Nr. DOK-3126

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01145-2017-7

(S)  

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 9 d. paduotu ieškovų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atmesti, o kitą civilinės bylos dalį dėl žalos atlyginimo nutraukti.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad teismai priėmė procesinius sprendimus, kuriais atsakovų veiklą įvertino kaip tinkamą, nors ekspertai nustatė daug šiurkščių pažeidimų atsakovams vykdant bendrovės veiklą. Dėl to, pasak ieškovų, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią eksperto ataskaita turi esminę reikšmę sprendžiant dėl veiklos tinkamumo, o akcininkų interesų pažeidimas bei nepasiekti juridinio asmens veiklos tikslai leidžia konstatuoti netinkamą veiklą. Ieškovų teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje nurodytų pareigų pažeidimas lemia, kad juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla yra netinkama. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjo, kad bendrovė veikia nuostolingai, teismui buvo nurodomos klaidingos aplinkybės dėl bendrovės veiklos rezultatų, siekiant nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsisakė vertinti; teismas taip pat atsisakė prijungti prie bylos tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš atsakovų gautus ir teismui pateiktus duomenis, nurodydamas, kad jie neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas suformavo neteisingą praktiką, kad neigiamas juridinio asmens veiklos rezultatas nėra vertinamas sprendžiant dėl juridinio asmens veiklos tinkamumo. Ieškovų tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, akcentuojančios pelno siekimą kaip juridinio asmens veiklos tikslą ir nurodančios, kad, šio tikslo nepasiekus arba blogėjant veiklos rezultatams tam nesant objektyvių priežasčių, tai yra netinkamai vykdomos veiklos požymis.

Ieškovai taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai nusprendė, jog Civilinio kodekso 2.131 straipsnyje nustatytas poveikio priemonių sąrašas negali būti aiškinamas plačiai, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo bendrovei ir / ar akcininkams yra nagrinėtinas atskiroje byloje kaip savarankiškas teisių gynimo būdas. Pasak ieškovų, pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl žalos atlyginimo nutraukė nepagrįstai, o apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai nepagrįstai pritarė. Teismai taip pat pažeidė proceso teisės normas, leidžiančias viename ieškinyje sujungti kelis skirtingus reikalavimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 330,00 (tris šimtus trisdešimt) Eur žyminio mokesčio, 2024 m. rugpjūčio 9 d. sumokėto Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus lėšų pervedimo nurodymu Nr. 7053.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė