Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-354/2009
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.3., 1.2.14.3.1., 2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teisėjų Vidmanto Mylės, Raimundo Jurgaičio,
sekretoriaujant Redai Jončienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,
gynėjoms advokatėms Sofijai Kručienei, Stanislavai Šulcaitei,
nuteistajam M. J.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir E. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. areštu 60 parų.
Iš M. J. priteista D. Š. 360 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kolegija,
nustatė:
M. J. ir E. Š. nuteisti už tai, kad 2007 m. rugsėjo 5 d., apie 20 val., Šiauliuose, centrinio turgaus aikštėje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S. – M. J. suduodant kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam V. S. į veido sritį, o E. Š. suduodant alkūne vieną smūgį V. S. į pakaušio sritį, pagrobė svetimą turtą – V. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 2310" 250 Lt vertės su jame buvusia TELE 2 Pildyk SIM kortele 17 Lt vertės, cigarečių pakelį „Saint George" 2 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono laisvų rankų įrangą 5 Lt vertės, šlepetes 10 Lt vertės, 12 litų, viso svetimo turto už 296 Lt.
Be to, M. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 5 d., apie 12 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš svetainės kambario sekcijoje stovėjusios juvelyrinių dirbinių dėžutės pagrobė svetimą, nedidelės vertės, nukentėjusiajai D. Š. priklausantį turtą - geltono metalo spalvos grandinėlę su pakabuku 200 Lt vertės, geltono metalo spalvos auskarų porą 100 Lt vertės, dvi geltono metalo spalvos dantų karūnėles 60 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. Š. 360 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo nusikalstamą veiką iš LR BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 140 str. Skunde apeliantas nurodo, kad plėšimo neįvykdė ir tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei teismo proceso metu apklausti liudytojai. Apelianto teigimu, nukentėjusiajam jis sudavė vieną smūgį į veidą, kadangi pastarasis jį įžeidė pavadindamas gaidžiu. Be to, skunde nurodoma, jog teismas, nustatęs, kad jis tiesiogiai jokių daiktų iš nukentėjusiojo V. S. nepaėmė, nuteisė jį už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. Taip pat apeliantas teigia, kad neteisingai buvo vykdomas teismo procesas, kadangi teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusysis.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendį, t y. nusikalstamą veiką iš LR BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d. ir sumažinti paskirtą bausmę. Skunde apeliantas nurodo, kad plėšimo nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu neįvykdė, t.y. iš nukentėjusiojo jokio turto nepagrobė, kad nukentėjusiajam V. S. nuo M. J. smūgio užgriuvus ant apelianto šis nukentėjusiajam tik sudavė vieną smūgį ir tai patvirtina nuteistasis M. J. Taip pat nurodo, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas R. V. buvo girti, todėl negali teisingai paaiškinti įvykio aplinkybių. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas jam skyrė labai griežtą bausmę neatsižvelgęs į tai, kad jo darbingumo lygis yra tik 45 procentai, neįgalumo pažymėjimas galioja iki senatvės pensijos paskyrimo, labai silpna sveikata, reikalingas pastovus gydymas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. J. bei jo ir nuteistojo E. Š. gynėjos prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė prašė nuteistųjų M. J. ir E. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų M. J. ir E. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino M. J. ir E. Š. kaltais ir nuteisė – M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas) ir 180 str. 1 d., o E. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Iš apeliaciniuose skunduose išdėstytų M. J. ir E. Š. teiginių galima daryti išvadą, kad iš esmės nuteistieji neginčija panaudoję fizinį smurtą, t.y. sudavę po vieną smūgį nukentėjusiajam V. S., tačiau apeliantai neigia įvykdę plėšimą ir pagrobę nukentėjusiojo V. S. turtą.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistieji M. J. ir E. Š. viso bylos proceso metu neigė pagrobę iš nukentėjusiojo V. S. kokius nors daiktus (t. 1, b. l. 129-130, 143-144, 162-163, 167-168, t. 3, b. l. 28, 29), teigdami, kad V. S. konflikto metu jie tik padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokius nuteistųjų M. J. ir E. Š. parodymus kolegija vertina kaip jų gynybinę poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei sprendžiant apeliantų kaltės klausimą vadovautis nukentėjusiojo V. S., liudytojų R. V., E. B., A. A., A. I. parodymais.
Nukentėjusiojo V. S. parodymai ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo nuoseklūs, patvirtinti kitais bylos duomenimis, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Nukentėjusysis V. S. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos kategoriškai tvirtino, kad vienas iš vyriškių paprašė parūkyti, po to be jokios priežasties smogė jam, o tuoj pribėgęs antras vyriškis taip pat jam sudavė ir apieškojo kišenes bei pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną cigarečių pakelį ir šlepetes. Tuo metu pirmasis vyriškis, nukentėjusiojo teigimu, antrajam vyriškiui liepė geriau jį apžiūrėti, nes matęs pas jį laisvų rankų įrangą. Po šių žodžių antrasis vyriškis iš jo striukės paėmė laisvų rankų įrangą ( t. 1, b. l. 35-36, 70-71). Nukentėjusysis tuoj pat po nusikaltimo, tą pačią naktį dalyvavo įvykio vietos apžiūroje ir pareigūnams nurodė nusikaltimo padarymo vietą, kas užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l.17-18). Nuteistuosius M. J. ir E. Š. nukentėjusysis V. S. vėliau atpažino iš pateiktų jam nuotraukų (t. 1, b. l. 38-40, 41-43). Tokius nukentėjusiojo V. S. parodymus patvirtino ir liudytojų R. V. bei E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 91-92, 58-59). Liudytojas R. V., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad nukentėjusiajam pirmas sudavė M., vėliau mušė E., po to M. laikė nukentėjusįjį už liemens, kad E. galėtų ištraukti iš kišenės mobilųjį telefoną (t 1., b. l. 91-92). Po to, įrodymų tyrimų teisme metu, iš esmės patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo teisėjui bei akistatos su nuteistuoju E. Š. metu duotus parodymus, liudytojas R. V. nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis M. laikė nukentėjusįjį, o kuris iš kaltinamųjų ištraukė mobilųjį telefoną – neprisiminė. Minėto liudytojo teigimu, jau nueinant nuo įvykio vietos kaltinamieji turėjo ir telefoną, ir laisvų rankų įrangą bei planavo šiuos daiktus parduoti (t. 3, b. l. 30).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, akistatų su M. J. ir E. Š. metu nukentėjusysis V. S. bei liudytojas R. V. patvirtino savo parodymus, o kaltinamieji, turėdami galimybę, klausimų jiems nepateikė (t. 1, b. l.143-145, 167-168).
