Civilinė byla Nr. 2A-1436-601/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10287-2017-8

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. K., A. K. ir N. K., atstovaujamų advokato Aleksandro Sizovo, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovams S. K., A. K., N. K. bei atsakovų A. K. ir S. K. priešieškinį ieškovui V. C. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo R. C..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas suteikti teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal 2017 m. sausio 24 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalinant žemės sklypą: atsakovams ir trečiajam asmeniui R. C. paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą Projekte indeksu „1“, koordinatės 1-2, 2-3, 3-4, 4-5, 5-6, 6-7, 7-13, 13-14, 14-15, 15-16, 16-17, 17-18, 18-19, 19-20, 20-21, 21-1, kurios bendras plotas būtų 3830 kv. m; ieškovui paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą Projekte indeksu „2“, koordinatės 7-8, 8-9, 9-10, 10-11, 11-12, 12-13, 13-7, bendras plotas 900 kv. m; suteikti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo registruoti žemės sklypo atidalinimą pagal 2017 m. sausio 24 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projektą VĮ Registrų centre; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovui su atsakovais ir trečiuoju asmeniu 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 900/4730 0,4730 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 1996 m. buvo parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriuo tarp 1996 m. esančių bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjo Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose pripažinta, kad ieškovas turi teisę naudotis 9 arų žemės sklypo dalimi ir ši dalis yra atskira (nesietina su bendro naudojimo objektais) nuo viso bendro žemės sklypo. Ieškovas atsakovams yra pateikęs pranešimą, kad nori atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės, tačiau gavo neigiamus atsakymus. Ieškovas yra išpildęs visus įstatymų keliamus reikalavimus. Jo prašymu atitinkamos institucijos atliko visus reikiamus žemės sklypo projektavimo ir formavimo darbus. Iki atskiro žemės sklypo galutinio suformavimo trūksta tik teismo leidimo atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Projekto sprendiniai nepažeidžia atsakovų teisių, nedaro atsakovams žalos ir visiškai atitinka šalių faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1151-264/2015 konstatuota, kad atsakovai ieškovui priklausančia bendro žemės sklypo dalimi nesinaudoja. Ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu. Siūlomas žemės sklypo atidalinimo būdas parinktas atsižvelgiant į bendraturčių interesus t. y. nustatyta tokia tvarka, kuri leidžia optimaliausiai, ekonomiškiausiai ir protingiausiai visiems bendraturčiams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

2.       Atsakovai A. K. ir S. K. pateikė byloje patikslintą priešieškinį, kuriame prašė: ieškovo ieškinio netenkinti; suteikti jiems teisę be ieškovo sutikimo tikslinti Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-10578, su tikslu atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir suformuoti 4 žemės sklypus; suteikti teisę be ieškovo sutikimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB „Geomastas“ Žemės sklypo atidalijimo schemą: S. K. paskirti žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu „C“, kurios plotas 658 kv. m, A. K. paskirti žemės sklypo dalį, schemoj pažymėtą indeksu „B“, kurios bendras plotas 658 kv. m, N. K. ir R. C. paskirti žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu „D“, kurios bendras plotas 2149 kv. m, ieškovui V. C. paskirti sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu „A“, kurios bendras plotas 900 kv. m; žemės sklypo atidalijimo schemoje indeksu „B“ pažymėtoje ir A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą, schemoje pažymėtą indeksu „S1“, kurio plotas 20 kv. m, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), V. C. patekti į schemoje paskirtą sklypo dalį „A“; žemės sklypo atidalijimo schemoje indeksu „B“ pažymėtoje ir A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą, pažymėtą indeksais „S1“ ir „S2“, kurio bendras plotas 209 kv. m, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), N. K. patekti iki schemoje paskirtos kartu su R. C. sklypo dalies „D“ ribos. Atsakovai nurodė, kad ieškovui ne kartą buvo siūloma surengti visų bendraturčių susitikimą ir išspręsti atidalijimo klausimą, tarp bendraturčių vyko susirašinėjimas, tačiau ieškovas nesiekė visų bendraturčių interesų suderinimo, visus pasiūlymus ignoruodavo ir nieko neinformavęs vienas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Kauno miesto savivaldybės administracijai nėra pateiktas joks projektinio sprendinio dokumentas, nes ieškovo pateiktas dokumentas yra tik žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinys. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai tikslintini, nes savivaldybės rašte yra pažymėta, kad pageidaujant sklypą dalinti į 4 sklypus reikalinga ne tik patikslinti projektinio rengimo reikalavimus, bet ir šiems patikslinimams gauti ieškovo pritarimą, todėl atsakovai yra priversti kreiptis į teismą. Būtent atsakovų pateiktas projektas geriausiai užtikrina visų bendraturčių interesus, kadangi paskirtos žemės sklypuose yra atitinkamai kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausantys statiniai, priskirtos dalys atitinka tiek faktinį naudojimą, tiek ir nustatytą bei įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam bendraturčiui užtikrinamas patekimas į jam paskirtą žemės sklypą ir sklypo dalys gali būti naudojamos racionaliai. Ieškovo išsakyta teismų sprendimų interpretacija, jog jam suteikta teisė vienam naudotis 9 arų žemės sklypu, o tuo pačiu ir įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, neatitinka teismų procesinių sprendimų esmės, nes minėtose civilinėse bylose buvo nagrinėjami būtent naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne atidalijimo klausimai. Šiais teismo sprendimais buvo atmesti tiek ieškinys, tiek priešieškinys, todėl liko galioti 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

