Civilinė byla Nr. e3K-3-169-1120/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00516-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.7; 2.4.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei G. L. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, ieškovo ir atsakovės šios nuosavybės dalys yra po 1/2; 2) pripažinti, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, ieškovo ir atsakovės šios nuosavybės dalys yra po 1/2; 3) pripažinti, kad pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, ieškovo ir atsakovės šios nuosavybės dalys yra po 1/2; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė (duomenys neskelbtini) 6 metus gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį ir planavo bendrą ateitį. Gyvendamos faktinėje šeimoje, šalys nusprendė įsigyti žemės sklypą ir jame statytis namą, kuriame planavo kartu gyventi. Ieškovas turi statybų patirties, todėl šalys susitarė, kad jis rūpinsis namo statyba ir jį statys, o kai kuriems darbams samdys specialistus. 2018 m. liepos 31 d. ieškovas ir atsakovė įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šis sklypas įregistruotas atsakovės vardu. Už jį mokėjo lygiomis dalimis – ieškovas sumokėjo atsakovei pusę sklypo kainos. Įsigytame žemės sklype šalių bendru sutarimu buvo pastatytas gyvenamasis namas su garažu. Statybos leidimas išduotas atsakovės vardu, todėl ir statiniai įregistruoti jos vardu. Atsakovė ketino 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo turto perrašyti ieškovui, tačiau tai neįvyko, nes šalys nutraukė santykius. Šalių santykiai galutinai nutrūko 2022 m. pirmoje pusėje.
4. Ieškovo aiškinimu, tarp jo ir atsakovės susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Buvo aiškus ir apibrėžtas šalių susitarimas dėl bendro gyvenimo kūrimo ir jungtinės veiklos kuriant turtą kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Tai patvirtina šalių pasirašyti 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. raštai, kitas šalių susirašinėjimas. Ieškovas su projektuotoja UAB „Šlamas ir partneriai“ derino namo statybos projektavimo sąlygas, organizavo ir apmokėjo statinio projekto parengimo darbus, juose dalyvavo. Ieškovas pats atliko įvairius namo statybos darbus, telkė kitus asmenis kai kuriems statybos darbams ir atsiskaitė už jų atliktus darbus, domėjosi namo įrengimo ir apdailos darbais, pirko statybines medžiagas. Tai pripažintina rimtu ieškovo indėliu į ginčo turto sukūrimą. Ieškovas savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, o atsakovė savo lėšomis prisidėjo prie statybinių medžiagų pirkimo. Ieškovas iš (duomenys neskelbtini) gaudavo išmokas dėl negalėjimo dirbti COVID-19 pandemijos metu, todėl turėjo lėšų. Ieškovas į bylą teikė įrodymus, jog ginčo namo statybos darbų išlaidos, samdant statybininkus, sudarytų 71 951 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau ? PVM).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovo pareiga buvo įrodyti šalių susitarimą veikti kartu ir siekti bendro tikslo – pastatyti namą ir garažą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė šalių susitarimo kurti bendrą turtą, neįrodė aplinkybių apie šalių bendro ūkio vedimą ar nuoseklų bendrą gyvenimą bei ketinimą toliau gyventi kartu. Ieškovo reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo ir statinių, neginčijant šio turto nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, teismas pripažino nepagrįstu ir prieštaraujančiu įstatymui.
7. Teismas nustatė, kad ieškovo teiginiai, jog jis mokėjo už įvairius statybos darbus, byloje nepaneigti, tačiau neįrodyta, kad ieškovas mokėjimus atliko savo lėšomis. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog ieškovas dirbo statydamas namą, tuo reikalu gaudavo iš atsakovės pinigus, nors galbūt naudojo ir savo lėšas, neįrodo šalių susitarimo kurti bendrą turtą. Teismas paneigtais pripažino ieškovo teiginius, kad šalys ilgą laiką gyveno kartu, turėjo emocinį ryšį ir tvarkė bendrą ūkį.
8. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. liepos 31 d. įgytas ginčo žemės sklypas įregistruotas atsakovės vardu. Ieškovas žemės sklypo pusės kainos sumokėjimą atsakovei grindė 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. raštiškais susitarimais bei šalių susirašinėjimu. Teismas pripažino pagrįsta atsakovės poziciją, kad tie susitarimai atitinka preliminariąją sutartį, kurios dalies dėl žemės įsigijimo ieškovas vėliau neįvykdė. 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. raštuose minima lėšų suma (23 000 Eur) beveik atitinka sumokėtą sumą perkant butą (duomenys neskelbtini) (25 000 Eur). Už butą atsiskaityta ir jo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. liepos 3 d. Tuo metu ieškovas nereiškė pretenzijų dėl žemės sklypo pardavimo. Teismas nematė pagrindo manyti, kad ieškovas 25 500 Eur sumokėjo už du nekilnojamojo turto objektus. Teismas nusprendė, kad ieškovas ginčo žemės sklypo dalies neįgijo. Teismo vertinimu, nurodyti šalių susitarimai ne patvirtina, o paneigia bendrosios jungtinės veiklos faktą.
9. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalių tarpusavio santykiai neturėjo bendrai jungtinei veiklai būdingų požymių – bendro ūkio, santykių pastovumo, lojalumo, bendrų lėšų, bendro tikslo ir susitarimo lygiais įnašais įsigyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalių santykiai buvo nepastovūs, epizodiški, pasižymėjo daugybiniais pykčiais, nebendravimu, smurtu, ieškovo nesaikingu alkoholio vartojimu. Ieškovas teikdavo ataskaitas atsakovei apie namo statybai išleistus pinigus, gavęs iš jos pinigus, apmokėdavo su namo statyba susijusias sąskaitas.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – nustatė, kad 0,0679 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė ir kiekvieno jų šios nuosavybės teisės dalys yra lygios, t. y. po 1/2 dalis, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie ginčo šalių susitarimo buvimą bendromis jėgomis sukurti bendrą turtą, net ir nesant stabiliems, pastoviems ir darniems ieškovo bei atsakovės tarpusavio asmeniniams santykiams. Priešingai nei teigia atsakovė, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių. Esant įtemptiems ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiams, protinga būtų buvę atsakovei nutraukti susitarimą su tokiu rangovu ir samdyti kitą, tačiau atsakovė taip nesielgė ir neveikė. Remiantis protingo asmens elgesio standartu bei šalių praktika raštu fiksuoti susitarimus dėl nekilnojamojo turto ir didelių pinigų sumų perdavimo, atsakovei gerai žinant ieškovo būdo bruožus, jo charakterį, būtų protinga sudaryti aiškų susitarimą dėl ieškovo teikiamos pagalbos ir atsiskaitymo už ją. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą atsiskaityti už ieškovo, kaip rangovo, pagalbą.
12. Kolegija taip pat nurodė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina tarp šalių susiklosčiusius artimus asmeninius santykius, paskatinusius jų susitarimą bendromis lėšomis bei darbu įgyti ir sukurti bendrą turtą – lygiomis dalimis įgyti žemės sklypą ir jame pastatyti gyvenamąjį namą su garažu. Byloje nustatyta, kad nors ieškovo ir atsakovės tarpusavio asmeniniai santykiai nebuvo itin darnūs ir nenutrūkstami, jie ilgą laiką gyveno kartu, tvarkė bendrą buitį ir kūrė bendro ateities gyvenimo planus. Nors atsakovė teigė, kad ji norėjo nusipirkti butą asmeninės nuosavybės teise, tačiau vėliau įgyvendino šalių susitarimą lygiomis dalimis nupirkti ginčo žemės sklypą (sklypas buvo įgytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, o vėliau atsakovė priėmė iš ieškovo pusę mokėtos už sklypą kainos, nors notarine tvarka šio sandorio neįformino). Atsakovė dalyvavo įgyvendinant šalių susitarimą sukurti naują nekilnojamąjį daiktą – pasistatyti gyvenamąjį namą, tam skirdama lėšų, o ieškovas – dalyvaudamas savo darbu ir prisidėdamas turimais finansiniais ištekliais. Be kita ko, atsakovė pripažino, kad nenorėjo išviešinti bendrosios dalinės nuosavybės turėjimo, siekdama išvengti rizikos, jog ieškovo kreditoriai galės reikšti pretenzijas dėl išieškojimo nukreipimo į bendrą turtą.
13. Kolegija atsakovės paaiškinimus, kad ji prašė ieškovo, kaip statybų patirties turinčio asmens, pagalbos, ketindama su juo už tai atsiskaityti, vertino kaip jos gynybinę poziciją byloje. Kolegija nurodė, kad tokio ketinimo ji ieškovui nedeklaravo. Atsakovės teiginys, kad ji ieškovui pervedė į sąskaitą ir perdavė grynaisiais pinigais didesnes lėšas, nei ieškovas panaudojo statybos išlaidoms apmokėti, nepatvirtina, kad tokiu būdu ji su ieškovu atsiskaitė už darbą, padedant namo statybos procese. Atsakovė nenurodė ieškovui paskirto atsiskaitymo dydžio, o ieškovas nepatvirtino, kad jis priėmė atsakovės atsiskaitymą su juo už pagalbą statant namą. Atsakovė nutylėjo apie ketinimą atsiskaityti su ieškovu tik už teikiamą pagalbą, o ne apie susitarimą kurti su juo bendrą turtą, nors, kita vertus, pripažino, kad bendro turto sukūrimo fakto viešai neatskleidė siekdama išvengti galimos rizikos dėl ieškovo kreditorių pretenzijų į bendrą turtą. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.64 straipsnio 3 dalis). Kolegija nusprendė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys ir veiksmai leidžia daryti išvadą, kad šalys bendromis jėgomis ir lėšomis įgijo ir kūrė bendrą turtą, tą suvokė ir priėmė viena kitos dalyvavimą šiame procese (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad abi šalys prie bendro turto įgijimo bei sukūrimo prisidėjo lygiomis dalimis. Atsakovė apskritai nekvestionavo aplinkybės, kad ieškovas savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo ir garažo pastatymo, tuo iš esmės pripažindama jo, kaip partnerio, nepiniginį įnašą į bendro turto sukūrimą (CK 6.970 straipsnis). Kolegija iš byloje nustatytų aplinkybių nusprendė, kad abi ginčo šalys prie bendro turto sukūrimo prisidėjo lėšomis, nors atsakovės piniginis įnašas buvo didesnis. Pastaroji aplinkybė savaime nepaneigia ir nesumenkina ieškovo indėlio į bendro turto sukūrimą lyginamojo svorio. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad byloje nepaneigta CK 6.970 straipsnio 2 dalyje apibrėžta prezumpcija, jog partnerių įnašai yra lygūs, todėl nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčo šalių turimos bendro turto nuosavybės dalys yra lygios.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas, CK 6.969 straipsnio pagrindu konstatuodamas, kad žemės sklypą ieškovas ir atsakovė įsigijo lygiomis nuosavybės dalimis, nepripažino ir nekonstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytų sąlygų, sudarančių įrodinėjimo dalyką bylose dėl jungtinės veiklos kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, jokia apimtimi nevertindamas, ar ginčo šalys turėjo tikslą įgyti ginčo žemės sklypą bendrai. Pripažinęs ieškovo nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo išimtinai tik ieškovo sumokėtos kainos dalies pagrindu, nesant nuginčytam nuosavybės teisių įgijimo pagrindui, teismas suformavo ydingą ir įstatymui prieštaraujančią praktiką, suteikiančią teisę asmeniui įgyti nuosavybę nesant nė vieno iš CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, nesilaikant imperatyvios formos bei nesant nustatytų būtinų jungtinės veiklos sąlygų, tuo pažeisdamas tiek CK 6.969 straipsnį, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016 nustatytą įrodinėjimo dalyką. Teismas išvadą dėl žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priėmė laikydamas, kad žemės sklypas buvo įgytas abiejų šalių lėšomis. Tokia išvada yra neteisėta ir nepagrįsta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jungtinei veiklai kuriant bendrąją nuosavybę konstatuoti turi būti nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos, todėl privalėjo būti konstatuotas ir šalių tikslas sukurti bendrąją nuosavybę – žemės sklypą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sugyventinių susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės reikia nustatyti dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi, bendras tikslas įgyti žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise privalėjo būti konstatuotas jo įgijimo momentu, t. y. 2018 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Šios sąlygos apeliacinės instancijos teismas jokia apimtimi nenagrinėjo.
15.2. Pripažinimas nuosavybės teisės į 1/2 dalį žemės sklypo, kai nebuvo nuginčytas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas – 2018 m. liepos 31 d. notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinanti, kad turtas buvo įgytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančioms teisės normoms. Kadangi notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnis), vadinasi, faktas, kad žemės sklypas buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, yra nustatytas ir nepaneigtas įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamu sprendimu priimta išvada, kuria ranka rašytiems rašteliams yra suteikiama didesnė įrodomoji galia nei notarine tvarka patvirtintam dokumentui ir kurių pagrindu yra pakeičiamas nekilnojamojo turto teisinis režimas, nepanaikinus ir nenuginčijus notarine forma patvirtintame dokumente įtvirtinto fakto dėl turto priklausymo vieno asmens asmeninei nuosavybei, šiurkščiai prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms nuosavybės teisės įgijimo pagrindus.
15.3. Apeliacinės instancijos teismas pripažino tarp šalių buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos kuriant bendrąją dalinę nuosavybę išimtinai tik ieškovo atliktų tam tikrų statybos darbų pagrindu (nors šio turto kūrimo metu šalys kartu negyveno, nevedė ir netvarkė bendro ūkio bei nekooperavo savo finansų), tokiu būdu pažeisdamas kasacinio teismo išaiškinimą, kad tik visuma aplinkybių (nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu), o ne kuri nors viena iš jų, gali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Nepaisydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad jungtinės veiklos teisinių santykių kvalifikuojantis ir skiriamasis požymis yra bendri dalyvių interesai ir bendras tikslas, apeliacinės instancijos teismas supainiojo du skirtingus institutus – jungtinę veiklą kuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir kito asmens turto pagerinimą, įgyjant teisę reikalauti išlaidų kompensacijos, tokiu būdu pažeisdamas kasacinio teismo praktiką dėl jungtinės veiklos sutarties atribojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).
15.4. Teismas, konstatuodamas, kad abi šalys prie bendro turto įgijimo bei sukūrimo prisidėjo lygiomis dalimis, šios išvados niekaip nemotyvavo ir nenurodė, kokia apimtimi pripažįsta ieškovą prisidėjus prie bendro turto sukūrimo, nors ši aplinkybė buvo esminis šalių ginčo objektas. Tokia teismo išvada yra neteisėta, pažeidžianti pareigą motyvuoti teismo sprendimą ir neatitinkanti apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalis). Teismui pernelyg fragmentiškai ir lakoniškai pasisakius dėl bylos įrodinėjimo dalyką sudarančių konkuruojančių aplinkybių ir padarius išvadą, kuri nebuvo pagrįsta išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, egzistuoja pagrindas dėl šios dalies konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020). Atsakovė pripažino išimtinai tik tam tikrą ieškovo prisidėjimą darbu, bet ne jo lėšomis, pateikdama įrodymus, kad ieškovo išlaidos buvo dengiamos atsakovės perduotais pinigais, konkretus ieškovo indėlis į gyvenamąjį namą buvo ginčo dalykas, kurio apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo. Tik nustačius konkretų ieškovo indėlį – t. y. jam priklausiusių lėšų panaudojimą ir (ar) baigtinį jo atliktų darbų sąrašą bei vertę, kas sudarė ieškovo įrodinėtinas aplinkybes šioje civilinėje byloje, buvo galima jį palyginti su bylos duomenimis patvirtintais atsakovės įdėjimais ir patirtomis išlaidomis statant gyvenamąjį namą ir tik sulyginus šiuos duomenis spręsti dėl konkretaus ir objektyviais duomenimis pagrįsto kiekvienos iš šalių indėlio.
15.5. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl ieškovo, turinčio daug įsiskolinimų įvairiems kreditoriams, galimybės finansiškai prisidėti prie bendro turto kūrimo, keltinas teisės aiškinimo klausimas – ar CK 6.55 straipsnio 1 dalies ir 6.63 straipsnio 1 dalies 6 punkto kontekste gali būti laikomas teisėtu asmens prisidėjimas prie bendrai kuriamo turto pagal jungtinės veiklos sutartį, kai jis nevykdo savo paties pripažįstamų pirmumo teise vykdytinų prievolių kitiems kreditoriams (jų daugetui). Ieškovas, negebėdamas padengti dar 2002 m.–2004 m. pradėtų išieškoti skolų, už kurių priverstinį išieškojimą buvo skaičiuojami papildomi mokesčiai ir galimai skelbiama jo paieška užsienyje, bei negaudamas jokių pajamų, neturėjo jokių realių galimybių savo lėšomis prisidėti nei prie žemės sklypo pirkimo, nei prie gyvenamojo namo statybų.
16. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Atsakovė kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytais faktais, tačiau daugeliu atveju nenurodo, kokias teisės normas apeliacinės instancijos teismas išaiškino ar pritaikė netinkamai.
16.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad žemės sklypas bendrąja daline jos ir ieškovo nuosavybe negalėjo būti pripažintas dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre notarinės 2018 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo registruotas tik vienos atsakovės vardu, o ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl tokio sandorio nuginčijimo. Pažymėjo, kad, pagal gausią ir nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nekilnojamojo turto buvimas registruotu turtu vieno iš sugyventinių vardu nėra kliūtis jį pripažinti bendrąja daline sugyventinių nuosavybe ir tam nereikia ginčyti nekilnojamojo daikto įgijimo nuosavybės teise sandorio, kurio pagrindu turtas buvo registruotas tik vieno sugyventinio vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant ginčo turto pripažinimo ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, reikalavimo dėl notarinės 2018 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo reikšti nereikėjo, todėl apeliacinės instancijos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
16.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo šalių susitarimo bei tikslo sklypą ir statinius įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar toks susitarimas buvo. Atsakovė nepagrįstai sugyventinių susitarimą dėl bendro turto sukūrimo, įgijimo tapatina tik su rašytinėmis ir notarinėmis sutartimis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta tiek tai, kad tokie sugyventinių susitarimai gali būti sudaromi ir konkliudentiniais veiksmais, tiek ir tai, kad tokie sugyventinių susitarimai gali būti įrodinėjami bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, ieškovui ir atsakovei susirašinėjant elektroninėmis žinutėmis, atsakovė pripažino, jog ieškovas nuo pirmų dienų įkalbinėjo pirkti žemės sklypą ir statyti namą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog nors atsakovė teigė, kad ji norėjo nusipirkti butą asmeninės nuosavybės teise, tačiau vėliau įgyvendino šalių susitarimą lygiomis dalimis nupirkti ginčo žemės sklypą (sklypą nupirko atsakovė asmeninės nuosavybės teise, o vėliau priėmė iš ieškovo pusę mokėtos už sklypą kainos, nors notarine tvarka šio sandorio neįformino). Atsakovė dalyvavo įgyvendinant šalių susitarimą sukurti naują nekilnojamąjį daiktą – pasistatyti gyvenamąjį namą, tam skirdama lėšų, o ieškovas – dalyvaudamas savo darbu ir prisidėdamas turimais finansiniais ištekliais. Tarp ieškovo ir atsakovės nuo pat pradžių buvo susitarimas sklypą bendrosios nuosavybės teise įgyti ne šiaip kokiems nors tikslams, o gyvenamajam namui su priklausiniais statyti. Todėl sklypo įgijimas patvirtina ir šalių susitarimą statinius statyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi sugyventinių susitarimai paprastai nėra įforminami raštu, jie paprastai ir yra įrodinėjami pasitelkiant asmenų gyvenimo kaip sugyventinių faktą ir jų abiejų indėlius į turto įgijimą, sukūrimą.
16.4. Apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovė pripažino, kad nenorėjo išviešinti bendrosios dalinės nuosavybės turėjimo, siekdama išvengti rizikos, jog ieškovo kreditoriai galės reikšti pretenzijas dėl išieškojimo nukreipimo į bendrą turtą. Tokiu būdu atsakovė pripažino, jog pati gerai suprato, kad su ieškovu sklypą ir statinius įgyja bendrosios dalinės nuosavybės teise. Priešingu atveju atsakovė savo nenorą sklypą ir statinius įforminti jų abiejų vardu būtų grindusi ne išieškojimo iš ieškovo dalies baime, o tuo, kad ieškovui jokia sklypo ir statinių dalis nepriklauso.
16.5. Apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė atliko indėlius į sklypo įgijimą bei statinių sukūrimą, ir kadangi byloje esami įrodymai nepatvirtina esant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos, teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį sklypo ir statinių. Tai, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 1/2 dalį įgyto žemės sklypo kainos, atsakovė patvirtino 2020 m. gegužės 20 d. šalių pasirašytame rašte ir elektroninio susirašinėjimo žinute. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovė pripažįsta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovo darbas sudarė jo indėlį į statinių pastatymą. Jau vien toks indėlis į bendro turto sukūrimą, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas prisidėjo pinigais, teikia pagrindą išvadai, kad statinius ieškovas ir atsakovė įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau ieškovas prie statinių pastatymo prisidėjo ir savo sunkiai uždirbtomis lėšomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl naujų įrodymų kasaciniame teisme priėmimo
17. Ieškovas kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą, kurio priėmimo klausimas buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi Nr. DOK-1806, pateikė naujus rašytinius įrodymus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės nustatymu, – šalių elektroninį susirašinėjimą. Atrankos kolegijos nutartimi nurodytų rašytinių įrodymų priėmimo klausimas nebuvo išspręstas.
18. Ieškovas prašo priimti šiuos naujus įrodymus ir nurodo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo siekiant atsikirsti į kasaciniame skunde išdėstytus argumentus.
19. Pagal CPK 351 straipsnį, atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
20. Taigi, kasacinis teismas netiria nei byloje jau esančių, nei naujų įrodymų, nenustato faktinių aplinkybių. Kasacinio proceso metu yra tikrinamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes taikytinas įstatymas buvo teisingai išaiškintas ir pritaikytas, atsižvelgiant į spręstinų klausimų reikšmingumą vienodos teismų praktikos formavimui. Toks teisinis reguliavimas lemia išvadą, kad kasaciniame teisme negali būti teikiami nauji įrodymai, kurie nebuvo tiriami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nepriklausomai nuo to, ar jie egzistavo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 27 punktas).
21. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, ieškovo prašymas netenkinamas, nauji įrodymai nepriimtini ir nevertintini bei grąžintini juos pateikusiam asmeniui (CPK 350 straipsnio 8 dalis).
Dėl susitarimo įsigyti ginčo sklypą jungtinės veiklos pagrindu
22. Kasaciniu skundu atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, CK 6.969 straipsnio pagrindu konstatuodamas, jog žemės sklypą ieškovas ir atsakovė įsigijo lygiomis nuosavybės dalimis, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatančia įrodinėjimo dalyką bylose dėl žemės sklypo įsigijimo jungtinės veiklos pagrindu, nes nevertino, ar ginčo šalys turėjo tikslą įgyti ginčo žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
24. Pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė gali būti sukurta ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Pagal bendrą taisyklę, dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38–39 punktus ir juose nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).
25. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėjimo dalykas turi savo specifiką. Žemės sklypo ypatybės lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 46 punktas).
26. Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar ginčo šalys turėjo bendrą tikslą įgyti ginčo žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise būtent jo įgijimo momentu, t. y. 2018 m. liepos 31 d., pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nors, jos požiūriu, tai yra būtina sąlyga, sudaranti įrodinėjimo dalyką bylose dėl jungtinės veiklos kuriant bendrą nuosavybę.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, teigdama, jog žemės sklypas gali būti pripažintas įgytu bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu tik jei ieškovas įrodytų, kad sklypas įsigytas ieškovo ir atsakovės bendromis lėšomis jau 2018 m. liepos 31 d., per siaurai aiškina įrodinėjimo dalyką sklypo įgijimo kontekste.
28. Kaip minėta, įrodinėjimo dalykas šioje dalyje yra sklypo įsigijimas abiejų šalių lėšomis turint tikslą jį turėti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
29. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė šias reikšmingas bylai aplinkybes: ieškovas ir atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2020 m. sausio 1 d. palaikė artimus asmeninius santykius, kartu gyveno (duomenys neskelbtini); atsakovė 2018 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise nusipirko ginčo žemės sklypą; ieškovas kreipėsi dėl gyvenamojo namo projekto parengimo į projektuotoją ir statinio projektavimo darbus laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. kovo 9 d. apmokėjo ieškovas; 2020 m. vasario 24 d. raštu atsakovė patvirtino, kad gavo iš ieškovo 10 000 svarų sterlingų rankpinigių už butą (duomenys neskelbtini), ir ginčo žemės sklypą; 2020 m. gegužės 20 d. ginčo šalys pasirašė raštą, kuriame nurodė, kad „R. J. padavė G. L. visus pinigus už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už žemę, esančią (duomenys neskelbtini)“. Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, kad, dėl COVID-19 pandemijos nesant galimybės pasirašyti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovė įsipareigoja tokią sutartį sudaryti atsiradus pirmai galimybei. Ieškovas įsipareigojo tvarkingai mokėti mokesčius už butą ir žemę; atsakovė 2020 m. gegužės 20 d. rašte nurodė, kad iš ieškovo gavo banko pavedimu 13 000 svarų sterlingų, taip pat nurodė, kad ieškovas atsiskaitė visą sumą, todėl ji, esant pirmai galimybei, perrašys pirkimo–pardavimo sutartį; elektroninio susirašinėjimo žinute atsakovė patvirtino ieškovui, kad jis atidavė atsakovei pinigus už butą, 3500 (valiuta nenurodyta) už žemę ir už projektą, apmokėtą kartu; UAB „Šlamas ir partneriai“ parengė vieno buto gyvenamojo namo statybos ginčo žemės sklype projektą; šalims susirašinėjant elektroninėmis žinutėmis, atsakovė elektroninio susirašinėjimo su ieškovu žinute pripažino, kad ieškovas „nuo pirmų dienų“ įkalbinėjo pirkti žemės sklypą ir statyti namą; atsakovė pripažino, kad nenorėjo išviešinti bendrosios dalinės nuosavybės turėjimo, siekdama išvengti rizikos, jog ieškovo kreditoriai galės reikšti pretenzijas dėl išieškojimo nukreipimo į bendrą turtą.
31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sklypas įgytas abiejų šalių lėšomis turint tikslą bendrai statyti gyvenamąjį namą, vadovaudamasis, be kita ko, rašytiniais įrodymais. Teismas atskirai įvertino žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimo aplinkybes. Nors ir glaustai, pasisakė, kodėl daro išvadą, kad sklypas įsigytas bendrosios dalinės nuosavybės teise siekiant jame kartu statyti gyvenamąjį namą. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamo sprendimo 39 punkte nurodė, pirma, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tarp šalių susiklosčiusius artimus asmeninius santykius, paskatinusius jų susitarimą bendromis lėšomis bei darbu įgyti ir sukurti bendrą turtą – lygiomis dalimis įgyti žemės sklypą ir jame pastatyti gyvenamąjį namą su garažu. Antra, nors atsakovė teigė, kad ji norėjo nusipirkti butą asmeninės nuosavybės teise, tačiau vėliau įgyvendino šalių susitarimą lygiomis dalimis nupirkti ginčo žemės sklypą (sklypas buvo įsigytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, o vėliau atsakovė priėmė iš ieškovo pusę sumokėtos už sklypą kainos (ir nors notarine tvarka šio sandorio neįformino, tačiau byloje yra rašytiniai įrodymai (2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. raštai, šalių elektroninio susirašinėjimo žinutės), iš kurių aiški šalių valia dėl kiekvienai tenkančio sklypo dydžio bei kainos sumokėjimo faktas).
32. Įvertinus aplinkybę, kad teismas nustatė tiek bylos šalių bendrą gyvenimą kartu, tiek faktą, kad ieškovas po 2018 m. liepos 31 d. sumokėjo pusę sklypo kainos, nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ar pažeidė įrodinėjimo taisykles, nustatydamas susitarimą įsigyti žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise.
33. Dėl aplinkybės, kad ieškovas pinigus už sklypą sumokėjo jau po jo įsigijimo datos, pažymėtina, kad, įvertinus įrodymų visetą, nėra pagrindo jos traktuoti atsakovės norimu būdu – jog ieškovo finansinis prisidėjimas po sklypo įgijimo datos įrodo, kad nebuvo plano įgyti sklypą bendrai jo pirkimo momentu. Ši atsakovės akcentuojama aplinkybė nepaneigia aplinkybių viseto, kad ieškovas ir atsakovė kartu planavo įgyti sklypą: šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, ieškovas, būdamas Lietuvoje, dar iki pinigų už sklypą sumokėjimo atsakovei kreipėsi į projektuotoją dėl gyvenamojo namo projekto parengimo, o laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. kovo 9 d. už ginčo statinių projektavimo darbus sumokėjo. Taigi, bylos duomenys pagrindžia, jog jungtinės veiklos sutarties šalys planavo kartu statyti namą Lietuvoje, o aplinkybė, kad šalių finansinis prisidėjimas prie bendro projekto vyko nevienodais terminais, šiuo atveju nekeičia aplinkybių visumos vertinimo, kaip įrodančio, kad sklypas pirktas kartu bendro namo statybai.
34. Dėl atsakovės nurodomo argumento, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas šioje dalyje yra be išsamių motyvų, pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Kita vertus, tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, kt.). Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Nagrinėjamu atveju iš visos bylos medžiagos matyti, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė procesinį sprendimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimo motyvai šioje dalyje yra nepakankami.
35. Apibendrinus aptartus argumentus darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir pakankamai motyvavo savo išvadą, kad ieškovas ir atsakovė įsigijo žemės sklypą jungtinės veiklos pagrindu.
Dėl notarine tvarka patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo, kai siekiama nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą
36. Atsakovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad pripažinimas nuosavybės teisės į 1/2 dalį žemės sklypo, kai nebuvo nuginčytas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas – 2018 m. liepos 31 d. notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinanti, kad turtas buvo įgytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančioms teisės normoms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovės argumentu.
37. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, jog notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymas. Tai reiškia, kad joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 25 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 34 punktas).
39. Apeliacinės instancijos teismas, sprendime nustatydamas, kad ieškovas sumokėjo atsakovei už žemės sklypo dalį, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, be kita ko, 2020 m. vasario 24 d. raštu, kuriuo atsakovė patvirtino, kad gavo iš ieškovo 10 000 svarų sterlingų rankpinigių už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2020 m. gegužės 20 d. šalių pasirašytu raštu, kuriame nurodyta, kad „R. J. padavė G. L. visus pinigus už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už žemę, esančią (duomenys neskelbtini)“; elektroninio susirašinėjimo žinute, kuria atsakovė patvirtino ieškovui, kad jis atidavė atsakovei pinigus už butą, 3500 (valiuta nenurodyta) už žemę ir už projektą, apmokėtą kartu.
40. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, kad, nenuginčijus notarine tvarka patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės. Iš aptartos kasacinio teismo praktikos matyti, kad oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės nėra nepaneigiamos. Atvirkščiai, tuo atveju, jei iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto nustatomos priešingos aplinkybės nei nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės laikomos paneigtomis. Kaip minėta, aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas įregistruotas vieno iš sugyventinių vardu, per se (pats savaime) nesudaro pagrindo spręsti dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės. Pažymėtina, kad vertinant sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto žemės sklypo nuosavybės klausimą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 21 punktas), antra, svarbu nustatyti, kieno lėšomis jis buvo įgytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto konstatavo, jog šalys ginčo žemės sklypą įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Dėl įnašo į jungtinę veiklą būdo
41. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino tarp šalių buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos kuriant bendrąją dalinę nuosavybę – statant gyvenamąjį namą – išimtinai tik ieškovo atliktų tam tikrų statybos darbų pagrindu (nors šio turto kūrimo metu šalys kartu negyveno, nevedė ir netvarkė bendro ūkio, taip pat nekooperavo savo finansų), tokiu būdu pažeisdamas kasacinio teismo išaiškinimą, kad tik visuma aplinkybių (nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu), o ne kuri nors viena iš jų, gali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
42. Pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 23 punktas).
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikoje išskirtos susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę patvirtinančios aplinkybės (nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu) yra pavyzdinės ir nesuponuoja kumuliatyvumo, t. y. teismas gali pripažinti sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teisę į tokį turtą, kuris sukuriamas statybos ar gamybos būdu, net ir tuo atveju, jei vienas iš dalyvių prisidėjo vien tik darbu. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje teismas nustatė ne tik aplinkybę, kad ieškovas prisidėjo savo darbu, bet ir lėšomis, ir ši aplinkybė kasaciniu skundu nepaneigta.
44. Teismas šiuo aspektu nurodė, kad atsakovė dalyvavo įgyvendinant šalių susitarimą sukurti naują nekilnojamąjį daiktą – pasistatyti gyvenamąjį namą, tam skirdama lėšų, o ieškovas – dalyvaudamas savo darbu ir prisidėdamas turimais finansiniais ištekliais. Ieškovo turimų finansinių išteklių faktą apeliacinės instancijos teismas nustatė iš byloje esančių duomenų apie (duomenys neskelbtini) skirtas išmokas (dotacijas), pagal kuriuos ieškovas iki COVID-19 pandemijos gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, be to, jam buvo apskaičiuota paramos išmoka, dotacijos išmokų dydis – nuo 6239 svarų sterlingų iki 6377 svarų sterlingų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė buvus šalių susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo
45. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ginčijamame sprendime nesiėmė nustatyti konkretaus kiekvienos iš šalių piniginio įnašo dydžio ir tik lakoniškai pripažino, kad abi šalys prie bendro turto sukūrimo prisidėjo lėšomis, nors atsakovės piniginis įnašas buvo didesnis. Abi šalys įrodinėjo skirtingus savo piniginių įnašų dydžius, teikdamos detalizuotus skaičiavimus ir skirtingus įrodymus skaičiavimams pagrįsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiėmė jų vertinti (pripažinti įrodytais ar neįrodytais), nepasisakė, kurios iš šalių skaičiavimą laiko teisingu ir kodėl kitos iš šalių skaičiavimas yra atmetamas, taip pat kokia konkrečia apimtimi pripažįsta kiekvieną iš šalių prisidėjus prie gyvenamojo namo statybos.
46. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti dėl toliau nurodomų argumentų. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Taigi, įstatyme įtvirtinta jungtinės veiklos dalyvių lygių dalių prezumpcija. Ši prezumpcija gali būti šalių nuginčyta. Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 23 punktas).
47. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad ieškovas civilinėje byloje įrodinėjo, jog jis statant ginčo gyvenamąjį namą iš viso patyrė 31 775,85 Eur išlaidų (į šią sumą įskaičiuota ir 1/2 dalis žemės sklypo įgijimo kainos – 3500 Eur). Atsakovė byloje teigė, kad ji pervedė ieškovui 23 176,50 Eur statybos išlaidoms padengti. Ieškovas į bylą pateikė MB „Laupetra“ parengtą statybos darbų sąmatą pagal namo projektą ir pastatytą būstą (apžiūrėjus vietoje), pagal ją statybos darbai įvertinti 71 951 Eur suma be PVM. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė pardavinėjo ginčo nekilnojamąjį turtą už 140 000 Eur, kitos ginčo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės šalys neįrodinėjo ir teismai nenustatė.
48. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad abi šalys prie bendro turto įgijimo bei sukūrimo prisidėjo lygiomis dalimis, nes nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie teiktų pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos. Šią išvadą teismas priėjo įvertinęs, kad šalys kiekviena sumokėjo pusę sklypo kainos, bet nepateikė susistemintų duomenų apie patirtas išlaidas statiniams pastatyti (medžiagų bei darbo).
49. Statybos sąnaudas šalys įrodinėjo sąskaitų išrašais, mokėjimų kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau teismas nenustatė esant patikimų duomenų, kieno lėšomis buvo apmokėtos konkrečios sąskaitos, didžioji dalis darbų buvo atlikta ūkio būdu, preliminarią darbų kainą ieškovas įrodinėjo MB „Laupetra“ lokaline sąmata.
50. Dėl atsakovės įrodinėtos aplinkybės, kad ji apmokėjo sąskaitas išimtinai iš savo lėšų, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad į atsakovės banko sąskaitą buvo pervedamos ieškovui priklausančios išmokos, gautos iš Jungtinės Karalystės, ir šiuos mokėjimus atsakovė įtraukė į ieškovui persiųstų lėšų sumą, skirtą statybos išlaidoms apmokėti. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad atsakovės pateikti duomenys kelia abejonių dėl atsakovės nurodyto ieškovui perduotų statybų išlaidoms apmokėti lėšų dydžio. Taip pat teismas pažymėjo, kad kiekviena iš ginčo šalių teigia, jog ji apmokėjo dalį sąskaitų, kurias kita šalis į bylą pateikė kaip savo apmokėtas, o byloje nepakanka įrodymų, kuri iš šalių šias sąskaitas faktiškai apmokėjo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė apskritai nekvestionavo aplinkybės, jog ieškovas savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo ir garažo pastatymo, tuo iš esmės pripažindama jo, kaip partnerio, nepiniginį įnašą į bendro turto sukūrimą.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo, su tuo susijusius kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo motyvų turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą tiek dėl atsakovės, tiek dėl ieškovo indėlio kuriant gyvenamąjį namą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paneigti CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog ieškovo ir atsakovės įnašai kuriant gyvenamąjį namą buvo lygūs. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl kitų kasaciniame skunde nurodomų argumentų
52. Atsakovė kasaciniame skunde kelia teisės klausimą, ar CK 6.55 straipsnio 1 dalies ir 6.63 straipsnio 1 dalies 6 punkto kontekste gali būti laikomas teisėtu asmens prisidėjimas prie bendrai kuriamo turto pagal jungtinės veiklos sutartį, kai jis nevykdo savo paties pripažįstamų pirmumo teise vykdytinų prievolių kitiems kreditoriams (jų daugetui), t. y. ar asmuo gali vykdyti prievolinius įsipareigojimus pagal tarpusavio susitarimus tuo metu, kai jis kitiems kreditoriams nėra įvykdęs prievolių, kurių įvykdymo terminai suėję.
53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal CK 2.6 straipsnio 1 dalį, civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pradelstų įsipareigojimų turėjimas kreditoriams nepanaikina asmens teisės sudaryti kitus sandorius. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Kreditoriai, manantys, jog jų teisės pažeidžiamos skolininko veiksmais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka jas ginti, pavyzdžiui, ginčyti skolininko sudarytus sandorius (lot. actio Pauliana, Pauliano ieškinys), teikti teismui netiesioginį ieškinį ir kt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir kitų procesinių klausimų
54. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
55. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su skundo parengimu ir pateikimu teismui, neatlygintinos.
56. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovės kasacinį skundą sumokėjo 3630 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti jis pateikė 2024 m. balandžio 3 d. sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą pagrindžiančius 2024 m. balandžio 5 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymus. Kadangi šių bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą dydį, tai ieškovui priteistinas iš atsakovės 3587,51 Eur išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
57. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
58. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi ir 340 straipsnio 5 dalimi, apie šios civilinės bylos išnagrinėjimą praneština VĮ Registrų centrui dėl šio nekilnojamojo turto: 0,0679 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti ieškovo R. J. kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateiktus naujus įrodymus ir grąžinti šiuos įrodymus juos pateikusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3587,51 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pranešti valstybės įmonei Registrų centrui apie šios civilinės bylos išnagrinėjimą dėl šio registruotino nekilnojamojo turto: 0,0679 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė
Dalia Vasarienė