Civilinė byla Nr. e2-473-1097/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29445-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.11; 3.2.4.11 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Sigitai Narbutytei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Loretai Sergedaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Architektūros menas“ atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui,

atsakovės E. Č. ir trečiojo asmens S. Č. atstovui advokatui Donatui Jasaičiui,

trečiojo asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovei advokatei Sandrai Bliuvaitei-Šulcienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, E. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „Architektūros menas“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 19 d. leidimo Nr. LSNS-01-170519-00974 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – akcinė bendrovė „Amber Grid“, atsakovių pusėje – D. Š., S. Č., K. A.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, E. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „Architektūros menas“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 19 d. leidimo Nr. LSNS-01-170519-00974 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170519-00974; 2) įpareigoti atsakovę E. Č. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 3) per nustatytą terminą neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę E. Č. per 6 mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojos UAB „Architektūros menas“ lėšomis nugriauti statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 4) nustatyti, kad E. Č. nepašalinus statybos, kuriai buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-170519-00974, padarinių – t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir sutvarkyti statybvietę ieškovė atsakovės E. Č. lėšomis.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 19 d. išduotu ginčo statybos leidimu suteikė teisę statytojui K. A. statyti neypatingą gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties statinį – vienbutį gyvenamąjį namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB „Architektūros menas“ parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo Vilniaus m. (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. 17005-01-TP, 2017 m. (toliau – Projektas). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. Č. ir trečiajam asmeniui S. Č. 2018 m. birželio 21 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6568 ir Priėmimo-perdavimo akto Nr. 6586 pagrindu. Atsakovė E. Č. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (IS) „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) 2020 m. vasario 3 d. pateikė pranešimą apie statybos pradžią, rangovo(-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. ANN-100-200203-00592, kuriuo informavo, kad ji yra statomo vienbučio gyvenamojo namo statytoja.

3.       Ieškovė atliko statybos leidimo teisėtumo patikrinimą ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-00-200817-00102, patikrinimo išvadose konstatuodama, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai. Ieškovės teigimu, 2017 m. gegužės 5 d. pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikti ne visi privalomi dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalyje, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 6 priedo 11 punkte, t. y. prie prašymo išduoti Statybos leidimą nepateiktas privalomas magistralinio dujotiekio savininkės AB „Amber Grid“ rašytinis pritarimas Projektui, kai statinys patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Be to, Projekte suprojektuotos automobilių pastatymo vietos žemės sklype išeina iš statybos linijos, nurodytos detaliajame plane, ribų, o tai pažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl šių priežasčių atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo pritarti Projektui, o statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nepareikalavusi pateikti nurodyto rašytinio pritarimo, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 13 punktą, 5 priedo 1 dalies 1.7 papunktį, kuris nurodo, kad savivaldybės administracija tikrina, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, taip pat pažeidė 1.8 papunktį, pagal kurį savivaldybės administracija tikrina, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka.

4.       Ieškovė nurodė, kad ginčo Statybos leidimas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, t. y. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas vienbutis gyvenamasis namas. Dėl to, siekiant panaikinti Statybos leidimo galiojimą, kartu tikslinga šalinti ir statybos padarinius. Ieškovė prašė taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias teismas savo sprendimu gali suteikti galimybę atsakovei E. Č. parengus reikiamą projektinę dokumentaciją, kuri atitiktų galiojančius teisės aktus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tačiau to nepadarius per nustatytą terminą, vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statinys, pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis. Ieškovė nurodė, kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka projektuotojui, parengusiam statinio projektą, ir institucijai, išdavusiai tokį dokumentą, todėl kaltais asmenimis, kurių lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą padariniai, turėtų būti pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakinga už neteisėto Statybos leidimo išdavimą, ir projektuotoja UAB ,,Architektūros menas“, prisiėmusi atsakomybę, kad Projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas. Turi būti laikoma solidarioji atsakovių atsakomybė, nes buvo vienas bendras procesas, lėmęs statybą leidžiančio dokumento išdavimą.

5.       Trečiasis asmuo ieškovės pusėje AB ,,Amber Grid“ atsiliepime prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bendrovės teigimu, ginčo statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir yra pagrindas panaikinti jo galiojimą. Žemės sklypas, kurio atžvilgiu išduotas ginčijamas Statybos leidimas, yra mažesniu nei 200 m atstumu nuo magistralinių dujotiekių, kaip potencialiai pavojingų įrenginių, ir patenka į potencialiai pavojingas magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijas, todėl buvo privalu gauti bendrovės AB ,,Amber Grid“, kaip magistralinių dujotiekių savininkės ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės, pritarimą Projektui. Statybos leidimas išduotas negavus privalomo bendrovės pritarimo Projektui ir pažeidžiant imperatyvias teisės normas, reikšmingas saugos užtikrinimo tikslais. Bendrovė pabrėžė, kad negalėtų pritarti imperatyvias teisės normas pažeidžiančio pastato projektui, nes ginčijamo Statybos leidimo pagrindu pradėtas statyti pastatas, kurio statybos galimybė potencialiai pavojingose magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose buvo ir yra ribota saugos užtikrinimo tikslais, ir didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius ginčo žemės sklypą apimančiame magistralinių dujotiekių pirmos vietovės klasės vienete yra pasiektas ir netgi viršytas.

6.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė praleido statybos leidimo ginčijimo terminus. Pirma, ginčijamas statybos leidimas yra išduotas 2017 m. gegužės 19 d., t. y. nuo jo išdavimo yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, ieškovė negalėjo tikrinti statybos leidimo savo planinių patikrinimų metu. Antra, ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniam aktui apskųsti, nes AB ,,Amber Grid“ raštus-skundus ieškovė gavo 2020 m. balandžio 7 d. ir balandžio 24 d., tačiau su ieškiniu kreipėsi tik 2020 m. spalio 16 d. Atsakovės teigimu, statybą leidžiantis dokumentas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nes vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, suplanuota detaliuoju planu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 237V ,,Dėl teritorijos prie dujų paskirstymo stoties (duomenys neskelbtini) gatvėje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Šie sprendiniai yra privalomi suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zona. Viešuose registruose nėra jokių duomenų, nurodančių, kad sklypai patenka į magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritoriją ir (ar) reguliuojamų statybų apsaugos zoną. Dėl to, išduodant ginčijamą Statybos leidimą nebuvo pagrindo vadovautis jokiais kitais duomenimis, kaip tik tais, kurie įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Dujų tinklai ir teisės į juos įregistruoti jau po nurodyto detaliojo plano patvirtinimo, todėl minimoje teritorijoje negali būti ribojamas gyvenamųjų namų skaičius. Be to, 2019 m. spalio 16 d. rašte AB ,,Amber Grid“ nurodė, kad ji 2017 m. balandžio 28 d. pritarė Projekto projektiniams sprendiniams. 

7.       Atsakovė taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl įpareigojimo statybos padarinius šalinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis yra nepagrįstas, nes Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nenustatyta galimybė statybos padarinius šalinti savivaldybės lėšomis – pastaroji nėra statytojas ar užsakovas, pastato savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas. Be to, statybos leidimo panaikinimas savaime nėra pagrindas konstatuoti administravimo subjekto veiksmų neteisėtumą ar kaltę dėl neteisėtos statybos. Prieš išduodama ginčo Statybos leidimą atsakovė patikrino pateiktą statinio Projektą savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo teigti, esą ji būtų nevykdžiusi pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai. Ieškovė privalo pagrįsti atsakovės kaltę dėl neteisėtos statybos, t. y. nurodyti, kokių konkrečiai teisės aktuose įtvirtintų pareigų savivaldybės administracija neįvykdė, bei įrodyti, jog būtent tokių pareigų neatlikimas lėmė neteisėtos statybos atsiradimą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.   

8.       Atsakovė E. Č. ir trečiasis asmuo S. Č. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas argumentais, kad: 1) ieškovė neturėjo teisės nagrinėti AB ,,Amber Grid“ skundų dėl Statybos leidimo teisėtumo, nes nuo statybos pradžios buvo praėję daugiau kaip 1 metai; 2) ginčui taikytina Statybos įstatymo redakcija ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nenumatė reikalavimo gauti AB ,,Amber Grid“ pritarimą Projektui; 3) Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui nebuvo nei nustatytos, nei įregistruotos, todėl statytojas neturėjo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų kylančios pareigos suderinti projektinę dokumentaciją su magistralinį dujotiekį eksploatuojančia įmone; 4) AB ,,Amber Grid“ faktiškai pritarė ginčo pastato statybai žemės sklype; 5) ieškinio tenkinimas pažeistų byloje gintinų viešųjų ir privačių interesų balansą ir sukeltų neproporcingas pasekmes sąžiningo įgijėjo atžvilgiu; 6) Projekte nurodytos automobilių stovėjimo vietos kerta ne „statybos ribą“, suprantamą pagal šiuo metu galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą, o „užstatymo ribą“, kuri nedraudžia statyti inžinerinius statinius už jos ribų. Seniai parengtuose detaliuosiuose planuose vartojamų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir įprastinę praktiką; be to, net jei „užstatymo riba“ Projekto sprendiniais, susijusiais su parkavimo vietomis, būtų pažeista, šis pažeidimas yra lengvai ištaisomas ir tam nebūtina naikinti statybos leidimo.

9.       Atsakovė UAB ,,Architektūros menas“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad projektuotojo atsakomybės ribos negali būti plečiamos ir atsakovė negali būti atsakinga už veiksmus, kurių ji nepadarė, t. y. statytojo teisių realizavimą ir statybą nesilaikant priimto ir patvirtinto projekto. Atsakovė taip pat nurodė, kad architektas D. Š., rengdamas ir tvirtinančiai institucijai teikdamas jo parengtą Projektą, veikė kaip autorius ir, nors tuo metu buvo įsidarbinęs bendrovėje, bendrovė nei tvirtino, nei rengė projekto. Dėl to atsakomybė už tinkamą projekto parengimą turi būti taikoma projekto autoriui architektui, kuriam ir priklauso autorinė priežiūra. UAB ,,Architektūros menas“ niekaip neprisidėjo prie Projekto parengimo, o architektui nebedirbant įmonėje, nėra galimybės taikyti ir drausminę atsakomybę buvusio darbuotojo atžvilgiu.

10.       Trečiasis asmuo atsakovų pusėje D. Š. rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 19 d. gaunant ginčo statybos leidimą magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai nereikėjo gauti. Toks reikalavimas įtvirtintas tik nuo 2017 m. liepos 1 d. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 25.4 punktas reglamentuoja specialiąją žemės naudojimo sąlygą statant objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio, todėl ši specialioji žemės naudojimo sąlyga privalėjo būti įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Tvirtinant ginčo sklypo detalųjį planą, ši specialioji sąlyga nebuvo nei nustatyta, nei įrašyta į viešąjį registrą, todėl ši specialioji žemės naudojimo sąlyga ginčo sklypui neturėjo būti taikoma. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad parengtas statybos projektas buvo pateiktas patikrinimui ir derinimui, taip pat ir AB ,,Amber Grid“, o pastaroji 2017 m. balandžio 28 d. į IS ,,Infostatyba“ įkėlė žymą ,,pritarta“, t. y. AB ,,Amber Grid“ projektą patikrino, suderino ir jam pritarė, todėl nebuvo pažeisti STR 1.05.01:2017 6 priedo 11 punkto reikalavimai. Trečiojo asmens teigimu, niekur nėra skelbiama informacija, kada išseko ar kada išseks nustatytas 10 namų limitas magistralinio dujotiekio apsaugos teritorijoje, o privačiam juridiniam asmeniui AB ,,Amber Grid“ suteikiama subjektinė teisė vienai savo nuožiūra spręsti dėl kitų privačių asmenų subjektinių teisių ribojimo. Teisės aktai, draudžiantys kitiems žemės sklypų savininkams įgyvendinti statytojo teises jų privačia nuosavybe esančiuose žemės sklypuose, taip pat ir ginčo sklype, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus proporcingumo teisingumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės, privačios nuosavybės gerbimo ir ūkinės veiklos laisvės, asmenų lygybės prieš įstatymą principus, be įstatyme nustatyto pagrindo riboja jų nuosavybės teises. Teisės aktai nenustato teisingos ir proporcingos kompensacijos už žemės sklypų, patenkančių į teritoriją 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno, savininkų nuosavybės ir ūkinės veiklos teisių ribojimą. Dėl to teismas turėtų spręsti šių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą. Be to, ginčo namas teritorijoje yra dešimtas, todėl pagal nurodytus teisės aktus jo statyba toje teritorijoje yra galima, t. y. pažeidimas būtų formalus ir turėtų būti taikomi proporcingumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

11.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais. Pabrėžė, kad prašo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnį ir nustatyti galimybę, parengus reikiamą dokumentaciją, ginčo statinį įteisinti. Papildydama nurodė, kad magistralinio dujotiekio valdytojos pritarimas Projektui buvo būtinas, nes ginčo teisiniams santykiams taikytinas STR 1.05.01:2017 nustatė prievolę tokį sutikimą gauti. Taip pat nurodė, kad magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijos nelaikytinos specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir pagal teisės aktus jos nėra registruojamos nekilnojamojo turto registre žemės sklypui. Argumentavo, kad IS ,,Infostatyba“ fiksuotas ,,automatinis pritarimas“ Projektui nėra tinkamas, nes AB ,,Amber Grid“ pagal teisinį reguliavimą nepateko į Projektą tikrinančių subjektų ratą. Teigė, kad nėra praleidusi terminų ieškiniui pareikšti.   

12.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ieškovės pusėje AB ,,Amber Grid“ atstovė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad turėtų būti vadovaujamasi ginčo statybos leidimo išdavimo metu galiojusiais teisės aktais, pagal kuriuos AB ,,Amber Grid“ sutikimą Projektui reikėjo gauti dar prieš kreipiantis su prašymu dėl statybos leidimo išdavimo. Statybos leidimo išdavimo procedūros laikomos pradėtomis pateikus prašymą dėl statybos leidimo, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas, galiojęs prašymo pateikimo metu. Pabrėžė, kad AB ,,Amber Grid“ sutikimas ginčo statinio Projektui gautas nebuvo. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atlikto tris pažeidimus: priėmė prašymą dėl statybos leidimo išdavimo nepateikus magistralinio dujotiekio pritarimo projektui, nepagrįstai pažymėjo AB ,,Amber Grid“ projektą IS ,,Infostatyba“ tikrinančiu subjektu; užskaitė ,,automatinį sutikimą“ vėliau pataisytam ir teiktam projektui.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė remtis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad Detaliuoju planu ginčo teritorijoje buvo suprojektuoti 23 žemės sklypai. Detalusis planas įregistruotas ir yra privalomas valstybės, savivaldybės institucijoms. Taip pat nurodė, kad visus dokumentus tinkamai patikrino savo kompetencijos ribose, o AB ,,Amber Grid“ sutikimo projektui nereikėjo. Be to, buvo gautas automatinis pritarimas.

14.       Teismo posėdžio metu atsakovės E. Č. ir trečiojo asmens S. Č. atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad atsakovė veikė sąžiningai – įsigijo ginčo žemės sklypą su jau išduotu statybos leidimu ir vykdė statybas, jokių teisės aktų nepažeidė. Argumentavo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytini teisės aktai nenustatė privalomo AB ,,Amber Grid“ pritarimo projektui, be to, toks pritarimas buvo gautas IS ,,Infostatyba“. Nors toks sutikimas neatitinka formos reikalavimų, tačiau tai tik formalus pažeidimas, negalintis lemti statybą leidžiančio dokumento neteisėtumo. Pripažino, kad, kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo, buvo pateikti du projektai: pirminis projektas pateiktas su techninio pobūdžio klaida brėžiniuose pastatą nurodant gretiname žemės sklype, šiam projektui gautas ,,automatinis pritarimas“ IS ,,Infostatyba“; po pastabų teiktas pataisytas antras projektas su analogiškais sprendiniais, tačiau jau tinkamoje vietoje atvaizdavus pastatą. Nurodė, kad Ieškinio tenkinimas pažeistų balansą tarp gintino intereso ir savininko interesų.

15.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,Architektūros menas“ atstovas nurodė, kad projektas rengtas ne UAB ,,Architektūros menas“, kuri pateikė tik projekto A laidą, atliko tik k klaidos taisymo veiksmą. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės UAB ,,Architektūros menas“ atstovas papildė, kad magistralinių tinklų apsaugos teritorijos neįregistravus viešajame registre, tinklo savininkei turi tekti neigiamos neįregistravimo pasekmės. Nurodė, kad projekto autorius buvo architektas, o pati ieškovė, kaip priežiūrą vykdantis subjektas, ir yra atsakinga už tai, jog procesas nebuvo pakankamai kontroliuojamas. Taip pat teigė, kad UAB ,,Architektūros menas“ nebuvo statytoja, todėl jos atsakomybė apsiriboja tiek, kiek apima projektavimas, o ne statybos darbai. Minėjo, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta UAB ,,Architektūros menas“ atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė. Pabrėžė, kad statybos leidimo naikinimas galimas tik išimtiniais atvejais, nesant kitų galimybių, o šiuo atveju įmanoma padarinius pašalinti kitokiu būdu.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. 

16.       Ginčas kilęs dėl statybos leidimo, kurio pagrindu žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas, teisėtumo. Byloje rašytinių duomenų pagrindu nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

16.1.                      Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad registre įregistruoti keli 1961 m., 1973 m. statybos magistralinio dujotiekio vamzdynai (Ivacevičiai-Vilnius-Ryga), nuosavybės teise priklausantys AB ,,Amber Grid“: 1) vamzdynai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti padalijus daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vamzdynai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti padalijus daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) magistralinio dujotiekio jungtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuota padalijus daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) vamzdynas (atšaka į Vilniaus dujų skirstymo stotį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini).

16.2.                      2001 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto valdyba sprendimu Nr. 237V patvirtino teritorijos prie dujų paskirstymo stoties (duomenys neskelbtini) gatvėje nedidelių veiklos mastų detalųjį planą ir jos sprendinius (toliau – Detalusis planas). Sprendimo 2.1 punkte nustatyta, kad ,,detaliojo plano sprendiniai galės būti realizuoti rekonstravus magistralinį dujotiekį ar kitu būdu sumažinus apsaugos zoną“.

16.3.                      2010 m. rugsėjo 14 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu K. A. nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

16.4.                      2011 m. gruodžio 16 d. K. A. išduoti specialieji architektūros reikalavimai vienbučio gyvenamojo namo statybai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

16.5.                      2013 m. spalio 1 d. raštu dėl teritorijų planavimo ir statinių projektavimo dokumentų Nr. 7-221-386 AB ,,Amber Grid“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad, vadovaujantis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, nuostatomis, visais atvejais, kai 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio yra planuojamos teritorijos, rengiami topografiniai planai ir / ar statinių (objektų) statybos projektai (ar projektiniai pasiūlymai), teritorijų planavimo dokumentai ar projektiniai pasiūlymai, statinių projektiniai sprendiniai turi būti teikiami peržiūrėti bei tikrinti Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorei AB ,,Amber Grid“.

16.6.                      2016 m. rugsėjo 5 d. K. A. išdavė įgaliojimą UAB ,,Architektūros menas“ vadovo įsakymu paskirtam projekto vadovui architektui D. Š. pateikti derinti ,,Vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projektą, gauti specialiuosius architektūros reikalavimus, leidimą statyti.

16.7.                      2017 m. balandžio 4 d. priėmimo-perdavimo aktu projektuotoja UAB „Architektūros menas“ perdavė statytojui K. A. parengtą ,,Vienbučio gyvenamojo namo Vilniaus m. (skl. kad. Nr. 0101/0051:207) statybos projektą“ Nr. 17005-01-TP, 2017 m.

16.8.                      2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai statinio projekto vadovas D. Š. pateikė prašymą išduoti leidimą Nr. SRA-100-170505-11442, prašydamas išduoti leidimą statyti naują vienbutį gyvenamąjį namą pagal Projektą.

16.9.                      2017 m. gegužės 19 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-170519-00974 (toliau – Statybos leidimas), kuriuo statytojui K. A. suteikta teisė statyti neypatingą gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties statinį – vienbutį gyvenamąjį namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB „Architektūros menas“ parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo Vilniaus m. (skl. kad. Nr. 0101/0051:207) statybos projektas“ Nr. 17005-01-TP, 2017 m. (toliau – Projektas).

16.10.                      2018 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6568 pardavėjas K. A. pardavė pirkėjams E. Č. ir S. Č. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini).

16.11.                      2018 m. birželio 25 d. sutartimi Nr. 00187, pasirašyta užsakovo S. Č. ir vykdytojos UAB ,,Landšafto dizainas“, vykdytoja įsipareigojo atlikti aplinkos tvarkymo darbus, adresu (duomenys neskelbtini).

16.12.                      2020 m. vasario 3 d. atsakovė E. Č. pateikė pranešimą apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. ANN-100-200203-00592. Pranešime nurodoma, kad atsakovė yra vienbučio gyvenamojo namo, statomo pagal Statybos leidimą ir Projektą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja. Nurodoma statybos pradžios data – 2020 m. vasario 3 d.

16.13.                      2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 3D-1074 AB ,,Amber Grid“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, nurodydama, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai, nes Projekte nurodytas vienbutis gyvenamasis namas patenka į AB „Amber Grid“ valdomo magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, tačiau kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nebuvo gautas privalomas magistralinio dujotiekio savininkės AB „Amber Grid“ rašytinis pritarimas Projektui. 

16.14.                      2020 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. SLD-00-200817-00102 konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai.

16.15.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statybai kuriame išduotas ginčijamas Statybos leidimas, yra nutolęs mažesniu nei 200 m atstumu nuo trečiojo asmens AB ,,Amber Grid“ nuosavybės teise valdomų magistralinio dujotiekio vamzdynų, t. y. patenka į potencialiai pavojingas magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijas.

17.       Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Statybos leidimą ir spręsti dėl statybos padarinių šalinimo. Ieškovės teigimu, Statybos leidimu leistas statyti vienbutis gyvenamasis namas patenka į AB „Amber Grid“ valdomo magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, todėl prieš gaunant Statybos leidimą privalėjo būti gautas AB ,,Amber Grid“ rašytinis pritarimas Projektui, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, taip pat Projekte suprojektuotos automobilių pastatymo vietos žemės sklype išeina iš statybos linijos, nurodytos detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 237V „Dėl teritorijos prie dujų paskirstymo stoties (duomenys neskelbtini) gatvėje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, ir tuo pažeisti Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

18.       Atsakovės, prašydamos atmesti ieškinį, pagrindiniais argumentais nurodo, kad: 1) ieškovė neturėjo teisės nagrinėti AB ,,Amber Grid“ skundų dėl Statybos leidimo teisėtumo; 2) ieškovė praleido terminą Statybos leidimui ginčyti; 3) pagal laiko aspektu taikytiną teisinį reguliavimą AB ,,Amber Grid“ rašytinis sutikimas nebuvo privalomas; 4) AB ,,Amber Grid“ sutikimas buvo gautas.

Dėl termino skundams dėl Statybos leidimo nagrinėti  

19.       Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

20.       Remdamosi nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovės nurodo, kad ieškovė neturėjo teisės nagrinėti 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. gautų AB ,,Amber Grid“ skundų dėl Statybos leidimo teisėtumo, nes nuo statybos pradžios buvo praėję daugiau nei vieneri metai.

21.       Nagrinėjamu atveju ginčo Statybos leidimas išduotas 2017 m. gegužės 19 d. Atsakovė E. Č. pranešimą apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. ANN-100-200203-00592 pateikė 2020 m. vasario 3 d., jame nurodydama statybos pradžios datą – 2020 m. vasario 3 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas surašytas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuo atsakovės pranešimo apie statybos pradžią iki patikrinimo akto nepradėjo vieneri metai, atsakovių teiginiai, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkto reguliavimą ieškovė negalėjo nagrinėti 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. gautų AB ,,Amber Grid“ skundų dėl Statybos leidimo teisėtumo, atmestini.

22.       Šios išvados nepaneigia atsakovės E. Č. teiginiai, kad statybos darbai buvo pradėti dar 2018 m. birželio 28 d. ir ši informacija ieškovei buvo pateikta. Šiuos teiginius atsakovė grindė aplinkybe, kad 2018 m. birželio 25 d. buvo sudaryta sutartis dėl aplinkos tvarkymo darbų ginčo žemės sklype. Ši aplinkybė nėra pakankama nustatyti statybos pradžia atsakovės nurodytu laiku (CPK 178, 185 straipsniai). Pirma, pagal galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punktą, statytojas privalo statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos, o pagal 14 punktą, statytojas privalo nepradėti statybos, kol apie statybos pradžią nepateikta informacija Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta tvarka. Pati atsakovė statybos pradžią deklaravo 2020 m. vasario 3 d. pateikdama pranešimą apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. ANN-100-200203-00592. Antra, atsakovės pateikta 2018 m. birželio 25 d. sutartis Nr. 00187 sudaryta dėl aplinkos tvarkymo darbų, kurie nelaikytini statybos darbais nagrinėjamos bylos kontekste. Trečia, nėra pateikta jokių įrodymų apie realiai pradėtus ir vykdytus statybos darbus nuo atsakovės nurodomos datos iki 2020 m. vasario 3 d., o iš trečiojo asmens AB ,,Amber Grid“ su atsiliepimu į ieškinį pateikto viešai prieinamo orto-foto žemėlapio matyti, kad 2019 m. statybos darbai ginčo sklype pradėti nebuvo.

Dėl termino ieškiniui reikšti

23.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti, nes nuo sužinojimo apie Statybos leidimą iki kreipimosi į teismą su ieškiniu praėjo daugiau kaip 2 mėn., t. y. ieškovė AB ,,Amber Grid“ skundus gavo 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. balandžio 24 d., tačiau patikrinimo aktą surašė tik 2020 m. rugpjūčio 17 d., o su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 16 d.  

24.       Pagal galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą, o prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai; praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nurodytas terminas turi būti skaičiuojamas nuo kompetentingos institucijos surašyto pažeidimą konstatuojančio dokumento priėmimo dienos, o ne nuo momento, kai dėl pažeidimo nustatymo buvo kreiptasi į tokį dokumentą galinčią priimti kompetentingą instituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2018; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-690/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020; kt.).

25.       Šiuo atveju dokumentas, kuriame konstatuoti nustatyti pažeidimai – statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-00-200817-00102 – priimtas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. spalio 16 d. Taigi, ieškinys pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino.

26.       Apibendrinant nurodytą, teismas konstatuoja nesant pagrindo pripažinti, kad ieškovė būtų praleidusi teisės aktų nustatytus terminus Statybos leidimui ginčyti.  

Dėl AB ,,Amber Grid“ pritarimo Projektui (ne)reikalingumo

27.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagal nustatytą teisinį reglamentavimą buvo prievolė gauti magistralinio dujotiekio savininkės AB ,,Amber Grid“ pritarimą Projektui. Ieškovės ir trečiojo asmens AB ,,Amber Grid“ teigimu, prievolė gauti tokį pritarimą buvo imperatyviai įtvirtinta Statybos leidimo išdavimo metu galiojusių Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punkte ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 6 priedo 11 punkte.

28.       Atsakovės šiuos teiginius ginčija nurodydamos, kad prievolės gauti AB ,,Amber Grid“ pritarimą Projektui nebuvo, nes: 1) ginčo situacijoje turėtų būti vadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR 1.07.01:2010), kuris tokios prievolės nenustatė; 2) specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo įregistruotos viešajame registre; 3) turėtų būti vadovaujamasi privalomais Detaliojo plano sprendiniais.

29.       Teismo vertinimu, šie atsakovių teiginiai teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

1)       Dėl taikytino teisinio reglamentavimo. 

30.       Ieškovė ir trečiasis asmuo AB ,,Amber Grid“ teigimu, turėtų būti vadovaujamasi Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, o atsakovė E. Č. argumentavo, kad nagrinėjamu atveju Statybos leidimo išdavimui turi būti taikomi projektavimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija ir STR 1.07.01:2010, kurie nenustatė reikalavimo gauti AB ,,Amber Grid“ pritarimą Projektui. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad Statybos leidimo išdavimo metu (2017 m. gegužės 19 d.) galiojo STR 1.05.01:2017, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d., tačiau pabrėžia, jog ginčo Statybos leidimo išdavimui turi būti taikomas projektavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Taigi, keliamas klausimas dėl taikytinų teisės aktų galiojimo laike. 

31.       Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad naujos redakcijos Statybos įstatymas įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, buvo pradėtas rengti dar 2016 m., projektavimui buvo taikytinos Projektavimo sutarties sudarymo metu galiojusios teisės normos. Projektavimas ir statybos leidimo išdavimas yra vientisas tęstinis procesas, todėl, pagal Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, statybą leidžiančio dokumento išdavimui turi būti taikomos to paties laikotarpio normos, kurios buvo taikomos ir projektavimui.

32.       Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas aiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio turinio ir kasacinio teismo išaiškinimų statybos procesui taikytino teisinio reglamentavimo nustatymo klausimu.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Statybos įstatymas ir kiti šiuos santykius reglamentuojantys teisės aktai pakankamai dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas.?<...>  ???sprendžiant ginčijamo statybos leidimo išdavimo teisėtumo klausimą, taikytinos jo išdavimo metu galiojusios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010). Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 65 punktą; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020). Pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4347-415/2020).

34.       Taigi, atsakovė pagrįstai nurodė, kad statyba yra tęstinis procesas ir statybos darbai paprastai vykdomi tam tikru eiliškumu bei susideda iš būtinų kelių tarpusavyje susijusių etapų, kad teisinio reguliavimo laike nustatymas siejamas su tam tikrų statybos etapų pradžia ir, prasidėjusios tam tikro etapo procedūros, baigiamos pagal jų pradžioje galiojusius teisės aktus. Tačiau atsakovė neatsižvelgė į tai, kad teisinio reglamentavimo parinkimas siejamas ne apskritai su bendra statybos procedūrų pradžia, o su jų etapų pradžiomis, t. y. teismų praktikoje, įvertinus statybų proceso specifiką, yra išaiškinta, jog taikytinas teisinis reglamentavimas nustatomas ne atsižvelgiant į bendrą šio proceso pradžią, o siejant su atskirų tam tikrų proceso etapų vykimo laiku ir pradžia. Tiek iš sisteminės Statybos įstatymo analizės, tiek iš patvirtintų statybos techninių reglamentų matyti, kad statinio projektavimas ir statybos leidžiančio dokumento išdavimas yra atskiri etapai nurodyta prasme. Dėl to, sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, taikytinas šios procedūros pradžioje buvęs teisinis reglamentavimas. Teismai tiesiogiai yra išaiškinę, kad sprendžiant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentu ir taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytu momentu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovė pagrįstai rėmėsi Statybos leidimo išdavimo metu galiojusia Statybos įstatymo redakcija ir STR 1.05.01:2017, numatančiais reikalavimą pateikti rašytinį AB ,,Amber Grid“ pritarimą Projektui. Pažymėtina, kad šią išvadą patvirtina ir faktinė ginčo situacija, kai Statybos leidimo teisėtumas nurodytu argumentu ginčijamas ne dėl parengto Projekto trūkumų, o dėl to, jog, kreipiantis dėl Statybos leidimo išdavimo nebuvo pateiktas vienas iš būtinų dokumentų – privalomas rašytinis magistralinio dujotiekio savininko pritarimas statinio projektui.

35.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačiame Projekte nurodomi pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas projektas, o tarp jų – STR 1.05.01:2017.

36.       Pabrėžtina, kad galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25.4 punkte taip pat buvo tiesiogiai nustatyta, kad rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį magistralinį dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančia įmone (organizacija). Taigi, tokia prievolė buvo įtvirtinta ir turėjo būti žinoma tiek Projekto rengėjui, tiek atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

2)       Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų neįregistravimo.

37.       Atsakovių teigimu, žemės sklypui nebuvo nustatytos ar registruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su magistraliniais dujotiekiais, todėl statytojas neturėjo pareigos suderinti projektinę dokumentaciją su magistralinį dujotiekį eksploatuojančia įmone. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą, todėl tik tam tikrai apibrėžtai žemės ir miško naudojimo sąlygai esant įrašytai nekilnojamojo turto registre, vykdant statybas sklype reikia įgyvendinti reikalavimus, įtvirtintus galiojusiose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.

38.       Teismo vertinimu, šie atsakovių argumentai pateikti neatsižvelgiant į specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinio dujotiekio apsaugos zonos, ir magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijos kategorijų skirtumus, todėl yra nepagrįsti.

39.       Statybos techniniame reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priede ,,Privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo“ nustatyta prievolė gauti rašytinius pritarimus projektui, tarp kitų įtvirtinant du skirtingus atvejus. 6 priedo 1 punkte nustatyta, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinį pritarimą statinio projektui, jeigu statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių. Tuo tarpu 6 priedo 11 punkte nustatyta, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti magistralinio dujotiekio valdytojo ar naudotojo rašytinį pritarimą statinio projektui, jeigu statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Galiojusiose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose taip pat buvo įtvirtintos dvi skirtingos apimties magistralinių dujotiekių apsaugos zonos: 25.1 punkte (po 25 metrų pločio žemės juosta abipus vamzdyno ašies) ir 25.4 punkte (200 metrų atstumo nuo magistralinio dujotiekio teritorija, kurioje rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinį dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančia įmone (organizacija).

40.       Taigi, kaip pagrįstai nurodė trečiasis asmuo AB ,,Amber Grid“ atsiliepime, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijos negali būti tapatinamos su kito rėžimo magistralinio dujotiekio apsaugos zonomis. Magistralinio dujotiekio apsaugos zonos iš esmės skirtos dujotiekio, kaip statinio, apsaugai ir joms aktualios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios yra registruojamos nekilnojamojo turto registre (galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis, Specialiųjų sąlygų 2.3, 26 punktai). Tuo tarpu magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijos skirtos užtikrinti aplinkinėse nustatyto dydžio teritorijose esančių asmenų saugumą, atsižvelgiant į dujotiekio, kaip potencialiai pavojingo objekto, specifiką, todėl jose taikomi užstatymo normatyvai, susiję su žmonių skaičiaus potencialiai pavojingose teritorijose ribojimu, nustatant didžiausią leistiną gyvenamųjų namų skaičių ir jų dydžio limitą (galiojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių 28–29 punktai). Teisės aktai nenustatė tokių teritorijų įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė trečiasis asmuo AB ,,Amber Grid“, aplinkybė, jog nekilnojamojo turto registre nebuvo ir neturėjo būti registruojamos magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijos, nepaneigia pareigos laikytis teisės aktų, įtvirtinančių pareigą gauti magistralinio dujotiekio valdytojo ar naudotojo rašytinį pritarimą statinio projektui. Teismai taip pat yra pripažinę, jog vietovės klasių teritorijų ir su jomis susijusių reikalavimų neįregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra teisiškai reikšmingas ir nepaneigia pareigos gauti nustatytus pritarimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1778/2014).

41.       Pabrėžtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB ,,Architektūros menas“ buvo ar turėjo būti žinoma apie tai, jog ginčo žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritorijas ir dėl to pagal nustatytą imperatyvų teisinį reglamentavimą Projektui būtinas AB ,,Amber Grid“ pritarimas. Tokia sąlyga buvo įtvirtinta pirmiau aptartuose teisės aktuose, kurie turėjo būti žinomi atsakovėms, o magistralinių dujotiekių buvimo vieta yra išviešinta, fiksuota nekilnojamojo turto registro duomenyse. Be to, kaip buvo minėta, 2013 m. spalio 1 d. raštu dėl teritorijų planavimo ir statinių projektavimo dokumentų Nr. 7-221-386 AB ,,Amber Grid“ tiesiogiai informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad, vadovaujantis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, nuostatomis, visais atvejais, kai 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio yra planuojamos teritorijos, rengiami topografiniai planai ir / ar statinių (objektų) statybos projektai (ar projektiniai pasiūlymai), teritorijų planavimo dokumentai ar projektiniai pasiūlymai, statinių projektiniai sprendiniai turi būti teikiami peržiūrėti bei tikrinti Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorei AB ,,Amber Grid“.

42.       Pažymėtina, kad iš 2001 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto valdyba sprendimu Nr. 237V patvirtino Detaliojo plano taip pat turėjo būti akivaizdžiai matoma ir suvokiama teritorijos specifika bei su tuo susiję apribojimai – pats detalusis planas yra įvardintas kaip ,,teritorijos prie dujų paskirstymo stoties (duomenys neskelbtini) gatvėje nedidelių veiklos mastų detalusis planas“; be to, šios sprendimo 2.1 punkte nustatyta, kad ,,detaliojo plano sprendiniai galės būti realizuoti rekonstravus magistralinį dujotiekį ar kitu būdu sumažinus apsaugos zoną“. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė trečiais asmuo AB ,,Amber Grid“, Detaliojo plano suderinimuose yra nurodytos derinimo pastabos, Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą siejančios su magistralinių dujotiekių iškėlimu arba rekonstrukcija, pavyzdžiui: 2000 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto valdybos Miesto plėtros departamento Miesto inžinerinės struktūros, susisiekimo ir transporto poskyrio vadovo pastaboje nurodyta, kad „Detaliojo plano architektūrinės dalies sprendiniai galės būti įgyvendinami tik iškėlus arba rekonstravus magistralinio dujotiekio tinklus“; 2000 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjos derinimo pastaboje nurodyta „Projektą tvirtinti, įvertinant derinančių institucijų pastabas dėl magistralinių dujotiekio tinklų rekonstrukcijos arba perkėlimo“.

43.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Projekto regimo medžiagos taip pat matyti, jog buvo žinoma apie vietovės klasės teritorijos specifiką ir AB ,,Amber Grid“ pritarimo būtinybę: bylos medžiagoje esanti žyma patvirtina, jog rengiant Projektą naudotas topografinis planas buvo  suderintas su AB ,,Amber Grid“ 2016 m. rugsėjo 13 d., reg. Nr. 1001V, tačiau spaude aiškiai nurodyta pareiga su bendrove papildomai derinti statybos projektų sprendinius. Vėliau Projekto plane šios žymos nebematyti, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog pareiga derinti Projektą buvo žinoma topografinio plano užsakovui, ir atsakovėms projektuotojai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

3)       Dėl Detaliojo plano reikšmės.

44.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašydama atmesti ieškinį, be kitų argumentų, taip pat nurodė, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nes vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, suplanuota detaliuoju planu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 237V, šie sprendiniai galioja neterminuotai ir yra privalomi suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

45.       Teismo vertinimu, tokio pobūdžio argumentai atmestini, nes nepaneigia teisės aktuose nustatytos prievolės gauti dujotiekio savininko pritarimą projektui – Detalusis planas ir jo patvirtinimo aplinkybės nedaro įtakos pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo galiojimui bei taikymui. Įgyvendinant detalųjį planą ir siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti laikomasi šiam procesui nustatyto reglamentavimo – Statybos įstatymo ir jį konkretinančių poįstatyminių teisės aktų. Teismai yra išaiškinę, kad detaliųjų planų privalomumas nereiškia, jog statinio projektas neturi atitikti ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. statinio projektas rengiamas ne tik vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, bet ir kitais galiojančiais teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2681-624/2020). Pažymėtina, kad, kaip minėta, ir paties 2001 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 237V, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, 2.1 punkte nustatyta, kad ,,detaliojo plano sprendiniai galės būti realizuoti rekonstravus magistralinį dujotiekį ar kitu būdu sumažinus apsaugos zoną“.

46.       Nepagrįsti ir faktinės situacijos neatitinka atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginiai, kad magistraliniai dujotiekiai buvo įregistruoti po Detaliojo plano patvirtinimo. Kaip minėta, Detaliojo plano metu buvo žinoma apie greta planuojamos teritorijos esančius magistralinius dujotiekius – su jais sietas Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad magistralinio dujotiekio vamzdynai pastatyti 1961 m., 1973 m. ir vėliau performuoti dalinant daiktą į kelis.

47.       Apibendrinant konstatuotina, kad, vadovaujantis ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, teikiant prašymą dėl Statybos leidimo išdavimo turėjo būti pateikiamas magistralinio dujotiekio savininkės AB ,,Amber Grid“ pritarimas Projektui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas, STR 1.05.01:2017 6 priedo 11 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25.4 punktas).

48.       Trečiasis asmuo atsakovų pusėje D. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė argumentus, kuriais neigė magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose taikomų užstatymo normatyvų įtvirtinimo galimybę, kėlė tokio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą, nes, trečiojo asmens vertinimu, toks reguliavimas nepagrįstai riboja žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus proporcingumo teisingumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės, privačios nuosavybės gerbimo ir ūkinės veiklos laisvės, asmenų lygybės prieš įstatymą principus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo atvejoti aktualaus teisinio reglamentavimo atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar spręsti dėl nurodytų principų pažeidimo. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-502-1078-11, nustatyti ribojimai ir draudimai proporcingi, o savininko nuosavybės teisės nėra ribojamos antikonstituciniu būdu atiduodant prioritetą apsaugai nuo ypatingai pavojingų objektų.

Dėl AB ,,Amber Grid“ sutikimo (ne)gavimo

49.       Atsakovės, prašydamos atmesti ieškinį, tvirtino, kad AB ,,Amber Grid“ sutikimas Projektui buvo gautas, t. y. bendrovė 2017 m. balandžio 28 d. ,,automatiniu pritarimu“ IS ,,Infostatyba“ pritarė pastato statybai ginčo sklype. Pateikus prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, AB ,,Amber Grid“ buvo įtraukta į Projektą tikrinančių subjektų sąrašą IS ,,Infostatyba“ ir nustatytu terminu neišreiškė nepritarimo Statybos leidimo išdavimui. Atsakovių teigimu, reikalingas pritarimas buvo gautas, o vien ta aplinkybė, kad pritarimo forma nėra atskiras raštas su nuoroda į konkretų projektą, negali sudaryti pagrindo Statybos leidimui panaikinti.

50.       Iš sisteminės Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punkto, STR 1.05.01:2017 6 priedo 11 punkto ir kt. analizės matyti, kad pateikiamas magistralinio dujotiekio operatoriaus suteikiamas pritarimas projektui turi atitikti tam tikrus kriterijus: pritarimas turi būti išreikštas raštu, pritarimas turi būti pateikiamas kartu su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir pritarimas turi būti išduotas tam statinio projektui, pagal kurį prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos medžiaga neduoda pagrindo nustatyti, kad buvo gautas šiuos reikalavimus atitinkantis AB ,,Amber Grid“ pritarimas Projektui.

