Civilinė byla Nr. e2-712-868/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05342-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4;
(S)
3.2.3.2; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LKW Express24“ ieškinį atsakovei Axa France Iard dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „LKW Express24“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Axa France Iard 2 893,10 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. Nicot Jardinage Magasin Truffaut teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) Prancūzijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu minėtos įmonės krautuvas, važiuodamas pro šalį, užkliudė ir apgadino ieškovės UAB „LKW Express24“ stovintį vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Faktą, jog minėtas įvykis įvyko minėtomis aplinkybėmis bei to pasėkoje buvo apgadintas ieškovės stovintis vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina minėto eismo įvykio vaizdo įrašas (padarytas ieškovės vilkike buvusia videokamera), abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų užpildyta ir pasirašyta eismo įvykio deklaracija, iš karto po minėto eismo įvykio padarytos vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų fotonuotraukos. Ieškovė nurodė, kad vilkikui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų sugadinimų nuostolio dydį patvirtina iš karto po minėto eismo įvykio padarytos minėto vilkiko patirtų sugadinimų fotonuotraukos, remonto darbų sąmata Nr. 21143756, pagal kurią patirto nuostolio dydis sudaro 2 893,10 Eur (be PVM). Remiantis turimais duomenimis, nustatyta, kad įmonės Nicot Jardinage Magasin Truffaut civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje Axa France Iard. Atsakovė pateikė pranešimą, kuriuo patvirtino minėtos įmonės atsakomybę dėl įvykio, tačiau žalos taip ir neatlygino. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. įvykio datai jis buvo vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas, o savininkas buvo UAB „VFS LT“. Ieškovė paaiškina, jog kartu su ieškiniu pateikė lizingo davėjo rašytinį sutikimą, kuriame lizingo davėjas sutinka, kad draudimo išmoka būtų mokama ieškovei. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė, kaip minėto vilkiko naudotoja, turi teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį ir gauti žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė įvykio dienai buvo apdraudusi įmonės Nicot Jardinage Magasin Truffaut civilinė atsakomybė, būtent atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei visą dėl 2021 m. rugsėjo 29 d. eismo įvykio patirtą žalą.
Atsakovė Axa France Iard (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nekyla atsakovei atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos. Transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas Prancūzijoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nustato Prancūzijos Kelių eismo taisyklės (pranc. Code de la route) (toliau – Taisyklės). Taisyklių R417-9 straipsnis nustato, kad asmuo, atidarantis automobilio dureles, privalo užtikrinti, kad šis veiksmas nekeltų pavojaus kitiems ir nesukeltų kliūčių eismui. Jei vairuotojas ar keleivis atidaro dureles nepasitikrinęs aplinkos ir jos yra atsitrenkiamos, jam gali būti pripažinta kaltė dėl būtinų atsargumo priemonių nesilaikymo. Nors stovėjimo aikštelės dažnai laikomos privačia nuosavybe, R417-9 straipsnis taip pat taikomas. Jame pabrėžiama, kad vairuotojai privalo elgtis atsargiai ir užtikrinti saugumą atidarydami dureles ar manevruodami ribotoje erdvėje, tokioje kaip stovėjimo aikštelės. Atsakovės teigimu, pagal Prancūzijos teisę, judančios transporto priemonės paprastai turi prioritetą prieš stovinčias transporto priemones ar objektus. Antai Taisyklių R417-7 straipsnis nustato, kad stovinčios transporto priemonės neturi trukdyti eismo srautui. Vairuotojai ar keleiviai, atidarydami dureles, privalo užtikrinti, kad jų veiksmai nesudarytų kliūčių judančioms transporto priemonėms ar nekeltų pavojaus. Taigi, aukštesnis atsargumo, atidumo ir rūpestingumo pareigos laipsnis tenka būtent stovinčios transporto priemonės vairuotojui. Atsakovė nurodė, kad Prancūzijos Draudimo kodekso (pranc. Code de assurances) L121-2 straipsnis, tuo tarpu, nustato, kad atsakomybė už žalą gali būti padalinta tarp šalių, atsižvelgiant į jų veiksmus ir indėlį į įvykį, pvz. jei avarijoje dalyvavęs vairuotojas atidarė dureles be tinkamos atsargumo priemonės, bet kita transporto priemonė važiavo per greitai, atsakomybė gali būti dalinama. Jei nustatoma dalinė atsakomybė, draudimo išmokos ir kompensacijos paskirstomos proporcingai atsakomybės laipsniui, pvz. jei vienas vairuotojas atidarė automobilio dureles, o kitas, važiuodamas per greitai stovėjimo aikštelėje, atsitrenkė, L121-2 straipsnis leidžia atsakomybę dalinti. Tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovės apdraustasis būtų pažeidęs Taisykles. Iš į civilinę bylą pateiktų dokumentų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovei (o tiksliau – jos apdraustajam) tenka atsakomybė už ieškovės galimai patirtą žalą. Atsakovė ne tik nesutinka su ieškovės pateikta remonto darbų sąmata ir joje nurodytais įkainiais, tačiau ir apskritai galimybę žalos dydį grįsti teoriniais skaičiavimais. Atsakovė teigia, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. rugsėjo 9 d. Šis atsiliepimas teikiamas 2024 m. sausio 9 d. Mažai tikėtina, jog ieškovės transporto priemonė per šį laikotarpį nebuvo suremontuota. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo suremontuota, ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, privalo atskleisti faktinius transporto priemonės remonto kaštus, o ne remtis teoriniais skaičiavimais. Dar daugiau, manytina, kad su remonto serviso išrašyta sąskaita faktūra ir jos apmokėjimo dokumentu ieškovė taip pat turi ir gali pateikti visų sąmatoje išvardintų detalių įsigijimo dokumentus. Net ir tuo atveju, jei (i) atsakovės apdraustasis būtų pripažintas kaltu dėl eismo įvykio (ką paneigia nurodytos Prancūzijos Respublikos teisės aktų nuostatos); (ii) teismas pripažintų, jog žalos paskaičiavimas pagal pateiktą remonto sąmatą yra tinkamas būdas skaičiuoti žalą (su kuo atsakovė nesutinka, kadangi transporto priemonė galimai jau yra suremontuota, todėl žala galėtų būti skaičiuojama nebent pagal faktinius remonto kaštus), atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu žalos dydžio paskaičiavimu – remonto sąmata. Atsakovė nurodė, kad su pateiktoje sąmatoje, kuri buvo sudaryta kompiuterine programa AUDATEX, užfiksuotais rodmenimis atsakovė negali sutikti dėl šių priežasčių: iš pateiktos sąmatos formato matyti, jog visos darbų ir/ar reikalingų detalių kainos yra pažymėtos žvaigždute, kas reiškia, jog buvo naudojami ne AUDATEX sistemos, pateikiami vidutiniai rinkos įkainiai, o rankiniu būdu įvesti pakoreguoti, nepagrįstai dideli įkainiai (tiek detalių, tiek darbų); pateikta originali remonto darbų sąmata anglų kalba susideda iš dviejų lapų, tačiau vertimas į lietuvių kalbą pateiktas tik vieno sąmatos lapo; pateiktas remonto darbų sąmatos vertimas neatitinka originalaus dokumento teksto, pvz. dviejose vietose įrašai „fixed rate“, kuris reiškia „fiksuotas įkainis“, išversti kaip „įvesta darbų suma“; įrašas „flat amount material“, kuris reiškia „fiksuota medžiagų kaina“ išverstas kaip „dažymo medžiagos“. Tokie sąmoningi ar nesąmoningi nukrypimai nuo vertimo iš esmės keičia sąmatoje nurodytų įkainių reikšmę; remonto darbų sąmatose, generuojamose AUDATEX sistema, visuomet nurodomi tiek darbų atlikimo įkainiai, tiek konkretiems darbams atlikti sugaištas darbo vienetų (DV) skaičius (10 DV – 1 val.); Ieškovės pateiktoje remonto darbų sąmatoje tiek darbo vienetų skaičius, tiek darbo įkainis yra rankiniu būdu paslėptas (generuojant sąmatą galima atitinkamose vietose nuimti varneles), o darbų kaštai įvesti rankiniu būdu, net neatsižvelgiant nei į darbų valandinį įkainį, nei į darbams atlikti reikalingą darbo vienetų skaičių. Nepateikus šios svarbios informacijos neįmanoma nustatyti, ar sąmatoje pritaikyti valandiniai darbo įkainiai neviršija vidutinių transporto priemonės remonto kaštų; kartu su remonto darbų sąmata nėra pateiktas svarbus dokumentas, kuris yra neatsiejama remonto sąmatos dalis – tai remonto sąmatos kontrolinis lapas; sąmatoje yra papildomai priskaičiuota už „defekto diagnostikos“ darbus, kurie yra visiškai nereikalingi, kadangi ieškovės transporto priemonės patirtas pažeidimas aiškus ir nėra reikalinga prieiga prie elektroninės dalies; sąmatoje yra papildomai priskaičiuota už „vilkiko plovimo“ darbus, kurie yra nebūtini, nes eismo įvykio metu vilkikas nebuvo švarus, kas matyti iš transporto priemonės nuotraukų; sąmatoje yra papildomai priskaičiuota už „transporto priemonės dezinfekcijos“ darbus, kurie yra nereikalingi, kadangi pagal pažeidimo pobūdį dezinfekuoti transporto priemonės kabinos, o tuo labiau keičiamos dalies poreikio nebuvo; sąmatoje yra papildomai priskaičiuota už „dalių utilizaciją“, nors šios prievolės remontą atliekantis servisas klientui perkelti neturi teisės. Remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. D1-405 patvirtintu Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei apžiūrai ir remontui aprašu, autoservisas privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas, todėl dalių utilizacija yra serviso prievolė. Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) finansuoja automobilių servisų atliekų (alyvos, kuro, oro, tepalo filtrų ir kt. dalių) surinkimą ir sutvarkymą, taip sudarydama palankias sąlygas neteršti gamtos ir išvengti baudų automobilių servisams; sąmatoje yra papildomai priskaičiuota už pristatymo paslaugas, tačiau tuo atveju, jei servisas neturi keičiamos dalies, pardavėjas pristato šią dalį nemokamai, todėl servisui mokėti už dalies pristatymo nereikia, vadinasi nėra jokio teisinio pagrindo tokią prievolę perkelti ir klientui; sąmatoje visiškai nėra detalizuota „kitų išlaidų“ suma 115,00 Eur sumai, todėl tai nėra tinkama nukentėjusios transporto priemonės remonto išlaidų eilutė. Prievolės turi būti vykdomos ekonomiškiausiu būdu, o žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad atsakovas turi kompensuoti tik tas išlaidas, kurios būtinos sugadinto turto pirmykštei būklei atkurti. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė, UAB „Transtira“, UAB Eurocargo24, UAB Eurotransport24 ir ieškovės transporto priemonės remontą atlikusi UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ yra susijusios įmonės: visos šios bendrovės yra registruotos ir veikia tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini) (ieškovės adresas (duomenys neskelbtini)), visos bendrovės naudoją tą patį domeną komunikacijai el. paštu „transtira.lt“, ieškovės ir UAB „Transtira“ vadovas yra tas pats asmuo – G. Š.. Lietuvoje susiduriama su pasikartojančiais atvejais, kai UAB „Transtira“ grupės (kurią sudaro UAB „Transtira“, UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, UAB „Eurocargo24“, UAB „Eurotransport24“, UAB „LKW Express24 ir kitos bendrovės) įmonės siekia pasipelnyti draudikų sąskaita. Antai Vilniaus apygardos teismas 2019-07-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-886-262/2019, kurioje buvo nustatyta, jog UAB ,,Transtira sunkvežimių servisas“, remontuodamas UAB ,,Transtira“ transporto priemonę nepagrįstai pritaikė Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonių vidutinį remonto įkainį, pasisakė, jog: „<... > ieškovas turėjo galimybę puspriekabę susiremontuoti tokiomis kainomis, kokios yra nusistovėję Lietuvoje, t. y. daugiau nei dvigubai mažesnėmis. Remontuoti priekabą brangiau ir taip sudaryti sąlygas susijusiai įmonei UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ gauti didesnes nei rinkoje pajamas buvo ieškovo savanoriškas pasirinkimas, o ne eismo įvykio sąlygota būtinybė. CK 6.38 str. 3 dalis numato, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau. Ieškovas, atlikdamas priekabos remontą už žymiai didesnę nei rinkos kaina, pažeidė ekonomiškumo principą. Nuostolių atlyginimo instituto paskirtis yra būtinų išlaidų atlyginimas, todėl tos išlaidų dalies, kurios ieškovas galėjo nepatirti, tačiau patyrė savo pasirinkimu, atsakovas atlyginti neprivalo“. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pateikė pranešimą, kuriuo neva patvirtino savo apdraustojo atsakomybę dėl įvykio, tačiau žalos taip ir neatlygino. Atsakovė savo ruožtu negali sutikti su ieškovės dėstomais teiginiais, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų: kada ir kokiu būdu Ieškovei buvo pateiktas procesiniuose dokumentuose minimas raštas; ar ieškovė šį raštą pasirašė ir pateikė atsakovei. Rašte nė vienu žodžiu nėra nurodoma, jog atsakovė būtų patvirtinusi savo apdraustojo atsakomybę dėl eismo įvykio. Pateikto dokumento (kaip ir kitų į bylą teikiamų priedų) vertimas vėlgi yra netikslus, kadangi toks vertimas visiškai iškreipia dokumento esmę. Dokumente niekur nėra rašoma, jog atsakovė nurodytą piniginių lėšų sumą „pervedė“ atsakovei. Šis dokumentas – tai atsakovės pasiūlymas ginčą išspręsti taikiai, tačiau kadangi atsakovė su taikiu ginčo sprendimu nesutiko ir atsakovei pasirašyto dokumento nepateikė (byloje nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų), joks mokėjimo pavedimas ieškovei nebuvo ir neturėjo būti daromas. Dar daugiau, kaip nurodyta šiame dokumente, atsakovė nesutiko ir šiuo metu nesutinka su ieškovės nurodoma tariamai patirtos žalos suma. Atsakovė kaip draudikas įvertino, jog ieškovės galimai patirta žala, jei būtų įrodytos atsakovės apdraustojo atsakomybės sąlygos, galėtų siekti 1 244,10 Eur. Atsakovės teigimu, ieškinys teismui yra teikiamas praleidus ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis numato, jog iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Eismo įvykis įvyko 2021 m. rugsėjo 29 d. Ieškinys pateiktas buvo 2023 m. balandžio 3 d., t. y. ženkliai praleidus vienerių metų ieškinio senatį, kurią atsakovė prašo taikyti nagrinėjamoje byloje.
Teisme 2025 m. vasario 5 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai.
Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. 2005 m. gegužės 12 d. Teisingumo teismo sprendimo byloje C-112/03 41 punktu išaiškinta, kad Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktas sukonstruotas taip, kad aiškiai leistų naudos gavėjui pagal draudimo sutartį iškelti draudikui bylą savo nuolatinės gyvenamosios ar buveinės vietos teisme, jeigu draudiko veiklos ar gyvenamoji vieta (tuo pačiu ir buveinė) yra kitoje ES šalyje (išskyrus Daniją). Šiame sprendime padaryta išvada, kad tokiu reglamentavimu Taryba siekė apsaugoti ekonomiškai silpnesnę draudimo santykių dalyvių pusę (stipresne laikydamas draudiką, kurio draudimo santykių sfera yra profesionali veikla).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, t. y. Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, yra naudos gavėja, kuris turi teisę iškelti draudikui (atsakovei) bylą savo nuolatinės buveinės vietos teisme (Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktas).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. įmonės Nicot Jardinage Magasin Truffaut teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Prancūzijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu minėtos įmonės krautuvas, važiuodamas pro šalį, užkliudė ir apgadino UAB „LKW Express24“ stovintį vilkiką Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu padarė ieškovei žalą. Šias aplinkybes patvirtina iš karto po nurodyto abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų užpildyta ir pasirašyta eismo įvykio deklaracija ir ieškovės vilkiko apgadinimų fotonuotraukos, eismo įvykio vaizdo įrašas, darytas ieškovės vilkike, buvusia videokamera. Remiantis remonto darbų sąmata Nr. 21143756 patirtų nuostolių dydį sudaro 2 893,10 Eur (be PVM). Nustatyta, kad įmonės Nicot Jardinage Magasin Truffaut, civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo apdrausta atsakovės užsienio bendrovės Axa France Iard. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė 2021 m. rugsėjo 17 d. pretenziją atsakovei, prašydama atlyginti žalą, tačiau byloje duomenų, jog atsakovė atlygino žalą, nėra.
Atsakovė su byloje pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ne tik nesutinka su ieškovės pateikta remonto darbų sąmata ir joje nurodytais įkainiais, tačiau ir apskritai galimybę žalos dydį grįsti teoriniais skaičiavimais. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodoma patirtos žalos suma. Taip pat pareikštam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 Dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsniu, CPK 3 straipsnio 1 dalimi, CK 1.43 straipsnio 1 dalimi, 1.44 straipsniu, 1971 m. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 straipsniu, nesutartinei prievolei taikoma šalies, kurioje atsirado žala, teisė. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis, kurio metu atsirado žala, įvyko Prancūzijoje, taikytina Prancūzijos teisė.
Dėl atsakovės prašymo taikyti senaties terminą.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Prancūzijoje taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką dienos, t. y. nuo tada, kada asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Byloje yra duomenų, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 7 d. pranešimu informavo, kad yra pasiruošusi sumokėti atitinkamo dydžio išmoką.
Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovė 2022 m. rugsėjo 7 d. pranešimu informavo, jog sumokės atitinkamo dydžio išmoką, tačiau jos nesumokėjo nei per 30 dienų, nei vėliau. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2024 m. balandžio 3 d., todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė trijų metų senaties termino nepraleido.
Dėl krautuvo vairuotojo neteisėtų veiksmų.
Ieškovė pateikė teismui Prancūzijos kelių kodekso R412-10 straipsnį ir jo vertimą į lietuvių kalbą, kuriame numatyta, jog bet kuris vairuotojas, kuris planuoja keisti vairuojamos transporto priemonės važiavimo kryptį arba sumažinti jos greitį, privalo įspėti kitus eismo dalyvius apie savo ketinimą, ypač jeigu jis suka į kairę, kerta važiuojamąją dalį arba įsilieja į eismą po trumpo sustojimo ar išvažiuoja iš stovėjimo vietos.
Byloje nustatyta, kad ieškovės vilkiko Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabina buvo apgadinta eismo įvykio metu, kuris įvyko 2021 m. rugsėjo 29 d. Ir nors atsakovė teigia, kad iš į bylą pateiktų dokumentų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovei (o tiksliau – jos apdraustajam) tenka atsakomybė už ieškovės galimai patirtą žalą, tačiau teismas sprendžia, kad tokios rūšies bylose ir atsakovas turi būti aktyvus ir gali teigti savo įrodymus. O šiuo atveju atsakovė pasirenka pasyvaus stebėtojo taktiką bei neteikia įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus. Ieškovė į bylą pateikė abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų užpildytą eismo įvykio deklaraciją, kuri aiškiai patvirtina, kad nurodytą dieną eismo įvykis įvyko, deklaracijoje aiškiai pavaizduota įvykio schema, transporto priemonių išsidėstymas eismo įvykio metu, ji pasirašyta vairuotojų ir atitinka videoįraše užfiksuotą faktinę situaciją. Taip pat pateiktos iš karto po minėto eismo įvykio padarytos vilkiko sugadinimų fotonuotraukos. Byloje esantis vaizdo įrašas (bylos priedas CD) vilkiko kabinoje įmontuota kamera patvirtina, kad vilkiko vairuotojui lipant į vilkiką ir dar nespėjus uždaryti vilkiko durų, Prancūzijos įmonės Nicot Jardinage Magasin Truffaut krautuvo vairuotojas buvo neatidus, nepalaukė, kol vilkiko vairuotojas įlips ir uždarys duris, bei atsitrenkė į vilkiką ir jį apgadino, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad atsakovės apdraustasis nebūtų pažeidęs taisyklių.
Civilinio teisinio santykio dalyvio sąžiningumas preziumuojamas. Asmuo, kuris remiasi kito asmens nesąžiningumu, privalo tai įrodyti. Todėl kol atsakovė nepateikė jokių kitų duomenų apie tai, kad jos apdraustos transporto priemonės vairuotojas nėra kaltas dėl eismo įvykio, spręstina, kad dėl eismo įvykio yra kaltas krautuvo vairuotojas. Teismas sprendžia, kad krautuvo vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, buvo neatidus ir neapdairus ir dėl to atsitrenkė ir apgadino ieškovo minėtą vilkiką.
Dėl eismo įvykio metu padaryto žalos dydžio.
Ieškovė į bylą pateikė vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų, patirtų 2021 m. rugsėjo 29 d. eismo įvykio metu, remonto darbų sąmata Nr. 21143756, pagal kurią vilkiko remonto darbų kaina 2 893,10 Eur (be PVM). Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovės vilkikas buvo apgadintas. Pateiktoje sąmatoje detaliai nurodoma, kokius konkrečiai darbus bei kokias detales reikėjo pakeisti atliekant remonto darbus. Ir nors atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu žalos dydžio paskaičiavimu – remonto sąmata, tačiau jokių įrodymų nei apie sugadinimus, nei apie remonto kainą į bylą neteikia. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, kad remonto sąmatas parengė UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, kurio buveinė yra tuo pačiu adresu kaip ir ieškovės, o UAB „Transtira“ vadovauja tas pats asmuo kaip ir ieškovei. Tai skirtingi juridiniai asmenys, o atsakovė turėjo galimybę pati atlikti ieškovės vilkiko apžiūrą ir pateikti savo argumentus dėl žalos dydžio.
Dėl priežastinio ryšio.
Byloje nustatyta, kad krautuvo vairuotojas buvo neatidus, kol vilkiko vairuotojas įlips ir uždarys duris, bei atsitrenkė į vilkiką ir jį apgadino, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tarp neteisėtų krautuvo vairuotojo veiksmų ir susidariusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių rašytinius paaiškinimus, teismui labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko dėl krautuvo vairuotojo veiksmų. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad eismo įvykis kilo dėl krautuvo vairuotojo kaltės, todėl atsakovei, apdraudusiai minėtos įmonės krautuvo valdytojų civilinę atsakomybę, kyla pareiga atlyginti žalą. Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovui buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-2011). Nors atsakovė atsikirtimus į ieškinį įrodinėjo savo aiškinimais, teismas atsakovės poziciją vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, be to, jos nurodyti teiginiai nėra pakankami krautuvo vairuotojo kaltei dėl eismo įvykio sukėlimo paneigti (CPK 185 straipsnis). Įrodymų, paneigiančių krautuvo vairuotojo veiksmų neteisėtumą, atsakovė nepateikė.
Darytina išvada, kad byloje nustatyti tiek neteisėti krautuvo vairuotojo veiksmai, tiek kaltė, tiek ieškovei sukelta žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir krautuvo vairuotojo neteisėtų veiksmų. Kadangi byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 893,10 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Kadangi atsakovė laiku žalos neatlygino, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą 2 893,10 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 65 Eur žyminį mokestį, turėjo 387,08 Eur vertimo išlaidų, turėjo 726 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas ir turėjo 108,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (65 Eur + 387,08 Eur + 726 + 108,89 Eur = 1 286,97 Eur) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 1 178,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Byla išspręsta ne atsakovės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 9,20 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, 441 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LKW Express24“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LKW Express24“, juridinio asmens kodas 304830217, iš atsakovės Axa France Iard, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 893,10 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 10 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 893,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 286,97 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės Axa France Iard, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,20 Eur (devynis eurus ir 20 ct) dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vanda Višnevska