Administracinė byla Nr. eA-1070-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01849-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 12.18
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Tauragės RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš R. P. (toliau – ir atsakovas) 56,98 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB Tauragės RATC yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimus.
2.1. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 buvo patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (įsigalioję nuo 2017 m. liepos 1 d.), kurie yra privalomi visiems fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems ūkinę ar kitokią veiklą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovo atžvilgiu Jurbarko rajono savivaldybės taryba nepriėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – vieno buto pastatas kaime, (duomenys neskelbtini), Jurbarko r. sav. Atsakovas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) nesumokėjo 56,98 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri pareiškėjo apskaičiuota remiantis nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
3.1. Atsakovas nurodė, kad namas nebaigtas statyti, jame nėra vandens, nuotekų šalinimo sistemos. Namas nenaudojamas, komunalinių atliekų nesukaupia, todėl jis nelaikytinas atliekų turėtoju. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017, kurioje buvo pasisakyta dėl to paties pastato, netenkinant pareiškėjo prašymo dėl vietinės rinkliavos priteisimo už ankstesnį laikotarpį.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.
5. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) bei Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) bei nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir 2017 m. liepos 1 d. Nuostatai), patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84, nuostatomis. Teismas pareiškėjo prašymo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo netenkino nustatęs, kad aptariamu laikotarpiu pagal surinktus įrodymus atsakovas negalėjo būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ Nuostatų ir 2017 m. liepos 1 d. Nuostatų prasme, kadangi jam priklausančiu nekilnojamojo turto objektu jis nesinaudojo, todėl atsakovui vietinė rinkliava, taip pat ir nuo 2017 m. liepos 1 d. nustatyta dvinarė (pastovioji ir kintama) vietinė rinkliava negalėjo būti skaičiuojama. Šią poziciją teismas grindė, be kita ko, ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl vietinės rinkliavos mokėjimo dar iki įvedant dvinarę, susidedančią iš pastoviosios ir kintamos dalies, vietinę rinkliavą.
III.
6. Pareiškėjas UAB Tauragės RATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
6.1. Pareiškėjas teigia, kad, vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 5 punktu, kuris numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 5.4. punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas ir kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
6.2. Pareiškėjas nurodo, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarkos“ 1.2. punkte įvardinti nenaudojami pastatai ir patalpos, už kuriuos jų savininkams neskaičiuojama vietinė rinkliava – faktiškai nenaudojami pastatai ir patalpos, kurių savininkas rinkliavos administratoriui yra pateikęs tai pagrindžiančius dokumentus (prašymą ir AB Lesto pažymą, kad mokestiniais metais pastate ar patalpose sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh). Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 21.1. punkte numatyta, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį turi mokėti visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Nuostatų 44 punkte numatyta, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objektas nebus gyvenamas arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 45 punktas numato, kad asmenys, siekiantys, jog jiems savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai šių Nuostatų 44 punkte nurodytomis aplinkybėmis būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies mokėjimo administratoriui turi pateikti: prašymą atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, kurio forma pateikta šių Nuostatų 2 priede. Atsakovas prašymo pareiškėjui nepateikė, todėl pareiškėjas neturėjo jokio teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies mokėjimo.
7. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Jurbarko r. sav., kuri susidarė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., priteisimo.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų, susijusių su vietinės rinkliavos mokėjimu, nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, tačiau ginčo laikotarpiu jam priklausančiu nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, ginčo objekte buitinių atliekų nesusikaupė, todėl sprendė, kad atsakovas negali būti laikomas atliekų turėtoju ir pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo ginčo laikotarpiu atmetė. Bylos duomenimis (I t., b. l. 59, 61) už 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. birželio 30 d. laikotarpį atsakovui buvo apskaičiuota 25,98 Eur dydžio vietinė rinkliava, o už 2017 m. liepos 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 31 Eur: 11,50 Eur vietinės rinkliavos pastoviosios dalies ir 19,50 Eur vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydžiai.
10. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesivadovavo 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintais Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusia nauja Nuostatų redakcija. Teigė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme, todėl turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 21.1 punkte numatyta, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, o 44 punkte numatytos sąlygos, kurioms esant nekilnojamojo turto objektų savininkai atleidžiami nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo. Atsakovas prašymo pareiškėjui dėl atleidimo jo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo bei AB ESO pažymos apie suvartotą elektros energijos kiekį nepateikė, todėl pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo jį atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, taip pat ir nuo kintamos vietinės rinkliavos dalies mokėjimo.
11. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą <...>“. To paties įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.
12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Tai yra vietinės rinkliavos objekto nėra, kiek tai susiję su komunalinių atliekų surinkimu ir, atitinkamai, šių surinktų atliekų tvarkymu. Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.
13. Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo nuostatomis, 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, o 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (įsigaliojusiu nuo 2017 m. liepos 1 d.) patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Remiantis šiais teisės aktais, pareiškėjo teigimu, atsakovui kilo pareiga mokėti nustatyto dydžio rinkliavą.
14. Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje ginčijama rinkliava apskaičiuota už laikotarpį, trukusį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kadangi 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė vietinei rinkliavai taikomas teisinis reguliavimas, dalis prievolės sumokėti apskaičiuotą rinkliavą (t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) reguliuojama Nuostatais, o kita dalis (t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) – 2017 m. liepos 1 d. Nuostatais, įvedusiais dvinarę rinkliavos mokesčio sistemą. Įvertinusi šią teisės aktų kaitą, išplėstinė teisėjų kolegija apskaičiuotos rinkliavos pagrįstumą vertina atsižvelgdama į konkretiems laikotarpiams aktualių teisės aktų normas.
15. 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. birželio 30 d. laikotarpiu Jurbarko rajono savivaldybėje galiojo Nuostatai, kurių 5 punkte vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžti kaip komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarkos“ 1.2. papunktyje nustatyta, kad 2012 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. T2-47 priedo 17 punkte nurodyti nenaudojami pastatai ir patalpos, už kuriuos jų savininkams neskaičiuojama vietinė rinkliava, yra faktiškai nenaudojami pastatai ir patalpos, kurių savininkas rinkliavos administratoriui yra pateikęs prašymą ir AB LESTO pažymą, kad mokestiniais metais pastate ar patalpose sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh arba rinkliavos mokėtojui leidžiama einamaisiais metais nedeklaruoti elektros energijos, ir atitinkamos seniūnijos seniūno išduotą pažymą, kad pastatas ar patalpos ir jam (joms) priskirta teritorija yra sutvarkyti pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Jurbarko miesto ir kitų gyvenamųjų teritorijų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir nekelia pavojaus aplinkai bei žmonėms.
16. Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017), o nuo rinkliavos šie asmenys gali būti atleisti pateikę prašymą bei nurodytas pažymas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, esantį Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, ir kad jis nebuvo teikęs prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu. Vis dėlto šiame kontekste svarbu įvertinti lig šiol nuosekliai formuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr. šios nutarties 12 punktą ir jame nurodytą praktiką), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017 dėl to paties ginčo pastato jau buvo paaiškinęs, kad atsakovo pastatas–gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, jo baigtumas – 41 proc. (ir ši aplinkybė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, nėra pasikeitusi), šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir dujų nėra (I t., b. l. 12). Nors byloje esanti namo nuotrauka atvaizduoja statinį su stogu bei langais (I t., b. l. 11), byloje esanti 2018 m. lapkričio 2 d. elektros energijos tiekėjo pažyma (I t., b. l. 93) patvirtina, kad elektros energija ginčo objekte nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. buvo beveik nenaudojama (iš viso 65 kWh). Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo, išanalizavusio byloje esančius duomenis bei pateiktus įrodymus, išvadomis, jog pastatas buvo nenaudojamas – iš esmės nebuvo nekilnojamojo turto objekto, kuris galėtų būti naudojamas kaip gyvenamosios paskirties namas, už kurį pareiškėjas skaičiuotų vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškos pozicijos, vertinant individualaus gyvenamojo namo įrengimo lygį, siekiant šio turto savininkus apmokestinti vietine rinkliava, laikėsi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje A556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-224-602/2016; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4105-442/2016).
17. Pasisakydama dėl 2017 m. liepos 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas ir kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (5.4 p.). Vietinė rinkliava nustatoma visiems savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (6 p.). Vietinės rinkliavos dydžiai susideda iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios (21 p.): pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (21.1 p.), o kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (21.2 p.). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje (28 p.). Nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla (44 p.). Nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas Vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 1 priede. Į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai savivaldybės teritorijoje (46 p.). Pagal 1 priede esančią lentelę netinkami naudojimui objektai vis tiek yra apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Papildomai pažymėtina, kad vėlesnėje Nuostatų redakcijoje (galiojančioje nuo 2019 m. vasario 6 d.) atsirado papildymas, jog pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamųjų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas Statybos įstatymo nuostatomis (21.1 p.).
18. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. Nuostatai buvo parengti inter alia vadovaujantis Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriuose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys) (17 p.); įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).
19. Apibendrindama anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. liepos 1 d. Nuostatais Jurbarko rajono savivaldybėje nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Be to, naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, tuo tarpu nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal 2017 m. liepos 1 d. Nuostatus apskritai negalėjo būti atleidžiamas, kadangi savivaldybė, tvirtindama 2017 m. liepos 1 d. Nuostatus, nebuvo pasinaudojusi savo diskrecija įtvirtinti atvejus, kada vietinė rinkliava (t. y. ir jos pastovioji dalis) apskritai neturėtų būti mokama (ką, pavyzdžiui, padarė vėliau, numačiusi, kad pastoviosios įmokos dalies nereikia mokėti, jei statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinio naudojimą sustabdė įgaliotas subjektas). Papildomai pažymėtina, kad sisteminis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja, jog pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.
20. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoką, įtvirtintą savivaldybės 2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose, konstatuoja, kad atsakovas, nuosavybės teise valdantis nekilnojamojo turto objektą Jurbarko rajono savivaldybėje, yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip tai suprantama pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, juolab kai net naudojimui netinkami objektai pagal 2017 m. liepos 1 d. Nuostatus yra apmokestinami tam tikro dydžio vietinės rinkliavos pastoviąja dalimi. Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei 2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, arba kurie 2017 m. liepos 1 d. Nuostatų tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (2017 m. liepos 1 d. Nuostatų 46 p.). Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas neteikė prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar įtraukti turtą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, ir vertindama šį reikalavimą naujojo teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad jis netenkino atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo sąlygų, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies 2017 m. liepos 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Be kita ko, toks išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktas aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas ir taikymas šiuo nagrinėjamu atveju atitinka ir į nacionalinę teisę perkeltus principus iš Europos Sąjungos teisinių instrumentų (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas), inter alia „teršėjas moka“ principą (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 str., 32 str.), bei aiškinant šiuos principus formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr., pvz., 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Commune de Mesquer, C?188/07, EU:C:2008:359, 77 p., 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Futura Immobiliare ir kt., C?254/08, EU:C:2009:479, 45–46, 55–56 p., 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo VG Čistoća d.o.o. prieš ?uro Vladika ir Ljubica Vladika, C?335/16, ECLI:EU:C:2017:242, 32 p.).
21. Įvertinusi nutartyje išdėstytus motyvus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo nepriteisė vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už 2017 m. liepos 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas yra keistinas ir pareiškėjui priteistina 31 Eur dydžio vietinė rinkliava už 2017 m. liepos 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4,79 Eur (I t., b. l. 4), todėl pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama 4,79 Eur. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovo R. P. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Priteisti iš atsakovo R. P. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 4,79 Eur (keturis eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Romanas Klišauskas
Rytis Krasauskas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė