Civilinė byla Nr. 2A-1312-153/2013;

pirmosios instancijos teismo teisėja A. Dudzinskienė;

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00950-2012-8;

(S)

Procesinio dokumento kategorijos; 11.9.13; 44.2.4.2; 121.1; 121.21; 121.22.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 19 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-835/2013 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką ir neturtinės žalos priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

           Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisės priteisti iš atsakovės ieškovui darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2011-05-23, neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu netenkino ieškovo reikalavimų priteisti 155 805,13 Lt vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. įskaitytinai, 400 000, Lt neturtinę žalą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos .

Teismas priteisė iš ieškovo 31,68 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija, vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, atleido ieškovą iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigų 2009 m. spalio 23 d. ir nutraukė 2006 m. liepos 18 d. darbo sutartį, pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbo sutartis nutraukiama įsiteisėjus teismo sprendimui). Atsakovė informavo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaitymą atleidžiant darbuotoją (išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas) įsakymu, kuris pasirašytinai įteiktas ieškovui 2009 m. spalio 28 d.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-273-179/2009. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi pakeitė ieškovo procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo. Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. A2-3228-652/10 netenkino ieškovo prašymo, nepanaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo ir nepriėmė naujo sprendimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės už priverstinę pravaikštą patirtą žalą pagal DK 297 straipsnį, gražinti jį į pareigas. Teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė J. K. reikalavimus bei paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą, patikslindamas šio sprendimo rezoliucinę dalį nustatė, jog darbo sutartis su J. K. tampa negaliojanti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2011 m. gegužės 23 d., po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo). Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį, konstatuodamas, kad J. K. iš esmės ginčija kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir konstatavo, kad vis dėlto nebuvo bylos atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių, lemiančių pakartotinio bylos nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d., nors šiuo laikotarpiu jo faktiniai darbo santykiai su atsakove jau buvo pasibaigę. Ieškovas buvo atleistas iš darbo vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo įsiteisėjus teismo sprendimui). Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta esant teisėtam atleidimo iš darbo pagrindui ir dėl atleidimo pagrindo Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartyje kitaip nenustatė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo materialiosios teisės į vidutinį darbo užmokestį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d., todėl ginčo laikotarpis nekvalifikuotinas kaip priverstinė pravaikšta. Dėl to ieškovo reikalavimą priteisti 155 805,13 Lt vidutinnį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. atmetė.

Teismas sutiko su atsakovės pateiktais argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti neturtinės žalos priteisimo klausimą. Teismas sprendime vadovavosi Lietuvo Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties motyvais kad ieškovas J. K., eidamas Alytaus apskrities vyriausiojo gydytojo pareigas, konkurso metu gerai žinojo bylos aplinkybes ir prieš sudarant su atsakovu darbo sutartį taip pat turėjo numanyti apie atsiradusias pasekmes, kad gali kilti su ieškovu ir atsakovu konfliktas. Kiekvienas atidus, rūpestingas, protingas ir apdairus asmuo, prieš atlikdamas vieną ar kitą veiksmą privalo įvertinti galimybes, jo pasekmes. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.).

Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo, o ieškovo pateikti laikraščių straipsniai, teismo vertinimu patvirtina, kad ieškovas po atleidimo iš darbo nepatyrė jokių išgyvenimų, priešingai aktyviai dalyvavo savivaldybės tarybos veikloje, būdamas tarybos nariu atostogavo Naujojoje Zelandijoje. Teismas pripažino, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas J. K. su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi susipažino būtent 2009 m. spalio 23 d. Teismas nustatė, kad su įsakymu dėl atleidimo iš pareigų ieškovas J. K. susipažino 2009 m. spalio 28 d., todėl teismo nuomone apie savo atleidimą ieškovas sužinojo būtent tą dieną. Teismas vadovavosi išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad ieškovas J. K. kreipėsi į šeimos gydytoją 2009 m. spalio 23 d., t. y. tada, kai dar nežinojo, jog jis bus atleistas. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, šis išrašas negali būti vertintinas kaip tinkamas įrodymas, jog ieškovo sveikata pablogėjo būtent po atleidimo iš darbo, teismo vertinimu išrašas liudija, kad ieškovo sveikata pablogėjo dar prieš sužinant apie atleidimą. Teismui nustačius, kad atsakovės veiksmuose, nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, nebuvo atsakovės kaltės, nebuvo padaryta jokių neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius būtinosios atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atsirasti, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė.

Teismas sprendime nepasisakė dėl kitų atsakovės atstovo argumentų (senaties termino), nes jie teismo pripažintini teisiškai nereikšmingais bylos teisingam išnagrinėjimui.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei teismas priteisė išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (b. l. 1) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimu ieškovas pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti skundžiama sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26-835/2013 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti.

           Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (turtinės žalos) priteisimo

         VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigos ir darbas egzistavo iki ieškovo priėmimo ir egzistuoja ir šiuo metu, šio darbo ieškovas negalėjo dirbti dėl vienos vienintelės priežasties, t. y. todėl, kad buvo atleistas iš darbo, tik dėl darbdavio kaltės. Taigi, priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, visos aplinkybės aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad laikas nuo 2009-10-24 iki 2011-05-23 visiškai atitinka priverstinės pravaikštos turinį, nes šį laikotarpį ieškovas turėdamas visas galimybes dirbti sulygtą darbą jo nedirbo tik dėl darbdavio kaltės. Tad nesant galimybės darbuotojo grąžinti į darbą, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, ieškovui turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis. Todėl ši Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo dalis naikintina, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 18 str. ir buvusio DK 297 str. (šiuo metu galiojančio DK 300 str.) nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas ignoravo įsiteisėjusią Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-17 nutartį, kurioje teismas nustatė, kad su ieškovu sudaryta sutartis 2006-07-18 tampa negaliojanti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y 2011-05-23. Skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgiama ir vertinama, kad darbo santykiuose netaikoma restitucija.

              Dėl neturtinės žalos atlyginimo

          Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos iš esmės vieninteliu motyvu, kad ieškovas turėjo būti atidesnis ir žinodamas konkurso aplinkybes jas įvertinti, t. y. įvertinti, kad galėjo kilti konfliktas. Su tuo apeliantas negali sutikti, nes kaip nurodė pirmosios instancijos teismas iš esmės patirta ar ne neturtinė žala reikalinga spręsti nustatinėjant aukščiau nurodytų atsakomybės sąlygų viseto buvimą, o teismo nurodytos aplinkybės reikšmingos gali būti tik nustatinėjant neturtinės žalos dydį, o ne jos buvimo faktą.

Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų 2006-06-29 konkursas buvo pripažintas neteisėtu, todėl tarp darbdavio veiksmų ir ieškovo darbo sutarties nutraukimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis civiliniu kodeksu, todėl priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavus, priverstinės pravaikštos nebuvimą, tai savaime neatima teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl aukščiau nurodytų neteisėtų darbdavio veiksmų, to pirmosios instancijos teismas neįvertino, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.).

Ieškovas teisėtai laimėjęs konkursą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti turėjo daugiau kaip du metus bylinėtis teismuose dėl savo teisių įgyvendinimo, dėl to patyrė nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Racionalu ir logiška, kad nuolatinė įtampa dėl nuolatinio bylinėjimosi ir nesaugios ateities padarė neigiamą įtaką tiek ieškovo sveikatai, tiek neigiamai atsiliepė ieškovo geram vardui ir orumui, nes pažįstami ir aplinkiniai žmonės pradėjo vengti su ieškovu bendrauti vien todėl, kad jis nuolat bylinėjasi ir dėl to asmenims susidaro neigiamas įspūdis apie ieškovo charakterio savybes. Dideli dvasiniai išgyvenimai ir emocinis skausmas turėjo skaudžių padarinių ir ieškovo sveikatai: sutriko širdies ritmas, pakilo kraujospūdis, dėl to ieškovas turėjo vartoti vaistus. Šie negalavimai pasireiškė tiek prieš darbo sutarties nutraukimą, tiek ir po jos, todėl nepagrįsti teismo teiginiai dėl ieškovo fizinės savijautos ir sužinojimo apie darbo sutarties nutraukimą, nes iš esmės ši aplinkybė tik paaštrino ieškovo patiriamus išgyvenimus, kuriuos jis patyrė dėl buvusio darbdavio neteisėtų veiksmų, dėl kurių, kaip ieškovas nurodė, buvo priverstas bylinėtis, gyventi nuolatinės įtampos būklėje, nesijausdamas saugiai dėl savo ateities.

Teismas net nevertino tos aplinkybės, kad 2006-06-29 laimėjęs konkursą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, tam kad sudarytų darbo sutartį šioms pareigoms eiti, ieškovas turėjo atsisakyti ir atsisakė apskrities gydytojo pareigų, kurias tuo metu ėjo. Tokiu būdu dėl šio darbo ieškovas atsisakė valstybės tarnautojo statuso ir garantijų. Pripažinus neteisėtu 2006-06-29 viešą konkursą, buvo konstatuotas ir ieškovo darbo sutarties neteisėtumas. Ieškovas ilgą laiką pagrįstai tikėdamasis dirbti jam patinkantį darbą, jo neteko visiškai nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių. Todėl konkurso rezultatų neteisėtumo konstatavimas ir darbo sutarties nutraukimas ieškovui buvo didelė emocinė trauma.

Kadangi neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, teisėtiems lūkesčiams, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovui priteistina neturtinė žala, nes jai priteisti yra visos sąlygos.

          Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas pateikė atsiliepimą į ieškovo J. K. apeliacinį skundą ir prašė ieškovo J. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendime atsakovo nuomone  tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Atsakovo manymu ieškovas naujų argumentų ar motyvų nepateikė, todėl išlieka Valstybės tarnybos departamento argumentai ir motyvai, kurie buvo išdėstyti atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui:

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta esant teisėtam atleidimo iš darbo pagrindui ir dėl atleidimo pagrindo Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartyje kitaip nenustatė. Kadangi darbo sutarties nutraukimo pagrindas nepasikeitė, tai Alytaus rajono apylinkės teismo darbo sutarties nutraukimo datos perkėlimas nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti ieškovo teisę į vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pagal DK 297 str. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas priteisti 155 805,13 Lt vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2011-05-23 priatmestinas.

        DK 297 str. 3 d. nustatytos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Ieškovas buvo atleistas iš darbo vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009 pagal DK 136 str. 1 d. 1 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo įsiteisėjus teismo sprendimui). Teismai pažymėjo, kad 2006 m. lapkričio 16 d. paskelbti konkurso rezultatai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties yra prejudicinis faktas ir atsakovė besąlygiškai privalėjo vykdyti šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, nes pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, priešingu atveju būtų paneigtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties privalomumas. Taigi iš viso šito seka išvados:

1.Vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 4 p., turėtų būti atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento 155 805,13 Lt vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2011-05-23, 400 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-17 yra priėmęs galutinę ir neskundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011, kuri buvo priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šioje byloje ieškovas buvo kėlęs lygiai tokius pačius reikalavimus kaip ir dabartiniame ieškinyje.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-17 nutartyje yra aiškiai pasakęs, kad nebuvo pagrindo atnaujinti bylą ir, kad ši byla jau buvo visiškai išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartimi. Todėl J. K. suformuluotas teiginys, kad jis neva turėjo būti atleistas tik 2011-05-23, t. y. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2011-05-23 nutarčiai, yra visiškai nepagrįstas.

Be to, pareikšti reikalavimui pagal DK 297 str. turėtų būti taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. DK 297 str. 1 d. nustatyta, kad jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Todėl ieškovas J. K., nesutikdamas su Alytaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. (2.3) P-401 „Dėl J. K. atleidimo“, turėjo teisę jį apskųsti per vieną mėnesį nuo šio įsakymo gavimo dienos, t. y. iki 2009-10-28. Kaip žinia, ieškovas J. K. reikalavimą priteisti žalą už priverstinę pravaikštą pagal DK 297 str. pareiškė tiktai 2012-03-12, t. y. praėjus daugiau nei 16 mėnesių.

Taip pat pažymėtina, kad J. K., atleidžiant jį iš darbo, buvo išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nors pagal DK normas to Alytaus apskrities viršininkas neprivalėjo daryti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas savo ieškinyje nepateikia jokių įrodymų, dėl jo neva patirtų nepatogumų, pažeminimų ar bendravimo laisvės apribojimo. Ieškovas J. K., pateikia laikraščių straipsnius, kuriuose neva jis žeminamas, dėl to patyrė nepatogumus ir t. t. Tačiau įsigilinus į šiuos įrodymus, nieko panašaus nerasta. Šiuose laikraščių straipsniuose paprasčiausiai aprašoma bylos eiga ir tiek. Kiti laikraščių straipsniai apskritai nesusiję su byla, vienuose rašoma apie tai, kad J. K. buvo paskirtos drausminės nuobaudos, jog jis įtariamas lėšų išvaistymu, jog būdamas tarybos narys atostogauja Naujoje Zelandijoje. Taigi, iš šių straipsnių aiškiai matyti, kad jis, atleistas iš darbo, nepatyrė jokių išgyvenimų, priešingai aktyviai dalyvavo savivaldybės tarybos veikloje, atostogavo Naujojoje Zelandijoje.

Ieškovas teigia, kad dėl nuolatinio bylinėjimosi patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinį skausmą. Visiškai nesuprantama, kuo čia yra dėtas ieškovo teisminis bylinėjimasis. CK 6.246-6.249 straipsniai nustato sąlygas žalai atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Iš ieškovo argumentų galima suprasti, kad teisminis bylinėjimasis yra neteisėti veiksmai. Todėl atsakovu turėtų būti ne Valstybės tarnybos departamentas, o valstybė, kuri neužtikrino greito bylos išsprendimo.

Ieškovas teigia, kad dideli dvasiniai išgyvenimai ir emocinis skausmas turėjo skaudžių padarinių ir jo sveikatai: sutriko širdies ritmas, pakilo kraujospūdis, dėl to turėjo vartoti vaistus. Tai neva liudija VšĮ Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro 2012-02-21 išrašas iš medicininių dokumentų apie tai, kad J. K. 2009-10-23 kreipėsi į šeimos gydytoją dėl galvos skausmo, svaigimo ir pan. Taip pat nėra pateikta duomenų, jog J. K. su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartimi susipažino būtent 2009-10-23, su įsakymu dėl atleidimo iš pareigų J. K. susipažino 2009-10-28, tą dieną ieškovas sužinojo apie atleidimą iš darbo. VšĮ Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro išraše yra nurodyta, kad J. K. kreipėsi į šeimos gydytoją 2009-10-23, t. y. tada, kai dar nežinojo, jog jis bus atleistas. Išrašas liudija, kad ieškovo sveikata pablogėjo dar prieš atleidimą (sužinojimą apie atleidimą). Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo į neturtinę žalą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

           Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 m. birželio 26 d. organizavo naują konkursą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti. 2006 m. birželio 29 d. šio konkurso laimėtoju pripažintas apeliantas J. K., su juo sudaryta darbo sutartis. Prieš sudarant darbo sutartį su apeliantu J. K., jis ėjo valstybės tarnautojo – Alytaus apskrities gydytojo – pareigas ir buvo ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkas. Tarp pralaimėjusio konkursą asmens A. V. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos teisme kilo ginčas dėl viešojo konkurso rezultatų ir jų pagrindu sudarytos su konkurso laimėtoju darbo sutarties galiojimo bei kitoje susijusioje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimo. A. V. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydamas: panaikinti 2006 m. birželio 29 d. viešojo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus; pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K. sudarytą darbo sutartį; įpareigoti atsakovę nutraukti darbo sutartį su J. K.; įpareigoti atsakovę Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu A. V., kaip ankstesnio 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešojo konkurso laimėtoju – VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti (civilinėje byloje Nr.2-273-179/2009). Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešojo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, pripažino negaliojančia darbo sutartį, sudarytą su apeliantu J. K., įpareigojo atsakovę Alytaus apskrities viršininko administraciją nutraukti šią darbo sutartį ir sudaryti naują darbo sutartį su A. V., kaip teisėtu viešojo konkurso laimėtoju. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą paliko galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2009 m. spalio 23 d. nutartimi, patikslindama, kad atsakovės Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K. 2006 m. liepos 18 d. sudaryta darbo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis buvo įvykdyta, darbo sutartis su apeliantu J. K. buvo 2009 m. spalio 23 d. nutraukta (1 t., b. l .33–37), apeliantas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo susipažino 2009 m. spalio 28 d. pasirašytinai. Vėliau apelianto J. K. prašymu procesas civilinėje byloje Nr.2-273-179/2009 buvo atnaujintas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimis apelianto J. K. prašymas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą atmestas, paliekant šį sprendimą galioti, teismas patikslino apelianto J. K. procesinę padėtį civilinėje byloje nurodęs, jog jis yra atsakovas byloje, o ne trečiasis asmuo. Taip pat teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog vietoje atsakovės Alytaus apskrities viršininko administracijos byloje Lietuvos valstybę atstovauja Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teismas nustatė, kad 2006-07-18 darbo sutartis su atsakovu J. K. negalioja nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bylos medžiaga nustatyta, kad teismo nutartis civilinėje byloje A2-3228-652/2010 įsiteisėjo 2011 m. gegužės 23 d.(b. l. 100-102, 1 t.).

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjo dėl ginčo objekto jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-273-179/2009, o vien tas faktas, kad teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje A2-3228-652/2010 buvo pakeista apelianto J. K. procesine padėtis iš trečiojo asmens į atsakovą nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantui turi būti sumokėta už priverstinę pravaikštą vadovaujantis DK 297 str., arba atlyginta turtine žala pagal DK 248, 250 str., nuo darbo sutarties nutraukimo momento 2009-10-23 iki 2011-05-23.

Priverstinė pravaikšta, už kurią mokamas atlyginimas pagal DK 297 straipsnį, yra tas laiko tarpas, kurį darbuotojas nedirba dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Ji yra nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbuotojo grąžinimo į tą patį darbą arba teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu darbuotojui nesudaromos galimybės teisminio ginčo metu sugrįžti į tą patį darbą, tai visas ginčo trukmės laikas gali būti laikomas priverstine pravaikšta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „LUKOIL BALTIJA“, bylos Nr. 3K-3-345/2009.)

            Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas būtų neteisėtai atleistas iš darbo, tokiu aplinkybių taip pat nenustatė Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje A2-3228-652/2010. Esant tokioms aplinkybėms apelianto motyvas, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl darbdavio kaltės yra nepagrįstas. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovui darbo užmokesčio išmokos už priverstinę pravaikštą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir atitinka surinktus byloje įrodymus (CPK 185 str.), dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus. Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvų, kur nustatyta, kad apeliantas atleistas iš darbo teisėtu pagrindu (įsiteisėjus teismo sprendimui) vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 155 805,13 Lt. Dėl to atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo laikotarpiu galiojančius įstatymų (CPK 18 str. ir DK 297 str.) nuostatas.

         Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad civilinėje byloje A2-3228-652/2010, teismo nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta data nuo kada tampa negaliojanti sudaryta su apeliantu darbo sutartis, savaime nesudaro pagrindo apeliantui priteisti darbo užmokesčio išmoką už ginčo laikotarpį, nes, kaip nurodyta anksčiau, civilinėje byloje nenustatyta, kad apeliantas buvo atleistas iš darbo neteisėtai.

        Taip pat byloje nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui buvo padaryta materialinė žala, dėl to, kad apeliantas ginčo laikotarpiu (iki 2011-05-23) negalėjo eiti VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigų, gauti darbo užmokestį, taip pat negalėjo eiti kitų pareigų. Po apelianto atleidimo iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigų, į šias pareigas buvo priimtas dirbti asmuo, laimėjęs konkursą šiai pareigybei užimti. Tad apelianto motyvas, jog apeliantas galėjo eiti ginčo pareigas nelaimėjęs konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, yra visiškai nepagrįstas. Taip pat atmestinas apelianto motyvas kaip neįrodytas, kad bylinėjimasis sutrukdė ieškovui dirbti ir gauti darbo užmokestį kitoje darbo vietoje, tad nei vienas iš apelianto nurodytų argumentų nesudaro pagrindo šioje byloje priteisti ieškovui išmoką už priverstinę pravaikštą.

                      DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Kaip nustatyta anksčiau, neteisėto atleidimo fakto ieškovas šioje byloje neįrodė, darbo santykiai tarp ieškovo ir buvusio darbdavio nutraukti teismo sprendimo pagrindu, darbo sutarties nutraukimo pagrindas su ieškovu po teismo 2009-01-28 sprendimo įsiteisėjimo nepasikeitė, apeliantas su VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonine ginčo laikotarpiu (2009-10-24–2011-05-23) nebuvo susijęs darbo santykiais. Visas šias aplinkybes paminėjo skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai nustatė, kad su ieškovu nutraukta darbo sutartis esant teisėtam atleidimo iš darbo pagrindui. Todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei materialinę atsakomybę priteisti apeliantui neturtinę žalą, nes to nenumato įstatymas (DK 245-250 str.). Vien tas faktas, jog apeliantas bylinėjosi teisme, turėjo įvairių nepatogumų dėl teismo procesų, nesudaro pagrindo priteisti ieškovui turtinę (neturtinę) žalą iš atsakovės ieškovo nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo reikalavimai atmestini, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų sudarančių pagrindą ieškovo ieškinį patenkinti (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja pažymėdama, kad ieškovas nurodė apeliaciniame skunde tuos pačius motyvus, kuriuos apeliantas nurodė ieškinio ir patikslinto ieškinio pareiškimuose ir į kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai atsakė skundžiamame sprendime.

     Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako nutartyje.

      Negalima sutikti su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011 ieškovas kėlė tuos pačius reikalavimus kaip ir dabartinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinio pareiškimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo civilinėje byloje  Nr. 2-273-179/2009, o nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas priteisti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009-10-23 iki 2011-05-23. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą. Be to, kaip matyti iš procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį išnagrinėjo iš esmės ir ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą šį pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą sutikęs su teismo sprendimo išvadą, kad darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės pasibaigė 2009-10-23 teisėtu pagrindu. Kiti atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės pakartoja įsiteisėjusių teismo sprendimų, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriuos teisėjų kolegija pripažino teisingais ir jais vadovaujasi nutartyje, todėl teisėjų kolegija dėl kitų atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų plačiau nepasisako šiame procesiniame dokumente ir su jais sutinka. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisė normas, todėl nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.), apeliacinis skundas netenkintinas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo nekeisti.

Teisėjai                                                                                              Galina Blaževič

                                                                                                        Gintautas Koriaginas

                                                                                                          Arvydas Žibas