3.       Atsakovė N. K. su ieškiniu nesutiko, su atsakovų priešieškiniu sutiko. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 201/4730 dalis arba 201 kv. m žemės sklypo, taip pat yra gyvenamojo namo bendraturtė su E. C. (teisių perėmėja R. C.). Tiek A. K., tiek S. K. yra pareiškę pageidavimą atidalinti jiems priklausančius žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Žinant, kad visi siekia atidalinti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, šis klausimas turi būti spendžiamas kompleksiškai, išsprendžiant visus klausimus vienu projektu. Tai optimaliai užtikrintų visų bendraturčių teises ir užkirstų kelią galimiems ginčams ateityje. Keliems bendraturčiams pareiškus norą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nei viena iš bendraturčių negali būti taikoma pirmenybės teisė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu:

-       Ieškinį tenkino visiškai, patikslintą priešieškinį atmetė.

-       Ieškovui V. C. suteikė teisę be atsakovų N. K., S. K., A. K. sutikimo vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal 2017 m. sausio 24 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalinant žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2017-01-24 UAB „Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y.: atsakovams N. K., S. K., A. K., trečiajam asmeniui R. C., paskyrė žemės sklypo dalį, pažymėtą Projekte indeksu „1“, koordinatės 1-2, 2-3, 3-4, 4-5, 5-6, 6-7, 7-13, 13-14, 14-15, 15-16, 16-17, 17-18, 18-19, 19-20, 20-21,kurios bendras plotas būrų 3830 kv. m, ieškovui V. C. paskyrė žemės sklypo dalį Projekte pažymėtą indeksu „2“, koordinatės 7-8, 8-9, 9-10, 10-11, 11-12, 12-13, 13-17, bendras plotas 900 kv. m; ieškovui V. C. suteikė teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinimą pagal 2017 m. sausio 24 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projektą, VĮ Registrų centre.

-       Priteisė iš atsakovų N. K., S. K., A. K. po 14 Eur žyminio mokesčio ir po 633 Eur advokato išlaidų ieškovui V. C. bei po 10 Eur pašto išlaidų valstybei.

5.       Teismas nustatė, kad šalių ginčo pagrindinis nesutarimo objektas – žemės sklypo dalis 1996 m. naudojimosi sklypu plane ir 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartyje pažymėta indeksu „E“ kaip pravažiavimas. Sprendžiant šalių ginčą aktualūs yra prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015 nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovo ir atsakovės N. K. motina M. C. ieškovui ir atsakovei padovanojo po sklypą: t. y. V. C. nuosavybėn buvo padovanotas 0,0900ha žemės sklypas, susidedantis iš dalies „A3“- 0,0821 ha bei ½ dalies „E“- 0,0079 ha. Tokiu būdu dovanojimo sandorio pagrindu ieškovui atiteko sklypo ir pravažiavimo dalis, kas sudaro viso nuosavybėn perleidžiamą 0,0900 ha žemės plotą. Išnagrinėtoje byloje buvo pasisakyta dėl esminio šalių nesutarimo – žemės sklypo „E“ dalies panaudojimo pravažiavimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismas padarė išvadą, kad vertinti šią sklypo dalį kaip bendro naudojimo žemę nėra jokio teisinio pagrindo, šia žemės sklypo dalimi naudojasi tik ieškovas, o atsakovai niekada ja nesinaudojo ir, kad įvažiavimo (kelio) iš (duomenys neskelbtini) gatvės faktiškai niekada nebuvo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas vertino, kad ieškovas šio teismo sprendimo pagrindu ir reiškia reikalavimą, kuris visiškai pagrįstas. Ieškovo prašomu būdu atidalijus žemės sklypą, jam atitenka sklypo dalis, kuria jis faktiškai naudojasi nuo jos įgijimo dienos. Ši dalis yra atskira, funkcionuoja visiškai savarankiškai, nes neturi jokių sąsajų su atsakovams likusiu bendru žemė sklypu ir bendro naudojimo objektais.

