Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-99-594/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-28-3-00791-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.
(S)

Kauno apygardos teismas
N u T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. (toliau – G. Š.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. sausio 8 d. nutarimo G. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
- G. Š. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalį ir nubausta 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) eurų bauda su be nustatyto pavyzdžio banderolių 160 (vieno šimto šešiasdešimties) pakelių cigarečių „NL“, 37 (trisdešimt septynių) pakelių cigarečių „Korona Superslims“, 10 (dešimties) pakelių cigarečių „NZ Gold“, 8 (aštuonių) pakelių cigarečių „Korona“ konfiskavimu, už tai, kad 2017 m. lapkričio 23 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama nustatytą tvarką, neturėdama prekių įsigijimą ir mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. be nustatyto pavyzdžio banderolių esančius 160 pakelių cigarečių „NL“, 37 pakelius cigarečių „Korona Superslims“, 10 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 8 pakelius cigarečių „Korona“. Bendra cigarečių vertė 635,61 eurų, (16,88 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND)). Tokiais savo veiksmais G. Š. nesilaikė 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmeninis taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo LR teritorijoje taisyklių“ 3.1.2. punkto reikalavimų.
- Apeliaciniu skundu G. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarimą. Nusprendus, kad ji nubausta pagrįstai, skirti baudą, mažesnę nei numatyta sankcijoje.
- Apeliantės teigimu, vertinamo įvykio dieną jos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), moteris, vardu I., darė buto remontą. Vakare į jos namus atvykus policijos pareigūnams, jiems teigiant, jog gavo informacijos apie prekybą cigaretėmis, G. Š. jų į namus neįsileido, nes jų nepažinojo, be to pareigūnai be teismo sankcijos į butą patekti negalėjo. Pareigūnų bute nebuvo, cigaretės nebuvo rastos bute, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ji savo namuose laikė cigaretes. Pasak apeliantės, galbūt pareigūnai turėjo informacijos, jog Inesa su savimi turi cigarečių, kadangi yra išgerianti ir rūko. Būtent Inesa ir buvo sulaikyta policijos pareigūnų gatvėje su cigaretėmis, kurios ji nieko neprašė.
- Apeliaciniu skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą G. Š., neatsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – administracinis nusižengimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Darydama šią išvadą apeliantė pažymi, kad jos gaunama senatvės pensija tesiekia vos 257 eurus, todėl pirmosios instancijos teismo jai paskirtą piniginę baudą, t. y. 3200 eurus, ji turėtų mokėti itin ilgai, metus laiko atiduodama visą savo pensiją. Teigiama, kad apeliantė serga onkologine liga, periodiškai lankosi (duomenys neskelbtini) onkologinėje ligoninėje, todėl apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda taptų jai nepakeliama našta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
- G. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
- Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
- Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. Š. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ji padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi G. Š., nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
- ANK 209 straipsnio 5 dalis, už kurio pažeidimą skundžiamu nutarimu G. Š. buvo pripažinta kalta, numato administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 3.1.2 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims leidžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje laikyti ir gabenti daugiau kaip 10 pakelių cigarečių tuo atveju, kai prekės įvežtos ne iš Europos Sąjungos valstybės narės.
- Analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad 2017 m. lapkričio 23 d., apie 16.40 val., G. Š., neturėdama prekių įsigijimą ir mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, savo namuose neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. be nustatyto pavyzdžio banderolių 160 pakelių cigarečių „NL“, 37 pakelius cigarečių „Korona Superslims“, 10 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 8 pakelius cigarečių „Korona“. Atsižvelgiant į cigarečių kiekį, akivaizdu, kad jis viršija Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 3.1.2 punkte nurodytą leidžiamą laikyti cigarečių, įvežtų iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, kiekį, o cigarečių vertė viršija 10 (dešimt), bet neviršija 50 (penkiasdešimties) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog G. Š. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį. Ir nors apeliaciniu skundu G. Š. su tokiu savo veiksmų kvalifikavimu nesutinka, teigdama, kad rastos cigaretės jai nepriklauso, tačiau ši apeliantės versija buvo paneigta nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
- Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad G. Š. pareikštuose kaltinimuose minimos cigaretės be nustatyto pavyzdžio banderolių, kaip tai teisingai nurodoma ir G. Š. apeliaciniame skunde, iš tiesų buvo rastos ne G. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bet pas I. R., policijos pareigūnų sulaikytą išėjus iš apeliantės buto. Nors apeliantė nuo pat nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos pradžios neigė (jos prašymu administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant), jog pas I. R. rastos cigaretės priklausė jai, tačiau vertinant šiuos apeliantės teiginius, jų pagrįstumą ir patikimumą vis tik pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų nagrinėjamoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, patvirtinanti/paneigianti tinkamam ir objektyviam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui reikšmingas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išdėstytas aplinkybes.
