Civilinė byla Nr. e2-1020-601/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00110-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.5; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NORVILA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NORVILA“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos UAB „Kauno vandenys“ vykdomo supaprastinto atviro viešojo pirkimo Nr. 532525 „Buitinių nuotekų linijos DN600 mm 1,8 km rekonstravimas Dainava–Petrašiūnai–Pramonės–Draugystės g.“ (toliau – Pirkimas) dokumentų priede Nr. 2 „Pasiūlymo priedas“ nustatytą kompensacijos dėl darbų uždelsimo dydį – 0,1 proc., kaip neatitinkantį viešųjų pirkimų principų bei neproporcingą; 2) panaikinti Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.7 papunkčio nuostatą „Neatlikus numatytų darbų iki kalendorinių metų pabaigos: 0,1% nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (suma nustatoma pagal suderintą mokėjimų grafiką)“, kaip pažeidžiančią viešųjų pirkimų principus; 3) nutraukti Pirkimo procedūras; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nustatė neproporcingą ir todėl neteisėtą kompensacijos dėl darbų uždelsimo dydį. Anot ieškovės, įprastinėje praktikoje skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, o taip pat ir privatinėje teisėje rangos sutartis sudarančių asmenų sudarytose sutartyse yra taikomas 0,02 proc. delspinigių dydis nuo laiku neatliktų darbų, t. y. taikomas penkis kartus mažesnis delspinigių dydis, nei kad nustatyta ginčo Pirkimo dokumentuose. Juolab, kad atsakovė šiuo atveju neturi argumentų, kuriais pagrįstų, jog jos nustatytas delspinigių dydis yra pagrįstas, proporcingas galimiems nuostoliams, kurie atsirastų jei rangovas darbus atliktų pavėluotai. Be to, ginčo Pirkime nustatytas itin didelis taikytinų delspinigių dydis mažina ir tiekėjų konkurenciją, sunkina arba eliminuoja smulkaus ir vidutinio verslo subjektų galimybes pateikti konkurencingą pasiūlymą šiam Pirkimui, nes tiekėjai bijo dalyvauti Pirkime dėl to, kad taikant itin didelius delspinigius ir nesant apibrėžtumo nuo kada (nuo kokios sumos) jie skaičiuojami, tokie tiekėjai tiesiog rizikuoja ne tik kad negauti pelno, bet ir patirti nuostolį jei bent viena dalis būtų atlikta pavėlavus kelias dienas. Todėl ginčijami Pirkimo dokumentų reikalavimai pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus, neužtikrina sąžiningos konkurencijos ir neleidžia pasiekti Pirkimo tikslo.
3. Ieškovė taip pat tvirtina, kad įprastinėje praktikoje rangos sutartyse yra nustatoma nuo kada yra skaičiuojami delspinigiai, t. y. konkrečiai nustatoma, kad delspinigiai skaičiuojami kai darbai neatliekami iki tam tikros datos ar įvykio, tuo tarpu pagal Pirkimo dokumentus, darbai turės būti vykdoma laikantis rangovo grafiko, o pagal Pirkimo sutarties 8.7 papunktį, atsakovė delspinigius gali skaičiuoti rangovui „Neatlikus numatytų darbų iki kalendorinių metų pabaigos <...>“, taigi, taip ir nėra aišku ar rangovui delspinigiai bus skaičiuojami už iki 2021 m. gruodžio 31 d. neatliktus darbus, nors iki šio termino jie ir neturėjo būti atlikti pagal rangovo atliktą grafiką, ar, visgi, delspinigiai bus skaičiuojami tik toms neatliktų darbų grupėms ar darbams, kuriuos pagal grafiką rangovas turėjo atlikti iki 2021 m. gruodžio 31 d., bet jų nespėjo atlikti. Ieškovė mano, kad tai ypatingai svarbu, nes priklausomai nuo Pirkimo sutarties 8.7 papunkčio traktavimo nei vienas tiekėjas nėra užtikrintas kaip tiksliai elgsis atsakovė sutarties vykdymo metu ir ar rangovui neteks atsakomybė sumokėti delspinigius už darbus, kurių jis ir neplanavo atlikti šiais kalendoriniais metais.
4. Ieškovė pabrėžia, kad ji turi teisinį suinteresuotumą civiline byla dėl Pirkimo dokumentuose įtvirtinto delspinigių dydžio bei šių delspinigių skaičiavimo ir taikymo tvarkos, kadangi ginčo sąlygos neleidžia ieškovei pateikti konkurencingą pasiūlymą. Be to, ji savo teises gina dar iki pasiūlymų pateikimo termino ir teisės aktų nustatyta tvarka. O Pirkimo laimėjimo atveju, siekia, kad su ja būtų pasirašyta sąžiningai abiem šalims palanki rangos sutartis. Tuo tarpu tai, kad ginčijamos sąlygos darys įtaką ir kitiems subjektams, jei pastarieji laimėtų Pirkimą, nereiškia, kad dėl to ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byla.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
5. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo nutraukti civilinę bylą, o tuo atveju, jeigu civilinė byla nebūtų nutraukta, – atmesti ieškovės UAB „NORVILA“ ieškinį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsakovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Anot atsakovės, ieškovė, teigdama, jog Pirkimo sąlygos neva pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir konkurenciją, iš esmės siekia apginti ne savo subjektines teises, bet kitų tiekėjų tariamai pažeidžiamas teises. O tai reiškia, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, nepagrindė ir neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumą, kaip būtinosios ieškovės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygos. Todėl civilinė byla turi būti nutraukta.
7. Kita vertus, jeigu civilinė byla nebūtų nutraukta dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nepagrindimo, ieškovės ieškinys bet kokiu atveju turėtų būti atmestas dėl to, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintas delspinigių dydis – 0,1 proc. – yra pagrįstas ir teisėtas, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką. Juolab, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog rinkoje įprastai taikomas mažesnis delspinigių dydis. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, Pirkimo sąlygose įtvirtintas delspinigių dydis neturi būti išimtinai lygus perkančiosios organizacijos galimiems patirti faktiniams nuostoliams. Tuo labiau, kad Pirkimo laimėtojui vykdant Pirkimo sutartį pagal Pirkimo sutartyje nurodytas sąlygas, delspinigių taikymo klausimas, nepriklausomai nuo jų dydžio, apskritai nekils.
8. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad, jeigu civilinė byla nebūtų nutraukta dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nepagrindimo, ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, kad Pirkimo sąlygose įtvirtinta delspinigių apskaičiavimo ir taikymo tvarka yra tiksli, aiški ir nedviprasmiška. Ieškovei, kaip profesionaliai pirkimų dalyvei, sistemiškai taikant visas Pirkimo sąlygų nuostatas, priešingai nei teigiama ieškinyje, būtų aišku, kad rangovui delspinigiai bus skaičiuojami už iki kalendorinių metų pabaigos neatliktus darbus tik tuo atveju, jeigu iki šio termino jie turės būti atlikti pagal paties rangovo pateiktą programą (grafiką). Todėl ieškinio argumentai dėl tariamo Pirkimo sąlygų neaiškumo turi būti atmesti kaip neteisėti ir nepagrįsti.
III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
10. Perkančioji organizacija UAB „Kauno vandenys“ 2021 m. vasario 18 d. paskelbė supaprastintą atvirą pirkimą „Buitinių nuotekų linijos DN600 mm 1,8 km rekonstravimas Dainava–Petrašiūnai–Pramonės–Draugystės g.“, kuriam suteiktas Nr. 532525. Pirkimo objektas – buitinių nuotekų tinklų rangos darbai.
11. Ieškovė 2021 m. vasario 24 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti neproporcingas delspinigių apskaičiavimo tvarkas ir sumažinti delspinigių normą iki 0,02 proc., kadangi (i) joks tiekėjas nežino ir negali žinoti, kada bus pasirašyta Pirkimo sutartis, todėl joks tiekėjas negali prisiimti įsipareigojimo darbus atlikti iki kalendorinių metų pabaigos, (ii) viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nenustato delspinigių dydžio, tuo tarpu komercinių santykių (sutarčių) įprasta delspinigių norma yra 0,02 proc., todėl sutarties projekte nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai netgi penkis kartus viršija įprastą delspinigių normos dydį.
12. Atsakovė, būdama įsitikinusi, kad Pirkimo sutartyje įtvirtinti delspinigiai, jų apskaičiavimo tvarka bei dydis laikytini proporcingais ir protingais, 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (38-18.05) 08-647-2021 „Atsakymas į pretenziją“ ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
13. Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia, kad būtų panaikintas Pirkimo sąlygų 2 priede ir Pirkimo sutarties 8.7 papunktyje nustatytas delspinigių dydis ir jo apskaičiavimo (taikymo) tvarka. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais, laiko juos nepagrįstais, neteisėtais ir jokiu būdu negalinčiais lemti pagal teisėtas Pirkimo sąlygas vykdomo Pirkimo nutraukimo. Juolab, kad, anot atsakovės, ieškovė apskritai nepagrindė teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumą. Taigi, ginčas šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų netesybų dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos, tačiau pirmiausia turi būti nustatyta ar ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
V. Teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovės teisinio (ne)suinteresuotumo
14. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, kadangi ji, teigdama, jog Pirkimo sąlygos neva pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir konkurenciją, iš esmės siekia apginti ne savo subjektines teises, bet kitų tiekėjų tariamai pažeidžiamas teises. Tačiau teismas šiuos argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.
15. Neginčytina, kad teisę kreiptis į teismą turi ne bet kuris, o tik suinteresuotas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta būtent ieškovo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Viešųjų pirkimų bylose tiekėjo teisiniu suinteresuotumu pripažįstamas jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad ginčo sąlygos neleidžia jai pačiai pateikti konkurencingą pasiūlymą. Be to, ji siekia, kad Pirkimo laimėjimo atveju su ja būtų pasirašyta sąžiningai abiem šalims palanki rangos sutartis. Teismo vertinimu, nepaisant nuosekliai griežtėjančios kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, ieškovės nurodytų argumentų visuma šiuo konkrečiu atveju yra pakankama spręsti apie egzistuojantį ieškovės suinteresuotumą ginčyti Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, siekiant pateikti ne tik konkurencingą pasiūlymą, bet ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kaip teisingai nurodė ieškovė, vien tai, kad ginčijamos sąlygos darys įtaką ir kitiems subjektams, jei pastarieji laimėtų Pirkimą, nereiškia, kad dėl to ji neturi teisinio suinteresuotumo byla.
Dėl Pirkimo dokumentuose įtvirtinto delspinigių dydžio
17. Ieškovė kvestionuoja Pirkimo dokumentuose nustatytą delspinigių dydį, kaip neatitinkantį viešųjų pirkimų principų bei neproporcingą. Savo ruožtu perkančioji organizacija yra įsitikinusi, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintas delspinigių už laiku neatliktus darbus, t. y. už Pirkimo sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą, dydis yra pagrįstas bei teisėtas.
18. Nustatyta, kad Pirkimo dokumentų I skyriaus „Konkurso sąlygos“ priedo Nr. 2 „Pasiūlymo priedas“ 24 eilutėje numatyta, jog „Už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skaičiuojama 0,1 % kompensacija nuo priimtos sutarties sumos be PVM“. Pirkimo dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ Konkrečiųjų sutarties sąlygų 8.7 papunktyje įtvirtinta, kad „Kompensacija už uždelsimą ir bauda yra vienintelės kompensacijos, kurias už tokį nevykdymą, skirtingai nei nutraukimas pagal 15.2 punktą [Darbų nutraukimas Užsakovo iniciatyva], privalo mokėti Rangovas. Rangovui nesilaikant 8.2 punkto reikalavimų [Baigimo laikas], Užsakovas turi reikalauti Kompensacijos už uždelsimą. Kompensacijos sumokėjimas Rangovo neatleidžia nuo įsipareigojimo baigti Darbus arba nuo kitų pareigų, įsipareigojimų arba atsakomybės pagal šią Sutartį. Neatlikus numatytų darbų iki kalendorinių metų pabaigos: 0,1% nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (suma nustatoma pagal suderintą mokėjimų grafiką). Neužbaigus darbų iki darbų užbaigimo datos: 0,1% nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną“. Taigi, perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose numatė 0,1 proc. dydžio netesybas už laiku neatliktus darbus.
19. Sprendžiant ar perkančiosios organizacijos nustatytas netesybų dydis yra protingas, proporcingas ir pagrįstas, pirmiausia pažymėtina, kad pagal Pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, perkantysis subjektas privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Nurodyta nuostata yra atkartota ir Pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame taip pat įtvirtintas reikalavimas pirkimo sutartyje nurodyti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Taigi, perkančiojo subjekto pareiga reikalauti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinamo yra imperatyvi, tačiau nei minėtame įstatyme, nei CK nėra numatyta kokio dydžio sutarties vykdymo užtikrinimas turėtų ar galėtų būti nustatomas ar koks jis būtų laikomas pagrįstu. Tuo tarpu teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog įprastinėje praktikoje skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, o taip pat ir privatinėje teisėje rangos sutartis sudarančių asmenų sudarytose sutartyse yra taikomas 0,02 proc. delspinigių dydis nuo laiku neatliktų darbų, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Teismo vertinimu, Pirkimo dokumentuose numatytas 0,1 proc. delspinigių dydis per se (savaime) nėra laikomas neprotingai dideliu. Teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, tinkamu netesybų dydžiu pripažįsta 0,02–0,1 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kita vertus, pažymėtina, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tik tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, netesybomis, be kita ko, siekiama skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Tuo tarpu jeigu įsipareigojimai vykdomi tinkamai ir laiku, jokie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai apskritai nėra taikomi.
21. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė šiuo atveju neturi argumentų, kuriais pagrįstų, jog jos nustatytas delspinigių dydis yra pagrįstas, proporcingas galimiems nuostoliams, kurie atsirastų jei rangovas darbus atliktų pavėluotai. Išties, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis neturi būti išimtinai lygus atsakovės galimiems patirti faktiniams nuostoliams. Juolab, kad sutarties sąlygų derinimo etape apskritai negalima numatyti galimų nuostolių konkretaus dydžio. O tai, kad, anot ieškovės, ginčo Pirkime nustatytas itin didelis taikytinų delspinigių dydis mažina tiekėjų konkurenciją, sunkina arba eliminuoja smulkaus ir vidutinio verslo subjektų galimybes pateikti konkurencingą pasiūlymą šiam Pirkimui, taip pat neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad teismui nėra žinoma, jog kuris nors kitas Pirkime ketinantis dalyvauti tiekėjas būtų kvestionavęs delspinigių dydį. Taip pat nėra jokių duomenų, kad būtent dėl nustatyto delspinigių dydžio tiekėjas nuspręstu neteikti pasiūlymo Pirkimui. Todėl teigti, kad delspinigių dydis mažina konkurenciją, nėra pagrindo. Apibendrinant konstatuotina, kad Pirkimo dokumentuose nustatytas 0,1 proc. delspinigių dydis nėra pernelyg didelis, neproporcingas ar neprotingas, mažinantis konkurenciją ir neleidžiantis pasiekti Pirkimo tikslo.
Dėl Pirkimo dokumentuose numatytos delspinigių skaičiavimo ir taikymo tvarkos
22. Ieškovė tvirtina, kad Pirkimo sutarties 8.7 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog atsakovė delspinigius gali skaičiuoti rangovui neatlikus numatytų darbų iki kalendorinių metų pabaigos, yra neaiški ir dviprasmiška, t. y. ieškovei neaišku ar rangovui delspinigiai bus skaičiuojami už iki 2021 m. gruodžio 31 d. neatliktus darbus, nors iki šio termino jie ir neturėjo būti atlikti pagal rangovo atliktą grafiką, ar, visgi, delspinigiai bus skaičiuojami tik toms neatliktų darbų grupėms ar darbams, kuriuos pagal grafiką rangovas turėjo atlikti iki 2021 m. gruodžio 31 d., bet jų nespėjo atlikti.
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad perkančioji organizacija privalo parengti pirkimo dokumentus taip, kad dėl jų turinio ir prasmės nekiltų abejonių. Kasacinis teismas, nagrinėdamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančius ginčus, yra ne kartą nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, turi jas suformuluoti taip, kad šios sąlygos nepažeistų skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tokia perkančiosios organizacijos pareiga kyla iš Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad Pirkimo dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ Konkrečiųjų sutarties sąlygų 8.7 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad „Neatlikus numatytų darbų iki kalendorinių metų pabaigos: 0,1% nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (suma nustatoma pagal suderintą mokėjimų grafiką)“ yra neaiški ar dviprasmiška.
24. Kaip matyti iš pacituotos nuostatos, neatlikus numatytų darbų iki kalendorinių metų pabaigos, tiekėjas privalės mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, t. y. teisė perkančiajai organizacijai reikalauti delspinigių atsiras tik tuomet, jeigu rangovas neatliks numatytų darbų, o delspinigių suma bus skaičiuojama tik nuo neatliktų darbų sumos. Akivaizdu, kad jeigu darbai neturės būti atlikti iki kalendorinių metų pabaigos, tai nebus galimas ir delspinigių taikymas. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, šioje sutarties normoje nėra numatyta delspinigių taikymo galimybė, rangovui iki kalendorinių metų pabaigos neatlikus darbų, kurie ir neturi būti atlikti pagal rangovo grafiką. Kaip nurodyta šio sprendimo 18 punkte, Sutarties projekte tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad delspinigiai bus taikomi dviem konkrečiais atvejais, t. y. (i) rangovui iki kalendorinių metų pabaigos neatlikus darbų, kurie turėjo būti atlikti pagal paties rangovo parengtą darbų atlikimo grafiką ir (ii) rangovui per 9 mėn. laikotarpį (arba per ilgesnį laikotarpį, jeigu darbų atlikimo terminas būtų pratęstas) neužbaigus visų Pirkimo sutarties objektu esančių darbų. Tuo tarpu ieškovės abejonės dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos yra tik niekuo nepagrįsti samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti Pirkimo dokumentų neaiškumą ar neteisėtumą.
Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė byloje neįrodė, jog Pirkimo dokumentuose nustatytas delspinigių dydis ar jo skaičiavimo tvarka pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo, tiekėjų lygiateisiškumo principus, neužtikrina sąžiningos konkurencijos ir neleidžia pasiekti Pirkimo tikslą. Todėl ieškovės UAB „NORVILA“ ieškinys, pareikštas atsakovei UAB „Kauno vandenys“ dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo yra atmetamas visa apimtimi.
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
27. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo priteisti 5 426,85 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių 3 146,00 Eur (su PVM) sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir 2 280,85 Eur (su PVM) už tripliko rengimą. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NIP Nr. 44193, atliktų darbų išklotinę, 2021 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. RO391576261, taip pat – 2021 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NIP Nr. 44545, atliktų darbų išklotinę ir 2021 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. RO401869771.
28. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos išlaidos laikytinos pagrįstomis, tačiau jų dydis nustatytinas atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus maksimalius dydžius (už atsiliepimą – 3 810,50 Eur, už tripliką – 2 286,30 Eur), taip pat įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą (byla nėra itin sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė, nereikalaujanti specialių ekspertinių žinių), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai dėstomi nesutikimo su ieškiniu ir dubliku argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo vertinimu, atsakovei UAB „Kauno vandenys“ priteisiama 4 000 Eur atstovavimo išlaidų iš ieškovės UAB „NORVILA“ (CPK 98 straipsnis).
29. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
30. Teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovės UAB „NORVILA“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – viešojo pirkimo „Buitinių nuotekų linijos DN600 mm 1,8 km rekonstravimas Dainava–Petrašiūnai–Pramonės–Draugystės g.“, kuriam suteiktas Nr. 532525, procedūrų sustabdymą. Atmetus ieškinį, išnyksta pagrindas ieškiniui užtikrinti, todėl, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NORVILA“ ieškinį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NORVILA“ (juridinio asmens kodas 302742658) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) 4 000 Eur (keturis tūkstančius Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. kovo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo „Buitinių nuotekų linijos DN600 mm 1,8 km rekonstravimas Dainava–Petrašiūnai–Pramonės–Draugystės g.“, kuriam suteiktas Nr. 532525, procedūrų sustabdymą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas