Civilinė byla Nr. 2T-3-186/2015

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00136-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. A. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto Ramenki rajono teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl alimentų (išlaikymo) išieškojimo iš V. A.,

n u s t a t ė :

Rusijos Federacijos Maskvos miesto Ramenki rajono teismo nuovados Nr. 177 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu nutarė išieškoti iš atsakovo (suinteresuoto asmens) V. A. pareiškėjai A. S. išlaikymą sūnui A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), – 1/4 visų rūšių uždarbio ar kitų pajamų, pradedant mokėjimus nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės, t. y. iki 2016 m. liepos 30 d. Teismas taip pat nusprendė išieškoti iš V. A. 100 Rusijos rublių dydžio valstybinę rinkliavą valstybės naudai.

Pareiškėja S. A. A. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto Ramenki rajono teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl alimentų (išlaikymo) priteisimo iš V. A. Pareiškėja taip pat prašė išieškotas sumas pervesti į prašyme nurodytą banko sąskaitą.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos ir teismo sprendimo kilmės valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatas (CPK 810 straipsnis). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylos“ (toliau tekste – Sutartis), pasirašytos 1992 m. liepos 21 d., 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 52 straipsnyje nurodyta, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą (b. 1. 3), Rusijos Federacijos Maskvos miesto Ramenki rajono teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo patvirtintą kopiją (b. 1. 4), šio sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (b. 5-6). Sprendime nurodyta, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo buvo nekartą jam pranešta žinomu adresu, savo nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, prašymo atidėti bylą nepateikė. Teismas nusprendė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant ir jo interesams atstovauti paskyrė advokatą. Maskvos miesto Ramenki rajono teismo pažymose nurodyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 28 d., sprendimas nebuvo vykdomas, atsakovui buvo tinkamai pranešta (b. l. 9-13). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus duomenimis, konstatuoja, kad pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.

Sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: pirma, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; antra, jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; trečia, jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šioje civilinėje byloje esančius duomenis, Sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos Susitariančiosios Valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų ir Sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas Rusijos Federacijos teismo sprendimui pripažinti, taip pat leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, tačiau tik iš dalies, t. y. leisti vykdyti teismo sprendimo dalį dėl galimo išlaikymo įsiskolinimo nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki V. A. mirties 2011 m. rugpjūčio 2 d. Argumentai dėl leidimo vykdyti Rusijos Federacijoje priimtą sprendimą tik iš dalies pateikiami toliau šioje nutartyje.

Rengiantis prašymo nagrinėjimui buvo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. A. 2011 m. rugpjūčio 2 d. mirė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki paaiškės mirusio V. A. teisių perėmėjas. Pateikus užklausą palikimo atsiradimo vietos notarui, išsiaiškinta, jog po V. A. 2011 m. rugpjūčio 2 d. mirties, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 237/2011, palikimą, paduodamas pareiškimą notarui, priėmė mirusiojo sūnus T. A., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, suinteresuotą asmenį V. A. pakeitė jo procesinių teisių perėmėju T. A. Suinteresuoto asmens V. A. teisių perėmėjas T. A. atsiliepime nurodė, kad kreipėsi į notarų biurą dėl tėvui priklausančios išmokos, tačiau notarų biuras atsisakė jį įregistruoti kaip paveldėtoją, pareikalavo, jog jis pateiktų užsienyje gyvenančio brolio A. A. atsisakymą priimti palikimą. Kadangi brolis gyveno Airijoje, be to, notaras per vėlai informavo, kad bus paveldimos ir skolos, jis išsigando ir, pasitaręs su broliu, nusprendė nerizikuoti ir palikti tėvui priklausančią išmoką valstybei. Papildomai T. A. paaiškino, kad jam žinomas tėvo turėtas turtas – trijų aukštų namas Maskvos priemiestyje buvo „užrašytas“ broliui A. A., apie jokį kitą turtą jam nėra žinoma. T. A. prašo nepriteisti tėvui priklausiusio mokėti išlaikymo, nes jis netapo turto ir skolų paveldėtoju.

CK 5.50 straipsnyje, reglamentuojančiame palikimo priėmimą, nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kaip jau minėta, notaras pateikė duomenimis, kad palikimą priėmė mirusiojo sūnus T. A. Duomenų apie palikimo priėmimo fakto (pareiškimo padavimo notarui) nuginčijimą ar pripažinimą negaliojančiu, nepateikta. CK 5.60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis įstatymo nuostatomis ir byloje esant duomenų, kad V. A. palikimą priėmė mirusiojo sūnus T. A., paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, teisėjų kolegija, nepaisant T. A. atsiliepime nurodytų aplinkybių apie tai, kad jis palikimo nepriėmė, neturi pagrindo spręsti, jog T. A. nėra V. A. įpėdinis. Išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl įpėdiniams nepereina asmeninio pobūdžio prievolė periodiškai mokėti vaikams išlaikymą, tačiau iš paveldėto turto gali būti išieškomas palikėjo vaikui išlaikyti susidaręs įsiskolinimas. CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal CK penktosios knygos normas. Tai reiškia, kad pripažinto Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto Ramenki rajono teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina tiek, kiek ji yra susijusi su išlaikymo įsiskolinimu nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki V. A. mirties 2011 m. rugpjūčio 2 d., jei toks įsiskolinimas buvo, be to, tiek, kiek leidžia paveldėtas turtas.

Pareiškėja be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, prašė išieškotas sumas (lėšas) pervesti į jos nurodytą sąskaitą. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjai išaiškinama, jog Sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Todėl siekdama pripažintą ir leistą iš dalies vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais,

n u t a r i a :

Pareiškėjos S. A. A. prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto Ramenki rajono teismo (nuovados Nr. 177) 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta kas mėnesį išieškoti iš V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), S. A. A. naudai ¼ dalies dydžio alimentus iš visų uždarbio rūšių ir (arba) kitų atsakovo pajamų, nepilnamečio sūnaus A. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, pradedant nuo 2007 m rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės, t. y. iki 2016 m. liepos 30 d.

Leisti vykdyti pripažinto Rusijos Federacijos Maskvos miesto Ramenki rajono teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuotino nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki V. A. mirties 2011 m. rugpjūčio 2 d. tiek, kiek leidžia po V. A. mirties paveldėtas turtas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                        Artūras Driukas

Konstantinas Gurinas

Egidijus Žironas