4 punktuose nurodytų pažeidimų siekdami perkelti įrodinėjimo naštą kontrolės institucijai. Analogiškose bylose dėl Departamento vykdytų UAB „Metrail“ išrašytų įrodančių dokumentų patikrinimų už 2013 ir 2014 metus šie argumentai buvo jau nagrinėti. Dėl to, kad pareiškėjų argumentacija bylose kartojasi ir analogiškos bylos yra išnagrinėtos, priimant sprendimą svarbu vadovautis LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 ir 2021 m. gruodžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021 pateiktais išaiškinimais.

67.3.                      Dokumentai apie atliekų perdavimą ir atliekų perdirbimą yra skirtingos sąvokos. Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.10 punkto kontekste konkrečiu atveju teisės aktų reikalavimai pažeisti. Sutartis su Slovakijos ir Ispanijos atliekų tvarkytojais sudarė ne UAB „Metrail“, o SIA „Latvian Recycling company“, nebuvo pateikti iš šių įmonių dokumentai apie eksportuotų atliekų gavimą ir perdirbimą, nebuvo pateiktas valstybėse narėse šias įmones kontroliuojančios aplinkos apsaugos institucijos rašytinis paliudijimas, kad jos turi teisę ir pakankamus pajėgumus perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus, nebuvo pateikti ir aplinkosauginiai įmonių atliekų tvarkymo leidimai, o sutarčių vertimus į lietuvių kalbą atliko advokatai šioje byloje, paprašius teismo.

67.4.                      Teismas nesirėmė baudžiamosios bylos dėl UAB „Feralita“ nustatytais faktais kaip prejudiciniais, padarydamas teisiškai reikšmingas išvadas byloje, o teismo samprotavimų buvimas sprendime pats savaime nedaro jo neteisėtu. Susipažinę su kaltinamąja išvada, 2020 metais pareiškėjai ir trečiasis asmuo sutiko administracinę bylą stabdyti, remdamiesi tuo, kad baudžiamoji byla, jų nuomone, turi ryšį su nagrinėjama byla.

67.5.                      Vieno iš nurodytų teisės aktuose reikalavimų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymui įvykdymas (šiuo atveju – pranešimas apie atliekų vežimą) negali pateisinti kitų reikalavimų pažeidimų. Kiek atsakovas buvo veiklus ar neveiklus tikrindamas atliekų faktinį vežimą, neturi įtakos kitų UAB „Metrail“ konstatuotų pažeidimų, sudarančių savarankišką pagrindą pripažinti visus 2015 metais išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, vertinimui.

67.6.                      ATĮ 3425 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas reikalavimas atliekų surinkėjams nėra savitikslis, kadangi išrašyti dokumentus už atliekų sutvarkymą galima tik už Lietuvos teritorijoje surinktas atliekas. Sekant apeliantų logika, jei atliekos surenkamos iš fizinių asmenų, nėra net teorinių galimybių patvirtinti ar paneigti būtiną dokumentų išrašymo aplinkybę. Apskaitos taisyklės skirtos visiems atliekų tvarkytojams, tačiau įrašytiems į atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčius teisę išrašyti sąrašą atliekų tvarkytojams ATĮ 3425 straipsnis nustato papildomus reikalavimus, jau nekalbant apie tai, kad įmonė už analogišką veiklą 2013 metais buvo nuteista dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo, o būtent nenurodydama gyventojų, iš kurių neva supirkinėdavo metalo pakuotes, rekvizitų. Apeliantai apeliaciniu skundu įrodinėja, kad nuosprendis klaidingas ir jau 2015 metais įmonė nebeprivalėjo laikytis nei buhalterinės apskaitos taisyklių, nei netauriųjų metalų laužo supirkimo, nei ATĮ reikalavimų.

67.7.                      LVAT, išnagrinėjęs ginčą dėl analogiško UAB „Metrail“ patikrinimo už 2013 ir 2014 metus, sprendė, kad nagrinėjamose bylose (dėl sprendimų panaikinti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus) argumentai (dalis pareiškėjų argumentų, susijusių su taikytų priemonių proporcingumu) paliekama spręsti ateityje) nevertintini, todėl būtų neteisinga vertinti juos už 2015 metus (kitiems gamintojams ir importuotojams).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VIII.

68.       Administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

69.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

70.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

71.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pritaria didžiajai daliai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vertino faktines aplinkybes, laikėsi proceso reikalavimų.

72.       Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ginčui aktualios redakcijos 3425 straipsnio 3 dalį sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. ATĮ 3425 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-289 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta tvarka. Toje pačioje tesiės normoje nustatyta, jog draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas. ATĮ 3425 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymas laikomas neteisėtu.

73.       LVAT yra nurodęs, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) yra dokumentai reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visiems šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme, tiek ir atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pasiekimo prasme (žr. 2019 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-602/2019).

74.       Administraciniuose teismuose ginčijant sprendimus, kuriais panaikinami pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, yra vertinama, ar buvo pagrindas išrašyti šiuos dokumentus (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2020; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-872-502/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1854-520/2020; kt.).

75.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai nustatoma, jog yra pažeistas bent vienas iš ATĮ 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 ir 39 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai (žr., pvz., LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019; kt.). Siekiant konstatuoti ATĮ 3425 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisei priešingą veiką būtina nustatyti bent vieną iš pagrindų, išdėstytų aptariamo straipsnio 2 dalyje, ir tai pagrįsti atitinkamais faktiniais duomenimis (žr. LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2020).

76.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD ir Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, atlikę planinį Bendrovės patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo ir išrašymo teisėtumo už 2015 metų ataskaitinį laikotarpį, surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad Bendrovė 2015 metais iš komunalinių atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir atliekų ataskaitos duomenis surinko (gavo) 0,4 t metalinės pakuotės atliekų. Už metalinės pakuotės atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), Bendrovė negalėjo išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, nes minėtas Bendrovės padalinys pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymą į Sąrašą įrašytas kaip metalinės pakuotės surinkėjas (S1 būdas) ne iš komunalinio srauto; tuo Bendrovė pažeidė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.6 punkto ir Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

77.       Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė pagal pateiktus dokumentus 2015 metais išvežė (eksportavo) 5 824,27 t metalinių pakuočių atliekų į Latvijos bendrovę (SIA „Latvian Recycling Company“), kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo veiklos, todėl už minėtą visą metalinių pakuočių atliekų kiekį (5 824,27 t) negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir tuo pažeidė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.10 punkto ir Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus. Bendrovė pagal pateiktus dokumentus iki 2015 m. birželio 3 d. tinkamai iš nekomunalinio atliekų srauto surinko (gavo) 0,26 t metalinės pakuotės (15 01 04) atliekų, tačiau, atsižvelgiant į Patikrinimo akto išvadų 3 punktą, Bendrovė negalėjo išrašyti metalinės pakuotės atliekų surinkimą įrodančių dokumentų, nes metalinės pakuotės atliekos buvo išvežtos (eksportuotos) į Latvijos bendrovę, kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo veiklos. Bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. iš nekomunalinio atliekų srauto surinko 4,751 t metalinės pakuotės atliekų, už kurį negalėjo būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nes Bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš Sąrašo. Nurodyta, kad Bendrovė nepateikė jokių pirminių dokumentų, įrodančių apie 5 300,817 t metalinės pakuotės atliekų surinkimą iš komunalinio srauto, iš kurių: 2 876,756 t gautos iki 2015 m. liepos 21 d., 2 424,061 t – po 2015 m. liepos 21 d. Vieninteliai pateikti dokumentai buvo kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms. Bendrovė nefiksavo fizinių asmenų duomenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos, nepateikė, tuo Bendrovė pažeidė Tvarkos aprašo 11.2 punkto ir Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

78.       Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs Patikrinimo aktą, įvertinęs tai, kad rašytinių pastabų bei jas pagrindžiančių dokumentų Bendrovė nepateikė, vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, ginčijamu 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą. Apie priimtą sprendimą Bendrovė informuota Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. VR-17.3-237 „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo“.

79.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad LVAT formuojamoje praktikoje aiškindamas ATĮ nuostatas, kurios taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumas buvo siejamas su atitinkamų ATĮ įtvirtintų reikalavimų (sąlygų) įvykdymu, kurių nesilaikymas (pažeidimas) sudaro pakankamą pagrindą dokumentus pripažinti išrašytais neteisėtai, nereikalaujant kiekvienu atveju (priklausomai nuo konstatuoto pažeidimo) papildomai vertinti, ar nesilaikant šių sąlygų (reikalavimų) išrašytuose dokumentuose nurodytos atliekos realiai buvo sutvarkytos, tokių reikalavimų nenustatė ir Aprašas (žr. LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021, 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021). Aprašo 11.10 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimui konstatuoti užteko nustatyti, jog nebuvo pateikti nurodytose teisės normose nurodyti dokumentai.

80.       Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos Valstybinės aplinkos tarnybos Rygos regiono aplinkos valdybos Atliekų tvarkymo leidimo Nr. RI13AA0001 pagrindu teismas pagrįstai sprendė, kad SIA „Latvian recycling company“ galėjo vykdyti tik metalinių pakuočių atliekų (kodas 15 01 04) surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą, tačiau ji neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimą. Todėl pagrįstai pritarta Sprendime konstatuotam Aprašo 11.10 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimui, konstatavus, kad UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, nesant dokumento, patvirtinančio, jog „Latvian recycling company“ turi teisę ir pakankamus pajėgumus perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus. Bendrovei nepateikus patvirtinimų apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas tinkamai spręsta, kad atsakovas pagrįstai už šias atliekas išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino išrašytais neteisėtai ir naikintinais.

81.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu bei taikytinos teisės aiškinimu, todėl plačiau dėl to nepasisako, kaip ir dėl pertekliniais laikytinų argumentų, kai esant bent vienam iš ATĮ 3425 straipsnyje nurodytų sąlygų pažeidimų, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai. Atliekų sutvarkymą grindžiant tik perdavimu SIA „Latvian recycling company“ (per 2015 m. iš viso 5 824,27 tonos) ir nepateikus tinkamų įrodymų apie atliekų perdirbimą, pagrįstai pripažinta, kad visi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ buvo išrašyti neteisėtai.

82.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams jų nekartoja.

83.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

84.       Atmetus apeliacinius skundus, apeliantai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Palink“, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Artūras Drigotas

                Dainius Raižys

                Virginija Volskienė