6.       Teismas nurodė, kad pagal atsakovų siūlomą projektą besiribojančiame A. K. paskirtame sklype įrengus pravažiavimą, tai sukels ieškovui nepatogumų dėl pravažiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo ar garso, todėl neracionalu ir neprotinga keisti sklypo dislokaciją paliekant galimybę įrengti šalia pravažiavimą, kuris reikalingas ne ieškovui, o atsakovams įvertinus tai, kad atsakovai patys sukūrė pravažiavimo problemą savo bendru sutarimu sklypą vis skaidydami į mažesnes dalis, net vykstant teisminiams ginčams ir tokiu būdu dirbtinai sunkindami ginčų išsprendimą. Atsakovai pateikė projektą, kuriame ieškovui suformuojamas atskiras, vientisas 9 arų žemės sklypas, tačiau pakeičiant dabartinį išsidėstymą. Taip atsakovai sprendžia atsakovų N. K. ir A. K. patekimo į savo žemės sklypus problemą sudarant galimybę atsakovui S. K. turėti jokiais suvaržymais ar nepatogumais neapsunkintą žemės sklypą. Atsakovai savo interesus nori įgyvendinti ieškovo teisių suvaržymo sąskaita. Teismai išnagrinėtoje byloje konstatavo, jog pravažiavimas per V. C. žemės sklypą negali būti nustatytas, nes jo niekada ten ir nebuvo, todėl nesant kito įvažiavimo N. K. lieka bendras įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės kartu su apdovanotoju S. K..

7.       Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 4 d. atsakovė N. K. sudarė su savo sūnumi A. K. Mainų sutartį, kurios pagrindu pastarasis, išmainęs savo turimo gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį į N. K. priklausančią 329,2365 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tapo penktuoju žemės sklypo bendraturčiu. Teismas sprendė, kad net ir atsiradus dar vienam žemės sklypo savininkui tai nesudaro jokio pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinio, nes tokiu būdu atsakovai sąmoningai toliau modeliavo situaciją, kad dabar jau dar vienam bendraturčiui nėra tiesioginio privažiavimo prie žemės sklypo. Visi atsakovai ir sandorių dalyviai yra vienos šeimos nariai – atsakovė yra atsakovų motina, todėl jiems tarpusavyje yra lengviau susitarti dėl racionalaus žemės sklypų atsidalijimo ir pravažiavimo naudojimosi nedarant to ieškovo sklypo sąskaita. Sudarydami mainų sandorį N. K. ir A. K. privalėjo įvertinti civilinėje byloje Nr.2-520-435/2015, kurios dalyviais jie buvo, išsakytus teismo argumentus dėl pravažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

8.       Teismas sprendė, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis, kadangi įgyvendinus pateiktą projektą jis galės naudotis atskiru žemės sklypu, kuriuo faktiškai visada ir naudojosi, o tai savo ruožtu neabejotinai įtakos mažesnę konfliktų galimybę paliekant likusią žemės sklypo dalį naudotis tarp motinos ir jos sūnų bei trečiojo asmens. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovų teikiamas projektas yra ydingas trečiojo asmens R. C. atžvilgiu, sklypo atidalijimo schema su ja nebuvo derinta, R. C. apskritai nėra ten įtraukta (jos parašo nėra, o įrašytas E. C.), nors ji yra mirusio E. C. našlė. Atsakovo S. K. jau bylos nagrinėjimo metu 2018 m. kovo 16 d. sudaryta Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis tik patvirtina, kad atsakovai bet kokiomis priemonėmis ir toliau stengiasi pasiekti tikslą dėl pravažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

9.       Teismas konstatavo, jog ieškovo siūlomas atidalijimo būdas atitinka faktinę sklypo naudojimo padėtį, nedaro neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai, nepaneigia nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalintino turto dalį. Atsakovų pateiktu atsidalijimo projektu nesiekiama užtikrinti visų bendraturčių protingą interesų pusiausvyrą ir ketinama įteisinti ne nusistovėjusią faktinę padėtį, o sąmoningus atsakovų veiksmus nukreiptus į tai, kad per atsakovo S. K. sklypo dalį neliktų jokio pravažiavimo ir atsakovams N. K. ir A. K. priskirtinose žemės sklypo dalyse neturint tiesioginio įvažiavimo atsakovai galėtų naudotis pravažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, šalia ieškovo sklypo, nežiūrint į teismo nustatytą prejudicinį faktą, kad tokio pravažiavimo ten niekada nebuvo.

10.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui R. C. patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų lygiomis dalimis: 233,34 Eur iš atsakovės N. K., 233,33 Eur iš atsakovo S. K., 233,33 Eur iš atsakovo A. K..

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovai S. K., A. K. ir N. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir 2018 m. balandžio 26 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovų patikslintą priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 153-174). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.Teismas, atmesdamas atsakovų patikslintą priešieškinį, iš esmės atsisakė tenkinti atsakovų reikalavimą atidalinti jiems atitinkamai priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, tuo pažeisdamas atidalinimo teisės absoliutumą, nepagrįstai suteikdamas ieškovui pirmenybės teisę atidalinti priklausančią žemės sklypo dalį, paneigdamas bendraturčių lygiateisiškumą, nepagrįstai apribojo atsakovų teisę disponuoti turtu, įgyvendinti nuosavybės teises atidalinant.

11.2. Teismo sprendimas atmesti atsakovų reikalavimą suteikti teisę be ieškovo sutikimo patikslinti Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, su tikslu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, ir suformuoti keturis žemės sklypus, yra nemotyvuotas. Sprendime nėra nurodyta jokių motyvų bei objektyvių priežasčių, paneigiančių atsakovų teisę atidalinti jiems atitinkamai priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat dėl kurių atsakovams priklausančios žemės sklypo dalys negali būti atidalinamos.

11.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-520-435/2015, nes joje nagrinėtas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nagrinėjama byla dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalyku, todėl civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015 priimtas sprendimas negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

11.4. Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei teismo nešališkumo principą. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-520-435/2015 buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, ignoruodamas naujas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą A. K. buvo įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, kadangi buvo tik statinių žemės sklype savininkas. Teismui sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015 atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, liko galioti VI Registrų centre įregistruota ir 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Po minėtos bylos išnagrinėjimo 2017 m. balandžio 4 d. Mainų sutarties pagrindu atsakovas A. K. tapo žemės sklypo bendraturčiu ir įgijo teisę bendrai su V. C. naudotis 79 kv. m iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „E“ - 158 kv. m, bei bendrai su N. K. naudotis 579 kv. m iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „B“ - 799 kv. m. Tačiau šių naujų aplinkybių teismas nevertino.

11.5. Teismo motyvas, kad atsakovai savo interesus nori įgyvendinti ieškovo teisių suvaržymo sąskaita, nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad atsakovai nesiekia varžyti ieškovo teisių. Atsakovų pateiktoje žemės sklypo atidalijimo schemoje siūlomo servituto plotas yra vos 20 kv. m. Pagal ieškovo siūlomą nustatyti A. K. patekimą į jo naudojamą žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės, servituto plotas būtų beveik dešimt kartų didesnis, kas neatitinka servituto nustatymui keliamo reikalavimo kuo mažiau varžyti daikto savininkų teises. Atsakovų pateiktoje atidalijimo schemoje ieškovui paskiriama atskira žemės sklypo dalis, o pravažiavimas į atsakovo A. K. vidinę žemės sklypo dalį yra formuojamas atsakovui A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje, nevaržant nei vieno iš bendraturčių teisių.

11.6. Teismo motyvas dėl galimo transporto priemonių keliamo triukšmo ir garso yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ir įrodymais, suponuoja teismo šališkumą. A. K. paskirtame žemės sklype įsirengtų pravažiavimą patekti į vidinę sklypo dalį, kuriuo naudotųsi tik A. K. ir N. K.. Šalims priklausantis žemės sklypas yra namų valda, o ne komercinės ar pramoninės paskirties, kas leistų teigti, kad minėtu pravažiavimu bus vykdomas didelis transporto priemonių eismas.

11.7. Teismas, remdamasis civiline byla Nr. 2-520-435/2015, nepagrįstai sprendė, kad įvažiavimo (kelio) iš (duomenys neskelbtini) gatvės faktiškai niekada nebuvo. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą yra suformuotas – jis buvo numatytas šio žemės sklypo Raudonųjų linijų plane, patvirtintame Kauno miesto vyriausiojo architekto 1990 m. lapkričio 14 d. Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2015 m. vasario 18 d. raštas Nr. 8SD-1051-(14.8.94.) ir 2017 m. liepos 28 d. raštas Nr. 8SD-3950-(14.8.94.), Kauno miesto skyriuje 2017 m. birželio 26 d. registruotas A. K. skundas dėl neteisėto vartų įrengimo valstybinėje žemėje.

11.8. Teismo sprendime išsamiai pasisakyta tik dėl ieškovo reikalavimų ir argumentų, o dėl atsakovo pateikto antrojo patikslinto priešieškinio reikalavimo, atsakovų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir atsakovų pateiktų argumentų bei įrodymų iš esmės nepasisakyta. Tokiu būdu teismas netinkamai įvykdė pareigą motyvuoti priimtą sprendimą atmesti atsakovų patikslintą priešieškinį, procesiniame sprendime nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.

12.       Ieškovas V. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą (3 t. b. l. 10-16). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Ieškovo teisė atsidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra įtvirtinta tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje. Visi įstatymų keliami reikalavimai buvo išpildyti - ieškovo užsakymu Kauno miesto savivaldybės administracijai išdavus projekto rengimo sąlygas, atlikti visi reikiami žemės sklypo projektavimo ir formavimo darbai. Ieškovo pasiūlytas ir pirmosios instancijos teismo patvirtintas žemės sklypo atsidalijimo būdas atitinka faktinį žemės sklypo naudojimąsi natūra.

12.2. Įsiteisėjusiais teismų sprendimu ir nutartimi, dalyvaujant toms pačioms teisinio ginčo šalims, pravažiavimo dalies (schemoje nurodyto kaip servituto) priklausomybės klausimas teismų jau yra įvertintas. Teismams konstatavus aplinkybę, jog ieškovas privažiavimo dalį sandorio pagrindu įgijo nuosavybėn, tuo pačiu buvo konstatuota, jog pravažiavimas per ieškovo žemės sklypą į atsakovei N. K. numatytą naudotis žemės sklypo dalį (ir į jos sūnui A. K. padovanotą žemės sklypo dalį) negali būti nustatytas, o vienintelis patekimas galimas tik per ieškovo S. K. numatytą naudotis žemės sklypo dalį.

12.3. Ieškovo vertinimu, tiek naudojimosi tvarkos nustatymui, tiek atidalijimui taikytini tie patys kriterijai, kurie galiojo sprendžiant naudojimosi tvarkos žemės sklypu ginčą. Esminio šalių nesutarimo - pravažiavimo dalies - priklausomybės klausimas teismų jau yra įvertintas ir skirtingose bylose negali būti vertinamas kitaip. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad sprendžiant šalių ginčą aktualūs yra prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2- 520-435/2015 nustatyti faktai, kurie, teismo vertinimu, yra prejudiciniai.

12.4. Ieškovo prašomu būdu atidalijus žemės sklypą, jam atitenka atskira ir savarankiškai funkcionuojanti sklypo dalis, kuria jis vienintelis faktiškai naudojosi nuo jos įgijimo dienos. Toks sklypo izoliavimas nuo kitų atsakovų iki minimumo sumažins kontaktavimo galimybę, kadangi nei per ieškovo sklypą, nei šalia jo nebus jokio pravažiavimo. Patys atsakovai savo interesus nori įgyvendinti ieškovo teisių suvaržymo sąskaita.

12.5. Teismas įvertino aplinkybę, kad A. K. tapo žemės sklypo bendraturčiu ir pageidauja įgyvendinti nuosavybės teisę atidalindamas jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės, taip pat pastebėjo, jog ši situacija ginčo byloje nėra nauja. Visi atsakovai ir sandorių dalyviai yra vienos šeimos nariai — atsakovė N. K. yra atsakovų S. K. ir A. K. motina, todėl jiems tarpusavyje yra lengviau susitarti dėl racionalaus žemės sklypų atsidalijimo ir pravažiavimo naudojimosi nedarant to ieškovo sklypo sąskaita.

12.6. Ieškovo pasiūlytas ir teismo priimtas siūlomas žemės sklypo atidalinimo būdas parinktas atsižvelgiant į bendraturčiu interesus, t. y. nustatyta tokia tvarka, kuri leidžia optimaliausiai, ekonomiškiausiai ir protingiausiai visiems bendraturčiams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pateiktas 2017 m. sausio 24 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka žemės sklypo faktinį naudojimąsi ir kiekviena iš šalių galės netrukdomai naudotis joms priklausančiais statiniais bei žemės sklypo dalimi.

13.       Trečiasis asmuo R. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą (3 t. b. l. 3-7). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Atsakovų priešieškinis negalėjo būti tenkinamas dėl jo reikalavimų ydingumo. Nors R. C. viso teisminio proceso metu nesutiko su atsakovų reikalavimais ir yra ginčo žemės sklypo bendraturtė, jai jokie reikalavimai šioje byloje pareikšti nebuvo, dėl ko net ir patenkinus priešieškinio reikalavimus atsakovai negalėtų realizuoti teisės vykdyti ginčo žemės sklypo atidalinimo procedūros tikslinimą.

13.2. Pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo atidalinimo schemą yra formuojamas pravažiavimas N. K. pro V. C. žemę, kurio niekada nebuvo ir kuris visiškai neatitinka tarp bendraturčių eilę metų buvusios naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos, dėl ko patenkinus atsakovų priešieškinio reikalavimus, kitaip nei patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, būtų patenkinti tik atsakovų interesai, akivaizdžiai pažeidžiant kitų ginčo žemės sklypo bendraturčių teisėtus interesus.

13.3 Teismams įsiteisėjusiu sprendimu ir nutartimi konstatavus, jog atsakovai neturi teisės patekti į žemės sklypą per žemės sklypo dalį „E“ (atsakovų atidalinimo schemoje nurodytas kaip servitutas), kadangi ši dalis nuosavybės teise priklauso tik V. C., atsakovai be jokio teisinio pagrindo iš naujo šiuo teisiniu ginču siekė išspręsti šios žemės sklypo dalies priklausomybės klausimą savo naudai. Todėl teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai aiškinant ir taikant šiam teisiniam ginčui aktualias teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinis skundas atmestinas.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

16.       Bylos esmė – ar nėra pažeidžiami apeliantų (atsakovų) teisėti interesai, ieškovui atidalinant žemės sklypą pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ 2017 m. sausio 24 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (sprendinių brėžinys – t. 1, b. l. 38).

17.       Nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 0,4730 ha), dalių (ieškovui priklauso 900/4730 dalys; atsakovams; N. K. – 201/4730 dalys, A. K. – 329/4730 dalys, S. K. – 1023/4730 dalys; trečiajam asmeniui R. C. (E. C. teisių perėmėjai (sutuoktinė)). Ieškovas, siekdami atidalinti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pateikė teismui ieškinį bei atidalijimo variantą (UAB „Projektų vystymo grupė“ 2017 m. sausio 24 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą). Atsakovai nesutinka su ieškovo pateiktu atidalijimo variantu bei pateikė priešieškinį su savo atidalijimo variantu (t. 2, b. l. 68; UAB „Geomastas“ žemės sklypo atidalijimo schema). Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė.

18.       Apeliantai (atsakovai) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas: 1) pažeidė apeliantų atidalijimo teisės absoliutumą; 2) nepagrįstai rėmėsi išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-520-435/2015, kurioje buvo siekiama nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, o ne atidalinti sklypus; 3) buvo šališkas ir pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas; 4) nemotyvavo savo sprendimo dėl priešieškinio atmetimo. 

19.       Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnio 1 dalyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

20.       CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

21.       Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

22.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, o priešieškinį atmesdamas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė nei materialinės teisės, nei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

23.       Pažymėtina, kad žemės sklypo atidalijimas turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, atidalijimas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti atliekamas taip, kad šalims priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, jeigu tik yra galimybė, neturėtų bendrai naudojamų plotų, servitutų ir pan., t. y. kad tarp šalių būtų kuo mažiau „susikirtimo taškų“. Be to, žemės sklypo atidalijimas, jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką (atidalintas faktiškai naudojamas žemės sklypas, kuris buvo prižiūrimas, dirbamas, puoselėjamas ir pan.), nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinti, ilgainiui susiformavę, šalies lūkesčiai dėl valdomos žemės.

24.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas šalių ginčo pagrindinis nesutarimo objektas – žemės sklypo dalis 1996 m. naudojimosi sklypu plane ir 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartyje pažymėta indeksu „E“ kaip pravažiavimas (toliau – ginčo dalis). Apeliantai prašo žemės sklypo atidalijimo schemoje indeksu „B“ pažymėtoje ir apeliantui A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą „S1“ ir „S2“, kurio bendras plotas 209 kv. m., suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku atsakovei N. K. patekti iki paskirtos kartu su R. C. sklypo dalies „D“ ribos. Ieškovas ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartimi ieškovui buvo padovanota atskira nuo viso bendro žemės sklypo 9 arų sklypo dalis, todėl nei per sklypą, nei šalia sklypo jokių pravažiavimų būti negali, juolab, kad šia sklypo dalimi kaip pravažiavimu niekada ir nebuvo naudojamasi.

25.       Nustatyta, kad 1996 m. buvo parengtas Namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriuo tarp 1996 m. buvusių tuometinių trijų bendraturčių M. C., E. C. ir N. K. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: M. C. naudojasi sklypo dalimis „A“, „A2“ ir „A3“. Sklypo dalis „B“ buvo paskirta naudotis atsakovei N. K., „C“ dalis - E. C., „D“ dalis paskirta visų bendram naudojimui, „E“ - M. C. ir N. K. ( 1 t. b. l. 11). Šiame plane „E“ dalis buvo numatyta kaip pravažiavimas. 1997 m. kovo 24 d. M. C. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei N. K. 0,0918 ha sklypą, plane pažymėtą „B“ -0,0799 ha, ½ dalį, plane pažymėto „E“ ir plane pažymėto „D“ dalis t.y. 0,0040 ha , o ieškovui – 0,0900 ha žemės sklypą, plane pažymėtas „A3“ – 0,00821 ha ir ½ dalį plane pažymėtos „E“ dalies, t. y. 0,0079 ha.

26.       Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog dovanojimo sutartimi (t. 1, b. l. 12) ieškovui buvo padovanotas žemės sklypas, kuris sklypo plane pažymėtas A3 ir šalia jo esanti ½ dalis sklypo plane pažymėto E (pravažiavimas), ir tai sudarė vientisą 0.0900 ha žemės sklypą. Tokią išvadą patvirtina tai, kad šis sklypas ieškovo buvo faktiškai naudojamas, o plane pažymėta sklypo dalis E, kaip pravažiavimas nebuvo niekada naudojamas (auga vaismedžiai). Be to, tai, kad kiekvienam šalia jo sklypo apdovanotam asmeniui atitenka ir ½ dalis plane pažymėto sklypo E, užtikrina galimybę racionaliau ir efektyviau naudoti sklypus, atsižvelgiant į tai, kad N. K. nebuvo jokio poreikio naudotis sklypo dalimi E, nes ji turėjo (ir turi) įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymėtina, kad visiškai neprotinga būtų spręsti, jog dovanojimo metu buvo siekta N. K. turėti du privažiavimus prie savo sklypo, tuo apsunkinant ieškovui skirto sklypo naudojimą (iš esmės atimant galimybę sklypo E dalimi naudotis). Duomenų, jog dovanojimo sutartimi buvo siekta plane pažymėtą sklypo dalį E palikti kaip pravažiavimą, nėra. To siekiant (palikti pravažiavimą), dovanojimo sutartyje nebuvo jokio tikslo dovanoti šią sklypo dalį, o ir ją padovanojus buvo galima (siekiant palikti pravažiavimą) sutartyje nurodyti, jog ši dalis atitenka bendram apdovanotojų naudojimui, tačiau tai nebuvo nustatyta. 

27.       Nurodytus teisėjų kolegijos motyvus (26 punkte) patvirtina ir tarp šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015 dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo analogiškos išvados (pridėta civilinė byla Nr. 2-520-435/2015, t. 5, b. l. 17-28, 104-119). Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015 konstatuotomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2015, tiek šioje byloje ginčas vyksta dėl to, ar prie dovanojimo sutarties pridėtame plane sklypo dalis E (pravažiavimas) gali būti priskirta bendram naudojimui, įrengiant ten pravažiavimą t. y. faktinės aplinkybės (kurioje vietoje žemė buvo padovanota; ar faktiškai toje vietoje buvo pravažiavimas ir pan.), kurias reikia nustatinėti tam, kad priimti sprendimą, yra analogiškos.

28.       Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, jog nebuvo įvertinta tai, jog 2017 m. balandžio 4 d. mainų sutarties pagrindu atsakovas A. K. tapo žemės sklypo bendraturčiu (t. 1, b. l. 74-85). Iš teismo sprendimo matosi, jog teismas vertino ir pasisakė dėl apeliantų sudarytos mainų sutarties (t. 2, b. l. 124, 128; sprendimo 11 lapas, 15 lapas). Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apeliantė N. K. tiek 2012 m. birželio 15 d., vykstant ginčams teisme dėl žamės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dovanodama savo sūnui apeliantui S. K. pastatus ir 93/430 dalių žemės (duomenys neskelbtini), tiek 2017 m. balandžio 4 d. sudarydama mainų sutartį su savo sūnumi apeliantu A. K., perleidžiant jam 329/2365 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sąmoningai sudarė situaciją, kai vietoje trijų žemės savininkų atsirado penki žemės bendrasavininkai. Pažymėtina, kad tokie apeliantų veiksmai laikytini sąmoningu siekiu gauti daugiau argumentų, sustiprinti savo poziciją, sprendžiant žemės sklypo atidalijimo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų sukurta situacija, kai vietoje trijų bendraturčių (N. K., E. C. (trečiojo asmens sutuoktinė) ir V. C.), dirbtinai didinant bendrasavininkų skaičių (nesant tam pagrįsto poreikio, būtinybės) ir tai darant tarp artimų giminaičių (mama - sūnūs) sandoriais (dovanojimas, mainų sutartis), kuriais galima apeiti bendraturčio pirmumo teisę įgyti nekilnojamąjį turtą, atsiranda penki bendraturčiai, nesuteikia ir negali suteikti apeliantams pranašumo, sprendžiant ieškovo žemės sklypo atidalijimo klausimą, lyginant su buvusia padėtimi, kai buvo trys bendrasavininkai ir jau buvo ginčas. Nustatyta, kad esant trims bendraturčiams, kiekvienas iš jų turėjo savo įvažiavimą į savo sklypą, buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka. Apeliantė N. K. perleisdama savo žemės sklypo dalis savo sūnums, o šiems priimant asmeninėn nuosavybėn šiuos žemės sklypus, turėjo suprasti (suprato), kad jų teisės valdyti, naudoti ir disponuoti gautais sklypais nebus platesnės, negu jos buvo pas apeliantę N. K.. Sklypų perleidimo sutartyse, apeliantė N. K. turėjo nurodyti (turėjo būti aptartas), kokiu būdu sklypų įgijėjai patenka į juos, to nepadarius dėl to atsiradusią riziką turi prisiimti apeliantė N. K.. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantų veiksmai, jų nurodomi argumentai laikytini nesąžiningais, siekiančiais ne atkurti tarp šalių taiką, o labiau komplikuojančiais žemės sklypo atidalijimo situaciją.

29.        Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atidalijimo teisės absoliutumą. Pažymėtina, kad sprendžiant turto atidalijimo klausimus, kai yra pateikti du skirtingi šalių turto atidalijimo variantai, turtas negali būti atidalintas pagal abu variantus. Turtas atidalijamas pagal tos šalies pateiktą variantą, kuris yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir labiausiai atitinkantis faktinę situaciją. Šiuo atveju patenkinus ieškinį, akivaizdu, jog negalėjo būti patenkintas priešieškinis. Tai, kad vienos šalies atidalijimo variantas atmestas, nereiškia, kad buvo atimta teisė šiam atsidalinti savo dalį. Nagrinėjamu atveju, atidalijus ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiti bendraturčiai (likę keturi) gali naudotis savo teise atidalyti jų dalį iš likusios bendrosios dalinės nuosavybės.

30.       Nepagrįstu laikytini apeliantų argumentai dėl teismo šališkumo. Apeliantai nepateikė iš esmės jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos deklaratyvius jų teiginius. Kaip matyti, apeliantai teismo šališkumą sieja su teismo sprendimo motyvacija ir galimais įrodymu vertinimo taisyklių pažeidimais, tačiau teismo pareiga yra, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, vertinti įrodymus ir daryti išvadas. Todėl aplinkybės, kurios susijusios su teismo sprendimo motyvais ir įrodymų vertinimu, negali būti teismo šališkumo įrodymu. Priešingu atveju, visi nepalankūs šaliai sprendimai turėtų būti vertinami, kaip šališki. 

31.       Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dėl priešieškinio atmetimo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismas vertino abiejų šalių (tiek ieškovo, tiek apeliantų) pateiktus atidalinimo projektus (t. 2, b. l. 124-129; sprendimo 11-16 lapai), o nusprendęs, jog „ieškovo siūlomas atidalijimo būdas vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis, kadangi įgyvendinus pateiktą projektą jis galės naudotis atskiru žemės sklypu, kuriuo faktiškai visada ir naudojosi, o tai savo ruožtu neabejotinai įtakos mažesnę konfliktų galimybę paliekant likusią žemės sklypo dalį naudotis tarp motinos ir jos sūnų bei trečiojo asmens“, priešieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvuotai įvertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių.

32.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

33.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtus ir pagrįstus teismo sprendimus, dėl ko jie paliktini nepakeisti, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo ir šalių dėmesį, jog 2018 m. balandžio 17 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant ieškovui priskirtino žemės sklypo koordinates (13-17), galimai padarytas rašymo apsirikimas (tikėtina, jog turėtų būti 13-7), kuris gali būti ištaisytas CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų priteistinos ieškovo patirtos 800 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų maksimalių dydžių už advokatų teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir 2018 m. balandžio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

      Priteisti iš atsakovų N. K. a. k. (duomenys neskelbtini) S. K. a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. C. a. k. (duomenys neskelbtini). 

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Evaldas Burzdikas 

Virginija Gudynienė

Izolda Nėnienė