Civilinė byla Nr. e2-1045-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01350-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2602-565/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Sopranai“ 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išreikalauti iš atsakovės UAB „Linksmas“ neteisėto valdymo kilnojamąjį turtą, kurio sąrašas pateiktas ieškinio priede Nr. 36; tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad prašymo išreikalauti kilnojamąjį turtą tenkinimas dėl turto neišlikimo yra neįmanomas, priteisti ieškovei UAB „Sopranai“ iš atsakovės UAB „Linksmas“ 806 000 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu yra įgijusi įrenginius ir kitą kilnojamąjį turtą, esantį gamybiniame komplekse adresu (duomenys neskelbtini), susidedančiame iš šiuo metu trijų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. su UAB „Belvista“ sudarė kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo UAB „Belvista“ parduoti turimą patalpose esantį kilnojamąjį turtą, o su BR Machine Limited buvo sutarusi dėl įrenginio – metalo apdirbimo staklių 2A637F1 pardavimo, ši pirkėja jau buvo sumokėjusi avansą. Tačiau dėl įgijusios patalpas atsakovės UAB „Linksmas“ veiksmų, visais įmanomais būdais trukdant ieškovei išsimontuoti ir išsivežti ieškovės įgytą, šiuo metu atsakovės patalpose esantį kilnojamąjį turtą, ieškovė negali perleisti nuosavybės teisės į turtą UAB „Belvista“, be to, pirkėjos BR Machine Limited reikalavimu teko grąžinti ir už metalo apdirbimo stakles sumokėtą avansą.
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudė atsakovei UAB „Linksmas“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išgabenti, naudoti, ardyti, realizuoti nutarties rezoliucinėje dalyje lentelėse nurodytą kilnojamąjį turtą (iš viso 835 pozicijos), taip pat uždraudė atsakovei UAB „Linksmas“ atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais yra naikinamas aukščiau nurodytas kilnojamas turtas, mažinama jo vertė ar kitu būdu veikiamas turtas, išskyrus šio turto perdavimą ieškovei UAB „Sopranai“, o likusią ieškovės prašymo dalį atmetė.
4. Ieškovė 2020 m. balandžio 22 d. pateikė dublike, jame nurodydama ir apie ieškinio dalyko dalinį pakeitimą, kuriame teigė, kad, antstoliui atlikus atsakovės patalpose esančio turto apžiūrą, ieškovei tapo aišku kokio turto atsakovės patalpose rasti nepavyko, t. y. koks ieškovės turtas buvo sunaikintas ir / arba pasisavintas / išvežtas. Tokiu atveju susistemina rasto turto lentelę (dubliko priedas Nr. 1) ir patikslina savo reikalavimą taip: prašo ieškovei iš atsakovės išreikalauti kilnojamąjį turtą, kurio sąrašas pateiktas dubliko priede Nr. 1, priteisti iš atsakovės 661 550 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Linksmas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė atitiktų patikslinto ieškinio sumą (661 550 Eur), o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.
6. Prašyme ieškovė nurodė, kad reikalavimas dėl 661 550 Eur nuostolių atlyginimo nebėra alternatyvus, o tapo pagrindiniu, nes dalis ieškovei priklausančio kilnojamojo turto yra sunaikinta. Tokias aplinkybes pagrindžia 2020 m. vasario 19 d., 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 2 d. antstolio turto apžiūros aktai, iš kurių matyti, koks ieškovės kilnojamasis turtas atsakovės patalpose buvo rastas, o kokio turto nerasta, taip pat kiti rašytiniai įrodymai, vaizdo įrašai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, ieškovės nuosavybę į kilnojamąjį turtą pagrindžiantys dokumentai.
7. Ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisti suma – 661 550 Eur, kuri tik 2019 m. balandžio 8 d. įsteigtai (tikėtina vien tam, kad įsigytų patalpas, kuriuose yra už patalpas didesnės vertės ieškovės kilnojamasis turtas – įrengimai ir kt.), minimalų įstatinį kapitalą turinčiai ir jokios ūkinės–komercinės veiklos nevykdančiai, vos du darbuotojus turinčiai atsakovei yra itin didele. Atsakovė gali imtis veiksmų iššvaistyti ar apsunkinti savo turtą, dėl ko yra rizika dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo realaus įvykdymo, juolab ir patalpas įsigijo iš skolintų lėšų. Atsakovė nėra pateikusi jokios savo tarpinės finansinės atskaitomybės, dėl ko objektyviai nėra žinoma, koks yra atsakovės turimo turto ir jo įsipareigojimų santykis, taip pat nežinoma, ar atsakovė yra moki. Vienintelis žinomas atsakovės turtas yra patalpos (kurios po ieškinio pareiškimo buvo padalintos į tris atskiras patalpas).
8. Atsakovės akivaizdžiai nesąžiningus veiksmus patvirtina dar ir tai, kad atsakovė iš esmės visomis priemonėmis sistemiškai bando išvengti patalpose laikomo užgrobto brangaus kilnojamojo turto perdavimo teisėtai jo savininkei – ieškovei. Atsakovės nesąžiningas elgesys ne tik ieškovės, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, yra sisteminis ir tyčinis. Dėl galimai atsakovės neteisėtų veiksmų ir jais padarytos žalos buvo pateikti ieškovės bei kitų asmenų pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovei. Be to, viešuose straipsniuose apie nesąžiningus veiksmus statybų srityje galimai atlikusius verslininkus, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į prokuratūrą, aprašyta ir atsakovės vadovo E. U. U. veikla, kas gali leisti jį vertinti kaip prieštaringos reputacijos asmenį. Atsakovė (jos vadovas / naudos gavėjas) galimai linkusi vengti prievolių vykdymo, elgtis nesąžiningai bei gali imtis aktyvių veiksmų likusio atsakovės turto išvaistymui arba kitokiam realizavimui, tokiu būdu išieškojimą iš jo padarant neįmanomą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
10. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi, kuria iš dalies tenkino ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau yra pripažinęs ieškovės pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą, todėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, spręsdamas dėl pakartotinio ieškovių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš naujo neaptarinėjo.
11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus, tačiau dalyvaujantys byloje asmenys, kreipdamiesi į teismą su pakartotiniu prašymu, atitinkamai turi jį motyvuoti bei nurodyti iš esmės naujas / papildomas aplinkybes, kurios nebuvo analizuotos teismo. Taip pat pažymėjo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartyje, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas iš dalies (netaikant atsakovei priklausančio turto ir piniginių lėšų arešto), jau buvo pasisakyta dėl ieškovės argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimo apimtimi, pažymint ir tai, jog turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovės turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas.
13. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, susiję su atsakovės finansiniais įsipareigojimais, įstatinio kapitalo dydžiu ar kitomis aplinkybėmis, nusakančiomis atsakovės turtinę padėtį, patys savaime nepagrindžia pakartotinai jos pašomų taikyti atsakovei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra konservacinė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl pareikšto reikalavimo dydžio ar atsakovės turtinės padėties negalėtų būti pateisintas įstatyme nurodytomis sąlygomis. Vien darant prielaidą, kad atsakovė yra finansiškai nepajėgi įvykdyti pareikštą turtinį reikalavimą, tai niekaip negalėtų užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokiu atveju negali būti pasiektas asmens, kurio reikalavimu tokios priemonės taikomos, finansinių galimybių pagerinimas. Tuo atveju jeigu atsakovė neturėtų pakankamai turto ieškovės reikalavimams iš karto įvykdyti (šio turto neužtektų), negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su atsakovės turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
14. Vertindamas ieškovės prašyme pateiktus argumentus, susijusius su atsakovės nesąžiningumu, vengimu grąžinti ieškovei priklausantį ginčo turtą ir ieškovės spėjimu, kad atsakovė dėl to gali mėginti slėpti ir savo pačios turtą, teismas pažymėjo kad aplinkybė, susijusi su ginčo turto neperdavimu, nepatenka į ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo vertinimo apimtį. Ši aplinkybė yra susijusi su tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku ir niekaip nei patvirtina, nei paneigia atsakovės ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, priklausantį pačiai atsakovei (ne ieškovei) ar kitaip jį apsunkinti.
15. Kitus ieškovės nurodytus argumentus – atsakovės darbuotojų skaičių, atsakovės įsteigimo aplinkybes, ginčus su kitais kreditoriais, inicijuojamus ikiteisminius tyrimus – teismas taip pat vertino kaip nepakankamus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje, kurioje kilo ginčas dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo ir žalos atlyginimo dėl galimai prarasto turto. Su atsakovės veikla ar bloga turtine padėtimi susijusios aplinkybės atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste savaime nepatvirtina. Aplinkybės dėl atsakovės tiesioginių veiksmų, nevykdant įsipareigojimų ieškovei, bus patvirtintos arba paneigtos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nenustatyta antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė jokių aplinkybių, išskyrus jau aptartas, liudijančių apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę iš šio turto ar turimų piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą. Vien deklaratyvūs ieškovės argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą, atsakovės nesąžiningumo šioje byloje nepatvirtina, todėl nėra pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „Sopranai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės vertino tiktai pavienius ir teismo pasirinktus ieškovės argumentus dėl rizikos teismo sprendimo įvykdymui buvimo (kurie, ieškovės vertinimu, ir savaime patvirtina atsakovės nesąžiningumą, ko teismas nepagrįstai nenustatė), tačiau visiškai neatsižvelgė į įrodymų visumą.
17.2. Ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisti suma – 661 550 Eur – jau antrus metus tik du darbuotojus turinčiai ir realios veiklos nevykdančiai atsakovei, vertinant visas su ja susijusias aplinkybes ir viešai prieinamus duomenis, yra laikytina didele, juolab kad atsakovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi tarpinės finansinės atskaitomybės, į bylą taip pat neteikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai ieškiniu reikalaujama suma nėra reikšminga, vengia tai daryti, nors žino apie tokį ieškovės prašymą.
17.3. Priešingai nei nutartyje sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nesuabsoliutino vien ieškinio sumos, viena ja rizikos teismo sprendimo įvykdymui negrindė. Tačiau didelė ieškinio suma ir pagal aktualią teismų praktiką yra laikytina vienu iš kriterijų, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo rizikos ( Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. e2-538-302/2020). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2-353-881/2020 apeliacinės instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgęs, be kita ko, ir į ieškinio sumos dydį bei to sąlygojama riziką dėl teismo sprendimo realaus įvykdymo.
17.4. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų visumos, pagrindžiančios, kad atsakovė įsteigta tik 2019 m. balandžio 8 d., tikėtina, ne tam, kad vykdytų kokią nors veiklą bei generuotų pajamas (ko ji nedarė ir nedaro), tačiau vien tik tam, kad, formaliai rizikuojant tik 2 500 Eur įstatiniu kapitalu, įsigytų patalpas, kuriuose žinomai yra už šias patalpas didesnės vertės ieškovei priklausantis kilnojamasis turtas, siekiant tokį turtą nesąžiningai užgrobti ir tokiu svetimu turtu pasipelnyti.
17.5. Teismas tinkamai neįvertino ir to, kad atsakovės akivaizdžiai nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo realaus įvykdymo, pagrindžia ir ieškovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje bei dublike) išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti argumentai bei rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė iš esmės visomis priemonėmis bandė ir bando išvengti patalpose laikomo užgrobto ieškovės brangaus kilnojamojo turto perdavimo teisėtai jos savininkei, t. y. ieškovei.
17.6. Atsakovės nesąžiningumą įrodo jos veiksmai, kuriais atsakovė savavališkai pradėjo naikinti ir iš patalpų į metalo laužo aikštelę vežti atsakovei svetimus didelės vertės įrenginius, taip pat pradėjo nurinkinėti, slėpti įrenginių priedus, galvutes, komplektuojamąsias dalis, techninę dokumentaciją, tokiu būdu aiškiai ignoruojant teisėtos savininkės teises į turtą bei siekiant apsunkinti ieškovei įrenginių identifikavimą ar pardavimą (kuo vėliau pati nesąžiningai pradėjo naudotis savo procesiniuose dokumentuose, teigdama, kad antstoliui ar išieškotojui neva buvo sunku identifikuoti šią įrangą).
17.7. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad po ieškinio priėmimo ir net po 2020 m. vasario 14 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė naudojo atsakovės patalpose esančius ieškovei priklausančius kranus, nors jų naudojimas uždraustas minėta nutartimi. Taip pat ir kitos naujai paaiškėjusios aplinkybės – be ieškinio šioje byloje pateikimo dėl galimai neteisėtų atsakovės veiksmų ir jais padarytos žalos, buvo pateikti ieškovės bei kitų asmenų pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės atžvilgiu.