Byloje nustatyta, kad liudytojai N. V. nukentėjusysis nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir paprašė iškviesti policiją, o atvykusiems policijos pareigūnams A. A. ir A. I. nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad jį sumušė du vyriškiai ir atėmė mobilųjį telefoną su laisvų rankų įranga, kitus daiktus. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys paminėtų liudytojų N. V., A. A. ir A. I. apklausos protokolai (t.1, b. l. 114-115, 116-117, 120-121). Be to, policijos pareigūnai A. A. ir A. I., sulaikydami M. J. su E. Š., rado šalia jų maišelį su nukentėjusiojo šlepetėmis, o pas E. Š. mobilųjį telefoną su laisvų rankų įranga, kuriuos E. Š. policijos komisariate, norėdamas atsikratyti, išmetė. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų apklausos protokolai bei daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. A. pateikė mobilųjį telefoną su laisvų rankų įranga (t.1, b. l. 25, 114-115, 116-117).
Aptariamo nusikalstamo sumanymo turinys, jo dinamika viso nusikaltimo darymo metu aiškiai atskleidžia objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., požymius. Apeliantai kartu realizavo objektyviąją šio nusikaltimo pusę. Visa tai byloja apie abiejų nuteistųjų bendrą pasiryžimą daryti nusikalstamą veiką. Tokioje situacijoje nėra svarbu, ar M. J. ir E. Š. tarėsi daryti nusikalstamą veiką iš anksto, ar toks pasiryžimas atsirado nusikalstamos veikos darymo metu, kadangi bendrininkavimas yra galimas visose nusikalstamos veikos stadijose. Todėl kolegijai nekyla abejonių, kad tiek M. J., tiek E. Š. suprato visą nusikalstamo veikimo esmę – suprato, kad grobiant svetimą turtą kaip priemonę šiam tikslui pasiekti panaudoja fizinį smurtą ir taip pasiekia savo tikslą – neteisėtai užvaldo V. S. turtą. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abu nuteistieji yra lygiaverčiai plėšimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., bendrininkai – vykdytojai.
Nuteistojo M. J. teigimu, neteisingai buvo vykdomas teismo procesas, kadangi teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusysis. Atsakydama į šį apelianto argumentą kolegija konstatuoja, jog ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimą pagrindė nukentėjusiojo V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nereiškia baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų rungimosi ir tiesioginio nagrinėjimo teisme principų pažeidimo. Lietuvos Respublikos BPK 301 str. nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje tvarką nustato BPK XXI skyrius. Šiame skyriuje esantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. numato atvejus, kuomet teisiamajame posėdyje balsu gali būti perskaitomi nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjant šią bylą teisme, susiformavo situacija, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., todėl teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šios apklausos metu Lietuvos Respublikos BPK 184, 185 str. nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl tokios apklausos metu gauti duomenys atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 d. numatytus reikalavimus ir laikytini įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. Apylinkės teismas nustatęs vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje, ir nenustatęs nei vienos jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsižvelgęs į kitas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantams už apysunkį tyčinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskyrė: M. J., kaip anksčiau teistam ir laikomam recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) asmeniui – laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė už Lietuvos respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o anksčiau neteistam E. Š. – areštą, kuris savo dydžiu yra tik nežymiai didesnis už įstatymo nustatytą tokios bausmės rūšies vidurkį (vidurkis – 53 paros). Todėl, kolegijos nuomone, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirtos bausmės M. J. ir E. Š. nėra aiškiai per griežtos. Nuteistojo E. Šimkaus apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra silpnos sveikatos ir jo darbingumo lygis yra tik 45 procentai, neduoda pagrindo jam švelninti paskirtą bausmę, kadangi skundžiamu nuosprendžiu jam ir taip paskirta savo rūšimi švelniausia įstatymo (BK 180 str. 1 d.) sankcijoje numatyta bausmė.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio aprašomosios dalies penktame puslapyje padaryta rašybos klaida, t.y. neteisingai parašyta liudytojo R. V. pavardė – V. Akivaizdu, kad apylinkės teismas padarė klaidą liudytoju įvardindamas R. V., nes iš visos nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog liudytoju buvo apklausiamas R. V., o ne V.. Todėl kolegija sprendžia, kad surašant nuosprendį buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės ir dėl jo nėra pagrindo keisti ar naikinti nuosprendį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutaria:
nuteistųjų M. J. ir E. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkė Nijolė Matuzevičienė
Teisėjai Vidmantas Mylė
Raimundas Jurgaitis