Administracinė byla Nr. A-2149-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00377-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. E. E. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. E. E. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Sigitos balansai“ dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas G. E. E. skundu (b. l. 2–6) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Panevėžio skyrius) 2014 m. spalio 30 d. sprendimą (raštą) Nr. 2D-16922-(18.2) (toliau – ir Sprendimas) ir 2014 m. spalio 29 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-1236-(18.31) (toliau – ir Patikrinimo aktas), įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą priimti sprendimą dėl savavališkos statybos fakto objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) nustatymo ir savavališkos statybos akto surašymo bei su juo susijusių procedūrų pradėjimo. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sigitos balansai“ (toliau – ir Bendrovė) 2014 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš A. B. nusipirko nebaigtą statyti Pastatą. Statybos leidimas šiam pastatui statyti 2012 m. gruodžio 10 d. buvo išduotas buvusiam Pastato savininkui A. B.. UAB ,,Sigitos balansai“, įsigijusi nebaigtą statyti pastatą, privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą savo vardu, o tik po to galėjo atlikti kokius nors statybos darbus, tačiau, neturėdama savo vardu išduoto statybą leidžiančio dokumento, Bendrovė pastatė antrąjį Pastato aukštą, t. y. vykdė savavališką statybą. Apie tai pareiškėjas informavo Inspekcijos Panevėžio skyrių ir prašė patikrinti šios statybos teisėtumą, nustatyti savavališkos statybos faktą ir teisės aktų nustatyta tvarka spręsti savavališkos statybos padarinių likvidavimo klausimus, tačiau atsakovas į jo prašymą tinkamai nesureagavo, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, netyrė, ar UAB ,,Sigitos balansai“ vykdė statybos darbus, neturėdama tam leidimo, ir kiek tokio pobūdžio darbų atliko, taip pat nepradėjo savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, nors įvykdyta statyba buvo aiškiai savavališka. Teigė, jog į pareiškėjo raštus pateikti atsakovo atsakymai, taip pat ir Sprendimas yra formalūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti, Sprendimas neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų

Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju savavališkos statybos faktas yra akivaizdus. Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis (34 str. 4 d., 23 str. 28 ir 37 d., 3 str. 2 d. 1 p.), nurodė, kad UAB ,,Sigitos balansai“ statybą vykdė ne tik neturėdama statybą leidžiančio dokumento, bet ir neturėdama statytojo statuso, nes ji nesudariusi žemės sklypo, kuriame statinys statomas, nuomos sutarties. Be to, šiame sklype negali stovėti nei gyvenamasis, nei komercinės paskirties pastatas, nes tai neatitinka numatytos žemės paskirties. Paaiškino, kad Pastatas, ypač jį eksploatuojant, pažeidžia pareiškėjo teises – statant buvo apgadintas pareiškėjo turtas, Pastato buvimas mažina pareiškėjo turimą privatumą, darko kraštovaizdį, jį eksploatuojant galimai bus apsunkintas patekimas į pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą ir pan. Be to, žemės sklypas, kuriame statomas ginčo statinys, yra tik 121 kv. m ploto, tokio dydžio sklype jokia atskirų objektų statyba neturėtų būti leidžiama. Nugriovus savavališkai pastatytus statinius ir atlaisvinus valstybinį žemės sklypą, pareiškėjas pageidautų šį sklypą įsigyti ir ateityje sujungti su jau turimu žemės sklypu.

Atsakovas Inspekcijos Panevėžio skyrius atsiliepimu (b. l. 61–65) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad pareiškėjo prašomas panaikinti 2014 m. spalio 29 d. patikrinimo aktas Nr. FAK-1236-(18.31.) yra tik procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas, kuris pats savaime pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti atskirai ginčijamas teisme, o bylos dalis dėl jo panaikinimo turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, jog pareiškėjas nėra nurodęs, kodėl šį aktą laiko nepagrįstu ir neteisėtu.

Atsakovas paaiškino, kad Inspekcijos Panevėžio skyriuje 2014 m. rugsėjo 25 d. gavus pareiškėjo skundą, tą pačią dieną buvo suformuluota užduotis vykdytojui, skundą tyręs darbuotojas susipažino su anksčiau pareiškėjo teiktais skundais bei jų tyrimo medžiaga, patikrino duomenis apie Pastatą ir statybos leidimą Nekilnojamojo turto registre bei statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei nuspręsta faktinius duomenis patikrinti vietoje. Faktinių duomenų patikrinimas vyko nustatytu laiku, iš anksto pranešus suinteresuotiems asmenims, surašytas Patikrinimo aktas, laiku parengtas ir išsiųstas atsakymas pareiškėjui į jo skundą (skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 str.), jame tinkamai paaiškinta, kodėl atlikti Pastato statybų darbai nelaikomi savavališka statyba. Nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį įstatymų leidėjas savavališką statybą sieja su statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, tuo tarpu UAB „Sigitos balansai“ turėjo galiojantį buvusio Pastato savininko leidimą statybai, tik dar nebuvo išsiėmusi statybos leidimo savo vardu, esminių statinio projekto sprendinių pažeidimai nepadaryti. Rėmėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 ir 31 dalimis ir nurodė, kad tiriant pareiškėjo skundą A. B. išduoto statybos leidimo galiojimas nebuvo panaikintas, jis sustabdytas tik 2014 m. liepos 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ir nuo šios dienos statybos darbai Pastate negali būti ir nėra vykdomi. Pažymėjo, jog naujasis Pastato savininkas UAB ,,Sigitos balansai“ tik turėjo pareigą pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies reikalavimus supaprastinta tvarka persiregistruoti A. B. turėtą leidimą statybai savo vardu. Teigė, jog nors tai padaryta nebuvo, nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė vykdė savavališką statybą.

Papildomai nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų argumentų matyti jo materialinis suinteresuotumas Pastato nugriovimu. Inspekcijos manymu, tenkinus pareiškėjo skundą nebūtų apgintos pareiškėjo teisės ir įstatymo saugomi interesai. Teigė, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes panašiu klausimu bylinėjasi ir civilinėje byloje. Nors pareiškėjo bylose keliami klausimai nėra tapatūs, tačiau juose nagrinėjamas to paties Pastato statybos teisėtumo klausimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 25–29) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Pastatas statomas valstybiniame žemės sklype, specialieji architektūros reikalavimai buvusiam Pastato savininkui buvo išduoti 2012 m. sausio 31 d., prieš tai juos patikslinus pagal pareiškėjo šioje byloje G. E. E. prašymą. G. E. E. apie tai buvo savivaldybės informuotas. Leidimas statyti Pastatą buvo išduotas buvusiam savininkui A. B., kuris savivaldybei pateikė visus privalomus dokumentus statybos leidimui gauti, tarp jų – ir pareiškėjo (besiribojančio žemės sklypo savininko) sutikimą. Pažymėjo, jog pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą, teritorija, kurioje statomas Pastatas, patenka į Miesto centro teritoriją, kurioje galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: konservacinės paskirties (saugomų objektų teritorijoje) ir kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijos (rekreacijos teritorijos), bendro naudojimo teritorijos). Statomo Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, todėl tokio pastato statyba (duomenys neskelbtini) pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą yra galima. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 2 punktą, pasikeitus statytojui, statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas statybos leidimą išdavusio viešojo administravimo subjekto sprendimu, kai vietoj buvusio statybą leidžiančio dokumento pagal tą patį statinio projektą neatliekant statinio projekto patikrinimo procedūrų išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas kito statytojo vardu. UAB ,,Sigitos balansai“ 2014 m. liepos 29 d. pateikė prašymą (ir visus reikalaujamus dokumentus) išduoti statybą leidžiantį dokumentą jos vardu, o toks dokumentas nebuvo išduotas tik dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, pagal UAB ,,Sigitos balansai“ 2014 m. gruodžio 1 d. prašymą 2014 m. gruodžio 3 d. jai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas Nr. LNS-51-141203-00203.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Sigitos balansai“ atsiliepimu (b. l. 36–38) su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti bei atlyginti UAB „Sigitos balansai“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjo suformuluotas reikalavimas konstatuoti, ar statyba yra savavališka ar ne, negali būti teismo tenkinamas, todėl jis turi būti atmestas. Nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teisme yra iškėlęs civilinę bylą, kurioje, be kitų reikalavimų, yra pareiškęs reikalavimus panaikinti 2012 m. gruodžio 10 d. statybos leidimą, išduotą buvusiam statytojui, įpareigoti UAB ,,Sigitos balansai“ nugriauti Pastatą, todėl šioje civilinėje byloje ir bus atsakyta į klausimą, ar statybos leidimas statyti Pastatą išduotas teisėtai, ar Pastatas griautinas. Paaiškino, jog UAB ,,Sigitos balansai“ pirkimo–pardavimo sutartimi nebaigtą statyti Pastatą, kurio statybai buvo išduotas statybos leidimas, įsigijo iš A. B., įregistravo į jį nuosavybės teises ir kreipėsi į savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento perregistravimo naujo statytojo vardu. 2014 m. gruodžio 3 d. UAB ,,Sigitos balansai“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Valstybinės žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, nuomos teisė UAB ,,Sigitos balansai“ yra perleista, ką patvirtina notariškai patvirtintos Pastato pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punktas, sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai, neva statybų metu buvo apgadintas jo turtas yra niekuo nepagrįsti. UAB ,,Sigitos balansai“ turi statytojo statusą, jai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Tokia Pastato statyba negali būti laikoma savavališka. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Inspekcijos Panevėžio skyrius Sprendimą priėmė tinkamai išsiaiškinęs visas aplinkybes.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu
(b. l. 114–119) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2014 m. spalio 29 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-1236-(18.31.), o pareiškėjo G. E. E. skundą dėl Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 2D-16922-(18.2) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota jų taikymo praktika, nustatęs, kad Patikrinimo aktu buvo konstatuotos Pastato statybos patikrinimo vietoje faktinės aplinkybės, tačiau juo nei pareiškėjui, nei Pastato savininkui jokios teisės ir jokios pareigos nėra nustatytos, t. y.  tai – tik tarpinis dokumentas, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, konstatavo, jog Patikrinimo aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgęs į tai, administracinės bylos dalį dėl Patikrinimo akto panaikinimo nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, jog UAB ,,Sigitos balansai“ po Pastato įsigijimo iki 2014 m. liepos 23 d. kreipimosi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją išduoti jos vardu statybą leidžiantį dokumentą atliko dalį Pastato statybos darbų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Inspekcijos Panevėžio skyriaus Sprendimo, kuriuo UAB ,,Sigitos balansai“ atlikti Pastato statybos darbai nepripažinti savavališka statyba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgęs į tai, kad savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra išimtinė atsakovo funkcija, į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statybos sąvoką, pažymėjęs, jog atsakovas ABTĮ ir VAĮ taikymo požiūriu nėra saistomas besikreipiančių į jį asmenų nurodytų argumentų ir prašymų taikyti kitų asmenų atžvilgiu tam tikras poveikio priemones, o jų apsisprendimas tokių poveikio priemonių netaikyti ABTĮ prasme negali būti traktuojamas kaip administracinis neveikimas, taip pat tai, kad byloje nėra ginčijama, jog Pastato statyba vykdyta nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių, nurodė, kad byloje svarbu nustatyti, ar atvejis, kai statyba vykdoma nebaigtą statyti statinį įsigijusiam asmeniui Aplinkos ministerijos nustatyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka savo vardu negavus statybą leidžiančio dokumento, pateko į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką. Aktualią Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį aiškindamas sistemiškai su Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 ir 31 dalimis, įvertinęs tai, kad leidimas statyti Pastatą ankstesniam Pastato savininkui buvo išduotas neterminuotai, ginčui aktualiu laikotarpiu leidimo galiojimas nebuvo panaikintas nei vienos iš Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalyje nurodytų institucijų sprendimu, jo duomenys buvo paskelbti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, taip pat atkreipęs dėmesį į tai, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 2 punkto 2 dalyje atskirai aptartas atvejis, kaip galioja statybą leidžiantis dokumentas, pasikeitus statinio statytojui, o būtent statybą tęsiant pagal tą patį statinio projektą (kaip yra ginčo atveju), senojo statytojo vardu išduotas statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas naujo statytojo vardu, darė išvadą, jog 2014 m. birželio–liepos mėn. leidimas statyti Pastatą galiojo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo vykdoma statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, tuo pačiu konstatuoti, jog tai – savavališka statyba.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant iš panašių teisinių santykių kilusius ginčus, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju itin reikšmingas yra lingvistinis teisės aiškinimo metodas. Nurodė, kad lingvistiškai aiškinant nurodytą teisės normą, darytina išvada, jog joje pateiktame savavališkos statybos sąvokos apibrėžime vartojama frazė „be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo“ sieja nurodytą savavališkos statybos atvejį su statyba, vykdoma apskritai nustatyta tvarka negavus statybos leidimo. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis aiškiai ir konkrečiai apibrėžia savavališkos statybos sąvoką, neįtvirtindama galimybės savavališkai statybai priskirti ir kitus, minėtoje teisės normoje nenumatytus, atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2355/2012). Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis kaip savavališkos statybos atvejo nenumato ir statybos, vykdomos pažeidžiant Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 punktą ir konstatavo, kad šios normos pažeidimas nėra pagrindas statybą pripažinti savavališka. Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendimu pagrįstai atsisakyta Pastato statybą pripažinti savavališka.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl žemės sklypo, kuriame statomas Pastatas, paskirties, nuomos teisės pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies prasmę nėra laikomi savavališkos statybos pripažinimo pagrindais, jie byloje nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs, todėl dėl jų nepasisakė. Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad atsakovas patikrino ir išanalizavo pareiškėjo kreipimesi įvardytas aplinkybes, atliko motyvuotą jų įvertinimą, todėl Sprendimą laikė atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus ir darė išvadą, kad naikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas G. E. E. padavė apeliacinį skundą (b. l. 121–127), kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat, priteisti visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, neištyrė visų bylos aplinkybių, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą. Priimdamas tokį sprendimą Panevėžio apygardos administracinis teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, t. y. rėmėsi šioje byloje neaktualia teismo praktika, kadangi teismo nurodytose bylose buvo nagrinėjami ginčai, kylantis iš kitokio pobūdžio teisinių santykių, be to, jose buvo ginčijamas vien tik tarpinis dokumentas, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija tiek Patikrinimo aktą, tiek jo pagrindu priimtą Sprendimą. Patikrinimo akto prilyginimas dokumentui, nesukuriančiam jokių teisių ir pareigų, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Teises ir pareigas Patikrinimo aktas sukuria, nes būtent jame fiksuotomis aplinkybėmis yra remiamasi surašant galutinį atsakymą (sprendimą).
3. Pirmosios instancijos teismas, koncentruodamasis į tai, kad Pastato antras aukštas buvo pastatytas Bendrovei neturint jos vardu išduoto leidimo statyti Pastatą, neįvertino aplinkybės, jog nei Bendrovė, nei ankstesnis Pastato savininkas neturi valstybės, kuriai priklauso kaimyninis žemės sklypas, atstovaujamos NŽT, sutikimo nesilaikyti nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribų. Pareiškėjo teigimu šis klausimas privalėjo būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, o to nepadarius nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
4. Panevėžio apygardos administracinis teismas spręsdamas ginčą nepagrįstai rėmėsi tik Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 ir 31 dalimis. Neteisingai aiškindamas materialinės teisės normas teismas nesuprato, kad leidimas statyti naują statinį yra išduodamas ne statomam statiniui (daiktui), bet konkrečiam statytojui, kuris įrašytas į leidimą, t. y. leidimas nėra galiojantis dokumentas į jį neįrašyto fizinio ar juridinio asmens atžvilgiu; įstatymo leidėjas leidimo statyti galiojimo nesieja su teisėtu statinio valdymo terminu, todėl jis nėra automatiškai panaikinamas statinį perleidus; įstatymų leidėjas nenumatė, kad perleidžiant statinį leidimo galiojimas pereitų naujam savininkui; statybos metu UAB „Sigitos balansai“ neturėjo reikiamos formos leidimo statybai ir vien tai yra pakankamas pagrindas savavališkai statybai konstatuoti; nustatęs, kad ankstesniam savininkui išduotas leidimas statyti Pastatą galioja ir Bendrovei, teismas šiurkščiai pažeidė Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, aiškiai numatančią, kad naujojo savininko atžvilgiu galiojantis statybą leidžiantis dokumentas yra būtent jo, o ne buvusio savininko vardu išduotas leidimas statyti; neteisingai aiškinant leidimo statyti paskirtį pažeista ir Statybos įstatymo 3straipsnio 2 dalis.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. A502-2355/2012, kadangi šios bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos.

2015 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą pareiškėjas grindžia tuo, jog šiuo metu Panevėžio miesto apylinkės teisme vyksta civilinė byla Nr. 2-105-812/2015, kurioje yra nustatytos bylai aktualios faktinės aplinkybės, kurias teismo posėdžio metu pareiškėjas galėtų teismui atskleisti ir detaliai paaiškinti.

Atsakovas Inspekcijos Panevėžio skyrius atsiliepimu (b. l. 131–135) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą atsakovas grindžia argumentais, iš esmės tapačiais nurodytiesiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat pirmosios instancijos teismo pateiktiems argumentams. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas nei skunde Inspekcijai, nei skunde Panevėžio apygardos administraciniam teismui argumentais dėl to, jog nei buvęs Pastato savininkas, nei Bendrovė neturi rašytinio gretimų žemės sklypų ar valdytojų sutikimo, nesirėmė, todėl apie juos ir nėra pasisakyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b. l. 138–141), kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija mano, jog bylos dalis dėl Patikrinimo akto panaikinimo pagrįstai nutraukta, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šiuo aktu būtų vienokiu ar kitokiu būdu pažeistos jo teisės, be to, nenurodė jokių duomenų dėl šio akto neteisėtumo. Mano, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra siejamos su teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, o ne su Sprendimo ar pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumu, todėl su tokiais pareiškėjo argumentais iš esmės nesutinka ir teigia, kad jie yra atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sigitos balansai“ pateikė atsiliepimą (b. l. 144–146), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti Bendrovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bendrovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, kad pareiškėjas nepagrįstai ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą. Papildomai pažymi, jog net ir konstatavus, kad Pastato statyba laikytina savavališka, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą nustatyti trūkumai gali būti ištaisomi, o šiuo atveju UAB „Sigitos balansai“ jau yra išduotas Pastato statybą leidžiantis dokumentas.

2015 m. rugsėjo 18 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Bendrovė prašo priteisti iš pareiškėjo 456 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias grindžia prie prašymo pridėtomis sąskaitomis už teisines paslaugas bei ataskaita ir mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais atstovavimo išlaidų apmokėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas iškeltas dėl atsakovo Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2014 m. spalio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1236-(18.31.), 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 2D-16922-(18.2) panaikinimo ir įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad konkrečių valinių patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias tiesiogines teisines pasekmes asmenims ar įpareigotų juos elgtis tam tikru būdu, apskųstu 2014 m. spalio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nėra suformuluota.Šiuo atveju ginčas kyla ne dėl teisės, o dėl fakto. Tuo tarpu pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 ir 22 straipsnių nuostatas administracinio ginčo objektu gali būti tik teisines pasekmes sukeliantis aktas, kadangi teisė kreiptis į teismą yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu, realiu ginčų išsprendimu, o ne juridinę reikšmę turinčių faktų ar aplinkybių konstatavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalį bylos dėl Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2014 m. spalio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1236-(18.31.) nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 8 straipsnis nustato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, kuriai be kita ko pavesta nagrinėti ir asmenų prašymus, skundus ar pranešimus, susijusius su statybos procesu. Inspekcijos pareigūnas kompetentingas, nustačius, kad statyba yra savavališka, surašyti savavališkos statybos aktą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Pritartina pirmosios instancijos atliktam reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimui, teisės normų aiškinimui bei taikymui ir to pagrindu padarytai išvadai, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai atsisakyta Pastato statybą pripažinti savavališka. Tinkamai akcentuota, kad viešojoje teisėje plečiamasis teisės normų aiškinimas negalimas, todėl savavališka statyba laikytina tik statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Ginčo metu nebuvo teigiama, kad  Pastatas buvo statomas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, o duomenų išvadai, kad jis buvo statomas be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, byloje nesurinkta. Šalys neginčijo fakto, kad iki trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Sigitos balansai“ įsigyjant nebaigtą statyti Pastatą, leidimas jo statybai buvo išduotas ankstesniam savininkui neterminuotai o pagal Statybos įstatymo 23  straipsnio 29 dalį tokio statybą leidžiančio dokumento galiojimas nebuvo panaikintas.

Pripažinus ginčijamą atsakovo  administracinį aktą teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo tenkinti pareikšto reikalavimo dėl jo įpareigojimo atlikti veiksmus – priimti sprendimą dėl savavališkos statybos fakto nustatymo ir savavališkos statybos akto surašymo.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. E. E. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

                                                                      Artūras Drigotas

                                                                      Dalia Višinskienė