Civilinė byla Nr. e2-158-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00097-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Administratorė“atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl baudos panaikinimoir paskirta bauda sumažinta,bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SRPM Technology“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 24 d.), bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Administratorė“ (toliau – bankroto administratorė, administratorė).

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi UAB „SRPM Technology“  pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – BUAB „SRPM Technology“).

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikintas BUAB „SRPM Technology“ 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir šis klausimas grąžintas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. KreditorėsValstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymu paskirta BUAB „SRPM Technology“ bankroto administratorei 500 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nutartyje konstatavo, kad bankroto administratorė, atstovaudama kreditorių ir bankrutavusio įmonės interesams, veikė ne itin atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai operatyvios bei naudingos kreditoriams ir skolininkei (bankrutavusiai įmonei).

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „SRPM Technology“ bankroto administratorės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo patenkintas iš dalies – Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta bauda sumažinta iki 50 Eur.

5.       Teismas, įvertinęs prašymo turinį, sprendė, kad dauguma prašyme pateiktų argumentų susiję su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties dalimi dėl įmonės turto apimties ir įmonės dydžio. Teismas dėl šių argumentų iš naujo nebepasisakė, tik priminė, kad administratorė ieškinyje buvusiam įmonės vadovui dėl įmonei padarytos 179 974,15 Eur žalos atlyginimo, nurodė, kad, vadovaujantis įmonės 2019 m. sausio 28 d. balansu, buvęs vadovas neišsaugojo 179 974,15 Eur vertės turto irneperdavė administratorei. Nurodytoje byloje administratorėprašo priteisti žalos atlyginimą, o ne perduoti turtą. Taigi, vienu atveju administratorė, pati žinodama bei tvirtindamas, kad minėtas turtas nebeegzistuoja, jį vertino kaip realų turtą ir tokią informaciją dėl įmonės dydžio perdavė kreditoriams, kurie, manydami, kad įmonė vidutinio dydžio (tokią informaciją jiems suteikė administratorė), t. y. neturėdami tikslios informacijos apie turimą turtą ir įmonės dydį, sprendė administravimo išlaidų projekto tvirtinimo klausimą. Kitu atveju, šioje civilinėje byloje, administratorė į aktualų balansą jau įtraukė ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1025-459/2020 pareikšto reikalavimo dydį kaip realų įmonės turtą. Teismo vertinimu, šiuo metu teigti, kad įmonės turtas bus perduotas ar bus priteista ieškinio suma, nėra pagrįsta. Kaip minėta, pati administratorė teigia, kad buvęs vadovas turto neišsaugojo, t. y. jis neegzistuoja, dėl to pareiškė ieškinį buvusiam vadovui, kuriuo prašo priteisti žalą. Administratorė dar kartą teikdama administravimo išlaidų projektą, antrą kartą suteikė netikslią informaciją kreditoriams, kurie balsavo klaidingai, manydami, kad įmonė tokiu turtu disponuoja (kad turtas yra realus) ir, atitinkamai, įmonė yra vidutinė.

6.       Teismas vertino, kad tokie veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pažeidžiant operatyvumo principą kuo greičiau ir tiksliau spręsti bankroto procedūrų metu iškilusius / einamuosius klausimus. Prašyme dėl baudos panaikinimo pateikti argumentai neleidžia klausimo spręsti kitaip.

7.       Teismas, vertindamas paskirtos baudos dydį atsižvelgė į administratorės pateiktus rašytinius ir aktualius įrodymus dėl jos turtinės padėties. Vertino, kad duomenų turinys patvirtina, kad administratorė nekilnojamojo turto neturi, atliekavienintelę BUAB „SRPM Technology“ administravimo procedūrą, lėšų, sumokėti baudą nepakanka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymą tenkino iš dalies,paskirtą baudą sumažinoiki 50 Eur.

                                  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ bankroto  administratorė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl 500 Eur paskirtos baudos panaikinimo patenkinti, paskirtą baudą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Apeliantė nurodo, kad 180 000 Eur vertės bendrovės turtą pagrįstai vertino kaip realiai egzistuojantį. Aplinkybė, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė 2019 m. sausio 28 d. balanse ar 2019 m. gegužės 29 d. balanse apskaityto nurodytos vertės turto ir dėl to jam pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, esmės nekeičia.

8.2.       Kadangi bendrovės balanse buvo apskaitytas nurodytos vertės turtas, todėl administratorė teisėtai nurodė šią informaciją kreditoriams. Todėl nebuvo pagrindo vertinti, kad įmonės kreditoriai buvo suklaidinti balsuojant už administratorės pateiktą administravimo išlaidų sąmatos projektą.Kreditorių susirinkimui administratorės pateiktas sprendimo projektas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

8.3.       Nurodė, kad administratorė bankroto procese sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, proceso veiksmus atlieka per nustatytus terminus, nepažeidžia proceso operatyvumo principo.

8.4.       Administratorė, pasiūlydama įmonės kreditorių susirinkimui patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos projektą pagal faktinius įmonės duomenis apie turto vertę ir galiojantį teisinį reglamentavimą, siekė, kad būtų patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kaip tai numatyta įstatyme.

8.5.       Teismas deklaratyviai nurodė, kad administratorės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pažeidžiančiu proceso operatyvumo principą, tačiau neargumentavo, kokiu konkrečiai būdu ir kaip klausimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo svarstymas galėjo pažeisti nurodytą principą ar kreditorių interesus.

9.Pareiškėja kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantė dar kartą teikdama administravimo išlaidų projektą (analogišką pasiūlymą kaip ir pirmajam susirinkimui), neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1000-460/2020 pateiktus išaiškinimus, sąmoningai juos ignoravo ir dėl to, dar kartą netiksliai suteikė kreditoriams informaciją apie įmonės turtą,kurie balsavo kreditorių susirinkime klaidingai manydami, kad įmonė tokios vertės turtu disponuoja ir atitinkamai, kad įmonė yra vidutinė.

9.2. Pagrįstai teismas vertino, kad tokie bankroto administratorės veiksmai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi pažeidžia proceso operatyvumo principą. Be to, teismas reikšmingai sumažino paskirtą baudą, atsižvelgęs į administratorės turtinę padėtį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo patenkintas iš dalies bei paskirta bauda sumažinta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

11.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. vykusiame BUAB „SRPM Technology“ ( toliau – ir įmonė, bendrovė) kreditorių susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Bendrovės kreditorių 2020 m. spalio 1 d. vykusiame susirinkime svarstant trečiąjį darbotvarkės klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo buvo priimtas nutarimas: patvirtinti administratorės pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą, t. y. bankroto administratorės atlyginimui skirti – 35 MMA dydžio sumą + priedai už įplaukas, už bylas ir 30 proc. priemoka už sėkmingą turto pardavimą ir /ar beviltiškų skolų išieškojimą, o kitoms administravimo išlaidoms (pašto ir kanceliarinėms išlaidos, ryšių paslaugos, transporto išlaidos, dokumentų saugojimo išlaidos ir valdymo išlaidos, archyvavimo paslaugos ir kt.) skirti – 20 MMA dydžio sumą. Iš viso buvo patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata – 55 MMA + priemoka už įplaukas, priemoka už bylas ir 30 proc. priemoka už sėkmingą turto pardavimą.

12.       Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė skundą, kuriame nurodė, kad ši situacija jau buvo nagrinėta ir toks nutarimas dėl administravimo išlaidų sumos jau buvo panaikintas. Pareiškėjos nuomone, adminstratorė ne tik kad neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1000-460/2020 nurodytus išaiškinimus, tačiau sąmoningai juos ignoravo, nes 2020 m. spalio 1 d. sušaukusi antrąjį bendrovės kreditorių susirinkimą ji teikė analogišką pasiūlymą kaip ir pirmajam kreditoriui susirinkimui, nors bendrovės realaus turto ir vykdytinų bankroto procedūrų apimtis nebuvo pasikeitusi. Pareiškėja vertino, kad bankroto adminstratorė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes 2020 m. spalio 1 d. sušaukusi antrąjį bendrovės kreditorių susirinkimą ir teikdama analogišką pasiūlymą kaip ir pirmajam kreditoriui susirinkimui, veikė prieš greitą ir sąžiningą procesą.

13.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikintas BUAB „SRPM Technology“ 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir šis klausimas grąžintas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorė į įmonės naująjį balansą įtraukė 179 974,15 Eur sumą kaip įmonės turtą iš esmės remiantis ieškinio kaina Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. liepos 31 d. iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-1025-459/2020 pagal BUAB „SRPM Technology“ ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl įmonei padarytos 179 974,15 Eur žalos atlyginimo. Taigi, minėta suma įtraukta į naująjį balansą nesant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindo.

14.       Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, teismas sutiko su pareiškėja, kad administratorė neteisingai bendrovę priskyrė vidutinio dydžio įmonei. Teismo vertinimu, bendrovė šiuo metu vertintina kaip maža įmonė, kadangi įmonė 179 974,15 Eur vertės turto realiai neturi. Tokia įmonės reali turto apimtis / jos dydis atitinka Atrankos taisyklių du vertinamuosius kriterijus t. y. bendrovės kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų ir reali bendrovės turto vertė neviršija 30 000 Eur.

15.       Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“, konstatavo, kad 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkime patvirtinta bankroto administratoriaus išlaidų sąmata yra nepagrįstai didelė, ženkliai viršijanti Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius bei tinkamai nepagrįsta. Atsižvelgiant į prioritetinę kreditorių kompetenciją administravimo išlaidų klausimą spręsti būtent kreditorių susirinkime, ginčijamą nutarimą naikino ir klausimą grąžino kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

16.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė paskirti BUAB „SRPM Technology“ bankroto administratorei 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėja nurodė, kad adminstratorė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes 2020 m. spalio 1 d. sušaukusi antrąjį bendrovės kreditorių susirinkimą ir teikdama analogišką pasiūlymą kaip ir pirmajam kreditoriui susirinkimui, veikė prieš greitą ir sąžiningą procesą.

17.       Teismas vertino, kad nors administratorė nurodė, kad iš esmės pasikeitė įmonės turtinė situacija ir ji gali kreditorių susirinkimui teikti analogišką nutarimo projektą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, tačiau kaip ir ankstesniuose įmonės sudarytuose balansuose ir naujajame įmonės 2020 m. liepos 31 d. balanse, 180000 Eur turto vertė įtraukta ir dėl to administravimo išlaidų klausimas spręstas, neatsižvelgiant į tai, jog realus turtas neegzistuoja. Teismas sprendė, kad bankroto administratorė, atstovaudama kreditorių ir bankrutavusios įmonės interesams, veikė ne itin atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai operatyvios bei naudingos kreditoriams ir skolininkei (įmonei). Dėl nurodytų priežasčių konstatavo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, už kurį, vertinant jos pobūdį, skyrė 500 Eur dydžio baudą.

18.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „SRPM Technology“ bankroto administratorės prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo tenkino iš dalies – Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtą baudą sumažino iki 50 Eur.

Dėl paskirtos baudos panaikinimo

19.       Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, aplinkybėms dėl administravimo išlaidų patvirtinimo vertinimo taikytos ĮBĮ nuostatos, kadangi bendrovei bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o teisinės pasekmės patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkime kilo galiojant ĮBĮ,bauda pripažinus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo taikyta dėl teismo įvertintų netinkamų administratorės veiksmų teikiant informaciją bendrovės kreditoriams, kurie remiantis pateikta informacija dėl įmonės turto vertės, antrą kartą priėmė tapatų nutarimą patvirtinti administravimo sąmatą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnis).

20.       Bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei, bankroto procedūros būtų vykdomos sklandžiai, skaidriai, ekonomiškai.

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1000-460/2020, spręsdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl BUAB„SRPM Technology“ 2020 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, galiosiančią nuo administratorės paskyrimo dienos iki bendrovėsišregistravimo iš Juridinių asmenų registro; panaikinimo, nurodė, kad administratorė neteisingai bendrovę priskyrė vidutinio dydžio įmonei. Teismo vertinimu, bendrovė šiuo metu vertintina kaip maža įmonė. Teismas jau šioje nutartyje išaiškino, kad teismas nesutinka su bankroto administratorės pozicija, jog įmonės dydis turėtų būti nustatomas ne pagal bankroto administratorės balanso, sudaryto pagal BUAB „SRPM Technology“ vadovo iki kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos perduoto turto duomenis, tačiau bendrovės buvusio vadovo 2019 m. sausio 28 d. balansu, iš kurio matyti, kad BUAB „SRPM Technology“ priklauso 212 228 Eur dydžio vertės turtas. Teismas vertino, kad administratorei perduotas 20 282,03 Eur vertės turtas, taigi, bankroto procedūros bus vykdomos atsižvelgiant į turimą realų turtą. Aplinkybė, kad vadovaujantis 2019 m. sausio 28 d. balansu įmonės turtas turėtų būti kitos apimties (212 228,00 Eur), nekeičia realaus įmonės turimo turto.

22.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorė jau po teismo nutartyje pateikto išaiškinimo dėl įmonės turto vertės, kuri turi įtaką kreditoriams tvirtinant administravimo išlaidų dydį,pakartotinai šaukiant 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimą, pateikė analogišką pasiūlymą dėl administravimo išlaidų dydžio, kurį kreditoriai patvirtino. Tokius administratorės veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino, kaip pakankamus konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, kad bankroto administratorė, atstovaudama kreditorių ir bankrutavusios įmonės interesams, veikė ne itin atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai operatyvios bei naudingos kreditoriams ir skolininkei (įmonei). Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bankroto administratorės turtinę padėtį, dalyvavimo bankroto procesuose skaičių, sumažino paskirtą 500 Eur baudą iki 50 Eur.

23.       Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

24.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybė, jog bankroto administratorė teikė ne visiškai tikslią informaciją dėl bendrovės turto vertės, nors ir pakartotinai, neleidžia vertinti kaip sistemišką veiksmą, kurį galima būtų vertinti kaip siekį vilkinti bankroto procesą, be to, nenustatyta, kad tokiais veiksmaisadministratorė siekė suklaidinti kreditorius ir /ar gauti sau palankų rezultatą. Vien tik neteisingos informacijossuteikimas, savaip interpretuojant bendrovės turto vertę, nevertintina, kaip administratorės siekis vilkinti bankroto proceso veiksmus, todėl nėra pagrindo pripažinti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, nors ir iš esmės užsitęsė administravimo sąmatos patvirtinimo procedūra, kadangi bankroto byla įmonei iškelta dar 2019 m. kovo 22 d. (nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 24 d.), tačiau bankroto administratorės veiksmai šiuo konkrečiu atveju, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi bankroto administratorė bankroto procesus atlieka iš esmės savalaikiai, tik dėl duomenų interpretavimo, netinkamai vertino įmonės turto vertę. Nors netikslius duomenis apie įmonės turto vertę ji pateikė kreditoriams du kartus, tačiau tokie veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti proceso operatyvumo principo pažeidimą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl procesinės bylos baigties

26.       Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria bankroto administratorės prašymas panaikinti paskirtą baudą tenkintas iš dalies – Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta 500 Eur bauda sumažinta iki 50 Eur, yra neteisėta, priimta netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo tenkinamas.

27.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.

28.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas patenkintas, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis apeliantei grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ bankroto  administratorės mažosios bendrijos „Administratorė“prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ bankroto administratorei mažajai bendrijai „Administratorė“paskirtą 500 Eur baudą.

Grąžinti bankroto administratorei mažajai bendrijai „Administratorė“(juridinio asmens kodas 304071827) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 cnt.) žyminį mokestį, sumokėtą mokėjimo nurodymu Nr. 188659779.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė