Civilinė byla Nr. 2S-428-464/2011

Teisminio proceso numeris Nr. 2-09-3-00834-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 28.1.; 32.8; 96.1.; 96.3.; 107.;109

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ dėl su darbu susijusių išmokų išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas J. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ neišmokėtą darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 2532,62 Lt, vidutinį darbo užmokestį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos – 177,87 Lt, vidutinį darbo užmokestį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006-10-12 buvo sudaręs darbo sutartį, kuri 2009-01-16 buvo nutraukta DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo nėra. Atsakovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos darbo sutarties nutraukimo dieną atsiskaityti su ieškovu.

Atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ pateiktu atsiliepimu (t. 1., b.l. 22-24) prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovui buvo nutraukta darbo sutartis, nes pastarasis šiukščiai pažeidė darbo pareigas. Ieškovas vengė priimti pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą. Kadangi ieškovas buvo skolingas SODRAI, todėl ieškovo piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo pervesta SODRAI. Pažymėjo, kad atsakovas visiškai neatsiskaitė su ieškovu dėl jo paties kaltės, kadangi ieškovas vengė pasirašyti darbo sutarties nutraukimą, vengė priimti pranešimas apie atleidimą iš darbo. Pažymėjo, jog išmokėjus ieškovui jam priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atsakovui nekyla pareiga mokėti vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-10-16 nutartimi (t. 1, b.l. 43) patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. C., atstovaujamo advokato V. P., ir atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“, atstovaujamo laikinojo administratoriaus S. S., veikiančio pagal 2009-10-06 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1549-182/09, o civilinę bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalių pasirašyta taikos sutartis dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina.

Atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atskiruoju skundu (t. 2, b.l. 25-27) prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-10-16 nutartį. Nurodo, kad tokios taikos sutarties sudarymas pažeidžia valdymo organų kompetencijos pasiskirstymą. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1549-182/2009 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ administratoriumi paskyrė S. S., kuriam pavedė vykdyti visas direktoriaus teises ir pareigas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010-01-07 nutartimi panaikino UAB „Druskininkų autobusų parkas“ organams taikytus draudimus bei laikinąjį administravimą. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-29278-528/2009 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė S. S. priimti UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vardu sprendimus. 2009-10-16 taikos sutarčiai sudaryti UAB „Druskininkų autobusų parkas“ valdyba rašytinio pritarimo neišdavė. Laikinasis administratorius neturėjo teisės sudaryti taikos sutarties, kadangi tai prieštarauja UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatams ir 2009-10-02 valdybos nutarimui. S. S., veikdamas kaip laikinasis turto administratorius, viršijo savo kompetenciją, veikė priešingai UAB „Druskininkų autobusų parkas“ interesams, sudarė taikos sutartį, kuri bendrovei yra nenaudinga. S. S. nesilaikė atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ teismui pateiktame atsiliepime išdėstytos pozicijos ir, kaip matyti iš sudarytos taikos sutarties, sutiko su ieškovo ieškiniu.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė atstovavimo teisme institutą reglamentuojančias procesines teisės normas, pernelyg suabsoliutino atsakovo tuometinio atstovo ieškinio pripažinimą per taikos sutarties institutą, kas sąlygojo ir netinkamą teismo procesinio sprendimo priėmimą bei procesinę bylos baigtį.

Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2010-03-15 c. b. Nr. 3K-3-108/2010; 2008-07-04 c.b. Nr. 3K-3-354/2008).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taikos sutartis, sudaryta civilinėje byloje, įsigalioja tik ją patvirtinus teismui. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties ir ją tvirtinti CPK 140 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms žinoma dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinių padarinių, nereiškia, jog išnyko teismo pareiga išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-571/2010).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos - pateikto ieškinio, atsiliepimo į šį ieškinį, 2009-10-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo bei skundžiamos nutarties - akivaizdu, kad vienos iš šalių, t.y. atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ valia, nesutampa su taikos sutartyje išdėstytomis sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo valios stoka nagrinėjamu atveju sąlygoja tokią situaciją, kuriai esant pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs tikrosios šalių valios, negalėjo patvirtinti šalių pasirašytos taikos sutarties, nes tokiu atveju nebeįmanoma pasiekti taikos sutartimis siektų minėtų tikslų – kompromisų dėka pabaigti tarp šalių kilusį ginčą.

2009-10-16 šalių vardu sudaryta taikos sutartimi atsakovas iš esmės sutiko su ieškovo J. C. pareikštais reikalavimais bei įsipareigojo dalinai padengti pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 43). Kaip matyti, pasirašant minėtą taikos sutartį atsakovą UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atstovavo laikinasis teismo paskirtas administratorius S. S., kurį, 2009-10-06 nutartimi taikydamas laikinųjų apsaugos priemonių institutą, paskyrė Druskininkų miesto apylinkės teismas, kartu nustatydamas visišką įmonės turto administravimą, tame tarpe priskyrė jam visas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vadovo (direktoriaus) teises ir pareigas, nustatytas LR įstatymuose ir UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatuose iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Taip pat minėta nutartimi buvo uždrausta UAB „Druskininkų autobusų parkas“ visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai, valdybai ir bendrovės direktoriui įgyvendinti visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos/valdybos/vadovo funkcijas, teises, vykdyti pareigas bei atlikti kitus pagal LR įstatymus ir UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos/valdybos/vadovo kompetencijai priskirtus veiksmus iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje (t. 1, b.l. 33-35). Kitaip tariant, minėta 2009-10-06 nutartimi uždrausta UAB „Druskininkų autobusų parkas“ stebėtojų valdybai įgyvendinti savo funkcijas, teises, vykdyti pareigas. 2009-10-02 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ valdybos sprendimu buvo nustatytas draudimas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriui, direktoriaus pavaduotojui, laikinai einančiam pareigas direktoriui, laikinajam turto administratoriui, įgaliotam UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vardu veikti asmeniui ar bet kokiam kitam asmeniui, turinčiam teisę veikti Bendrovės vardu, sudaryti taikos sutartis su UAB „Druskininkų autobusų parkas“ kreditoriais be atskiro rašytinio valdybos pritarimo buvo suspenduotas (t. 2, b.l. 28-30). Tokiu būdu esant pritaikytoms nurodyto turinio laikinosioms apsaugos priemonėms bei galiojant atsakovo valdybos 2009-10-02 nutarimui, kuriuo uždrausta atsakovo direktoriui, direktoriaus pavaduotojui, laikinai einančiam pareigas direktoriui, laikinajam turto administratoriui, kitiems asmenims, turintiems teisę veikti bendrovės vardu, kreiptis į teismus dėl civilinių bylų, užvestų pagal bendrovės ieškinius, nutraukimo, ieškinio atsisakymų, atsiėmimų be atskiro rašytinio valdybos pritarimo, laikinasis turto administratorius neturėjo teisės nei pasirašyti taikos sutarties nei pateikti jos teismui tvirtinti, todėl tokia taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta teisme, o civilinė byla nutraukta (Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 nutartys c. b Nr.2S-298-302/2011).

Kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad laikinasis turto administratorius S. S., paskirtas iki teismas išnagrinės bylą ir priims joje sprendimą, pasirašydamas 2009-10-16 taikos sutartį ir pateikdamas ją tvirtinti teismui, veikė akivaizdžiai priešingai pačios bendrovės (ginčo šalies, atsakovo byloje) interesams. Laikino turto administratoriaus veiklą reglamentuoja CK XIV skyrius 4.236 - 4.252 str. nuostatos. CK 4.242 str. įtvirtinta, jog administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Kaip buvo nurodyta, ieškovas atsakovui pareiškė turtinius reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių (t. 1, b.l. 1-2), o atsakovas pateiktu atsiliepimu su tokiais reikalavimas nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (t. 1, b.l. 22-24). Tai reiškia, kad oficiali ginčo šalies pozicija dėl ieškovo reikalavimų buvo išdėstyta šiame teismui adresuotame procesiniame dokumente, pasirašytame įgalioto valdymo organo. Nepaisant to, 2009-10-16 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovą UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atstovaujantis laikinasis administratorius S. S. neprieštaravo ieškinio reikalavimo padidinimui, prašė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas pripažino padindintus ieškinio reikalavimus, o civilinę bylą prašė nutraukti (t. 1, b.l. 41-42). Tai, kolegijos vertinimu, prieštaravo atsakovo pirminei procesinei pozicijai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į atstovavimo teisinių santykių reglamentavimą, taip pat į konkrečiais šios bylos faktines aplinkybes (vyko ginčas dėl atsakovo bendrovės valdymo, suponavę laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir laikinai vadovauti bendrovei administratoriaus paskyrimo). CPK 51 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Pagal CPK reikalavimus juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, taip pat atstovais teisme pagal pavedimą civiliniame procese gali būti ir advokatai, jų padėjėjai arba juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – tik turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą) (CPK 55 str.). Procesinio atstovavimo institutas, panašiai kaip ir administravimo pagal materialines teisės normas institutas, yra nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Tokiu atveju nenuosekli atsakovo poziciją tuo pačiu bylos klausimu, tačiau išreikšta ne to paties bendrovės vadovo, kas ir būtų leidę spręsti apie kompromiso, teisinės taikos pasiekimą, o skirtingų jai atstovaujančių asmenų, sudarė pagrįstas prielaidas abejoti jo tuometinio atstovo - laikinojo administratoriaus S. S. - sąžiningumu, jo veikimu išimtinai atstovaujamos bendrovės naudai ir interesais. Pažymėtina ir tai, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-10-06 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacine tvarka tuo metu dar nebuvo net įsiteisėjusi, ji buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, o ši aplinkybė atsakovo atstovui S. S. 2009-10-16 taikos sutarties pasirašymo metu neabejotinai buvo žinoma.

Esant atstovaujamojo ir jo atstovo pozicijų kolizijai, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, priima pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo valdymo organus ar dalyvius (CK 2.81 str.), kartu įvertinti procesinio atstovavimo teisme instituto tikslą – procesinių veiksmų atlikimas atstovaujamojo interesais ir jo valios išreiškimas. Tvirtinant šalių sudarytos taikos sutartį, vertinant jos sąlygų atitiktį įstatymams, tikrinant, ar ji nepažeidžia kurios nors šalies teisių ar interesų, teismui negali kilti abejonių dėl tokios sutarties šalių pozicijos, juo labiau, kad tokio procesinio veiksmo, t.y. taikos sutarties patvirtinimo atlikimas nėra teismui privalomas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.)

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 3 p. , kolegija

n u t a r ė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė                                          Dalia Kačinskienė

Teisėjai                                                        Virginija Volskienė

                                                                      Petras Jaržemskis