51.       Pirma, byloje nėra ginčo dėl to, kad atskiras raštu išreikštas arba kaip žyma Projekte įrašytas AB ,,Amber Grid“ pritarimas gautas nebuvo. To nepatvirtinta ir į bylą pateikti Projekto dokumentai.

52.       Antra, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad aplinkybė, jog per IS „Infostatyba“ negautas AB ,,Amber Grid“ nepritarimas Projektui (,,automatinis pritarimas“), galėtų būti prilyginta rašytiniam AB ,,Amber Grid“ pritarimui. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktą ir 8 straipsnį, STR 1.05.01:2017 11, 13.2, 14 punktus, 5 priedo 1.7 punktą, 6 priedo 11 punktą, magistralinio dujotiekio savininkės rašytinis pritarimas Projektui turėjo būti pateikiamas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o, tokio nepateikus, prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo negalėjo būti priimamas nagrinėti. Taigi, pritarimo pateikimas yra būtina sąlyga prašymui priimti, todėl jo turi būti pareikalauta iš karto priimant dokumentus, o ne tolesnių Projekto tikrinimo procedūrų metu. Atsižvelgiant į tai, kad, nepateikus reikiamo rašytinio pritarimo, prašymas negalėjo būti žymimas priimtu, negalėjo būti ir per IS ,,Infostatyba“ skelbiami Statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 dalyse nurodyti subjektai, turintys tikrinti statinio projektą. IS ,,Infostatyba“ projektą tikrinantys subjektai įvardijami minėtose Statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 dalyse ir dėl šių subjektų yra aktualus sistemoje fiksuojamas ,,automatinis pritarimas“, jei projektui neprieštaraujama per nustatytą terminą. Tačiau AB ,,Amber Grid“ nepriskirtina nurodytose nuostatose apibrėžtam subjektų ratui ir nelaikytina Projektą turėjusiu tikrinti subjektu per IS ,,Infostatyba“, nes Projekte nebuvo sprendžiamas inžinerinių tinklų prijungimo prie AB ,,Amber Grid“ valdomų vamzdynų klausimas.

53.       Trečia, projektas, kuriam fiksuotą ,,automatinį pritarimą“ atsakovės laiko tinkamu, nėra tas pats statinio projektas, pagal kurį išduotas ginčo statybą leidžiantis dokumentas, t. y. ,,automatinis pritarimas“ fiksuotas projektui, kuriame nurodyti sprendiniai neatitinka tų, pagal kuriuos išduotas Statybos leidimas. Iš bylos medžiagos matyti ir atsakovės E. Č. atstovas pripažino, kad pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo padaryta klaida – pateiktame projekte buvusiuose planuose pastatas nurodytas ne ginčo žemės sklype, o greta esančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ši klaida taisyta pateikiant tinkamą planą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog AB ,,Amber Grid“ ,,automatinis pritarimas“ fiksuotas pirminiam projektui su klaidingais planais. Atsakovės atstovo teigimu, ši klaida akivaizdi ir neturėjusi esminės reikšmės pritarimui, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktą, pastato vieta sklype yra esminis sprendinys, todėl projekto sprendiniai dėl pastato vietos (t. y. sklypo, kuriame jis projektuojamas) yra esminės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad projekto esminiai sprendiniai buvo keičiami po 2017 m. balandžio 28 d. nurodomo ,,automatinio pritarimo“ gavimo. Dėl to net ir toks formalus ir, kaip minėta, teisinio reglamentavimo neatitinkantis, pritarimas negali būti fiksuotas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nustatyti, kad ,,automatinis pritarimas“ gautas tam Projektui (esminiams sprendiniams), kurių pagrindu išduotas ginčo Statybos leidimas.

54.       Šios išvados nepaneigia atsakovių nuorodos į AB ,,Amber Grid“ atsiliepime į ieškinį analogiškoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-34817-937/2020 dėl gretimo pastato nurodomos aplinkybės bei AB ,,Amber Grid“ rengta situacijos schema su žyma, jog projektas yra ,,su 2017 m. balandžio 28 d. automatiniu pritarimu“. Iš bylos medžiagos matyti, kad situacija dėl šioje ir kitoje byloje ginčo objektu esančių statinių teisėtumo buvo aiškinamasi ir tiriama, renkami bei tikrinami duomenys, todėl nurodytas ,,automatinis pritarimas“ nereiškia teisės aktus atitinkančio pritarimo buvimo, o iš esmės yra buvusios ginčo situacijos aprašymas ir fiksavimas.

55.       Apibendrinant konstatuotina, kad kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nebuvo pateiktas imperatyviose teisės nuostatose įtvirtintas privalomas magistralinio dujotiekio operatorės pritarimas Projektui, pagal kurį prašyta išduoti statybos leidimą, todėl, išduodant Statybos leidimą, pažeisti galiojusių Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas, 8 dalis, STR 1.05.01:2017 11, 13.2 punktai, 14-18 punktai, 5 priedo 1.7 punktas, 6 priedo 11 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25 punktas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas pripažinti 2017 m. gegužės 19 d. Statybos leidimą negaliojančiu laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl statybos ribos

56.       Ieškovė ieškinį grindė nurodydama, kad atsakovės UAB „Architektūros menas“ parengtame Projekte suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeidžia statybos ribą, nurodytą Vilniaus miesto valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 237V patvirtintame Detaliajame plane.

57.       Atsakovė E. Č., nesutikdama su ieškinio reikalavimu, teigė, kad Projekte nurodytos automobilių stovėjimo vietos kerta ne „statybos ribą“, o „užstatymo ribą“. Atsakovės teigimu, Detaliajame plane numatyta „užstatymo riba“ negali būti suprantama kaip tapati šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte numatytai „statybos ribai“, nes Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punktas nustato, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Detaliojo plano rengimo metu galioję teisės aktai „užstatymo ribos“, nei „statybos ribos“ sąvokų nenustatė, tačiau pagal tuometinę teritorijų planavimo praktiką „užstatymo riba“ buvo suprantama, kaip riba, už kurios negali būti statomi pastatai. Užstatymo riba neribojo galimybės įrengti įvažiavimus, šaligatvius, kiemo aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles, atramines sienutes ir panašius inžinerinius statinius. Be to, net jei „užstatymo riba“ Projekto sprendiniais, susijusiais su parkavimo vietomis, būtų pažeista, šis pažeidimas yra lengvai ištaisomas ir tam nebūtina naikinti statybos leidimo.

58.       Projekto „Sklypo sutvarkymo dalis“ brėžiniai patvirtina, kad dalis automobilių stovėjimo vietų (4, 5 aikštelės) yra suprojektuotos už pažymėtos Detaliuoju planu nustatytos užstatymo ribos. Pastebėtina, kad pačiame Projekte pažymėta, kad ,,statinių statybos linija gali sutapti su užstatymo riba, nurodyta detaliajame plane, bet ne arčiau kaip 3 m nuo vakarinės sklypo ribos“. Iš atsakovės pateikto argumentavimo matyti, kad nėra neigiama, jog Projekte suprojektuotos automobilių statymo vietos ginčo sklype kerta Detaliajame plane nurodytą statybos liniją, tačiau grindžiama, jog automobilių statymo vietos gali būti priskirtos infrastruktūrai, kurią statant buvo galima kirsti ,,užstatymo ribą“, kuri nėra tapati ,,statybos ribai“. Galioję teisės aktai neįtvirtino atsakovės minimų sąvokų turinio, todėl nėra pagrindo pripažinti jų skirtumo. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad galiojęs teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad automobilių stovėjimo aikštelė galėtų būti laikoma inžineriniu statiniu, kurį galima statyti už statybos ribos. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punkte nurodyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą kitos paskirties inžineriniai statiniai ? fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Taigi, automobilių stovėjimo aikštelė laikytina inžineriniu statiniu, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad ji patektų į nustatytą sąrašą atvejų, kai statinių statyba galėtų kirsti statybos liniją, t. y. ji nelaikytina keliu, gatve ar inžineriniu tinklu, kurį būtų leista statyti už statybos ribos.

59.       Atsižvelgiant į tai, pripažintini pagrįstais ieškovės teiginiai, kad Projekto sprendiniai pažeidė Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus Projektą rengti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, specialiaisiais reikalavimais, galiojančiais teisės aktais.

Dėl statybos padarinių šalinimo 

60.       Konstatavus pagrindą pripažinti Statybos leidimą negaliojančiu ir tenkinus šį ieškinio reikalavimą, spręstinas klausimas dėl statybos padarinių šalinimo būdo. Ieškovė prašo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdą, t. y. įpareigoti statytoją per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype pastatytą pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o nustatytu terminu to nepadarius – nugriauti minėtą namą ir sutvarkyti statybvietę.

61.       Nagrinėjamu atveju esminė Statybos leidimo neteisėtumą lemianti priežastis – magistralinio dujotiekio savininkės pritarimo Projektui nebuvimas. Taigi, ieškinyje prašomas taikyti statybos padarinių šalinimo būdas, leidžiant statytojai gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, galėtų būti įgyvendinamas tik gavus AB ,,Amber Grid“ išankstinį rašytinį pritarimą statinio projektui. Dėl to, sprendžiant dėl statybos padarinių šalinimo būdo, reikšminga yra tai, ar tokį pritarimą būtų įmanoma gauti.

62.       Trečiasis asmuo AB ,,Amber Grid“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad siekiant magistralinių dujotiekių aplinkoje esančių žmonių saugos užtikrinimo, pastatų statyba magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose yra ribojama ir šiuo metu, t. y. yra taikomi užstatymo normatyvai, įskaitant ir didžiausią leistiną pastatų skaičių. Ginčo teritorijos atveju nustatytas didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete yra pasiektas ir netgi viršytas. Bendrovės pritarimų išdavimas reglamentuotas imperatyviomis teisės normomis, todėl AB ,,Amber Grid“ negalėtų pritarti imperatyvias teisės normas pažeidžiančio pastato projektui, t. y. neturėtų galimybių išduoti pritarimo vienbučio gyvenamojo namo ginčo sklype projektui.

63.       Kita vertus, iš procesinių dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais ir statybos padarinių šalinimo, kuriose dalyvauja tie patys asmenys: civilinė byla Nr. e2-454-937/2022, kurioje bus vertinamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumas, ir ši civilinė byla, kurioje vertinamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumas ir sprendžiama dėl statybos padarinių šalinimo. Abu šie pastatai priklauso tiems patiems asmenims. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teritorijoje, kurioje yra pastatyti ginčo statiniai, gali būti pastatyta 10 žmonėms būti skirtų pastatų, tačiau šiuo metu šioje teritorijoje jau yra pastatyti arba išduoti statybos leidimai 11 žmonėms būti skirtų pastatų. Į šį skaičių patenka ir ginčo pastatai minėtose civilinėse bylose. Taigi, susidarė situacija, kai pagal teisinį reglamentavimą nustatytoje teritorijoje yra vienu pastatu daugiau, nei leistina, tačiau ginčai vyksta dėl dviejų pastatų. Jei vienas iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), būtų nugriautas arba jeigu vienas iš šių pastatų nebebūtų žmonėms būti skirtu pastatu, bendras žmonėms būti skirtų pastatų ginčo teritorijoje skaičius neviršytų leistino skaičiaus (10) ir tokiu būdu vienas ar abu ginčo pastatai galėtų būti įteisinti. Atsakovė pateikė teismui įrodymų, kad realiai ėmėsi veiksmų, jog žemės sklypai, kuriuose pastatyti ginčo pastatai, būtų sujungti, o pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (šios bylos ginčo pastatas), būtų perprojektuojamas ir perdaromas į pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kuris nelaikomas žmonėms būti skirtu pastatu. Tokiu būdu, atsakovės teigimu, ginčo teritorijoje liktų tik 10 žmonėms būti skirtų pastatų ir neliktų poreikio juos abu griauti. Be to, atsakovės teigimu, ieškinyje minimas detaliajame plane nurodytos užstatymo ribos pažeidimas būtų ištaisytas pakoregavus detalųjį planą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pabrėžė, kad tiek dėl sklypų sujungimo, tiek dėl detaliojo plano korektūros rengimo yra imtasi aktyvių realių veiksmų, šie procesai yra prasidėję ir sėkmingai vykdomi.

64.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikimybė įteisinti ginčo statinį sėkmingai atlikus atsakovės pasiūlytas procedūras, dėl to tenkintinas ieškinio reikalavimas suteikti galimybę atsakovei E. Č. parengus reikiamą projektinę dokumentaciją, kuri atitiktų galiojančius teisės aktus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tačiau nustatant, jog, to nepadarius per nustatytą terminą, vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statinys, pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis.

Dėl asmenų, kurių lėšomis šalintini statybos padariniai

65.       Statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą reguliuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatos. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina teismą, sprendžiantį statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą išspręsti įpareigojant statinio savininką nugriauti (pertvarkyti) statinį ir sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų lėšomis. Teisinis reguliavimas įpareigoja aiškintis aplinkybes dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, kaltininkų. Taigi, teismas, spręsdamas dėl išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimą paskirstymo klausimą, turi nustatyti kaltus asmenis, kurių sąskaita turės būti šalinami padariniai.

66.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus jis padarė tyčia, ar dėl neatsargumo. Civilinėje teisėje subjektyvūs asmens ketinimai darant pažeidimą yra mažiau reikšmingi nei asmens elgesio atitiktis bendram rūpestingumo standartui, o jei pagal CK normas reikalaujama nustatyti tam tikrą kaltės laipsnį, tai tyčios ir didelio neatsargumo padariniai paprastai būna tapatūs (pvz., CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.634 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 4 dalis, 6.755 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020). Valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl savo pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018). Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).

67.       Teismo sprendimu nustatytiems kaltiems asmenims proporcingai jų kaltei kyla pareiga prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo kompensuojant asmeniui, kuriam nustatyta pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, šių padarinių pašalinimo išlaidas (pareiga kompensuoti padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį). Nors Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas expressis verbis (tiesiogiai) neįvardija (neapibrėžia) kaltų asmenų (nepateikia jų sąrašo), sisteminė Statybos įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad tai yra kompetentingi subjektai, dalyvaujantys statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese. Statybų teisinis reguliavimas suponuoja, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Šios institucijos yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020). Dėl to atmestini atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginiai dėl to, kad ji negalėtų būti pripažinta asmeniu, kurio lėšomis šalinami statybos paradiniai.

68.       Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka tiek atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip institucijai, išdavusiai tokį dokumentą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei tvarką, tiek projektuotojai UAB ,,Architektūros menas“, parengusiai teisės aktų reikalavimų neatitinkantį Projektą. Yra pagrindas nustatyti priežastinį neteisėtai išduoto Statybos leidimo ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ryšį, nes pastaroji atsakovė netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas pareigas patikrinti pateiktus dokumentus (Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis, STR 1.05.01:2017 13 punktas, 5 priedo 1 dalies 1.7 punktas, 1.8 punktas). Taip pat yra pagrindas nustatyti priežastinį neteisėtai išduoto Statybos leidimo ir atsakovės UAB ,,Architektūros menas“ veiksmų ryšį, nes už statinio projekto atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams atsako jį pasirašęs asmuo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. atsakovė prisiėmė atsakomybę už projekto atitiktį imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Statybos įstatymo 24 straipsnio 21 dalis). Atsižvelgiant į tai, pripažintini pagrįstais ieškovės teiginiai, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB ,,Architektūros menas“ laikytinos dėl neteisėto Statybos leidimo išdavimo atsakingais kaltais asmenimis, kurių lėšomis turėtų būti šalinami neteisėtos statybos padariniai.

69.       Ieškovė prašė nustatyti solidariąją atsakovių pareigą dengti statybos padarinių šalinimo išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020).

70.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kiekvieno kalto asmens kaltė turi būti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jis turi dengti padarinių šalinimo išlaidas. Priešingu atveju atsakovams, kaip solidariesiems skolininkams dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų dengimo, galėtų tekti neproporcinga našta dengti savo lėšomis visas padarinių šalinimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020).

71.       Atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abi iš atsakovių prisidėjo prie neteisėtų padarinių atsiradimo, tačiau negalima konstatuoti, jog kiekviena iš jų prie to prisidėjo iš esmės, t. y. be jos žala visa apimtimi nebūtų atsiradusi. Manytina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti dalinę atsakovių pareigą dengti statybos padarinių šalinimo išlaidas po 50 proc., nes kiekviena iš atsakovių prie atsiradusių padarinių prisidėjo po lygiai, ir atvirkščiai, kiekviena iš jų galėjo užkirsti kelią padariniams – UAB ,,Architektūros menas“ teikdama tinkamai parengtus dokumentus arba Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai atlikdama pateikiamų dokumentų kontrolę. Dėl to kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažintos atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Architektūros menas“, kurių atsakomybės laipsnis sudaro po 50 procentų.

Dėl proporcingumo ir interesų balanso

72.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė E. Č. ir trečiasis asmuo S. Č. statytojo teises perėmė įsigydami ginčo žemės sklypą su išduotu Statybos leidimu. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį pripažino, kad AB ,,Amber Grid“ pritarimo esmė ir tikslas yra užtikrinti, kad specifinėje ginčo teritorijoje nebūtų pažeisti tokiai teritorijai nustatomi ribojimai, skirti užtikrinti žmonių saugumą, todėl Statybos leidimo panaikinimu ir įpareigojimu nugriauti pastatą iš principo yra siekiama apginti viešąjį interesą – užtikrinti, kad įvykus nelaimei (sprogimui, gaisrui ar pan.) potencialiai pavojingoje teritorijoje, nukentėtų nedidelis skaičius žmonių ir valstybės institucijos, atsakingos už žmonių gelbėjimą, medicininę pagalbą, socialinio būsto suteikimą ir pan., būtų pajėgios susidoroti su nelaimės padariniais. Tačiau, atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, kartu egzistuoja ir jų privatus interesas į pastato nuosavybę bei teisėtas lūkestis, kad viešojo administravimo subjekto sprendimų pagrindu įgytos teisės bus gerbiamos. Atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju nuosavybės apsauga, teisėtų lūkesčių apsauga ir viešasis interesas racionaliai naudoti viešuosius išteklius, yra svaresnis ir svarbesnis nei žymiai mažesnės apimties viešasis interesas neperkrauti gelbėjimo, medicininių ir socialinių tarnybų. Pastarojo intereso antraeilę svarbą lemia ne paties tikslo mažareikšmiškumas, bet nedidelė nelaimės tikimybė ir nedidelis pokytis nuo tos situacijos, kuri būtų teisėta (jei dešimties namų gyventojų evakuacija yra priimtinas rizikos laipsnis, tai vienuolikto namo egzistavimas nesukurs reikšmingos perkrovos valstybės struktūroms).

73.       Teismas atmeta teiginius, kad ieškinio tenkinimas pažeistų viešųjų ir privačių interesų balansą ir sukeltų neproporcingas pasekmes atsakovės E. Č. atžvilgiu. Magistraliniai dujotiekiai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl teisės aktai magistralinių dujotiekių, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugai užtikrinti nustato specifinį teritorijų, esančių greta magistralinių dujotiekių, režimą. Viena iš tokių specifinio režimo teritorijų yra vietovės klasių teritorijos, kuriose nustatomi aktualūs užstatymo normatyvai, tarp jų – didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius bei pastatų, skirtų nuolat žmonėms būti, skaičius. Taikomų užstatymo normatyvų pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio vamzdyno, kaip potencialiai pavojingo įrenginio, pavojingumo ir rizikos laipsnį, atitinkamoje potencialiai pavojingoje teritorijoje riboti žmonių skaičių ir taip išvengti potencialios žalos jų sveikatai ir gyvybei vamzdyno avarijos, sutrikimo ar kito įvykio atveju. Teismo vertinimu, net ir hipotetinis potencialių nelaimės aukų padidėjimas keliais žmonėmis negali būti pripažįstamas mažiau reikšmingu nusižengimu viešajam interesui, nei nuosavybės į teisėtai įgytą turtą išsaugojimas, todėl situacija, kai ginčo pastatas pastatytas neturint magistralinio dujotiekio operatoriaus pritarimo, negali būti vertinama kaip formalus ar mažareikšmis pažeidimas. Nuosavybės apsauga negali būti ginama žmonių gyvybės bei sveikatos apsaugos kaina. Be to, atmestini teiginiai, kad vieno gyvenamojo namo atsiradimas viršijant nustatytą užstatymą nebūtų reikšmingas. Sprendimas dėl gelbėjimo tarnybų galimybių nelaimės atveju suteikti tinkamą pagalbą tam tikram skaičiui žmonių, siejant jį su nustatytu pastatų, tinkamų žmonėms būti, skaičiumi, priimamas teisėkūros proceso metu, įvertinus realias ir būtinas pagalbos teikimo sąlygas. Teritorijos, kuriai taikomi ribojimai, dydis nustatomas įvertinus galimą nelaimės paliestą teritoriją. Teismas neturi įgaliojimų keisti tokias imperatyvaus pobūdžio ribas, nustatytas įstatymų leidėjo, ar savo nuožiūra keisti teritorijos dydį, kaip kad nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, prašydami atsižvelgti į tai, jog ginčo pastatas yra tik keliolika metrų nutolęs nuo 200 m. zonos ribos, už kurios jokie ribojimai gyvenamųjų namų skaičiui teritorijoje prie dujotiekio nebetaikomi.  

Dėl kitų argumentų

74.       Atmestinas atsakovės UAB ,,Architektūros menas“ baigiamųjų kalbų metu išdėstytas naujas argumentas, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta jos civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė. Viena vertus, atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, procese dalyvavo pasyviai – neteikė atsiliepimo į ieškinį, vėliau pateikė itin lakoniškus rašytinius paaiškinimus neigdama savo atsakomybę (DOK-85456) ir, nepaisant vykusių eilės teismo posėdžių, pirmiau minėtą argumentą išdėstė tik baigiamųjų kalbų metu. Toks elgesys neatitinka sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis standarto. Kita vertus, nėra pagrindo pripažinti, kad nurodyta bendrovė turėtų būti įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu šioje byloje. Byloje nagrinėjamas ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, o ne dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-115-933/2021, yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje sprendžiami klausimai dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, konkrečių fizinių asmenų (valstybės tarnautojų) asmeninė ir / ar institucijos turtinė (civilinė) / administracinė / baudžiamoji atsakomybė už susiklosčiusią situaciją byloje neaktuali. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltus dėl situacijos asmenis tik tam, kad būtų išspręstas klausimas, kieno lėšomis turi būti šalinami statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniai (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2–3 dalys). Kita atsakomybė (pvz., žalos atlyginimas dėl nugriautų ginčo statinių savininkams, taip pat administracinė ar baudžiamoji atsakomybė subjektams, kurie galimai neteisėtai priėmė administracinius aktus, kurių negalėjo priimti ar patvirtinti; kt.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog bylos rezultatas galėtų sukelti tiesioginių teisinių padarinių draudimo bendrovės teisėms ar pareigoms.

75.       Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės UAB ,,Architektūros menas“ argumentai, kuriais ji neigia savo, kaip projektuotojos, atsakomybę. Projekto ir Statybos leidimo išdavimo procedūrų duomenys patvirtina, kad būtent atsakovė buvo ginčo statinio projektuotoja, tvirtinusi dokumentus savo antspaudu, skyrusi įgaliotą asmenį darbui su Projektu ir kt., 2017 m. balandžio 4 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavusi statytojui parengtą ginčo Projektą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas, atsakovių ir trečiųjų asmenų atsakovių pusėje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei ir trečiajam asmeniui ieškovės pusėje iš atsakovių priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

77.       Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas.

78.       Trečiasis asmuo ieškovės pusėje AB ,,Amber Grid“ prašė priteisti 9 564,87 Eur teisinei pagalbai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, pateikė tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus (DOK-167013, DOK-220870, DOK-230446, DOK-2524). Įvertinus bylos sudėtingumą bei apimtį, rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį bei skaičių, teiktų įrodymų rinkimo sąnaudas, advokato atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismo posėdžio metu teiktus išsamius paaiškinimus, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 93 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui AB ,,Amber Grid“ turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 3 188,29 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

79.       Ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovių valstybei priteisiama 75 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (64,06 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 64,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai). Iš viso valstybei iš atsakovių priteistina 139,06 Eur (75 Eur žyminio mokesčio + 64,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų), t. y. po 46,35 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

1.       Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170519-00974.

2.       Leisti atsakovei E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

3.       Per nustatytą 6 (šešių) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Architektūros menas“ (j. a. k. 302519783) lėšomis nugriauti statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

4.       Nustatyti, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija (j. a. k. 188710061) ir uždaroji akcinė bendrovė „Architektūros menas“ (j. a. k. 302519783) statybos padarinių šalinimo išlaidas dengia lygiomis dalimis, t. y. po 50 (penkiasdešimt) procentų kiekviena.

5.       Atsakovei E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-170519-00974, padarinių nustatytais terminais, t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) pašalinti šiuos padarinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovės E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) lėšomis.

Priteisti trečiajam asmeniui ieškovės pusėje akcinei bendrovei ,,Amber Grid“ (j. a. k. 303090867) iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061), uždarosios akcinės bendrovės ,,Architektūros menas“ (j. a. k. 302519783) ir E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 564,87 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 3 188,29 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 29 ct) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti valstybei iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061), uždarosios akcinės bendrovės ,,Architektūros menas“ (j. a. k. 302519783) ir E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 139,06 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 06 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 46,35 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 35 ct) iš kiekvienos atsakovės. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė