Administracinė byla Nr. I-241-289/2016
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00094-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8; 3.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjai G. R., pareiškėjos atstovui advokatui E. M.,
dalyvaujant atsakovo Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės tarybos, ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos G. R. 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 21 d. patikslintus skundus atsakovui Raseinių rajono savivaldybės tarybai ir Raseinių rajono savivaldybei, atstovaujamai Raseinių rajono savivaldybės tarybos, dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr.TS-368 panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi patikslintus skundus,
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr.TS-368 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir G. R. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“, grąžinti pareiškėją į Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjos 2016 m. sausio 13 d. patikslintame skunde (I t., b. l. 172–176) ir 2016 m. sausio 21 d. patikslintame skunde (I t., b. l. 186–189) nurodoma, kad Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėja yra pateikusi skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos priimto administracinio akto – Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr.TS-368 panaikinimo, o dėl teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartyje dėl skundo trūkumų pašalinimo pateiktų pastabų 2016 m. sausio 13 d. teismui pateikė patikslintą skundą. Atsižvelgdama į proceso eigoje paaiškėjusias naujas aplinkybes, o taip pat siekdama tinkamai įgyvendinti savo teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, pateikė skundą su patikslintu reikalavimu. 2015 m. gruodžio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš užimamų Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų. Su šiuo administraciniu aktu. Susipažinusi su Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. vykusio posėdžio protokolu, o taip pat slapto balsavimo dėl jos atleidimo iš pareigų balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. l, konstatuoja esant pagrindą pareikšti, jog savivaldybės tarybos sprendimas priimtas remiantis suklastotais slapto balsavimo rezultatais. Kaip matoma iš balsų skaičiavimo komisijos protokolo, komisija balsavimui išdavė balsavimo biuletenius. Balsavimo urnoje rasta 13 balsavimo biuletenių ir visuose juose balsuota už pareiškėjos atleidimą iš pareigų. Pagal Raseinių rajono savivaldybės tarybos balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų 11.1.1. punktą, slapto balsavimo biuleteniai tarybos nariams išduodami pasirašytinai. Suskaičiavus prie balsų skaičiavimo protokolo pridedamame tarybos narių, gavusių balsavimo biuletenius, sąraše esančius parašus matoma, kad pasirašytinai buvo išduota 13 balsavimo biuletenių. Biuletenius gavusių tarybos narių sąrašo 2-ame lape yra nurodyta, kad biuletenių pagaminta 25, išduota 13, neišduota 10 (kaip nurodoma, pastariesiems prieš atidarant urną nukirpti kampai). Net ir tuo atveju, jeigu informacija apie išduotų (13) ir neišduotų (10) biuletenių skaičių yra teisinga, akivaizdu, kad trūksta 2 balsavimo biuletenių, apie kuriuos balsų skaičiavimo komisijos dokumentuose neužsimenama. Pareiškėjos įsitikinimu, iš 13 slaptame balsavime dalyvavusių tarybos narių 1 ar 2 galimai balsavo prieš sprendimo priėmimą (Raseinių rajono savivaldybės taryboje esant 25 nariams, sprendimo priėmimui buvo būtina surinkti ne mažiau, kaip 13 balsų) ir šie biuleteniai buvo pakeisti „dingusiais“, juose pažymint, kad balsuojama „už“, taip pasiekiant balsavusių tarybos narių grupei palankų rezultatą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinti įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir/ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius, toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-03-750/2004; Nr. A-444-203/2005, Nr. A-556-549/2007, Nr. A-63-994/2008, Nr. A-556-1395/2008). Dar prieš priimant skundžiamą sprendimą pareiškėjai tapo žinoma apie grupės tarybos narių 2015 m. gruodžio 22 d. pateiktą teikimą „Dėl nepasitikėjimo Raseinių savivaldybės mero pavaduotoja G. R. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“. Kad tarybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos atstatydinimo, jos nenustebino. Pačiame teikime dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą buvo pateikta ši informacija, tariamai pagrindžianti pareiškėjos atleidimo iš pareigų būtinybę: 1.„...dabar pareigas einančios Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos G. R. dalykinių kompetencijų lygis, jos asmeninės savybės nėra pakankami jos užimamoms pareigoms“ (teikimo projekto 2 puslapis 4 pastraipa); 2. „Ne kartą teko sulaukti savivaldybės įstaigų darbuotojų skundų dėl netaktiško, neetiško mero pavaduotojos G. R. elgesio bendraujant su jais. Elgesio, kuris peržengia bet kokias elementarias savitarpio pagarbos ir teisės aktais apibrėžtos subordinacijos ribas“ (teikimo projekto 2 puslapis 4 pastraipa); „...naudojantis savivaldybės transportu, mero pavaduotoja G. R. savivaldybės įstaigoms, mokykloms išvežioja sveikinimo atvirutes, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas jos atvaizdui ir jos politinei reklamai“ (teikimo projekto 2 puslapis 5 pastraipa); „...mero pavaduotojos G. R. veikla organizuojant pertvarką kultūros srityje tik destabilizavo visą kultūros srities darbą“ (teikimo projekto 3 puslapis 1 pastraipa); „akivaizdūs G. R. dalykinės kompetencijos trūkumai lėmė, kad pertvarka kultūros srityje vykdoma chaotiškai, be jokių aiškių tikslų ir ateities vizijų“ (teikimo projekto 3 puslapis 1 pastraipa). Pareiškėjos vertinimu, nurodyti faktiniai teikimo argumentai tėra atleidimą iš pareigų inicijavusių tarybos narių prasimanymai, kuriais siekiama formaliai įvykdyti iš įstatymo kylančią motyvavimo pareigą. Tuo pačiu paminėti teiginiai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką (šmeižimas). Taigi, aptartomis aplinkybėmis susiklostė situacija, kai pareiškėja iš pareigų turėjo būti atleidžiama, neva, motyvuotai. Kita vertus, bediskutuojant dėl pareiškėjos atleidimo klausimo įtraukimo į papildomą tarybos posėdžio darbotvarkę, buvo pasiūlyta visai kita formuluotė. Tarybos nariai pasiūlė ir balsų dauguma patvirtino formuluotę, apie kurią iki tol kalbos nebuvo. Į balsavimo biuletenį buvo įrašyta: „Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoją G. R. iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“. Su šiuo biuleteniu tarybos nariai išėjo balsuoti. Dauguma balsavo „Atleisti“. Po to tarybos posėdyje balsavimo rezultatai buvo patvirtinti. Kaip supranta, šiuo metu yra priimtas sprendimas pareiškėją atleisti iš pareigų, tačiau nei nuo kada, nei kokiu pagrindu, balsuota nebuvo. Tokio turinio sprendimas (nemotyvuotas, be įsigaliojimo datos ir atleidimo pagrindo) neatitinka administraciniams teisės aktams keliamų reikalavimų. Mero pavaduotojas gali būti atleistas iki kadencijos pabaigos tik motyvuotu tarybos sprendimu (imperatyvi įstatymo nuostata). Net hipotetiškai vertinant teikimo motyvus, dėl kurių net nebuvo balsuota, negalima priimti sprendimo, jį pagrindžiant tikrovės neatitinkančia informacija. Prasimanyti faktai negali būti laikomi tinkamu pagrindu, kaip ir jų svarstymas negali būti laikomas įstatyme nustatytos pareigos priimti administracinį aktą, grindžiamą objektyviais duomenimis ir teisės normomis, kas jau savaime yra pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Teismų praktikoje yra pažymima, kad darbdaviui, kaip darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti, užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos atleidimo iš darbo aplinkybės yra ypač komplikuotos – viena vertus – iš viešos informacijos yra žinoma (pareiškėja dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas aktas), kad ji yra atleista iš pareigų. Kita vertus – jai iki šiol nėra pateiktas dokumentas (sprendimas), patvirtinantis jos atleidimą, su ja nėra atsiskaityta (atleidimo dieną neišmokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas). Kaip jau minėta, pareiškėja iki šiol kasdien atvyksta į darbą ir vykdo savivaldybės tarybos mero pavaduotojos funkcijas, tačiau savaime suprantama, kad dėl nurodytų priežasčių jaučiama didelė įtampa – juk esant tarybos sprendimui dėl atleidimo iš pareigų jis gali būti faktiškai įvykdytas bet kuriuo momentu, dėl to neišvengiamai tampa keblu ne tik planuoti būsimą darbotvarkę, ieškoti naujo darbo. Be to, kyla psichologinių sunkumų „randant motyvų konstruktyviam darbui“. Kasdienė įtampa ir situacijos neapibrėžtumas pareiškėjai kelia didelius išgyvenimus ir stresą, dėl to ji atsakovui reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjos vertinimu, jos patirti išgyvenimai vertintini 5000 eurų suma, kuri, patenkinus šį skundą, turi būti priteista iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės.
Teismo posėdyje pareiškėja G. R. nurodė, kad buvo pažeista slapto balsavimo procedūra. Biuleteniai nebuvo sudėti į voką pagal slapto balsavimo tvarkos aprašą. Buvo pataisytas protokolas, kadangi atneštas ne su pareiškėjos pavarde, o su administracijos direktoriaus A. M. pavarde. Atsakovas 2016 m. vasario 1 d. atsiliepime į pareiškėjos 2016 m. sausio 13 d. patikslintą skundą teigia, kad „sprendimas dėl mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų prieš terminą yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija“. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje taip pat teigiama, kad „Mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo“. Žodžio „motyvuotas“ reikšmė tarptautinių žodžių žodyne nurodoma ši: pagrįstas argumentais, įrodymais. Šiuo atveju atsakovas taiko tik jam palankius Vietos savivaldos įstatymo straipsnius, o ne vadovaujasi įstatymo visuma. Atsakovas taip pat teigia, jog „politinio nepasitikėjimo motyvai ir jų pagrįstumas teisme nevertintini“. Vietos savivaldos įstatymo naujoje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirinko į pirmąjį posėdį, atsiranda esminis pakeitimas dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo prieš terminą, kuriame nurodoma, kad nepasitikėjimas turi būti pareikštas motyvuotai. Neužtenka politinio nepasitikėjimo, apie kurį savo atsiliepime daug rašo atsakovas, bet reikia pagrįstų argumentų, įrodymų, kuriuos gali įvertinti teismas. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, teigia, kad „Pareiškėja yra viešas asmuo (politikė), todėl Pareiškėjos atžvilgiu leistina asmeninių ir dalykinių savybių kritika, o atleidimas iš pareigų dėl politinio pasitikėjimo praradimo yra įprasta politinio proceso dalis“. Pareiškėjos požiūriu, galima pagrįsta, argumentuota, įrodyta kritika, tačiau prasimanytos informacijos pateikimas, šmeižimas, menkinimas net ir politikoje negali būti suprantamas kaip „leistina kritika“ ar pagrindas politinio pasitikėjimo praradimui. Atsakovas savo atsiliepime remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija įsigaliojo tik nuo 2015 metų, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirinko į pirmąjį posėdį. Pareiškėjos žiniomis, ji yra pirmoji mero pavaduotoja Lietuvoje, kuriai pareikštas nepasitikėjimas pagal naująją Vietos savivaldos įstatymo redakciją, kurioje pirmą kartą įrašyti žodžiai „motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą“. Tik pagal senąją įstatymo redakciją mero pavaduotojas įgaliojimų galėjo netekti kai 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą juo. Vadinasi, nauja praktika formuojasi dabar. Taip pat atsakovas savo atsiliepime, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymu, teigia, kad „valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą“. Kyla pagrįsta abejonė, kodėl atsakovas, prašydamas atmesti pareiškėjos skundą ir nuolat primindamas, kad mero pavaduotojo pareigybė yra politinio pasitikėjimo, ieško šiai situacijai palankių įstatymų, bet nesivadovauja jau ne kartą pareiškėjos kalboje minėta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kurioje aiškiai įvardinta mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo prieš terminą procedūra.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas E. M. nurodė, kad kalbant apie vykdymo procedūrą yra grubiai pažeistos Komisijos darbo taisyklės. Komisijos narys negali būti balsų skaičiavimo komisijos sekretorius. Pareiškėjos atleidimas motyvuotas tuo, kad ji nekompetentinga. Iš medžiagos matyti, kad pareiškėja kompetentinga.
Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės tarybos atsiliepime (II t., b. l. 22–28) nurodoma, kad atsakovas su pareiškėjos teiginiais nesutinka. Pareiškėja patikslintame skunde deklaratyviai kvestionuoja 2015 m. gruodžio 29 d. įvykusio slapto balsavimo dėl jos atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigų rezultatus. Pareiškėjos teiginiai dėl slapto balsavimo rezultatų yra atmestini, kadangi yra deklaratyvūs, neįrodyti ir neatitinkantys tikrovės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Pareiškėjos teiginiai dėl slapto balsavimo biuletenių suklastojimo grindžiami išskirtinai subjektyvia nuomone, abejonėmis ir prielaidomis. Pareiškėja teigia: „iš 13 slaptame balsavime dalyvavusių narių, 1 arba 2 iš jų galimai balsavo prieš sprendimo priėmimą <....> ir šie biuleteniai buvo pakeisti „dingusiais“, juose pažymint, kad balsuojama „už“, taip pasiekiant balsavusių tarybos narių grupei palankų rezultatą.“ Pareiškėjos teiginiai yra hipotetiniai („galimai balsavo prieš sprendimo priėmimą“). Pareiškėja neįrodė faktų, jog iš 13 slaptame balsavime dalyvavusių tarybos narių 1 arba 2 tarybos nariai balsavo prieš sprendimą atleisti pareiškėją iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigų, o komisijos nariai pakeitė balsavimo biuletenius. Balsų skaičiavimo komisijos protokolas įrodo, kad komisija balsavimui pasirašytinai išdavė 13 balsavimo biuletenių, o balsavimo urnoje rasta 13 balsavimo biuletenių ir visuose biuleteniuose buvo balsuota už pareiškėjos atleidimą iš pareigų (priedas Nr. 2). Slapto balsavo rezultatai teisingai įforminti balsų skaičiavimo komisijos protokole ir įrodo tikruosius balsavimo rezultatus, t. y. 13 tarybos narių balsavo už sprendimą atleisti pareiškėją iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigų (priedas Nr. 3). Pareiškėjos abejones, jog 1 ar 2 tarybos nariai balsavo prieš pareiškėjos atleidimą iš pareigų, paneigia šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės ir jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai: 1. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje priimant sprendimą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos G. R. atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo“ „UŽ“ sprendimo priėmimą balsavo 13 tarybos narių (priedas Nr. 5, lapai 16–17); 2. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. posėdyje priimant sprendimą „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir G. R. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ „Už“ balsavo 13 tarybos narių (priedas Nr. 5, lapai 17–18). Balsavimas priimant sprendimą „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir G. R. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ patvirtina, kad slaptai balsuojant dėl pareiškėjos atleidimo buvo susiformavusi 13 tarybos narių valia balsuoti už pareiškėjos atleidimą iš pareigų, todėl pareiškėjos abejonės, jog iš 13 slaptame balsavime dalyvavusių tarybos narių 1 arba 2 tarybos nariai balsavo prieš sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų, yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog trūksta 2 balsavimo biuletenių. Balsų skaičiavimo komisija buvo atspausdinusi 23 biuletenius. Balsų skaičiavimo komisija, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-146 patvirtintų Raseinių savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų 11.1.1 punktu, pasirašytinai tarybos nariams išdavė 13 antspauduotų balsavimo biuletenių. Tarybos nariams neišduoti (nepanaudoti) slapto balsavimo biuleteniai (10 vnt.) yra saugomi kartu su skaičiavimo komisijos protokolu (priedas Nr. 4). Pareiškėjos nuomone, Tarybos sprendimas yra nemotyvuotas, be įsigaliojimo datos ir pagrindo, todėl neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Tarybos sprendimas yra nemotyvuotas. Priešingai nei teigia pareiškėja, Tarybos sprendimas yra motyvuotas, o jo motyvai yra pakankami Tarybos sprendimo teisėtumui pagrįsti. Tarybos sprendimo atleisti pareiškėją iš Raseinių rajono mero pavaduotojos pareigų motyvai yra nurodyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių teikime dėl nepasitikėjimo Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoja G. R. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą (toliau –Teikimas) (priedas Nr. 6). Pareiškėjos atleidimo iš pareigų motyvai yra pakankami priimti sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų. Teikime Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių grupė išreiškė politinį nepasitikėjimą pareiškėja ir pasiūlė ją atleisti iš užimamų pareigų. Teikime nurodyta, kad „Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos G. R. dalykinių kompetencijų lygis, jos asmeninės savybės nėra pakankami jos užimamoms pareigoms“ (priedas Nr. 6). Teisės aktuose nėra reglamentuota, kokią kompetenciją ir asmenines savybes privalo turėti mero pavaduotojas. Ar pareiškėjos turima kompetencija ir dalykinės savybės yra tinkamos ir pakankamos užimti mero pavaduotojo pareigas, sprendžia Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai. Sprendimas dėl mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų prieš terminą yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Politinio pasitikėjimo samprata yra išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri aktuali ir taikytina šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad politinio pasitikėjimo asmeniu instituto samprata teisės aktų nėra apibrėžta. Tačiau pagal tokio pasitikėjimo prasmę bei prigimtį jis gali būti apibrėžtas, kaip tam tikro pareigūno arba kolegialaus organo, turinčių įstatymo numatytą teisę tiktai savo nuožiūra priimti asmenį į tam tikras pareigas, išreikštas apsisprendimas priimti tokį asmenį į šias pareigas ir jo (tokio apsisprendimo) išreiškimas teisės aktų nustatytu būdu. Iš tokio apibūdinimo, akcentuojant politinę pasitikėjimo prigimtį, galima daryti išvadą, kad politiniam pasitikėjimui atsirasti yra būdingi ne tik asmens, kuriam reiškiamas pasitikėjimas, gebėjimo vykdyti tam tikras pareigas faktoriai, bet ir kiti, kartais prioritetinę reikšmę turintys, faktoriai (pvz., politinio tikslingumo interesai), kurie kiekvienu konkrečiu atveju gali būti tikra asmens paskyrimo į tam tikras pareigas priežastimi. Nurodytų faktorių visuma suponuoja pareigūno ar kolegialaus organo, turinčių įstatymo numatytą teisę savo pasitikėjimo pagrindu priimti kitą asmenį į tam tikras pareigas, apsisprendimo susiformavimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad toks apsisprendimas yra tik vidinio pretenduojančio užimti politiniu pasitikėjimu grindžiamas pareigas asmens vertinimo rezultatas. Teisės taikymo požiūriu tai reiškia, kad (jeigu nėra specialių įstatymo apibrėžtų sąlygų) politinio pasitikėjimo pagrįstumo aspektas negali būti kvestionuojamas arba kaip nors kitaip tiesiogiai lemiamas kitų pasitikėjimo suteikimo teisės neturinčių asmenų. Kolegija pažymi, kad šie politinio pasitikėjimo sampratos aiškinimo argumentai ir išvados yra būdingi ir politinio pasitikėjimo praradimui, todėl jie taip pat taikytini, kalbant apie sprendimą dėl politinio pasitikėjimo netekimo ir su šiuo netekimu (politinio pasitikėjimo praradimu) sietinas teisės aktų numatytas teisines pasekmes. Šiame kontekste taip pat minėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos administracinių teismų bylų nagrinėjimo ribos (taisyklės), pagal kurias teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-143-182/2014). Vadovaujantis nurodyta praktika, politinio pasitikėjimo pagrįstumo aspektai (motyvai) negali būti kvestionuojami ir vertinami administracinėje byloje. Mero pavaduotojas yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų kolegiali institucija – savivaldybės taryba. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar specialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo laikui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėdamas skundą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija (2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-451/2009; 2011 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-78/2011; dėl asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės ypatumų taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo I dalį, paskelbtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 24, 2013, p. 455). Atleidžiant pareiškėją iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigų, visos tos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 19 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento 2 punkte nustatytos sąlygos buvo įgyvendintos ir procedūros atliktos nepažeidžiant įstatymo ir Reglamento normų. Sprendimas dėl pareiškėjos atleidimo yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos (kolegialios institucijos) diskrecijos teisė, o Teikime išdėstytus politinio nepasitikėjimo motyvus ir jų pagrįstumą įvertino Raseinių rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo. Politinio nepasitikėjimo motyvai ir jų pagrįstumas teisme nevertintini. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad Tarybos sprendime nenurodyti atleidimo pagrindai. Priešingai nei teigia pareiškėja, Tarybos sprendime nurodyti jos atleidimo pagrindai. Pareiškėja atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 19 straipsnio 3 dalimi, Raseinių savivaldybės tarybos veiklos reglamento 22.2 punktu. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra pavaduotojo atleidimas iš pareigų prieš terminą. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, kai mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 22.2 punkte nustatyta, kad mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų Tarybos sprendimu, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, Taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių. Trečia, atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog Tarybos sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta įsigaliojimo data. Nepaisant, kad tarybos sprendime nenurodyta jo įsigaliojimo data, Tarybos sprendimas įsigaliojo teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento 22.2 punktu mero pavaduotojo įgaliojimų pabaiga yra siejama su savivaldybės tarybos sprendimu atleisti mero pavaduotoją iš pareigų. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, Tarybos sprendimas dėl mero pavaduotojo atleidimo yra laikytinas teisės aktu (vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui), vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Taigi, nors pačiame Tarybos sprendime nenurodyta jo įsigaliojimo data, pareiškėjos atleidimo data laikytina Tarybos sprendimo įsigaliojimo data. Raseinių rajono savivaldybės meras Tarybos sprendimą pasirašė 2016 m. sausio 11 d., todėl Tarybos sprendimas įsigaliojo pasirašymo dieną ir ši data laikytina paskutine pareiškėjos darbo diena. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pareiškėjos teiginiai dėl Tarybos sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėja įvertino 5000 eurų suma. Pareiškėja, teigdama, jog patyrė neturtinę žalą, privalėjo šioje byloje įrodyti žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo sprendimo (veiksmų) ir patirtos žalos. Pareiškėja neįrodė visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala, o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas, nes pareiškėja iš pareigų buvo atleista teisėtai. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir kaltės) nėra. Pareiškėja neįrodė neturtinės žalos ir nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad neturtinės žalos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pareiškėjos teigimu, ji jaučia didžiulę įtampą dėl priimto Tarybos sprendimo, kasdieninė įtampa ir neapibrėžtumas kelia didelius išgyvenimus ir stresą. Atsakovo teigimu, pareiškėja yra viešas asmuo (politikė), todėl jos atžvilgiu leistina asmeninių ir dalykinių savybių kritika, o atleidimas iš pareigų dėl politinio pasitikėjimo praradimo yra įprasta politinio proceso dalis. Pareiškėja, kandidatuodama į politinio pasitikėjimo pareigas, žinojo, kad tarybos nariai bet kuriuo metu gali pareikšti politinį nepasitikėjimą, gali viešai kritikuoti pareiškėjos asmenines ir dalykines savybes, pareiškėja gali būti atleista iš pareigų prieš terminą, todėl pareiškėja, kandidatuodama į mero pavaduotojos pareigas, turėjo numatyti galimas pasekmes, įskaitant ir atleidimą iš pareigų, praradus politinį pasitikėjimą, ir prisiėmė tokių pasekmių riziką bei pasekmes. Mero pavaduotojas yra viešas asmuo, todėl neišvengiamai susiduria su politinių oponentų kritika ir komentarais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad politinėse diskusijoje turi būti toleruojama net labai arši kritika. Politikai turi tolerantiškai reaguoti net į aršiausią kritiką. Viešam asmeniui taikomos didesnės kritikos bei viešojo asmens pakantumo kritikai ribos nei privačiam asmeniui, nes šie asmenys sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno jų žodžio ir darbo kontrolei (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose Wingrove prieš Didžiąją Britaniją, Thorge ir Thorgeirson prieš Islandiją, Lombardo ir kiti prieš Maltą, A. prieš Didžiąją Britaniją, Cordova prieš Italiją). Taigi net ir tuo atveju, jei atleidimas iš pareigų sukelia stresą ir neigiamas emocijas pareiškėjai, reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra netenkintinas.
Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės mero (II t., b. l. 14–17) atsiliepime nurodoma, kad atsakovais byloje patraukti Raseinių rajono savivaldybės taryba ir Raseinių rajono savivaldybė, atstovaujama Raseinių rajono savivaldybės tarybos. Atsižvelgiant į tai, teismui teikiamas vienas atsiliepimas abiejų atsakovų vardu. Su skundo dalimi dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, pareiškėjos grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką sutinka, su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nesutinka. Pareiškėja teigia, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų buvo suklastoti slapto balsavimo rezultatai. Anot pareiškėjos, balsavimui buvo pagaminti 25 balsavimo biuleteniai, o po balsavimo konstatuota, jog urnoje yra 13 biuletenių, o 10 biuletenių yra nepanaudoti. Pareiškėjos įsitikinimu, 2 dingę biuleteniai panaudoti pakeičiant galimai prieš jos atleidimą iš pareigų balsavusius 2 biuletenius. Pareiškėjos skundo teiginiai dėl slapto balsavimo biuletenių skaičiaus yra teisingi ir patvirtinti skaičiavimo komisijos protokolu (protokolą pasirašiusių keturių balsų skaičiavimo komisijos narių parašais). Šiame dokumente išties yra fiksuota, jog po balsavimo biuletenių skaičius nėra tapatus prieš balsavimą buvusiam – po balsavimo vietoj buvusių 25 biuletenių liko tik 23, o dėl (dingusių) biuletenių protokole nepasisakyta. Šių dviejų biuletenių nepasigesta ir Tarybos posėdžio metu, posėdžio protokole įrašų apie biuletenių skaičiaus neatitikimą nėra. Atsakovai nesprendžia dėl pareiškėjos teiginių dėl balsavimo rezultatų suklastojimo, tačiau sutinka, jog aptariamos balsavimo procedūros skaidrumas, o tuo pačiu balsavimo rezultatų patikimumas gali kelti pagrįstų abejonių. Šiuos nuogąstavimus be kita ko pagrindžia ir pačios pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Raseinių rajono savivaldybės taryboje esant 25 nariams, sprendimo dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų priėmimui buvo būtina surinkti ne mažiau kaip 13 balsų „už“. Turint omenyje, kad 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdyje dalyvavo 22 Tarybos nariai, o balsavimui pasirašytinai buvo išduota 13 biuletenių (likę 9 Tarybos nariai balsavime nedalyvavo ir balsavimo biuletenių neėmė), pareiškėjos prielaida apie tai, kad už jos atleidimą iš pareigų galėjo balsuoti ne visi 13 balsavusių narių ir 2 „dingę“ biuleteniai panaudoti sprendimo priėmimui reikalingam balsų skaičiui surinkti („prieš“ atleidimą balsavę 2 biuleteniai buvo pakeisti nepanaudotais biuleteniais, juose pažymint „už“), yra pakankamai įtikinama ir neatmestina. Atsakovai sutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčijamas administracinis aktas priimtas nesant tam objektyvaus pagrindo. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, savivaldybės mero pavaduotojas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių pareiškia motyvuotą nepasitikėjimą juo. Šiuo atveju pareiškėjos atleidimu iš pareigų suinteresuoti Tarybos nariai teikime dėl atleidimo iš pareigų pateikė abstrakčių ir jokiais faktais nepagrįstų (ir, kaip teigia pareiškėja, ją šmeižiančių) teiginių, esą jos „dalykinių kompetencijų lygis ir asmeninės savybės“ nepakankami, ji elgiasi „netaktiškai ir neetiškai“ ir taip „peržengia bet kokias elementarios savigarbos, pagarbos ribas“ ir nors teikimą pasirašę Tarybos nariai nurodo, kad dėl pareiškėjos „ne kartą teko sulaukti savivaldybės įstaigų darbuotojų skundų“, nei teikime, nei Tarybos posėdžio metu, kuomet buvo svarstomas pareiškėjos atleidimo iš pareigų klausimas, nebuvo nurodytas nei vienas konkretus faktas, pagrįstai leidžiantis abejoti pareiškėjos tinkamumu eiti užimamas pareigas, o tuo pačiu pakertantis pasitikėjimą ja. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog siekis atleisti pareiškėją iš pareigų buvo realizuotas pateikiant prasimanymus apie ją, o šių prasimanymų pagrindu priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš pareigų. Atsakovai sutinka su pareiškėja, kad buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga priimti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą administracinį aktą. Lietuvos administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir/ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius, toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-03-750/2004; Nr. A-444-203/2005, Nr. A-556-549/2007, Nr. A-63-994/2008, Nr. A-556-1395/2008). Administracinio akto neatitikimas aukščiau paminėtiems reikalavimams yra savarankiškas pagrindas jo panaikinimui, todėl pareiškėjos skundas dėl ginčijamo akto panaikinimo turi būti tenkinamas vien dėl šios priežasties. Panaikinus ginčijamą aktą pareiškėja turi būti grąžinama į Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, jai turi būti priteista vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką. Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Atsakovų vertinimu, kaip galima suprasti iš pareiškėjos skundo turinio, neturtinė žala jai labiau padaryta ne atleidimu iš pareigų, o būdu, kuriuo realizuota savivaldybės Tarybos valia, t. y. šmeižikiškos informacijos apie pareiškėją paskleidimu ir deklaruojamu pasitikėjimo dėl to praradimu. Ši aplinkybė, kaip ir nurodo pati pareiškėja, sudaro pagrindą teigti, jog šmeižikiško turinio teikimą dėl atleidimo iš pareigų pasirašiusių asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnyje, sudėtis, todėl ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti reiškiamas nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Be kita ko, atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė nurodomą neturtinės žalos padarymo faktą ir žalos dydį patvirtinančių įrodymų ir argumentų. Atsakovų vertinimu, reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė ir neatitinka Lietuvos teismų suformuotos praktikos, todėl ši skundo dalis negali būti tenkinama net ir tuo atveju, jeigu teismas tenkintų kitus skundo reikalavimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, skundo dalį dėl skundžiamo akto panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką prašo tenkinti, dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Teismo posėdyje atsakovų Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės tarybos, ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovas A. G. nurodė, kad nesutinka su savivaldybės tarybos sprendimu. Visi balsavimo biuleteniai sudedami į vokus ir laikomi seife. Tik kai pareiškėja kreipėsi su skundu, tada „atsidarė“ dokumentus ir pamatė, kad nebuvo laikytasi tvarkos, vietoje dvidešimt penkių buvo dvidešimt trys biuleteniai. Turėjo sudėti į voką ir paduoti atstovui biuletenius, bet padavė sekretoriato vedėjai visą pluoštą panaudotų ir nepanaudotų. Iš viso posėdyje dalyvavo tik dvidešimt du nariai. Jei trylika balsavo už atleidimą, iš kur dešimt nepanaudotų biuletenių.
Pareiškėjos G. R. patikslinti skundai tenkintini iš dalies.
Skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr.TS-368 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir G. R. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės meto pavaduotojo pareigų“ (I t., b. l. 130) (toliau – ir Sprendimas) priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 19 straipsnio 3 dalimi, Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 22.2 punktu ir atsižvelgiant į ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareikštą nepasitikėjimą bei slapto balsavimo rezultatus.
Taigi nagrinėjamai bylai aktualus šių teisės normų taikymo klausimas ir drauge pareiškėjos keliamas klausimas dėl ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareikšto nepasitikėjimo bei slapto balsavimo rezultatų teisėtumo.
Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2015 m. liepos 10 d. įstatymo Nr. XII-1932 redakcija) nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldos teisės įgyvendinimo savivaldybės bendruomenės interesų prasme yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Šių teisių ir pareigų suteikimas įstatymu reiškia, kad savivaldybės taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priimdama administracinius sprendimus, be kita ko, turi vadovautis ir administracinės teisės bendraisiais principais (teisėtumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės, viešumo, kt.) bei specialiaisiais principais (kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.). Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų normų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatą lingvistiniu ir teleologiniu metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas numatytą teisėtumo principą sieja su tuo, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visi jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymas yra siejamas su išimtine savivaldybės tarybos (atsakovo) kompetencija nustatyti mero pavaduotojų skaičių, mero teikimu skirti mero pavaduotoją ir atleisti prieš terminą. To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
Pareiškėjos ir pareiškėjos atstovo pasisakymuose akcentuojama tai, kad tik pagal senąją Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies redakciją mero pavaduotojas įgaliojimų galėjo netekti, kai „1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą“ juo.
Pastebėtina, kad 2014 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. XII-967 pakeista Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, ir numatyta, kad mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip ½ visų savivaldybės tarybos narių.
Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškė nepasitikėjimą pareiškėja.
Pareiškėjos patikslintuose skunduose nurodoma, kad Lietuvių kalbos žodyne sąvoka motyvas aiškinama kaip „kokio nors veiksmo, veikimo skatinamoji priežastis, pagrindas“. Drauge atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjo suformuluota sąlyga „motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą“ vertintina kompleksiškai, atsižvelgiant ne tik į sąvoką „motyvuotai“, bet ir atkreipiant dėmesį į tai, kad įstatymo leidėjas nepakeitė pozicijos dėl politinio pasitikėjimo arba nepasitikėjimo būtent kaip išimtinės savivaldybės tarybos (jos narių) diskrecijos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo laikui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija. Atleidžiant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją iš pareigų praradus pasitikėjimą nėra taikomos tos procedūros ir tie reikalavimai, kurie taikomi atleidžiant karjeros valstybės tarnautojus (įspėjimas, draudimas atleisti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, kt.) (2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2688/2011; taip pat žr. 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009).
Šiuo atveju įstatymo leidėjui numačius būtinybę pareikšti nepasitikėjimą motyvuotai, o ne per se (kaip buvo numatyta anksčiau iki ginčui aktualios teisės normos redakcijos galiojusioje normoje – „be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų“), atsirado pareiga nurodyti pareikšto nepasitikėjimo motyvus (pagrindus).
Susipažinus su penkiolikos Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių pasirašytu teikimu „Dėl nepasitikėjimo Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoja G. R. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ (I t., b. l. 134–136) matyti, kad jame nurodomi teisiniai teikimo pagrindai ir faktiniai teikimo pagrindai.
Taigi, negalima teigti, kad teikimas nėra pagrįstas jokiais pagrindais. Pareiškėja ir jos atstovas kelia teikime numatytų teisinių ir faktinių pagrindų pagrįstumo klausimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A143-1059/2010 pažymima, kad politinio pasitikėjimo ar nepasitikėjimo institutas pagal savo prigimtį nėra siejamas su tokio pasitikėjimo subjekto savybių vertinimu jo tinkamumo eiti atitinkamas pareigas aspektais. Tokiam (politiniam) pasitikėjimui arba nepasitikėjimui pareikšti gali būti reikšmingos visai kitos, pirmiausia politinius interesus lydinčios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas nei aukščiau nurodytų materialinės teisės normų taikymo požiūriu
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio „Ginčai dėl teisės“ 2 dalimi įstatymo leidėjas numatė, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus). Taigi pareiškėjos argumentai dėl jos atžvilgiu pareikšto nepasitikėjimo motyvų nepagrįstumo negali būti pripažinti bylai reikšmingais.
Taip pat pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimuose kvestionuojama Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoja (pareiškėja) procedūra, todėl aktualu įvertinti Vietos savivaldos įstatymo ir ginčui aktualių poįstatyminių teisės aktų normų, reglamentuojančių slapto balsavimo tvarką, taikymą ir tuo pačiu įvertinti, ar priimtas skundžiamas aktas atitiko įstatymų ir kitų ginčui aktualių teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamai bylai galėtų būti reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų lemti neobjektyvų ir nepagrįstą pareiškėjos atžvilgiu vykusį slaptą balsavimą dėl nepasitikėjimo bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų pareiškėjos teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus.
Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr.TS-123 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamento) 22.2 punkte (I t., b. l. 40) numatyta, kad mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų Tarybos sprendimu, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, Taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip ½ visų Tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų. Mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų Tarybos narių dauguma. Mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba Tarybos nario mandato.
Reglamento 33.5.1 papunktyje (I t., b. l. 50) numatyta, kad Taryba patvirtina balsų skaičiavimo komisijos sudėtį; komisija yra atsakinga už balsavimo organizavimą; 33.5.2 papunktis numato, kad Taryba patvirtina rinkimų ar balsavimo biuletenio pavyzdį (33.6; 33.8 papunkčiai); 33.5.3 papunktyje nurodoma, kad patvirtinto pavyzdžio balsavimo biuletenius parengia Sekretoriatas; 33.5.4 papunktyje numatoma, kad balsų skaičiavimo komisija pirmiausia išsirenka pirmininką ir sekretorių, su rinkimų rezultatais supažindinama Taryba; 33.5.5 papunktis numato, kad biuleteniai perduodami balsų skaičiavimo komisijai; 33.5.6 papunktis nustato, kad posėdžio pirmininkas skelbia balsavimo pradžią; 33.5.8 papunktyje numatyta, kad balsų skaičiavimo komisija antspauduoja biuletenius Tarybos antspaudu ir išduoda juos Tarybos nariams; 33.5.9 papunktis numato, kad gaudami biuletenį, Tarybos nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape; 33.10 punktas nustato, kad Balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Balsavimo biuleteniai saugomi Savivaldybės archyve iki Tarybos kadencijos pabaigos; 33.14 punkte nustatyta, kad balsavimą organizuoja, balsus skaičiuoja ir posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių registraciją vykdo balsų skaičiavimo komisija. Balsų skaičiavimo komisiją, kurią sudaro visų partijų atstovai (partijų siūlymu), tvirtina taryba tarybos sprendimu. Balsų skaičiavimo komisijos nariai balsuoja bendrąja tvarka; 33.15 punktas numato, kad balsavimo rezultatus paskelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, vadovaudamasis balsų skaičiavimo komisijos pateiktais rezultatais.
Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr.TS-146 patvirtintų Raseinių rajono savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) punkte numatyta, kad Komisija sudaroma iš 5 Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių (kiekviena frakcija po vieną narį); 8 punkte numatyta, kad posėdžiuose sekretoriauja Raseinių rajono savivaldybės sekretoriato paskirtas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys. Nuostatų 11.1 punkte detaliai reglamentuojama Komisijos veiksmų eiga atliekant slapto balsavimo procedūras: Komisija pasirašytinai išduoda Tarybos nariams nustatyta tvarka parengtus, Tarybos antspaudu užantspauduotus balsavimo biuletenius (11.1.1 p.); prižiūri, kad į balsavimo patalpą neužeitų pašaliniai asmenys (11.1.2 p.); stebi, kad į balsavimo kabiną užeitų tik po vieną Tarybos narį (11.1.3 p.); suskaičiuoja balsus, sprendimą dėl biuletenių pripažinimo negaliojančiais priima balsuodama. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas (11.1.4 p.); surašo slapto balsavimo rezultatų nustatymo protokolą, kurį pasirašo visi balsų skaičiavime dalyvaujantys Komisijos nariai ir Komisijos sekretorius (11.1.5 p.); balsadėžėje rastus ir suskaičiuotus biuletenius sudeda į voką, ant voko užrašo informaciją apie jo turinį, voką užklijuoja, antspauduoja ir perduoda Tarybos posėdžio pirmininkui (11.1.6 p.); pasibaigus slaptam balsavimui, Komisijos pirmininkas paskelbia slapto balsavimo rezultatus ir slapto balsavimo rezultatų nustatymo protokolą perduoda Tarybos posėdžio pirmininkui (11.1.7 p.).
Be minėtų teisės aktų normų viseto visapusiškam slapto balsavimo procedūros atlikimo įvertinimui svarbūs ir teismo posėdyje pateikti balsų skaičiavimo komisijos pirmininkės (liudytojos) O. B. paaiškinimai. Teismo posėdyje liudytoja O. B. nurodė, kad dvidešimt penkių biuletenių pavyzdžius atspausdino sekretoriatas, Komisija balsavimui paruošė dvidešimt tris biuletenius. Pradžioje buvo žinoma, kad tarybos narys G. K. G. ligoninėje, o S. M. užsienyje, dėl to jiems biuleteniai nebuvo pasirašomi ir antspauduojami. Pagal balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatus turi atidėti biuletenius posėdžio pirmininkaujančiam, kurie išimti iš balsadėžės, bet Komisija ir tuos, kurie išimti, ir tuos, kurie buvo nepanaudoti, nukirpo, kad negalėtų panaudoti. Protokole, kurį turėjo skaityti salėje, buvo parašyta pavardė dėl A. M. atleidimo, nors buvo sprendžiama dėl G. R.. Liudytoja nurodė, kad kai pamatė klaidą, paprašė, kad sekretoriatas atneštų protokolą be klaidos. Trylika tarybos narių balsavo „už“, o dešimt narių nedalyvavo balsavime. Tarybos narė G. K. atnešė teisingą protokolą. Posėdyje dalyvavo 22 nariai, įformino 23 biuletenius. Dokumentai turi būti įdėti į voką ir paduoti, bet Komisijai sekretoriatas voko nedavė, tai Komisija taip ir padavė be voko. Protokolą pildė G. K.. Protokolą skaitė liudytoja. Nurodė, kad niekur neparašyta, kad išduodami 25 biuleteniai. Pasirašė dėl dvidešimt penkių biuletenių, nes tiek atspausdino sekretoriatas. V. M. buvo nušalinta nuo balsavimo tarybos posėdyje. Komisijos nariai – iš skirtingų partijų. Prieš balsavimą buvo padaryta pertrauka, patvirtintas biuletenio pavyzdys. Komisija susirinko į mero kabinetą, pasiskirstė pareigomis. Pirmininkauti turėjo liudytoja, nes buvo patvirtinta anksčiau savivaldybės taryboje. Prie biuletenių išdavimo dirbo Darbo partijos narė G. K., prie durų balsuojančius kvietė G. Š., prie balsavimo urnos stebėjo A. R.. Balsų skaičiavimo komisijos nario S. M. nebuvo. Komisijoje yra penki nariai. Dirbo keturiese. Sekretoriatas atnešė vieną protokolą, kurį pildo sekretorė išduodant biuletenius, kitą protokolą, kuris skaitomas tarybos posėdyje. Ten buvo ir G. K. parašas, nors dar tarybos posėdyje pasakė, kad nebalsuos. Visur sudėjo parašus ir suantspaudavo A. R.. Paskui suskaičiavo, kiek biuletenių su parašais. Tuomet G. Š. kvietė kiekvieną narį. Jokių pašalinių mero kabinete nebuvo įėję. Balsavime dalyvavo 22 nariai, o V. J. –nežinojo ar ateis. Todėl Komisija ir paruošė 23 biuletenius. Nesulaukę sekretorės, nusprendė, kad G. K. sekretoriaus. Biuletenius užantspaudavo G. K.. Pagal nuostatus galėjo paduoti tik tuos biuletenius, kurie išimti iš urnos, tačiau Komisija sudėjo visus: ir tuos, kurie ant stalo, ir tuos, kurie iš urnų ir kurie nenukirpti. Atnešė teisingą protokolą, sudėjo ir dar kartą perskaitė, sutikrino, atidavė tarybos posėdžio pirmininkui. Negalėjo pasakyti, kas spausdino biuletenius, nes buvo mero kabinete. Nepanaudoti biuleteniai buvo prie G. K., kiti prie G. Š.. Buvo išskirtinė situacija, sekretoriatas vokų neparuošė. Du biuleteniai liko nepanaudotų krūvoje. Jie buvo tušti. Urnoje rado trylika biuletenių. Nežino, kur du biuleteniai. G. K. rašė tą dalį, kurią išduoda tarybos nariams, o einant antspaudavo A. R., viską užpildė G. K.. Išrinko savo sekretorę ir dirbo, kad tarybos posėdis nenutrūktų.
Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos narių, 2015 m. gruodžio 29 d. gavusių slapto balsavimo biuletenius „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir G. R. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės meto pavaduotojo pareigų“, sąraše (I t., b. l.147–148) nurodoma, kad tarybos narių skaičius yra 25, biuletenių pagaminta 25 vienetai (dvidešimt penki vienetai), biuletenių išduota 13 vnt., liko neišduotų biuletenių 10 vnt.; iki atidarant balsadėžę nukirpti dešinieji viršutiniai kampai neišduotiems biuleteniams – 10 vnt. Biuletenius išdavė Komisijos pirmininkė O. B., komisijos nariai: G. K., A. R., G. Š..
Raseinių rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. protokole Nr.1 (I t., b. l. 145) nurodoma, kad balsų skaičiavimo komisija, susidedanti iš komisijos pirmininko (-ės) O. B. ir narių A. R., G. Š., G. K., nustatė, kad dėl Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų slaptam balsavimui buvo įrašyta G. R. kandidatūra; slaptam balsavimui išduota 13 biuletenių; pravedus slaptą balsavimą ir atidarius urną, rasta 13 biuletenių; iš jų galiojančių 13 biuletenių ir nei vieno negaliojančio biuletenio. Balsavo „atleisti“ Gitaną (parašyta ranka) „už“ 13. Protokole pasirašė balsų skaičiavimo pirmininkė O. B., sekretorė G. K., nariai G. Š., A. R..
Iš liudytojos paaiškinimų ir turimų rašytinių įrodymų viseto visų pirmiausia galima daryti išvadą, kad buvo pažeistas Nuostatų 8 punktas, numatantis, kad posėdžiuose sekretoriauja Raseinių rajono savivaldybės sekretoriato paskirtas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, bei tai, jog Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys. Vertinant Nuostatų 7 punktą, numatantį, kad Komisija sudaroma iš 5 Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių iš kiekvienos frakcijos, sekantis Nuostatų 8 punktas pabrėžia svarbų aspektą, kad sekretoriaus funkcijos būtų patikėtos ne Komisijos nariui (ne asmeniui, priklausančiam kuriai nors frakcijai), tuo pačiu konstatuotina, kad ir Komisijos protokolas turi būti pasirašytas Komisijos narių ir Komisijos sekretoriaus, t. y. Raseinių rajono savivaldybės sekretoriato paskirto darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o ne ad hoc (esant konkrečiai situacijai) paskirto kurio nors Komisijos nario (esančio tarybos nariu ir priklausančio kuriai nors frakcijai). Būtent ta pati nuostata numatyta ir Reglamento 33.10 punkte.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. aiškinamajame rašte „Dėl tarybos sprendimo „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo ir pareigybių skaičiaus nustatymo“ projekto“ nurodoma, kad sekretoriate numatomos, kaip ir buvo 3 pareigybės – vedėjo, karjeros valstybės tarnautojo ir dviejų referentų, dirbančių pagal darbo sutartį, vietoje buvusių – vedėjo, karjeros valstybės tarnautojo, referento, dirbančio pagal darbo sutartį, ir mero patarėjo politinio (asmeninio) pasitikėjimo. Iš Raseinių rajono savivaldybės mero 2015 m. lapkričio 25 d. rašto Nr.(2.21)M2 -509 „Dėl tarybos ir mero sekretoriato“ matyti, kad savivaldybės meras vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punktu teikė rajono savivaldybės tarybai siūlymą nuo 2016 m. sausio 1 d. sudaryti Raseinių rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatą bei nustatyti jame 3 pareigybes – vedėjo ir 2 referentų.
Taigi, 2015 m. gruodžio 29 d. sekretoriate buvo vedėjo, karjeros valstybės tarnautojo, referento, dirbančio pagal darbo sutartį, ir mero patarėjo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybės.
Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos 2016 m. sausio 6 d. 13-ojo posėdžio protokole (I t., b. l. 65) numatyta, kad tarybos nariai balsuoja už V. M. nušalinimą nuo klausimų TP-415 („Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų“), TP-419 („Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenio patvirtinimo“) ir TP-420 („Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir A. M. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“); balsavo „už“ – 18; „susilaikė“ – 4; pritarta.
Nušalinus Raseinių rajono savivaldybės Tarybos sekretoriato vedėją V. M. dėl minėtų trijų sprendimų projektų, susijusių su Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimu, savivaldybės tarybos narės G. K. sekretoriavimas balsų skaičiavimo komisijoje dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų negali būti pagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, neleidusiomis laikytis Reglamento 33,10 punkto, Nuostatų 8 punkto taisyklės, numatančios, kad Komisijos protokolas turi būti pasirašytas Komisijos narių ir Komisijos sekretoriaus, Raseinių rajono savivaldybės sekretoriato paskirto darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį.
Teismo posėdyje net nebuvo ginčijama, jog balsadėžėje rasti biuleteniai nebuvo sudėti į voką, ant kurio turėjo būti užrašyta informacija apie jo turinį, vokas turėjo būti užklijuotas, antspauduotas pagal Nuostatų 11.1.6 punktą. Esant minėtam pažeidimui negalima nustatyti, kam buvo perduoti du išspausdinti biuleteniai, kurie nebuvo paruošti balsavimui ir nebuvo rasti kartu su kitais saugomais slapto balsavimo biuleteniais jau po įvykusio slapto balsavimo. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktos Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos G. R. atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenių kopijos: 10 nepanaudotų Tarybos antspaudu atspauduotų biuletenių (I t., b. l. 149–158) ir 13 antspauduotų biuletenių, kuriuose išreikšta valia dėl pareiškėjos atleidimo (I t., b. l. 15–171). Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. B., pirmininkavusi balsavimo komisijos posėdyje 2015 m. gruodžio 29 d., negalėjo nurodyti, kur yra du atspausdinti biuleteniai (skirti posėdyje negalėjusiems dalyvauti dviem savivaldybės tarybos nariams), bet neparuošti (neantspauduoti Tarybos antspaudu ir neišduoti Tarybos nariams) balsavimui.
Taigi buvo pažeistos Reglamentu ir Nuostatais nustatytos procedūros ir taisyklės, nebuvo laikomasi aukščiau minėto Vietos savivaldos įstatyme numatyto teisėtumo principo. Visų minėtų reikalavimų nesilaikymas lėmė netinkamą slapto balsavimo procedūros atlikimą. Būtent minėtų veiksmų, numatytų Reglamente ir Nuostatuose, eigos laikymasis, balsavimo komisijos sudėties atitikimas Nuostatams ir Reglamentui turi būti skaidrios slapto balsavimo dėl atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų procedūros garantu.
Nustatyti pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl nustačius aukščiau nurodytus procedūrinius pažeidimus konstatuotina, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr.TS-368 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir G. R. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ yra pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Pareiškėja taip pat prašo grąžinti ją į Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas ir priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iš Raseinių rajono savivaldybės.
Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatytos konkrečios teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, yra išaiškinta, kad tokiu atveju taikytinas DK 297 straipsnis (nuo 2013 m. sausio 1 d. DK 300 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).
Teismų praktikoje buvo aiškinama, kad DK 297 straipsnio 3 dalyje numatyta priverstinė pravaikšta – tai laikas, kai sutartas darbas faktiškai egzistuoja, tačiau darbuotojas negali jo dirbti, nes yra atleistas iš darbo, atlyginimas už priverstinę pravaikštą yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jei konkretaus darbdavio neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu darbo santykių nutraukimu, nebūtų pažeista jo teisė dirbti.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 28 d. pažymoje Nr.(11.33)F9-3 nurodoma, kad vidutinis darbo dienos užmokestis iš trijų paskutinių mėnesių (gruodžio, lapkričio, spalio), einančių prieš atleidimo mėnesį, yra 108,33 Eur (II t., b. l. 91).
Pažymėtina, kad LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.1 punkte numatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis; kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Reglamento 10.1 punkte numatyta, kad Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas aktas dėl pareiškėjos atleidimo buvo priimtas 2015 m. gruodžio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 8-ojo šaukimo tarybos tryliktajame posėdyje ir į tai, kad Raseinių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 20 d. potvarkiu Nr.M-7 „Dėl rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarnybos keturioliktojo posėdžio sušaukimo“ posėdis buvo šaukiamas 2016 m. sausio 28 d., laikytina, kad pareiškėjai už 2015 m. gruodžio mėnesį buvo išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už 21 darbo dieną, priteistina vidurinio darbo užmokesčio suma skaičiuotina nuo 2016 m. sausio 1 d. Pagal 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo” 1.2.1 punktą, 2016 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, – 21 darbo diena.
Taigi pareiškėja skubiai grąžintina į Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas ir pareiškėjai nuo 2016 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2016 m. spalio 26 d. imtinai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už 9 mėnesius (20474,37 Eur=1949,94 x 9) ir 18 darbo dienų 2016 metų spalio mėnesį (1949,94 Eur = 18 x 108,33 Eur), t. y. iš viso 22424,31 Eur.
Pareiškėjos atstovas advokatas E. M. teismo posėdyje pasisakydamas dėl pareiškėjos prašomo 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš Raseinių rajono savivaldybės nurodė, kad atleidimas negalėjo nesukelti įtakos tolimesnei pareiškėjos darbinei veiklai. Pareiškėjos paaiškinimai, susiję su galimai patirta neturtine žala dėl skundžiamo akto priėmimo, nurodyti aukščiau minėtuose patikslintuose skunduose, taip pat sietini su galimomis neigiamomis pasekmėmis jos darbinei veiklai.
Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiksmų neteisėtumas, susijęs su pareiškėjos neteisėtu atleidimu iš mero pavaduotojo pareigų pažeidžiant slapto balsavimo procedūras bei taisykles, numatytas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr.TS-123 patvirtintame Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr.TS-146 patvirtintuose Raseinių rajono savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatuose, dėl to pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, susijusių su jos darbine veikla, kurių ji nebūtų patyrusi, jei Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiksmai, susiję su pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių slapto balsavimo procedūrų atlikimu dėl pareiškėjos atleidimo, būtų buvę atlikti nepažeidžiant procedūrų bei taisyklių.
Kita vertus, iš dalies laikytini pagrįsti atsakovų atsiliepimuose išsakyti motyvai, kad viešam asmeniui taikomos didesnės kritikos bei viešojo asmens pakantumo kritikai ribos nei privačiam asmeniui, nes šie asmenys sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno jų žodžio ir darbo kontrolei (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose Wingrove prieš Didžiąją Britaniją, Thorge ir Thorgeirson prieš Islandiją, Lombardo ir kiti prieš Maltą, A. prieš Didžiąją Britaniją, Cordova prieš Italiją). Drauge pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (Lingens v. Austria, 1986 m. liepos 8 d. sprendimas, Incal v. Turkey, 1998 m. liepos 9 d. sprendimas). Šiuo atveju vertinant neturtinės žalos atlyginimo aspektą svarbu atsižvelgti į tai, kad vis dėlto pareiškėja buvo atleista iš pareigų, susijusių su asmeniniu (politiniu) pasitikėjimu.
Šioje byloje pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos patikslintų skundų reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės tarybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos G. R. patikslintus skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr.TS-368 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir G. R. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“.
Grąžinti skubiai pareiškėją G. R. į Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.
Priteisti pareiškėjai G. R. iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės 22424,31 Eur (dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 31 centą) atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d. (įskaitytinai) ir vidutinį darbo užmokestį po 108,33 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 33 centus) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2016 m. spalio 27 d. iki pareiškėjos grąžinimo į pareigas.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos G. R. teisė į tinkamą procedūrų, susijusių su pareiškėjos atleidimu iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų, atlikimą.
Pareiškėjos patikslintų skundų dalį dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės tarybos, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjai Žanas Kubeckas
Arvydas Martinavičius
Virginijus Stankevičius