- Kaip nustatyta liudytoja apklaustos I. R. parodymais, vertinamo įvykio dieną G. Š. prašymu, po to, kai ši neįsileido policijos pareigūnų į butą, ji (I. R.) išnešė iš buto rusiškas cigaretes, kurias G. Š. buvo suvyniojusi į paklodę. Lauke ją sustabdė policijos pareigūnas ir paėmė cigaretes. Iš buto ji išėjo pro balkono duris, pamačiusi policijos pareigūną ir norėdama išvengti susidūrimo su juo, ji nusuko į šoną, tačiau pareigūnas ją prisivijo. Papildomai liudytoja paaiškino, kad iš jos paimtos cigaretės tikrai nėra jos, ir kad jai žinoma, jog G. Š. buvo bausta už neteisėtą akcizinių cigarečių laikymą bei prekybą (b. l. 8-9).
- Netikėti šios liudytojos parodymais, abejoti jų patikimumu ir objektyvumu, priešingai nei tai traktuojama G. Š. apeliaciniu skundu, teisinio pagrindo nėra. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad apklausiama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariate, I. R. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl neabejotinai žinojo, jog melagingai apkalbėdama G. Š., ji gali būti patraukta atsakomybėn. Be to, I. R. parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, tam tikrose nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėse, t. y. dėl policijos pareigūnų apsilankymo G. Š. namuose, jų neįleidimo į namus, dėl jos buvimo apeliantės namuose priežasties ir pan., jie sutapo ir su administracinėn atsakomybėn patrauktos G. Š. parodymais, jos suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatytas taip pat nebuvo.
- Abejoti paminėtos liudytojos patikimumu, remiantis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais G. Š. apeliacinio skundo teiginiais, jog I. R. yra išgerianti ir rūko, todėl galimai policijos pareigūnai turėjo informacijos būtent apie jos neteisėtus veiksmus – disponavimą cigaretėmis, nepaženklintomis specialaus pavyzdžio banderolėmis, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ši apeliantės versija, įvertinus tai, kad policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju tikrino ne I. R., o G. Š. namus, laikytina nepagrįsta, todėl atmestina.
- Neabejojant liudytojos I. R. išdėstytomis vertinamo įvykio aplinkybėmis, atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūno K. M. M., (komentuojamo įvykio metu buvusio įvykio vietoje), nurodytas vertinamo įvykio aplinkybes, kurios iš esmės atitinka liudytojos I. R. pateiktą įvykio versiją. Jo teigimu, analizuojamo įvykio dieną buvo tikrinama informacija, pagal kurią G. Š. savo bute prekiauja akcizais apmokestinamomis cigaretėmis. Atvykus policijos pareigūnams, G. Š. į namus jų neįsileido, todėl pareigūnai laukė lauke. Tuo metu jie iš stebimo namo (kuriame gyveno G. Š.), per G. Š. buto balkoną, pamatė išeinančią moterį su ryšuliu. Sustabdžius moterį paaiškėjo, jog G. Š. prašymu iš šios buto, po policijos pareigūnų apsilankymo, akcizais apmokestinamas cigaretes išnešė liudytoja I. R., kuri tuo metu atliko remontą G. Š. bute.
- Netikėti aptartais K. M. M. parodymais, atsižvelgiant į tai, kad juos iš esmės patvirtino ir liudytoja nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apklausta I. R., vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes, papildomai pažymėdamas, jog policijos pareigūnams atvykus į G. Š. namus ir paaiškinus savo atvykimo priežastį, ji elgėsi ne visai adekvačiai – buvo suirzusi, pasimetusi, su pareigūnais bendravo nemandagiai, pakeltu tonu, K. M. M. patvirtino ir savo 2017 m. lapkričio 28 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5). Jo išdėstytas aplinkybes savo tarnybiniais pranešimais patvirtino ir kiti analizuojamo įvykio dieną įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai – M. M. (b. l. 2) ir M. Ž. (b. l. 6).
- Išdėstytos aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliaciniame skunde pateikti administracinėn atsakomybėn patrauktos G. Š. motyvai, nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jos kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, padaryme ir tėra apeliantės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas vis tik yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos ANK nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad G. Š. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas, neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
- Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliantės teiginiai dėl cigarečių suradimo vietos – jie buvo rasti pas I. R., tačiau G. Š. pareikštuose kaltinimuose teigiama, jog jos buvo laikomos apeliantės namuose. Atsižvelgiant į tai, kad tiek I. R., tiek ir policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, betarpiškai patvirtino, jog I. R. pas ją rastas cigaretes išnešė būtent iš G. Š. buto, jos prašymu, neabejotina, kad kvalifikuojant apeliantei inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nustatant jo padarymo vietą, įstatymų taikymo klaidų padaryta nebuvo.
- Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, juo keliamas iš skundžiamu apylinkės teismo nutarimu G. Š. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti apeliantei paskirtą nuobaudą, paskiriant jai mažesnę piniginę baudą, nei numatyta ANK 209 straipsnio 5 dalies sankcijoje.
- Vertinant šiuos apeliantės argumentus, visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
- G. Š. apeliacinio skundo argumentų plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
- Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
- Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad už G. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, padarymą gali būti skiriama piniginė bauda nuo 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų iki 4300 (keturių tūkstančių trijų šimtų) eurų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), atsižvelgęs į apeliantei inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (vieną kartą bausta administracine tvarka), G. Š. paskyrė didesnę nei numatytas ANK 209 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkis baudą – 3200 (tris tūkstančius du šimtus) eurų. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus G. Š. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas nesutinka.
- Darant šią išvadą, pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog G. Š. yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d., ji jau buvo sulaukusi 65 metų amžiaus, kas, remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama asmens, padariusio administracinį nusižengimą, atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu ši aplinkybė nebuvo įvertinta, nors jos konstatavimas neabejotinai švelnina G. Š. teisinę atsakomybę. Sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą įvertintina ir finansinė apeliantės padėtis – gauna 257 eurų senatvės pensiją, todėl neabejotina, jog 3200 eurų piniginės baudos jai paskyrimas prieštarautų esminiams teisingumo ir administracinių nuobaudų proporcingumo principams, į kuriuos privalu atsižvelgti sprendžiant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl skundžiamu nutarimu jai paskirta piniginė bauda mažintina iki minimalaus jos dydžio, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalies sankcijoje - 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų.
- Nors apeliaciniu G. Š. skundu prašoma pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ji įvykdė dėl labai sunkios savo materialinės padėties (ANK 34 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau sutikti su šiuo apeliantės argumentu ir jo pagrindu dar labiau švelninti jai paskirtos baudos dydį, teisinio pagrindo nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė gauna senatvės pensiją, todėl neabejotinai turi ir legalų pragyvenimo šaltinį. Ir nors, sprendžiant iš jos apeliacinio skundo turinio, gaunamų pajamų būtiniausių savo asmeninių poreikių tenkinimui apeliantei nepakanka, tačiau ši aplinkybė nelaikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Aplinkybės, susiję su G. Š. sveikata, finansine padėtimi, nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Juo labiau, jog šios aplinkybės neabejotinai egzistavo ir inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėtų veiksmų pažeidėjos nesulaikė, todėl dar labiau švelninti jai paskirtą baudą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį nusižengimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų nusižengimų padarymo, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poreikius tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas netoleruotinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,
n u t a r i a :
G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimą:
- G. Š. paskirtą 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą sumažinti iki 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų.
Likusią Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Albinas Antanaitis