Administracinė byla Nr. A-1407-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02466-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 26; 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AgroSaulė 11“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „AgroSaulė 11“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) atstovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. balandžio 29 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Paaiškino, kad VAGK 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 17R-3500 dalyje dėl žemės nuomos mokesčio ir įpareigojo Komisiją pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą Nr. 15R-806 išnagrinėti pakartotinai, t. y. VAGK tenkino tik pareiškėjos skundo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo, kitą skundo dalį atmetė. Pažymėjo, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 4 punkto (patirtos po 2013 m. vasario 1 d.). Nesutiko su VAGK išvada, kad Apraše nėra įtvirtinta, jog tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d. Komisijos nuomone, Aprašo 4 punkto nuostata išlaidų patyrimą tiesiogiai sieja su išlaidų apmokėjimu. Sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. sausio mėn. išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o 5 000 Lt mokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Kadangi pareiškėja iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. disponavo 5 000 Lt suma, šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d. VAGK neturėtų atlikti tokio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriimti tokių sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu priskirta Komisijai. VAGK veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų.

Pareiškėja UAB „AgroSaulė 11“ atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, t. y. palikti galioti VAGK 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigė, kad VAGK teisėtai nusprendė, kad pareiškėjai turi būti kompensuotos 5 000 Lt dydžio išlaidos, kurias sudaro mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą. Komisija 2013 m. spalio 1 d. ir 2014 m. sausio 24 d. sprendimais nustatė, jog kompensuojamos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., yra pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Skunde atsakovė prieštarauja savo priimtame sprendime nustatytai aplinkybei ir nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo. Toks Komisijos piktnaudžiavimas laikytinas nesąžiningu ir neteisėtu bei patvirtina jos pozicijos nenuoseklumą. Atkreipė dėmesį, kad UAB „AgroSaulė 11“ ir ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ 2012 m. rugpjūčio 27 d. sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuri 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Sutartį pareiškėja išsinuomojo žemės sklypą ir karvidę, esančius Jurbarko rajone. Šį turtą UAB „AgroSaulė 11“ įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, pareiškėjai suteikta teisė pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Turtas išnuomotas iki 2035 m. rugpjūčio 27 d., nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir sudaro 1 000 Lt + pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) per mėnesį. Pirmą nuomos mokesčio mokėjimą – 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012 m. rugpjūčio 27 d., toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012 m. rugpjūčio 27 d., moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą. Priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „AgroSaulė 11“ ir ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 27 d., sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. sausio mėn. išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o 5 000 Lt apmokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Nepaisant fakto, kad nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 7 mėnesių, Sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma. Aprašo III skyriaus 5.4.4 punkte nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija, pagal kurią turi būti sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Nei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Atkreipė dėmesį, kad kartu su prašymu kompensuoti patirtas išlaidas pateikė nuomos išlaidų patyrimą iki 2013 m. vasario 1 d. pagrindžiančius dokumentus, todėl jos kompensuotinos. Nuomos mokestis prašymo Komisijai pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, taigi jis atitinka Aprašo 5.4.4 punkto bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensavimo. Pareiškėjos nuomone, VAGK teisingai nurodė, kad UAB „AgroSaulė 11“ 5 000 Lt ginčo išlaidas už penkis mėnesius patyrė nuomotojui pateikus 2013 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą, t. y. dar iki 2013 m. vasario 1 d. Sąskaitos išrašymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti sąskaitoje nurodytos sumos skolininko atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad UAB „AgroSaulė 11“, ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pateikus sąskaitą, privalėjo ją apmokėti. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, reiškiantis, kad šalys turi teisę apsispręsti dėl sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos, t. y. ar visa sutarties kaina bus apmokėta pasirašymo metu, ar bus mokamas avansinis mokėjimas, ar kaina bus mokama dalimis. Nuomos išlaidų kompensavimui nėra nustatytas maksimalus dydis, todėl turi būti kompensuojama 100 procentų nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad, iš esmės pakeitus įstatyminį reguliavimą, lėmusį saulės šviesos energijos elektrinių pagaminamos elektros energijos supirkimo principo pasikeitimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir tai lėmė UAB „AgroSaulė 11“ nuostolių patyrimą, kadangi, esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, pareiškėja nebūtų investavusi lėšų į saulės šviesos energijos elektrinės projekto vystymą. Aprašas parengtas siekiant užtikrinti asmenų, iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipusių į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrusių tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, teisėtus lūkesčius. Komisijos teiginys, jog VAGK, priimdama sprendimą, peržengė jai suteiktą kompetenciją vertinti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkino. Panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) dalį, kuria panaikinta Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3500 dalis dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija įpareigota pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą Nr. 15R-806 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – pareiškėjos UAB „AgroSaulė 11“ skundą atmesti.

Teismas nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. UAB „AgroSaulė 11“ su ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kuria pareiškėjas išsinuomojo karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Jurbarko r. sav. Sutarties 2.1 ir 2.2 punktais pareiškėja įsipareigojo naudoti turtą gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, jai suteikta teisė karvidės pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Sutarties 4.1 punktu susitarta, kad nuomos mokestis yra 1 000 Lt + PVM per mėnesį. Pirmą nuomos mokesčio mokėjimą, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012 m. rugpjūčio 27 d., moka nuomotojui kiekvieną mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2 p.). Priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „AgroSaulė 11“ su ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 27 d. 5 000 Lt dydžio PVM sąskaita faktūra Nr. 20130131/6 už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. buvo išrašyta 2013 m. sausio 31 d. Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 13 d. pervedė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ 5 000 Lt. 2013 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime Inspekcijai UAB „AgroSaulė 11“ nurodė, kad įvykdė nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimą iki 2013 m. rugpjūčio mėn. dėl susidariusio įsiskolinimo pagal ilgalaikės paskolos teikimo sutartį tarp pareiškėjo ir AB „Agrowill Group“. Pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartį paskolos davėjas UAB „AgroSaulė 11“, paskolos gavėjas – AB „Agrowill Group“. Nuomos mokestis nuomotojui ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“, kuri yra AB „Agrowill Group“ grupės įmonė, buvo sumokėtas atgavus paskolą iš AB „Agrowill Group“. Bendrovė kitų pajamų neturėjo.

2013 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja pateikė 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kuriame, be kita ko, prašė kompensuoti 5 000 Lt nuomos mokestį už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą. Komisija 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 17R-3500 nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, UAB „AgroSaulė 11“ kompensuota 1 350 Lt. Komisija minėtame sprendime, be kita ko, nusprendė nekompensuoti išlaidų už žemės sklypo nuomą, nes šios išlaidos yra patirtos po 2013 m. vasario 1 d. VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2014 m. balandžio 10 d. priėmė skundžiamą sprendimą panaikinti Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3500 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo, įpareigoti pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą Nr. 15R-806 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti. VAGK ginčijamame sprendime konstatavo, kad nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. VAGK nuomone, UAB „AgroSaulė 11“ 5 000 Lt ginčo išlaidas už penkis mėnesius patyrė nuomotojui pateikus 2013 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą, t. y. dar iki 2013 m. vasario 1 d. Atsižvelgusi į tai, VAGK padarė išvadą, kad pareiškėjos patirtos 5 000 Lt išlaidos laikytinos kompensuotinomis.

Teismas, remdamasis Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 4-6, 20 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-525/2015 pateiktu teisės aiškinimu, konstatavo, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo, be kita ko, įvertinti, ar pareiškėjos prašyme nurodytos 5 000 Lt nekilnojamojo turto nuomos išlaidos yra kompensuotinos (t. y. patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., gali būti nustatytos, yra pagrįstos, yra patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais).

Iš bylos medžiagos teismui buvo matyti, kad Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu (Sutarties 2.1–2.2 p.), Sutartis 2012 m. buvo įregistruota viešame registre. Pažymėta, kad šiuo atveju nuomos mokestis buvo mokamas nesilaikant Sutarties 4.2 punkte nustatytų terminų, pagal kurį nuomininkas turėjo mokėti nuomotojui kiekvieną mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo ir sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėja, remdamasi 2013 m. sausio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 20130131/6, 2013 m. rugpjūčio 13 d. pervedė ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ 5 000 Lt nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Komisija pareiškėjos patirtų 5 000 Lt nuomos išlaidų nekompensavo nustačiusi, kad išlaidos realiai apmokėtos po 2013 m. vasario 1 d., taigi neatitinka kompensuotinų išlaidų patyrimo momento kriterijaus. VAGK padarė priešingą išvadą, kad išlaidų patyrimo momentas neturėtų būti tapatinamas su išlaidų apmokėjimo data, todėl nusprendė, kad pareiškėjos patirtos 5 000 Lt nuomos išlaidos turėtų būti kompensuotos.

Teismas, spręsdamas, ar išlaidų realaus apmokėjimo momentas yra laikytinas išlaidų patyrimo momentu, rėmėsi naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose – 2015 m. liepos 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1184-525/2015 ir 2015 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1182-525/2015, nurodė, kad neturi pagrindo nukrypti nuo minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų Aprašo 4 punkto aiškinimo taisyklių. Be to, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1184-525/2015 bylos faktinės aplinkybės (išlaidų pobūdis, nuomos mokesčio sumokėjimo data) iš esmės buvo analogiškos. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Komisija 2013 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 17R-3500 padarė pagrįstą išvadą, jog išlaidos, apmokėtos po 2013 m. vasario 1 d., nekompensuotinos kaip patirtos po minėtuose teisės aktuose nurodytos datos. Komisija tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis ir apie tai nurodė 2013 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 17R-3500, tinkamai vertino pareiškėjos nurodytas išlaidas, kiek tai susiję su nuomos mokesčiu. Pažymėta, kad Komisija 2013 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 17R-3500 nurodė atsisakymo kompensuoti išlaidas už nuomą teisinį pagrindą (Aprašo 4 p.) bei atsisakymo motyvus (išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d.), todėl šis Komisijos atsisakymas kompensuoti aptariamas išlaidas laikytinas pagrįstu, motyvuotu ir teisėtu.

Kartu pažymėta, kad VAGK, išlaidų patyrimą siedama su sąskaitos faktūros išrašymu, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė panaikinti Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3500 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl šių išlaidų. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas priėjo išvadą, kad atsakovės (skundą padavusios institucijos) skundas tenkintinas: VAGK 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) dalis, kuria panaikinta Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3500 dalis dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir Komisija įpareigota pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą Nr. 15R-806 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo UAB „AgroSaulė 11“ skundas atmestinas.

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas priimamas atsakovės naudai, pareiškėja teisės į teismo išlaidų atlyginimą neįgyja.

III.

Pareiškėja UAB „AgroSaulė 11“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 89-96), kuriuo prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir palikti galioti 2014 m. balandžio 10 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) bei įpareigoti Komisiją UAB „AgroSaulė 11“ pareiškimą nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Apeliaciniame skunde pateikia iš esmės analogiškus argumentus tiems, kurie buvo pateikti atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad skundu atsakovė prieštarauja savo priimtame sprendime nustatytai aplinkybei ir nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo. Pažymi, kad išlaidas, susijusias su mokesčiu už žemės bei nekilnojamojo turto nuomą patyrė iki 2013 m. vasario 1 d., šias išlaidas pagrindė, patvirtino bei įrodė t. y. minėtos išlaidos atitinka Aprašo 4 punktą, todėl kompensuotinos. Nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Pažymi, jog sąskaitos išrašymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti sąskaitoje nurodytos sumos skolininko atžvilgiu, todėl ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ pateikus sąskaitą pareiškėja bet kokiu atveju būtų privalėjusi sumokėti nuomotojui nurodytą sumą arba savo iniciatyva arba kreditoriui pasinaudojus civilinių teisių gynimo būdais. Komisija nesivadovavo Aprašo I skyriaus 1 punkto ir II skyriaus 3 punkto nuostatomis, pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius. VAGK priimdama šioje byloje skundžiamą sprendimą savo kompetencijos neviršijo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-814-556/2015, kurioje nagrinėtas iš esmės tapatus ginčas, pateikė šiai bylai aktualų teisės aiškinimą, kuriuo šiuo atveju turi būti vadovaujamasi kaip precedentu.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 100-102) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia iš esmės analogiškus argumentus tiems, kurie pateikti prašyme pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad Aprašo 4 punkto nuostatos reglamentuoja, kad kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., o jų patyrimą iki nurodytos datos patvirtina ne tik išlaidų pagrindimo, bet ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai. Todėl Komisija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, išlaidas vertina patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d., tuomet, kai iki šios datos asmuo faktiškai sumoka pinigus už darbą, paslaugas, įrangą ir panašiai, kurie tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A-1176-525/2015, A-419-525/2015 ir A-697-525/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3500 (b. l. 46) dalies, kuria atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjos UAB „AgroSaulė 11“ prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto objektų – statinio ir žemės sklypo – nuoma.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „AgroSaulė 11“ skundą dėl minėto Komisijos Sprendimo, 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) (b. l. 48-54) panaikino Komisijos Sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigojo Komisiją pareiškėjos UAB „AgroSaulė 11“ prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės skundą dėl VAGK Sprendimo dalies nekompensuoti žemės ir nekilnojamojo turto nuomos mokesčio panaikinimo, skundą tenkino ir panaikinimo atsakovės ginčytą VAGK Sprendimo dalį.

Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, vertina, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas, tai pagrindžia žemiau išdėstyti motyvai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (2013 m. rugsėjo 25 d. Nr. 70-3537 redakcija) ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Taigi minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinos išlaidoms. Kaip minėta, prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra. Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 p.). Aprašo 5.4 punkte išskirta vieną iš minėtų kategorijų: investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) ir ši kategorija detalizuojama Aprašo 5.4.1 – 5.4.4 punktuose, iš kurių 5.4.4 punkte nurodyta, jog Aprašo 5.4 punkto kategorijai priskiriamas sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose.

Taigi patirtų tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo mechanizmas teisės aktuose numatytas nuo 2013 m. vasario 1 d., praktiškai pradėtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinus Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Lingvistiniu aspektu aiškinant minėtą Aprašo 4 punkto formuluotę, išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos bei patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmenys iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo, ir Aprašo 4 punktą, patirtos išlaidos reiškia, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo. Išlaidų patyrimo realumą įrodo šių išlaidų apmokėjimas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz.: 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-742-552/2015; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-389-822/2015; 2015 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-155-525/2015; 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-121-525/2015 ir kt.).

Teisinio pagrindo iš kitų kompensuotinų išlaidų rūšių ir kategorijų išskirti Aprašo 5.4.4 punkte nurodytą kompensuotinų išlaidų rūšį – sumokėtą nuomos mokestį už žemės ar kito nekilnojamojo turto nuomą, nepaisant to, jog yra numatyta sąlyga, kad nuomos sutartys turėjo būti įregistruotos viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka iki 2013 m. sausio 31 d., nėra. Todėl atitinkamai pagrindo išvadai, jog minėto nuomos mokesčio sumokėjimui netaikytina sąlyga, kad faktinis mokėjimas turi būti atliktas iki 2013 m. vasario 1 d., taip pat nėra. Vadovaujantis tais pačiais anksčiau išdėstytais motyvais, pagal Aprašo 6 punktą Aprašo 2 priede nustatytas maksimalus išlaidų – sumokėto nuomos mokesčio už nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka – maksimalus kompensuotinas dydis – 100 procentų taip pat taikytinas tik išlaidoms, sumokėtoms iki 2013 m. vasario 1 d.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog prašomą kompensuoti mokestį už žemės sklypo ir statinio nuomą pareiškėja ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 12). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Todėl, vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pareiškėja 5 000 Lt išlaidas patyrė būtent 2013 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po 2013 m. vasario 1 d.

Taigi, nagrinėjamu atveju Komisija priėjo pagrįstą išvadą, jog išlaidos, apmokėtos po 2013 vasario 1 d., nekompensuotinos kaip patirtos po minėtuose teisės aktuose nurodytos datos. Komisija tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis ir apie tai nurodė Komisijos Sprendime, tinkamai vertino pareiškėjos nurodytas išlaidas. Komisija 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 17R-3500 nurodė atsisakymo kompensuoti išlaidas už nuomą teisinį pagrindą (Aprašo 4 punktas) bei atsisakymo motyvus (išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d.), todėl šis Komisijos atsisakymas kompensuoti aptariamas išlaidas laikytinas pagrįstu, motyvuotu ir teisėtu.

Atitinkamai konstatuotina, jog VAGK 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 3R-147(AG-118/01-2014) nepagrįstai nusprendė panaikinti Komisijos Sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl šių išlaidų.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar išlaidų realaus apmokėjimo momentas yra laikytinas išlaidų patyrimo momentu, remdamasis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, jog išlaidos, apmokėtos po 2013 m. vasario 1 d., nekompensuotinos kaip patirtos po teisės aktuose nurodytos datos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-814-556/2015 nėra aktualią ir dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose dėl Aprašo 5.4.4 punkte nurodytų kompensuotinų išlaidų atspindinti ir (ar) formuojanti nutartis (žr., 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1176-525/2015; 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1184-525/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1183-552/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1983-525/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1984-552/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2464-552/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2465-552/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2506-552/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2999-552/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3001-552/2015; 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-525/2016; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-525/2016; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-884-525/2016; 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-733-552/2016), todėl priimant procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje ja nėra vadovaujamasi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AgroSaulė 11“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.