18. Atsakovė UAB ,,Linksmas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
18.1. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ieškinio preliminarų pagrįstumą jau įvertinęs prieš tai priimtoje 2020 m. vasario 14 d. nutartyje, tačiau ieškovė savo reikalavimą patikslino jau po minėtos nutarties priėmimo. Pradiniame ieškinyje, ieškovei tariamai nežinant faktiškai išlikusio išreikalautino turto apimties, buvo formuluojami alternatyvūs reikalavimai, o ieškovės pateiktame dublike suformuluoti suminiai reikalavimai – ir išreikalauti turtą, ir atlyginti 661 550 Eur žalą, kurie negali būti vertinami kaip tikėtinai pagrįsti ar atitinkantys procesinius CPK reikalavimus. Ieškovė kartu su dubliku nepateikė jokių naujai formuluojamus reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, o teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti.
18.2. Skundžiamos nutarties priėmimo metu į bylą nebuvo pateikta duomenų apie nesunaikinto turto vertę, taigi neaišku, kodėl iš tariamos bendros ieškovei neva priklausiusio turto vertės yra atimama 144 450 Eur, o ne 344 450 Eur arba 644 450 Eur suma. Dubliko tekste nurodytame dubliko priede Nr. 1 nėra pateikta jokių duomenų apie tokio turto vertę.
18.3. Vien ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovės įmonės pavadinimą, jos įregistravimo datą, darbuotojų skaičių ar vadovo asmenį nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, kad atsakovė turi ketinimų savo turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, visi pirmiau paminėti ieškovės teiginiai, kad atsakovė nevykdo jokios veiklos ir panašūs, yra grindžiamos ne kuriais nors objektyviais duomenimis ir įrodymais, o vien prielaidomis.
18.4. Atsakovė buvo įsteigta 2019 metais, todėl terminas VĮ Registrų centrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už praeitus metus (t. y. 2019 m.) dar nėra suėjęs. Todėl ir aplinkybė, kad atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, savaime nereiškia jos nesąžiningumo ir nepatvirtina, kad jos finansinė padėtis yra labai sunki. Be to, atsakovė yra naujai įsteigta turto valdymo įmonė, kurios pagrindinė veikla – įsigyto nekilnojamojo turto valdymas ir eksploatavimas (įskaitant nuomą), tačiau iki šiol atsakovė iš esmės neturėjo galimybės numatyta apimtimi vykdyti veiklą dėl pačios ieškovės vengimo atlaisvinti patalpas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantė UAB „Sopranai“ 2020 m. birželio 16 d. (7 val. 33 min, 16 sek.), t. y. iki teismo posėdžio pradžios (9 val. 00 min.) pateikė prašymą priimti naują įrodymą – atsakovės 2020 m. birželio 9 d. pranešimo apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
20. Apeliantė 2020 m. birželio 19 d., t. y. jau po teismo nutarties atidėti procesinio sprendimo paskelbimą priėmimo, į bylą pateikė prašymą priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties Nr. IBPVS-V-1391367-20 kopiją ir naujienų portalo „Alfa“ 2020 m. gegužės 28 d. publikacijos „Ūkio banko ir susikompromitavusių prokurorų istorijos siūlo galas – Palangos viešbutyje?“ kopiją.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pranešimas apie priepriešinių reikalavimų įskaitymą nors ir atsirado vėliau, nei buvo priimta skundžiama 2020 m. balandžio 29 d. nutartis, tačiau niekaip nėra susijęs su sprendžiamu tarpiniu procesiniu klausimu, o kiti prašomi priimti įrodymai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties kopija ir naujienų portalo publikacijos kopija) buvo pateikti pasibaigus net ir teorinei galimybei (siekiant CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymo) prašyti naujų dokumentų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, t. y. jau po įrodinėjimo proceso pabaigos (CK 302 straipsnis), apeliantės pateiktų naujų dokumentų į bylą nepriima.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
22. Apeliantė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) pateiktame atskirajame skunde nekvestionuoja, pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad dėl šios sąlygos buvimo jau buvo pasisakyta ankstesnėje 2020 m. vasario 14 nutartyje. Atsakovė, teigdama priešingai, atskirojo skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nėra padavusi, o apeliacinio proceso ribas nustato būtent atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad tik tokia aplinkybė, kad apeliantė yra patikslinusi konkrečią sumą, prašomą priteisti iš atsakovės kaip jos nuostolių atlyginimą, ar patikslino daiktų sąrašą, kuriuos prašo jai priteisti iš atsakovės taikant vindikacijos taisykles, objektyviai ir negalėtų lemti vertinimo, kad ieškinys tik dėl to galėjo tapti preliminariai nepagrįstas.
23. Todėl apeliacinės instancijos teismas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vienos iš sąlygų nustatymo pagrįstumo netikrina, pažymėdamas ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų preliminarus pagrįstumas pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną jau buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-692-464/2020, priimtoje išnagrinėjus atsakovės atskirąjį skundą dėl šioje byloje priimtos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties.
24. Su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju padarė klaidą, neidentifikavęs būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės jos reikalavimų priteisti nuostolių atlyginimą dalyje, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Apeliantės teigimu, nors ji ir nesuabsoliutina didelės ieškinio sumos kriterijaus, tačiau šiuo atveju jis taip pat turi būti įvertintas, o tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės nurodytose nutartyse, kaip ir pati pripažįsta, ieškinio sumos kriterijus vertintas tik kaip vienas iš papildomų kriterijų, tose bylose leidusių spręsti apie tokios grėsmės buvimą. Be to, laikinųjų apsaugos poreikis kiekvienoje byloje yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į toje konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl to, kad ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai ir ne pagrindiniai kriterijai, kurie turėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus (savaime pakankamo) pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-943/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).
26. Toks aiškinimas yra grindžiamas tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas, kaip visiškai teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui. Šio procesinio instituto apskritis yra visiškai kita, jo taikymu siekiama užkardyti nesąžiningus asmens (skolininko, atsakovo) veiksmus. Toks faktas, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir jų patenkinimo, suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu.
27. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo jau suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningai atliekamus veiksmus, t. y. kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
28. Pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nors CPK nuostatos neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus, o teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014), visgi kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018).
29. Vadinasi, tokie apeliantės argumentai, kad atsakovei patikslinta ieškinio 661 550 Eur suma laikytina didele, kai ir didesnė ieškinio suma jau teismo buvo pripažinta teisiškai neaktualia, nelemia būtinybės vien dėl reikalavimo dydžio ir jos santykio su apeliantei nežinoma atsakovės turimo turto verte bei jos įsipareigojimais, taikyti tokias priemones, kaip turto ir lėšų areštas, pasižyminčias itin varžančiu poveikiu. Teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir spręsdamas dėl atsakovo turto arešto, visuomet privalo užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą ir išvengti situacijos, kai turto ir piniginių lėšų areštas yra tik spaudimo priešingai šaliai priemonė. Todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui ir yra įtvirtintas reikalavimas įrodinėti atsakovo nesąžiningumą.
30. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie grėsmės, kaip antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nebuvimą iš esmės argumentuoja analogiškomis jos ieškinyje, taip pat prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto ir lėšų arešto) taikymo nurodytomis aplinkybėmis, jos įsitikinimu, patvirtinančiomis atsakovės nesąžiningumą.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atsakovės nesąžiningumą grindžia tik prielaidomis apie šiuo konkrečiu atveju neesmines aplinkybes – atsakovės darbuotojų skaičių, jos vadovo asmenį, atsakovės įsteigimo aplinkybes, veiklos (ne)vykdymą, ginčus su kitais kreditoriais, inicijuojamus ikiteisminius tyrimus, atsakovės finansinę padėtį, finansinės atskaitomybės ataskaitos nepateikimo faktu ir pan. Net ir vertinant visas šias aplinkybes kartu nėra pagrindo padaryti apeliantės pageidaujamą išvadą, kad atsakovė imsis veiksmų savo turimam turtui paslėpti, sieks jį perleisti ar kaip nors kitaip apsunkinti būsimą atsiskaitymą su apeliante, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas apeliantės naudai.
32. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos, kaip atsakovės nesąžiningumą patvirtinančios aplinkybės, susijusios su patalpose esančio turto ardymu, išvežimu, kitokiu trukdymu ieškovei išsivežti, siekiu užgrobti ieškovės turtą, ieškovės teigimu, ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą, sudaro ginčo iš esmės dalyką. Dėl tokių aplinkybių privalės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, CPK nustatyta tvarka ištirdamas byloje esančius įrodymus ir priimdamas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.
33. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti atsakovės turto ir lėšų areštą, nes ieškovė nenurodė jokių naujų, sprendžiant jos pirmąjį prašymą nenurodytų ir teismo dar neįvertintų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė