Civilinė byla Nr. e2A-228-259/2021
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01011-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.11.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Manto statybos“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Manto statybos“ dėl skolos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Iris“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovės 8 212,65 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 184-186). Nurodė, kad ieškovę ir atsakovę sieja pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai nesant rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovė perdavė prekes atsakovei bei išrašė PVM sąskaitas - faktūras, o atsakovė priėmė prekes ir įsipareigojo už jas sumokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovė tinkamai nepamokėjo už gautas prekes pagal šias PVM sąskaitas faktūras: Nr. SCAJ013203 SCAJ013204, SCAJ013205, SCAJ013448, SCAJ013709, SCAJ013903 ir SCAJ013904, todėl yra skolingas Ieškovui pagal visas PVM sąskaitas - faktūras iš viso 8 212,65 Eur.
2. Atsakovė MB „Manto statybos“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 8-13). Nurodė, kad atsakovė mokėjimus ieškovei yra sulaikiusi dėl ieškovės padarytų nuostolių atsakovei, kadangi pardavė atsakovei netinkamos kokybės prekes, kurias atsakovė panaudojo, atlikdama rangos darbus. Atsakovė informavo ieškovę apie žalos padarymo faktą, todėl ieškovė, žinodama, kad atsakovė reikalaus atlyginti nuostolius, siekdama išvengti piniginės prievolės kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė iš ieškovės įsigytas prekes, naudojo vykdydama antgalvinio bruso renovacijos darbus Nemuno krantinės, esančios šalia Karaliaus Mindaugo prospekto (nuo Vytauto Didžiojo tilto iki M.K. Čiurlionio tilto) Kaune remonto darbų objekte pagal 2019-04-15 su UAB „Kamesta“ sudarytą Statybos subrangos sutartį. Atsakovė iš anksto rengdamasi tuomet dar būsimos minėtos sutarties vykdymui, kreipėsi į ieškovę, kaip statybinių medžiagų profesionalą, dėl antgalvinio bruso renovacijos darbams reikalingų medžiagų parinkimo ir įsigijimo. Atsakovė ieškovei tiksliai nurodė objektą, kurio renovacijos darbams atlikti yra reikalingos atitinkamos medžiagos, pateikė objekto darbų sąmatas, fotonuotraukas bei detalius paaiškinimus dėl objekto specifiškumo (t.y., krantinės, kurią veikia oro sąlygos, galimi vandens apsėmimai, pavasarinio ledo judėjimas ir kt.). Ieškovės vadybininkas G. G., turėdamas informaciją apie objekto specifiškumą, pasiūlė atsakovei objekto renovacijos darbams atlikti reikalingas medžiagas (gruntą, taisomąjį skiedinį), tame tarpe – savaime išsilyginantį mišinį POSTAR 100 (toliau – Mišinys), kaip pagrindinę medžiagą antgalvinio bruso renovacijos darbams atlikti. Taigi, ieškovė pagal 2019-04-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SCAJ013264 (užsakymo Nr. JUR238080) ir pagal 2019-05-21 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SCAJ013448 (užsakymo Nr. JUR238464) atsakovei pardavė 709 vnt. Mišinio (po 25 kg pakuotes). Atliekant darbus, 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje atsakovė gavo žodinę, o 2019-05-28 jau ir rašytinę UAB „Kamesta“ pretenziją, kurioje nurodoma, jog techninės priežiūros vadovui apžiūrėjus atliktus bruso renovacijos darbus buvo pastebėti defektai – vizualiai matomi renovuotame bruse įtrūkimai, pro kuriuos patenka drėgmė. UAB „Kamesta“ informavo atsakovę, jog nepasirašys bruso renovacijos atliktų darbų akto, o taip pat pareikalavo ištaisyti defektus bei padengti patirtus nuostolius. Atsakovė, reaguodama į UAB „Kamesta“ pretenzijas, atliko patikrinimą vietoje (objekte), po kurio tapo akivaizdu, jog defektai yra sąlygoti ne nekokybiško darbų atlikimo, tačiau netinkamos kokybės medžiagų (Mišinio) panaudojimo. Atsakovė nedelsdama, t. y. 2019-06-10, pateikė ieškovei pretenziją Nr. 1230 dėl 29 408,23 Eur nuostolių atlyginimo kartu nurodydama, jog nemokės ieškovei už netinkamas ir/arba netinkamos kokybės medžiagas. Su ieškove sprendžiant kilusią problemą dėl netinkamos kokybės prekės ir su tuo susijusiais atsakovės patirtais nuostoliais, ieškovė aukščiau nurodytoms 2019-04-26 PVM sąskaitai – faktūrai Nr. SCAJ013264 (užsakymo Nr. JUR238080) bei 2019-05-21 PVM sąskaitai – faktūrai Nr. SCAJ013448 (užsakymo Nr. JUR238464) išrašė kreditinę sąskaitą Nr. JRBK2450 (nurodoma data: 2019-05-21), reiškiančią, jog atsakovės piniginė prievolė ieškovei aukščiau nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu buvo panaikinta. Šalims toliau sprendžiant klausimą dėl atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės Mišinio, nes Mišinio tiekėja UAB „Iris“ atsisakė tenkinti ieškovės pretenziją, ieškovė įtikino atsakovę, neva, galimam (ar būsimam) teisminiam procesui dėl nuostolių priteisimo ieškovė turi turėti dokumentą, patvirtinantį, jog atsakovė iš tiesų pirko prekes iš ieškovės. Atsakovė patikėjo ieškovės teiginiais apie būtinybę esamu atveju pasirašyti naują - 2019-06-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SCAJ013709, kaip rašytinį įrodymą, neva, patvirtinantį Mišinio ir kitų prekių įsigijimą iš ieškovės. Taigi, atsakovė nėra užsakiusi ir gavusi jokių prekių pagal 2019-06-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SCAJ013709. Atkreipė dėmesį, jog 2019-06-20 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. SCAJ013709 nurodomas prekių asortimentas iš esmės atitinka kreditinėje sąskaitoje Nr. JRBK2450 išvardintas prekių pozicijas, tame tarpe – Mišinį.
3. Trečiasis asmuo UAB „Iris“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį. Trečiasis asmuo tiekdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairias prekes, tame tarpe ir betono mišinį POSTAR 100. Trečiasis asmuo, gavęs pretenzijas dėl galimai nekokybiško šio mišinio, kreipėsi į gamintoją ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratoriją, kur buvo atliktas tyrimas. Tiek betono mišinio gamintojas, tiek atliktas tyrimas universitete patvirtino, jog UAB „Iris“ pateiktos prekės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurias vėliau iš ieškovės įsigijo MB „Manto statybos“ yra kokybiškos ir atsakovės reiškiamos pretenzijos nepagrįstos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimu tenkino iš dalies patikslintą ieškinį ir priteisė iš MB „Manto statybos“ RUAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 927,46 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 588,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė (2 t., e. b. l. 105-108).
5. Teismas nustatė, kad ieškovę RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovę MB „Manto statybos“ 2019 metais siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, tai yra atsakovė iš ieškovės pirkdavo įvairias statybines medžiagas ir su statybomis susijusius įrankius. Šie santykiai buvo įforminami ieškovei išrašant PVM sąskaitas faktūras ir pateikiant jas apmokėti atsakovei. Ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: Nr.SCAJ013203 958,88 Eur sumai (sąskaita neapmokėta visiškai), Nr.SCAJ013204 73,89 Eur sumai (liko neapmokėta 47,84 Eur), Nr. SCAJ01325 1158,00Eur sumai (sąskaita neapmokėta visiškai), 2019 m. gegužės 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013362 285,19 Eur sumai (sąskaita neapmokėta visiškai), 2019 m. birželio 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013709 4894,01Eur sumai (sąskaita neapmokėta visiškai) ir 2019 m. liepos 9 d. išrašė sąskaitas faktūras Nr.SCAJ013903 679,53 Eur sumai (sąskaita neapmokėta visiškai) ir Nr. SCAJ013904 189,20 Eur sumai (sąskaita neapmokėta visiškai).
6. Teismas nustatė, kad jokių duomenų, patvirtinančių apie ieškovės padarytus nuostolius atsakovei dėl PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. SCAJ013203, SCAJ013204, SCAJ01325, SCAJ013903, SCAJ013904 įsigytų prekių nėra, todėl sprendė, kad ieškinio dalis dėl nurodytų sąskaitų faktūrų tenkinama, nes atsakovė privalėjo nustatytu laiku atsiskaityti už iš ieškovės įsigytas prekes.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesutinka ieškovei apmokėti PVM sąskaitos faktūros Nr.SCAJ013709, nes jokios prekės pagal šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovei perduotos nebuvo. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. balandžio 26 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCAJ013264 – 4 498,25 Eur sumai ir 2019 m. gegužės 21 d. - PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCAJ013448 1 738,80 Eur sumai. Atsakovei panaudojus šias statybines medžiagas ir atsiradus defektams statybos objekte bei pareiškus pretenziją, ieškovė 2019 m. gegužės 21 d. išrašė kreditinę sąskaitą Nr. JRBK2450 6 237,05 Eur sumai. Vėliau ieškovė pareiškė nesutinkanti su atsakovės pretenzija dėl prekių kokybės, kurios buvo įsigytos pagal minėtas sąskaitas ir išrašė naują sąskaitą Nr.SCAJ013709. Teismas pažymėjo, kad prekių kokybę pagal PVM sąskaitas faktūras faktūrą Nr. SCAJ013264 ir Nr. SCAJ013448 patvirtina atsakovei parduoto skiedinio POSTAR gamintojo raštas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos atliktas tyrimas, kuriuose nurodyta, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė iš ieškovės įsigijo nekokybišką skiedinį, o defektai statybos objekte galėjo atsirasti ne dėl įsigyto skiedinio, o dėl kitų priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu ieškovė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę išrašyti naują PVM sąskaitą faktūrą dėl atsakovės anksčiau įsigytų statybinių medžiagų ir pateikti ją apmokėjimui, ką ieškovė ir padarė 2019 m. birželio 20 d. išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCAJ013709.
8. Dėl atsakovės pateiktos 2020 m. rugsėjo 14 d. Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro išvados, kurioje teigiama, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie darbą su iš ieškovės įsigytu Mišiniu, teismas pažymėjo, kad atsakovės MB „Manto statybos“ verslo pobūdis - įvairūs statybos darbai. Teismo vertinimu pati atsakovė, pirkdama iš ieškovės statybines medžiagas, privalėjo išsiaiškinti, kaip reikia šias statybines medžiagas naudoti statant įvairius statinius lauko sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškinys tenkintinas ir toje dalyje, kurioje reiškiamas dėl reikalavimo apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCAJ013709
9. Dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. SCAJ013362 285,19 Eur sumai teismas nurodė, kad atsakovės atstovas parašu nepatvirtino gavęs prekes pagal šią sąskaitą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė gavo prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013362 ieškovė nepateikė, todėl teismas sprendė, kad šioje dalyje ieškinys atmetamas.
10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas sprendė, jog iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
11. Teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė ieškovei iš atsakovės atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė MB „Manto statybos“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą dalyje dėl 4 894,01 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 126-133). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Kreditinių dokumentų išrašymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Taigi, kreditine PVM sąskaita faktūra buvo įforminami anksčiau įvykusio prekių sandorio aplinkybių pasikeitimai, t. y. prekių grąžinimas dėl broko, kurie priklausė nuo abiejų sandorio šalių susitarimo.
12.2. Vienintelis atvejis kada išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra gali būti anuliuota – kai pirkėjas atsisako ją priimti, o ir pats pardavėjas sutinka, kad jis nepagrįstai išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (žr. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio komentarą). Nagrinėjamu atveju, kreditinė PVM sąskaita faktūra, įforminanti nekokybiškų prekių grąžinimą, buvo išrašyta abiejų šalių sutarimu, atsakovė ją priėmė, abi šalys ją įtraukė į savo vedamą išrašomų/gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą. Tokiu būdu, išrašyta kreditinė sąskaita sukėlė teisines pasekmes – buvo įformintas prekių grąžinimas, panaikinant atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove už šioje sąskaitoje nurodytas prekes.
12.3. Ieškovei 2019-05-21 kreditine PVM sąskaita įforminus prekių, atsakovui perduotų pagal 2019-04-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013264 4 498,25 EUR sumai ir 2019-05-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013448 1 738,80 EUR sumai grąžinimą, po mėnesio toms pačioms prekėms buvo išrašyta nauja 2019-06-20 PVM sąskaita faktūra Nr.SCAJ013709 4 894,01 EUR sumai. Šios 2019-06-20 PVM sąskaitos faktūros Nr.SCAJ013709 išrašymas neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio esmės, kadangi ja nebuvo įformintas prekių perdavimas, t.y. nebuvo pateiktos jokios prekės, kurių tiekimas nedelsiant turėjo (bei galėjo) būti įformintas minėta sąskaita.
12.4. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ši sąskaita buvo išrašyta „aiškėjant, kad medžiagos yra tinkamos kokybės“ neatitinka nei protingumo, teisingumo principų, nei byloje esančių įrodymų, kadangi laikotarpiu nuo 2019-05-21 (kreditinės sąskaitos išrašymo) iki 2019-06-20 (naujos sąskaitos išrašymo) jokios aplinkybės dėl prekių kokybės nebuvo pasikeitę, nes ieškovė dar 2019-09-16 raštu, kuris pateiktas į bylą, savo tiekėjui rašė nesutinkanti su šio išvadomis apie prekių kokybę. Be to, „aiškėjantis medžiagų tinkamumas“ nėra pagrindas išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Šalims jau pripažinus bei atitinkamai kreditine sąskaita įforminus prekių broką, ieškovė nebeturėjo teisės vienašališkai keisti apskaitos dokumentų – pvz. anuliuoti kreditinės sąskaitos, o tuo pačiu gudrauti pakeičiant kreditinės sąskaitos anuliavimą nauja sąskaita. Tokiu būdu, darytina išvada, kad 2019-06-20 PVM sąskaita faktūra Nr.SCAJ013709 4 894,01 Eur sumai buvo išrašyta nesant tam jokio pagrindo, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
12.5. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pats atsakovas turi prisiimti atsakomybę dėl medžiagų parinkimo, nes šioje byloje sprendžiamas ginčas ne tarp 2019-04-15 subrangos sutarties šalių, bet tarp atsakovės ir ieškovės dėl jų tarpusavio santykių bei atsakomybės už medžiagų parinkimą. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pati nurodo savo internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) yra prekybos statybinėmis medžiagomis ir technologijomis profesionalė, nurodo, kad kvalifikuota ir profesionali komanda visuomet patars bei pakonsultuos visais su statybinėmis medžiagomis susijusiais klausimais, padės išspręsti statybų metu kylančias problemas, ir pan. Viena iš pagrindinių ieškovės viešai įvardijamų teikiamų paslaugų - patyrusių darbuotojų konsultacijos renkantis statybines medžiagas. Tokia veikla ieškovė užsiima nuo 2008 m. Taigi, būtent dėl tos priežasties, kad ieškovė yra žinoma savo srities profesionalė, teikianti konsultacijas renkantis statybines medžiagas, atsakovė, siekdama tinkamai įvykdyti prieš UAB „Kamesta“ prisiimtus įsipareigojimus, kreipėsi į ieškovę dėl tinkamų medžiagų parinkimo.
12.6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovė į ieškovę kreipėsi ne dėl konkrečių pačios atsakovės pasirinktų statybinių medžiagų pirkimo, tačiau kreipėsi būtent dėl konsultacijos renkantis statybines medžiagas ir neturėjo pagrindo abejoti, kad ieškovės patyrę darbuotojai parinks tinkamas medžiagas, kurias atsakovė nusipirks iš ieškovės ir jomis atliks bruso renovacijos darbus. Tokiu būdu, ieškovei, kaip tos srities profesionalei, negali nekilti atsakomybė už netinkamų statybinių medžiagų parinkimą, nes būtent dėl to atsakovė į ją ir kreipėsi. Tuo tarpu atsakovės atsakomybė prieš savo užsakovą, jokiu būdu neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės prieš atsakovę dėl netinkamai suteiktos konsultacijos apie įsigyjamų prekių savybes.
12.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymą paskirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti ieškovės atsakovei parinktos bei parduotos statybinės medžiagos tinkamumą krantinės bruso renovavimo darbams. Kaip viena iš motyvų netenkinti šio prašymo buvo ta aplinkybė, kad ieškovė pateikė VGTU taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos atliktą tyrimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą remtis būtent šiuo įrodymu, netgi neanalizuojant jo turinio ir patikimumo, ir apribojo atsakovės galimybes įrodinėti, tuo pažeidžiant rungtyniškumo principą. Atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą, kuris atliko bruso darbams panaudotos medžiagos tyrimą, ir jį pateikė į bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo tyrimu visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai nesivadovavo, dėl jo vertinimo apskritai nepasisakė, tik savitiksliai jį pacitavo, iš to nepadarydamas jokių objektyvių išvadų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad VGTU Nemuno krantinės defektus nurodo tik apžiūrėję vizualiai, tuo tarpu KTU tyrė bruso dangą vietoje tiek ultragarsiniu būdu, tiek mechaniškai, atskėlus dangos fragmentus, nustatinėjo atrinktų fragmentų poringumą, atliko bandymus ir padarė išvadą, kad tiriamas mišinys apskritai negali būti naudojamas lauko sąlygomis.
12.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė iki ginčo teisme kilimo, su šiomis 2019-07-05 VGTU taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos atlikto tyrimo išvadomis nesutiko, apie tai raštu buvo nurodžiusi savo medžiagų tiekėjui – trečiajam asmeniui UAB „Iris“ 2019-09-16 rašte, kuris buvo pateiktas į bylą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad gamintojo raštas taip pat negali būti objektyvus įrodymas dėl medžiagų kokybės, kadangi gamintojas turi akivaizdų interesą išvengti atsakomybės už savo pagamintų medžiagų netinkamumą bei dėl to kilusią žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo remtis KTU statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2020-09-14 išvadomis ir jų pagrindu konstatuoti, kad ieškovės atsakovei parinktos bei parduotos medžiagos negalėjo būti naudojamos lauko sąlygomis, todėl medžiagos laikytinos nekokybiškomis dėl ieškovės kaltės, kuri būdama statybinių medžiagų parinkimo profesionale, šią medžiagą išrinko ir pardavė atsakovei, žinodama kokiu tikslu ir kur ji bus naudojama, t. y. lauko sąlygomis, Nemuno krantinės brusui renovuoti.
13. Ieškovė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 151-153). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Civilinėje byloje nekilo ginčo, jog atsakovė per ieškovę iš tiekėjo ir trečiojo asmens krantinės bruso renovavimo darbams atlikti iki 2019 m. gegužės 21 d. pagal 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCAJ013264 ir 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCAJ013448, atitinkamai užsisakė 457 ir 252 vnt. ginčo mišinio maišų, viso 709 vnt. Atsakovei iškėlus abejones dėl ginčo mišinio kokybės, ieškovė 2019 m. gegužės 21 d. išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. JRBK2450, kuria sustabdė mokėjimą už atsakovės įsigytą ginčo betono mišinį, t. y. visus atsakovės įsigytų 709 vnt. maišų, iki kol bus išspręstas klausimas dėl šio betono mišinio kokybės. Šalims sutarus dėl betono mišinio, 2019 m. birželio 20 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCAJ013709, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei apmokėti atsakovei faktiškai patiektą ir statybos darbams sunaudotą ginčo mišinį – viso 605 vnt. maišus, kurių kaina su PVM 3 449,72 Eur. Kaip patvirtinta trečiojo asmens, iš kurio sandėlių per ieškovę atsakovei buvo tiekiamas ginčo betono mišinys, atsakovei viso buvo patiekta viso 605 vnt. maišų ginčo betono mišinio. Aptariamą sąskaitą dėl 605 vnt. maišų ginčo betono mišinio atsakovė priėmė, pasirašė, taip patvirtindama, kad ginčo betono mišinys tinkamas, faktiškai patiektas sunaudotas ginčo betono kiekis yra teisingas bei už šį ginčo betono mišinio kiekį atsakovė atsiskaitys. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje ir kaip pažymėta oficialiame Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos leidinio (registracijos Nr. (32.43.-31-2)-RM-195, 2013 m. sausio 9 d.) 3 punkte, nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalis leidžia išrašyti kreditines sąskaitas. To paties leidinio 5 punkte nurodoma, kad debetinė PVM sąskaita faktūra išrašoma įforminant aplinkybių pasikeitimus, nurodytus 3 p., t. y. ir dėl kreditinių sąskaitų. Dėl to yra nepagrįstas atsakovės argumentas, kad 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr.SCAJ013709 4 894,01 Eur sumai buvo išrašyta nesant tam jokio pagrindo.
13.2. Atsakovė tik apeliacinės instancijos teisme ginčydama raštu pačios atsakovės patvirtintos 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SCAJ013709 teisėtumą, neatsižvelgia į tai, jog jokių pretenzijų dėl 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr.SCAJ013709 nurodomų prekių ir sumų (viso 1 444,01 Eur) ne už ginčo betono mišinį net nereiškia. Be to, net jei ir aptariama 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SCAJ013709 išrašyta su tam tikrais formaliais trūkumais, teigti, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei, nėra pagrindo. Atsakovė susitarė su ieškove dėl šio ginčo betono mišinio, jį gavo ir sunaudojo. Šios aplinkybės atsakovė neginčija.
13.3. Atsakovė civilinėje byloje įrodinėdama, kad aiškiai buvo pranešusi ieškovei apie konkretų tikslą, kuriam ji perka prekes, kelia savarankišką reikalavimą pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį. Civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas būtent dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Jokie kitokie reikalavimai ir su jais susiję klausimai civilinėje byloje nebuvo sprendžiami. Nors ir atsakovė ir gynėsi nuo ieškinio CK 6.333 straipsnio 4 dalies pagrindu, be kita ko, nurodydamas, kad dėl tariamos ginčo betono mišinio nekokybės reikalaus ir žalos atlyginimo, nei šioje civilinėje byloje, nei užvesdamas naują civilinę bylą, atitinkamai priešieškinio ar ieškinio nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas plačiau, nei skolos priteisimo reikalavimo kontekste, nagrinėti civilinės bylos ir negalėjo, priešingu atveju, būtų peržengtos ginčo šalių nustatytos ribos.
13.4. Atsakovės užsakyto ginčo betono mišinio nekokybė ar netinkamumas yra dvi visiškai skirtingos kategorijos, absoliučiai nepriklausančios nuo ieškovės. Betono mišinio nekokybė visiškai priklauso nuo betono mišinio gamintojo, bet jokiu būdu ne nuo prekybos gamintojo produkcija tarpininko, t. y. ieškovės. Taigi, net jei ir atsakovė būtų nukreipusi kokius nors aiškius reikalavimus, susijusius su produkto nekokybe į ieškovę, ieškovė net negalėtų vertinti tokių atsakovės reikalavimų pagrįstumo, o juo labiau į juos atsakyti. Šiuo atveju, reaguojant į atsakovės pastabas, dar iki iškeliant civilinę bylą teisme, ieškovė pateikė užklausą ginčo betono mišinio gamintojui. Atsakovei buvo pateikti betono mišinio gamintojo Atlas sp. zoo. 2019 m. liepos 1 d. atsakymas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos 2019 m. liepos 5 d. Savaime išsilyginančio cementinio mišinio dangos defektų tyrimų ir priežasčių analizė, betono mišinio tiekėjo, trečiojo asmens UAB „Iris“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakymas, kuriuose iš esmės buvo patvirtinta, jog ginčo betono mišinys, patiektas atsakovui, yra tinkamos kokybės. Taigi, ieškovė, nebūdama produkto gamintoja, tinkamai sureagavo į atsakovės pareiškimus dėl neva netinkamos kokybės ginčo betono mišinio.
13.5. Atsakovė ilgą laiką pretenzijų dėl ieškovės atsakovei pateiktų 2019 m. liepos 5 d. išvadų nereiškė, priešingų išvadų neteikė. Nors pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl ekspertizės, tačiau priėmė atsakovės iniciatyva atlikto tyrimo išvadą, taigi ieškovės galimybės įrodinėti savo poziciją nebuvo apribotos. Be to, atsakovė iniciatyvos dėl ekspertizės ėmėsi tik po to, kai ieškovė pateikė įrodymus, kad medžiagos buvo kokybiškos. Šią atsakovės inicijuotą ekspertizę atliko į teismo ekspertų sąrašus neįrašytas E. Ivanauskas. Minėtas tyrimas buvo atliktas gerokai daugiau nei po metų nuo ginčo objekto darbų atlikimo pabaigos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiuo įrodymu, juo labiau ir dėl to, kad atsakovės įsigyto betono mišinio netinkamumas atsakovės nurodytiems darbams nėra šios bylos ginčo objektas.
13.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė yra profesionali statybos darbų vykdytoja, todėl pati statybos darbų vykdymui turėjo naudoti medžiagas, atitinkančias projektinėje dokumentacijoje joms nustatytus reikalavimus. Taigi, pati atsakovė, pirkdama iš ieškovės statybines medžiagas, privalėjo išsiaiškinti, kaip reikia šias statybines medžiagas naudoti statant įvairius statinius lauko sąlygomis. Be to, atsakovės kreipimasis (2019 m. balandžio 9 d.) dėl statybos medžiagų įvyko dar gerokai prieš atsakovei pasirašant statybos rangos sutartį (2019 m. balandžio 15 d.). Taigi, darytina aiški išvada, kad atsakovė kreipėsi dėl betono mišinio dar nežinodama visų reikalingų rangos sutarčiai įvykdyti sąlygų bei reikalavimų (tarp jų ir reikalavimų medžiagoms, statinio techninių specifikacijų, projektinės dokumentacijos ir pan.) (Statybos rangos sutarties 3.3.2 p.). Vadovautis atsakovės logika, jog visais analogiškai atvejais, būdama profesionaliu statybinių medžiagų pardavėju, tik ieškovė atsako už medžiagų parinkimą, nėra jokio pagrindo ir logiškumo, kadangi visų pirma, būtent rangovas (atsakovė) ir užsakovas susitaria dėl konkrečių projekto išpildymo niuansų, įskaitant ir medžiagų naudojimą. Būtent rangovui ir užsakovui yra žinomi visi statinio techniniai parametrai ir niuansai, kurie gali lemti atitinkamą medžiagų parinkimą, ir tik rangovui ar užsakovui šiuos parametrus bei niuansus pardavėjui atskleidus lygiai tokia pačia apimtimi, kokia jie patys šia informacija disponuoja, pardavėjas ar tiekėjas gali atitinkamai parinkti produktą. Vien elektroniniu paštu siųstos krantinės nuotraukos, neatskleidžia visų konkretaus statinio techninių niuansų. Iš civilinėje byloje atsakovės pateikto susirašinėjimo el. paštu 2019 m. balandžio 9 – 10 d. matyti, kad atsakovė visų pirma informavo apie norą betonuoti 3 - 10 cm storio padengimu. Atsakovei buvo aiškiai atsakyta, jog neįmanoma betonuoti jos norimu storiu, taip pat per trečiajį asmenį (UAB „Iris“) buvo pateiktos būtent trečiojo asmens rekomendacijos kokiu būdu naudoti siūlomus produktus, taip pat, trečiojo asmens pateiktos medžiagos bei medžiagų sertifikatai. Atsakovė turėjo padaryti išvadas, ar jai pasiūlytos medžiagos statybos rangos darbams bus tinkamos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
15. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl pirkimo pardavimo būdu įgytų prekių, jų kokybės, skolos už pateiktas prekes priteisimo, šalių pateiktų įrodymų reikšmės, jų vertinimo.
16. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog tarp ieškovės RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės MB „Manto statybos“ 2019 metais susiklostė faktiniai pirkimo pardavimo teisiniai, kai atsakovė iš ieškovės pirkdavo įvairias statybines medžiagas, su statybine veikla susijusius įrankius. Pirkimo pardavimo santykiai buvo įforminami ieškovei išrašant PVM sąskaitas faktūras ir pateikiant jas apmokėti atsakovei, atsakovė sąskaitas priimdavo, jas pasirašydavo. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: Nr.SCAJ013203 958,88 Eur sumai, Nr.SCAJ013204 73,89 Eur sumai, Nr. SCAJ01325 1 158,00Eur sumai, 2019 m. gegužės 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013362 285,19 Eur sumai, 2019 m. birželio 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013709 4 894,01Eur sumai, 2019 m. liepos 9 d. išrašė sąskaitas faktūras Nr.SCAJ013903 679,53 Eur sumai, Nr. SCAJ013904 189,20 Eur sumai. Ieškovė dėl susidariusios skolos kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu atsakovei, kuriame suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovės 8 212,65 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. (1 t., e. b. l. 184-186).
17. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu tenkino iš dalies patikslintą ieškinį, priteisė iš MB „Manto statybos“ RUAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 927,46 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 588,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, reikalavimą priteisti 285,19 Eur sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013362 teismas atmetė, nes nustatė, kad atsakovė nebuvo pasirašiusi, kad prekes pagal šią sąskaitą yra gavusi. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog 2019-05-21 kreditine PVM sąskaita įforminus prekių, atsakovui perduotų pagal 2019-04-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013264 4 498,25 EUR sumai ir 2019-05-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013448 1 738,80 EUR sumai grąžinimą, po mėnesio toms pačioms prekėms buvo išrašyta nauja 2019-06-20 PVM sąskaita faktūra Nr.SCAJ013709 4 894,01 EUR sumai, tačiau šios 2019-06-20 PVM sąskaitos faktūros Nr.SCAJ013709 išrašymas neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio esmės, kas panaikina atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove už 2019-06-20 sąskaitoje nurodytas prekes (skundo 12.1 – 12.4 punktai); ieškovė, būdama savo srities profesionale, netinkamai parinko ieškovei statybines medžiagas, atsakovės atsakomybė prieš savo užsakovą, jokiu būdu neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės prieš atsakovę dėl netinkamai suteiktos konsultacijos apie įsigyjamų prekių savybes (skundo 12.5, 12.6 punktai); teismas be pagrindo nepaskyrė byloje ekspertizės, tačiau vadovavosi ieškovės pateiktomis 2019-07-05 VGTU taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos atlikto tyrimo išvadomis, teismas turėjo remtis atsakovės pateiktomis KTU statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2020-09-14 išvadomis ir jų pagrindu konstatuoti, kad ieškovės atsakovei parinktos bei parduotos medžiagos negalėjo būti naudojamos lauko sąlygomis, todėl medžiagos laikytinos nekokybiškomis dėl ieškovės kaltės (skundo 12.7, 12.8 punktai).
18. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys rašytinės prekių pirkimo pardavimo sutarties nebuvo sudarę, tačiau iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų visumos ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad tarp šalių 2019 metų balandžio – liepos mėnesiais susiklostė faktiniai pirkimo pardavimo santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė pateikė, o atsakovė gavo PVM sąskaitose faktūrose nurodomas statybines medžiagas ir jas panaudojo statybos darbams atlikti pagal 2019 m. balandžio 15 d. sudarytą subrangos sutartį su UAB „Kamesta“ (išskyrus medžiagas pagal 2019 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.SCAJ013362, 285,19 Eur sumai, kurioje nėra atsakovės atstovo parašo, jog prekes atsakovė gavo). Atsakovė taip pat neginčijo, kad už ieškovės pateiktas, o atsakovės gautas statybinės medžiagas ji pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga ieškinio pateikimo dienai 7 927,46 Eur sumą. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad tarpusavio ūkinėms finansinėms operacijoms įteisinti ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 9 d. išrašė eilę PVM sąskaitų faktūrų, kad šalys atsiskaitytų už pateiktas – gautas prekes. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui, o pirkėjas įsipareigoja jį priimti ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad pardavėjas (ieškovė) atsiradusią sutartinę prievolę perduoti daiktą pirkėjui (atsakovei) įvykdė, o atsakovė pareigos atsiskaityti už priimtas statybines medžiagas šalių nustatyta tvarka pilnai neįvykdė.
19. Atsakovės neįvykdytą prievolę atsiskaityti ir jos dydį byloje liudija pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir byloje esantys įrodymai apie atsakovės atliktus dalinius šių sąskaitų apmokėjimus. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia klausimą, jog viena iš pateiktų į bylą PVM sąskaitų neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio esmės, jos ieškovė negalėjo išrašyti, po to, kai buvo išrašiusi kitas sąskaitas, šios aplinkybės, apeliantės manymu, panaikina atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove už 2019 m. birželio 20 d. sąskaitoje nurodytas prekes. Teisėjų kolegija laiko nustatytu, kad ieškovė pateikė, o atsakovė gavo nurodomą ieškinyje prekių kiekį ir pilnai už gautas prekes neatsiskaitė. Apeliantės nuoroda į formalų vienos iš gautų sąskaitų neatitikimą PVM įstatymo 79 straipsnio esmei, nepaneigia gautų prekių pagal šią sąskaitą fakto, prekių kiekio ir atsakovės galiojančios prievolės atsiskaityti už gautas prekes. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė už gautas prekes nėra pilnai atsiskaičiusi, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja byloje priteisti susidariusią skolą. Teisėjų kolegija šios nutarties 18, 19 pastraipose nurodomais motyvais atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog formalūs PVM sąskaitų faktūrų procedūriniai išrašymo netikslumai ar trūkumai paneigia atsakovės prievolės dalį atsiskaityti su ieškove (skundo 12.1 – 12.4 punktai).
20. Apeliantė skunde nurodo, į ieškovę kreipėsi dėl konsultacijos suteikimo, renkantis statybines medžiagas, kurias atsakovė ruošėsi pirkti iš ieškovės, kad atlikti bruso renovacijos darbus Nemuno krantinėje, Kaune. Šių lūkesčių ieškovė nepateisino, tinkamos konsultacijos ieškovės darbuotojai nesuteikė, todėl atsakovė neturi prievolės atsiskaityti už įsigytas ir panaudotas statybos darbų procese netinkamas medžiagas (skundo 12.5, 12.6 punktai). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė nebuvo 2019 m. balandžio 14 d. sudarytos subrangos sutarties šalis, kuria atsakovė įsipareigojo UAB „Kamesta“ atlikti darbus Neries krantinėje, Kaune. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su konkrečiai išreikštu prašymu suteikti konsultaciją dėl statybinių medžiagų parinkimo, jų įgijimo, tam, kad būtų tinkamai vykdoma atsakovės ir UAB „Kamesta“ 2019 m. balandžio 14 d. sudaryta subrangos sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pardavėja pasiūlė įsigyti tas ginčo prekes, kurias 2019 m. balandžio – liepos mėnesiais nusipirko atsakovė. Nors atsakovė apeliuoja į ieškovės patirtį prekiaujant statybinėmis medžiagomis ir įranga, tačiau pačios atsakovės registruota ir vykdoma veikla išmitinai yra susijusi su statybų verslu, iš ko atsakovė gauna pajamas ir turi pelną. Atsakovė turėjo reikiamą patirtį ir neribotą galimybę pasirinkti ne tik statybinių medžiagų pardavėją, bet norimas įgyti statybines medžiagas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės pateiktos statybinės medžiagos būtų buvę apskritai nekokybiškos, t. y. neatitiktų gamintojo ar pardavėjo nurodomų gaminio sertifikatų. Pagal pirkimo pardavimo sutarties esmę ir turinį, įsigyta preke turi teisę laisvai naudotis ir disponuoti pirkėjas savo nuožiūra ir pasirinkimu. Atsakovė po statybinių medžiagų įgijimo turėjo galimybę naudoti šias ar kitas statybines medžiagas statybos darbams pagal 2019 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį vykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės pasirinkimui naudoti įgytas statybines medžiagas Neries krantinėje jokios įtakos nepadarė. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė parinko atsakovei netinkamas medžiagas statybos darbams pagal 2019 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį. Tos aplinkybės, kad UAB „Kamesta“ pareiškė pretenzijas atsakovei pagal pirmiau minėtą subrangos sutartį, nesudaro pagrindo ieškovės civilinei teisinei atsakomybei atsirasti ir nepanaikina prievolės atsakovei sumokėti sutartą kainą ieškovei. Šiais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad pardavėja (ieškovė) nesuteikė reikiamos konsultacijos dėl tinkamų medžiagų įsigijimo (skundo 12.5, 12.6 punktai).
21. Atsakovė byloje kelia netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimą, teigia, kad teismas pirmenybę teikė ieškovės pateiktoms 2019 m. liepos 5 d. VGTU taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos atlikto tyrimo išvadoms ir nesivadovavo atsakovės pateikta 2020 m. rugsėjo 14 d. Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro išvada, kurioje teigiama, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie darbą su iš ieškovės įsigytu Mišiniu.
22. Teisėjų kolegija nustatė, jog 2019 m. liepos 5 d. VGTU taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad savaime išsilyginančio mišinio ATLAS POSTAR 100, naudoto krantinės viršutinio paviršiaus padengimui, paviršiaus defektai (šviesiai geltona spalva su dėmėmis, mikroplyšiai, sluoksnio atšokimai ir taisyklingų duobučių nelygumai) susidarė dėl technologinio proceso pažeidimų mišinio ruošimo, klojimo ir kietinimo metu. Įrengiant krantinės viršutinio paviršiaus dangą padaryti tokie technologinio proceso pažeidimai: per didelis kiekis maišymui naudoto vandens ir per skysta mišinio konsistencija; per ilga mišinio naudojimo (klojimo, tankinimo) trukmė; neuždengtas suformuoto sluoksnio paviršius vandeniui nelaidžia plėvele, apsaugančia nuo intensyvaus vandens garavimo kietėjimo metu. Išvadose taip pat konstatuota, kad tinkamai (pagal gamintojo nurodytus reikalavimus) paruošiant, klojant ir kietinant savaime išsilyginančio skiedinio mišinį ATLAS POSTAR 100 gaunamas geros kokybės konstrukcijos paviršius be paviršinių defektų (1 t., e. b. l. 120, DOK-4938).
23. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro išvadose nurodoma, jog statybos produkto „ATLAS POSTAR 100“ pakuotė žymima etiketėmis, kuriose pateikta informacija neatitinka informacijos, pateikiamos eksploatacinių savybių deklaracijoje ir techninių duomenų lape, o produkto pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepakankamai informavo pirkėją MB „Manto statybos“ apie parduodamo produkto kokybę ir kur jis gali būti naudojamas. Išlietas produktas po sukietėjimo turėjo būti privalomai apdorotas spec. impregnuojančiais priedais, pvz. Nisiwa SN, vandenį atstumiančiu impregnantu „Sikagard-703W“ ar analogiškais produktais, kadangi ištyrus produkto poringumo parametrus, matyti, jog toks, koks, yra produktas, lauko sąlygomis negali būti eksploatuojamas. Atlikus bandymą pagal LST EN 12706:1999 nustatyta, kad mišinio „ATLAS POSTAR 100“ sklidumas esant vandens kiekiui (150 ml/1 kg) – 240 mm. Atlikus sklidumo matavimą buvo stebimas mišinio sluoksniavimasis ir akivaizdus vandens atsiskyrimas iš mišinio tiek „paplotėlio“ kraštuose, tiek jo visame paviršiuje. Praėjus po mišinio sumaišymo 20 min. vandens atsiskyrimas buvo stebimas dar intensyvesnis. Tai vyko naudojant ant mišinio pakuotės, gamintojo nurodytam tinkamam vandens kiekiui iki 150ml/1 kg. Todėl ekspertuojamam objekte panaudotas netinkamos kokybės produktas ir jame susidarę plyšiai susidarė ne dėl per didelio panaudoto vandens kiekio, o dėl produkto netinkamumo ypatingai lauko sąlygomis, kur natūraliai vyrauja greitesnis vandens garavimas, aukštesnė temperatūra vasaros metu ir agresyvios aplinkos sąlygos žiemos metu. Jau po paros kietėjimo išlyginamojo mišinio „ATLAS POSTAR 100“, kurio sumaišymui sunaudotas 150 ml/1 kg stebimi pleišėjimai visame bandinio plote, kurie iš esmės žymiai intensyviau stebimi objekte. Tokia produkto kokybė negali būti laikoma atitinkanti jai keliamus kokybės reikalavimus ir dar labiau padidintas vandens kiekis šio mišinio sumaišymui nebeleistų jo tiesiog išmaišyti ir jis negalėtų būti liejamas ant pagrindo. Analogiškų produktų, kiti gamintojai pvz. Saint-Gobain, UAB „Sakret“, kurie deklaruoja, kad jų produktai tinkami lauko sąlygomis, deklaruoja atsparumo šalčiui bandymo metodą LST L 1413.11:2005 ir mažiausiai F25 ciklų atitikimą (2 t., e. b. l. 83, DOK-30160).
24. Teisėjų kolegija šios nutarties 20 pastraipoje yra pažymėjusi, kad ieškovė nebuvo 2019 m. balandžio 14 d. subrangos sutarties šalis, ieškovė nei iki šios sutarties sudarymo, nei vėliau nebuvo įsipareigojusi konsultuoti atsakovę sutarties vykdymo, tinkamų medžiagų parinkimo klausimais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė prieš įsigydama medžiagas, buvo pateikusi ieškovei subrangos sutarties projektinę dokumentaciją, išreiškusi pageidavimą įgyti konkrečias medžiagas, susijusias su subrangos sutarties vykdymu. Pagal statybos rangos nuostatas tik rangovas (atsakovė) ir užsakovas (UAB „Kamesta“) gali susitarti ir susitaria dėl konkrečių projekto išpildymo niuansų, įskaitant ir medžiagų naudojimą. Jau minėta, kad atsakovė turėjo reikiamą kvalifikaciją ir patirtį pasirinkti ir įsigyti tokias medžiagas, kuriomis naudotųsi atliekant darbus pagal rangos sutartį su trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2020 m. rugsėjo 14 d. Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro išvadose nurodoma, kad Mišinys negali būti naudojamas lauko sąlygomis, jei nėra taikomos papildomos impregnuojančios ar vandenį atstumiančios priemonės, tačiau nėra nurodoma, kad pats Mišinys yra nekokybiškas. Taigi, šios išvados nepaneigia 2019 m. liepos 5 d. VGTU taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos atlikto tyrimo išvadų dėl netinkamo produkto panaudojimo, nors ir nurodomi skirtingi nekokybišką rezultatą nulėmę veiksniai (VGTU 2019 m. liepos 5 d. išvadoje - per didelis kiekis maišymui naudoto vandens, per ilga mišinio naudojimo (klojimo, tankinimo) trukmė, neuždengtas suformuoto sluoksnio paviršius vandeniui nelaidžia plėvele, o KTU 2020 m. rugsėjo 14 d. išvadoje – neapdorojimas spec. impregnuojančiais priedais). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo paskirti ekspertizę, nes abi išvados nėra grindžiamos Mišinio kaip statybos produkto netinkama kokybe, o per didelis naudojamo vandens kiekis, kaip netinkamos kokybės galutinį rezultatą nulemiantis veiksnys, minimas abejose išvadose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad išvadose pateikiamas vertinimas, jog pardavėjas, t. y. ieškovė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo informuoti pirkėją MB „Manto statybos“ dėl Mišinio naudojimo ypatumų, negali saistyti teismo, nes tokia išvada nėra susijusi su tiriamo objekto – Mišinio – kokybe, o dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų apimties pagal susiklosčiusius pirkimo-pardavimo teisinius santykius kilus ginčui šioje byloje sprendžia teismas. Todėl teisėjų kolegija aukščiau nurodytais motyvais atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizės būtinumo ir netinkamo byloje esančių įrodymų visumos vertinimo (skundo 12.7, 12.8 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 919,60 Eur išlaidų atsiliepimui į atsakovės apeliacinį skundą parengti. Prašo šias išlaidas priteisti iš apeliantės. Prašymas tenkintinas, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš apeliantės (CPK 98 straipsnis). Valstybės turėtos išlaidos nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės mažosios bendrijos „Manto statybos“, juridinio asmens kodas 304899918, 919,60 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Raimondas Buzelis
Izolda Nėnienė
Arvydas Žibas