VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,
sekretoriaujant Anai Usačiovai,
dalyvaujant pareiškėjai I. H. (G.),
pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai M. J.,
vertėjaujant Natalijai Reut,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. H. (G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto 4 - ojo notarų biuro notarė A. A., I. H. (G.)
n u s t a t ė :
Pareiškėjos pareiškime nurodoma, kad santuokos metu pareiškėja su savo broliu L. B. sudarė 2011-06-15 išlaikymo iki gyvos sutartį, pagal kurios 9 p. Pareiškėja įsipareigojo išlaikyti asmenį iki gyvos galvos, materialiai jį išlaikyti, teikti maistą, drabužius, kitokią aprangą, o reikalui esant suteikti jam medicininę pagalbą ir priežiūrą bei 13 p. pareiškė, kad įsipareigoja apmokėti visas L. B. laidojimo išlaidas bei jį palaidoti. Sutartimi iki gyvos galvos Pareiškėja patvirtino, kad perleidžiamą turtą, butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) priėmė. Pareiškėjos brolis mirė 2015 m. Pareiškėjos vyras mirė 2013 m. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, laikytina, kad turtas pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nes turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Tačiau pareiškėja nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po vyro mirties per 3 mėn., nes galvodama, kad kol yra gyvas jos brolis tokios pareigos neturi. Pareiškėja po vyro mirties prižiūrėjo butą esantį (duomenys neskelbtini), nes jame gyveno jos brolis dar iki 2015 m., kurį pastaroji turėjo pareigą prižiūrėti iki jo mirties. Po brolio mirties pareiškėja irgi rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Pareiškėja po savo brolio mirties paveldėjimu pagal testamentą liudijimu paveldėjo visą turtą, esantį L. B. vardu. Pareiškėjai 2017-05-16 Vilniaus 4-ojo notarų biuro yra išduotas liudijimas, kad po S. H. mirties, kurio nekilnojamojo turto buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini) į notarų biurą niekas nesikreipė. 2017-08-31 pareiškėja kreipėsi į Astravo rajono notarų biurą, Baltarusijos Respublikoje, kur pastarajai išdavė pažymą jog po S. G. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Taip pat paaiškino, kad pastaroji turėtų kreiptis dėl buto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo į Lietuvos Respublikos notarus. 2017-08-31 mirusio S. G. dukra I. G., (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika kreipėsi į notarų biurą ir savo pareiškimu atsisakė savo teisių į palikimą po savo tėvo S. G. mirties. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybių kitokia nei ypatingosios teisenos tvarka gauti dokumento, patvirtinančio apie palikimo priėmimą, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio S. H. mirties. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šio straipsnio 3 dalyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas per kurį turi būti atlikti palikimo priėmimo veiksmai. Šis terminas nėra naikinamasis. Per nustatytą terminą pareiškėja po savo sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir praleido įstatymų nustatytą terminą pareiškimui paduoti. Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką, teismas ypatingos teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). CK 5.51 straipsnio, reglamentuojančio palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. prievolės, teisės ir pareigos, kurios gali būti materialinio ar procesinio pobūdžio. Paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėja gauti negali, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas. Todėl priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmėme palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Akivaizdu, kad kitokia tvarka negu teismo, pareiškėja negali apginti savo teisių. Pagal LR CPK 18 straipsnio nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja po savo vyro mirties sutartimi iki gyvos galvos išlaikyti savo brolį buvo įsipareigojusi išlaikyti ir būtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jos brolis iki mirties. Pareiškėja rūpinuosi juo. Pareiškėja duodavo pinigų visoms būtinoms išlaidoms bei būto išlaikymo mokesčiams sumokėti ir tokiu būdu padėjo ir prisidėjo prie būto išlaikymo ir priežiūros, kadangi jos brolis buvo labai silpnas, nes sirgo onkologine liga. Dažnai atvažiuodavo pas brolį kol jis buvo gyvas ir apsigyvendavo minėtame bute. Pareiškėja savo vardu nuo 2015-04-15 yra sudariusi Elektros pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12144295-51112/256636 pagal kurią ir atsiskaito už elektros energiją už butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo vardu nuo 2015-04-16 yra sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 211150 pagal kurią ir atsiskaito už suteiktas paslaugas su AB “Vilniaus vandenys” už butą (duomenys neskelbtini). Už šilumos energiją AB “Vilniaus šilumos tinklams” Pareiškėja moka pati. Iki 2017-03-30 mokėjimus už suteiktas paslaugas pareiškėja atlikinėdavo AB “Vilniaus energija”. Todėl preziumuojama, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais priėmė savo sutuoktinio turto dalį, pradėjusi faktiškai turtą valdyti ir juo disponuoti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluota taisykle, turto paveldėjimu yra ne paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, bet vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas. Juo laikomi aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais jis išreiškia savo valią, liudijančią jo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir priimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš priimamo palikimo. Tik aiškus valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius - palikėjo teisių ir pareigų perėjimą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio S. H., gim. 1937 m. lapkričio 1 d., mirties 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad pareiškėja I. H. (G.) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. H. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4 - ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepimu į pareiškimą prašo teismo bylą nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus bei priimti sprendimą teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo I. H. (G.) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka ir palaiko jame išdėstytas aplinkybes, prašo teismo pareiškėjos I. H. pareiškimą patenkinti. Taip pat pažymi, kad ji po savo tėvo S. H. mirties Baltarusijos Respublikoje notarų biure 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė savo teisių į visą tėvo palikimą. Visą palikimą esantį jos tėvo vardu turėtų paveldėti motina – I. H., nes ji turtu, t. y. – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi, prižiūrėjo, kiekvieną mėnesį važinėjo į Lietuvos Respubliką, mokėjo komunalinius mokesčius ir už kitus patarnavimus. Dar kartą informuoja, kad į tėvo S. H. palikimą nepretenduoja bei prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja I. P. B., gimusi 1950 m. birželio mėn., ir S. V. G., gimęs 1937 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini) kaimo tarybos Civilinės metrikacijos biure 1968 m. spalio 12 d. įregistravo santuoką (įrašo Nr. 21), po kurios pareiškėjos pavardė tapo G.. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos 2013 m. lapkričio 21 d. išduoto mirties liudijimo nustatyta, kad S. G. mirė 2013 m. lapkričio 20 d. Bylos duomenimis, pareiškėja I. H. (G.) su savo broliu L. B. 2011 m. birželio 15 d. buvo sudariusi išlaikymo iki gyvos sutartį. Pagal šios sutarties 9 punktą, pareiškėja įsipareigojo išlaikyti brolį iki gyvos galvos, teikti maistą, drabužius, kitokią aprangą, o reikalui esant suteikti jam medicininę pagalbą ir priežiūrą. Pagal sutarties 13 punktą, pareiškėja įsipareigojo apmokėti visas L. B. laidojimo išlaidas bei jį palaidoti. Šia sutartimi pareiškėja taip pat patvirtino, kad perleidžiamą turtą – butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 15 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-5737 pagrindu įregistruota S. H. ir I. H. vardu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Pagal byloje esančius duomenis pareiškėjos brolis L. B. mirė 2015 m. vasario 10 d. Iš teismui pateikto 2015 m. birželio 1 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio reg. Nr. 2-5036, nustatyta, kad Vilnaius miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. patvirtino, jog L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. vasario 10 d., turtą paveldi I. H., gimusi 1950 m. birželio 19 d. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); visos lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); kompensuojamoji senatvės pensija; visos lėšos, esančios AB „Citadele“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus 4-ojo notarų biuro 2017 m. gegužės 16 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad po pareiškėjos vyro S. H. mirties, kurio nekilnojamojo turto buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), į notarų biurą niekas nesikreipė. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėja savo vardu nuo 2015-04-15 yra sudariusi Elektros pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12144295-51112/256636, pagal kurią atsiskaito už pateiktą elektros energiją butui (duomenys neskelbtini); pareiškėja taip pat savo vardu nuo 2015-04-16 yra sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 211150, pagal kurią atsiskaito už suteiktas paslaugas su AB „Vilniaus vandenys” butui (duomenys neskelbtini); už patiektą šilumos energiją pareiškėja moka pagal skaitiklio parodytus tiesiogiai AB „Vilniaus šilumos tinklai”; iki 2017-03-30 mokėjimus už suteiktas paslaugas pareiškėja atliko AB „Vilniaus energija”.
Pareiškėjos dukra I. G. pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimą, patvirtintą Baltarusijos Respublikos Gardino notarinės apygardos notarės T. B., kad ji atsisako savo teisių į visą tėvo palikimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos vyras mirė 2013 m. lapkričio 20 d., o pagal aukščiau minėtą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, ir pareiškėjai nesikreipus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po vyro mirties per 3 mėn., yra pagrindas manyti, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Kaip paminėta aukščiau, byloje nustatyta, kad pareiškėja po vyro S. H. mirties prižiūrėjo butą esantį (duomenys neskelbtini), rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Pareiškėja po savo brolio L. B. mirties paveldėjimu pagal testamentą liudijimu paveldėjo visą turtą, o Vilniaus 4-ojo notarų biuro 2017 m. gegužės 16 d. liudijimas patvirtina, kad dėl palikimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Be to, pareiškėja 2017-08-31 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą, Baltarusijos Respublikoje, kuris išdavė pažymą, jog po S. G. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.
Kaip žinia, palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus jos vyrui S. G. ji rūpinosi visu likusiu turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad ji ir iki ir po sutuoktinio S. G. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (butu esančiu (duomenys neskelbtini)), t. y. mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio S. G. mirties likusį palikimą, t. y. jam priklausiusią pusę minėto buto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja I. H. po palikėjo S. G. likusį turtą (dalį buto) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Aplinkybes, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties rūpinosi butu esančiu (duomenys neskelbtini), patvirtino apklausti liudytojai G. G. bei R. B.. Liudytoja G. G., kuri nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki dabar yra 260-osios daugiabučio gyvenamojo namo Žirmūnų g. 79 savininkų bendrijos „Planeta“ buhalterė, patvirtino, jog jokių skolų už butui, esančiaim (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines bei kitas paslaugas nėra. Už butui teikiamas paslaugas dar esant gyvam L. B., jos žiniomis, mokėdavo I. H., nes ji tą būtą prižiūrėdavo. 2014 m. prieš mirtį L. B. buvo labai silpnas, beveik nevaikščiojo, jo pensija buvo maža, kad pačiam išlaikyti butą, iš jo pasakojimų – pinigų neužtekdavo tenkinti gyvenimo poreikius ir atsiskaityti už paslaugas, todėl jo sesuo I. H. jam padėdavo pinigais ir prisidėdavo prie mokėjimų už paslaugas. I. H. dažnai atvažiuodavo aplankyti brolį ir jį prižiūrėdavo. Ji pirkdavo ir gamindavo jam maistą, vežiodavo pas gydytojus, prižiūrėjo butą.
Nors pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra šioje valstybėje, iš teismui pateikto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018-05-14 rašto Nr. (15/2-3) 10K-19018 matyti, kad Užsiniečių registro duomenimis, Baltarusijos Respublikos pilietei I. H., gim. 1950-06-19, nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki dabar yra išduodamos daugkartinės Šengeno trumpalaikės vizos. Iš to darytina išvadą, kad pareiškėja gali dažnai laikytis Lietuvos respublikoje ir turi galimybę prižiūrėti čia esanti nekilnojamąjį turtą – butą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja I. H. turėjo teisę paveldėti mirusio S. G. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad I. H. po S. G. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą S. G. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos I. H. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. H. (G.), gimusi 1950 m. birželio 19 d., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. G., gimusio 1937 m. lapkričio 1 d., mirties 2013 m. lapkričio 20 d., faktiškai pradėdama palikimą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas